- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-11
- Bylos Nr.
- e2S-423-657/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Suinteresuotas asmuo
- J. J., D. J.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. V. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-660-445/2014 pagal pareiškėjos A. V. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, suinteresuoti asmenys – J. J., D. J., antstolė A. M.. Teismas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja A. V. (išieškotoja) kreipėsi į teismą dėl skolininko J. J. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybės su sutuoktine D. J. nustatymo. Nurodė, kad antstolė A. M. vykdo išieškojimą iš skolininko J. J. vykdomosiose bylose Nr. 0151/11/01808, Nr. 0151/08/01768 pagal Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-1353-798/2008, tačiau skolos išieškoti nepavyksta. Antstolė, pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir naudojimosi tvarkos nustatymo.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo J. J. su pareiškėjos prašymu iš dalies sutiko, nurodydamas automobilių bendro turto dalis, o kitus reikalavimus prašė atmesti. Suinteresuotas asmuo D. J. pateiktu su prašymu nesutiko, prašė jo netenkinti.
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 5 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą tenkino iš dalies – nustatė, kad J. J. priklauso Nustatyti, kad skolininkui J. J. priklauso ½ dalis su sutuoktine D. J. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio šio turto: automobilio AUDI 90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); automobilio VAZ 21072, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); automobilio AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); automobilio VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); automobilio RENAULT ESPACE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas(duomenys neskelbtini). Prašymą dalyse dėl skolininko J. J. turto dalies nustatymo, esančio bendrojoje jungtinėje su sutuoktine D. J. nuosavybėje – sutuoktinės D. J. gaunamo darbo užmokesčio ir dalis bet kokio būsimo turto (nekilnojamojo, kilnojamojo, būsimų pajamų ir kitų lėšų (būsiančių ar atsirasiančių skolininko J. J. ir jo sutuoktinės D. J. vardu atidarytose bankų sąskaitose ar pas sutuoktinius), jeigu toks turtas, pajamos ir kitos lėšos atsiras bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje iki bus baigtas skolos išieškojimas – atmetė. Teismas nurodė, kad pagal pateiktus įrodymus nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnį. Teismas pažymėjo, kad kol nėra konkretaus turto paties skolininko ar jo dalies su kitais bendraturčiais, teismas negali pasisakyti ir įvertinti skolininko ir jo sutuoktinės pajamų ir lėšų, atsirasiančių ateityje. Teismo sprendimas dėl skolininko turto dalies nustatymo su kitais bendraturčiais negali būti abstraktus, nes tokiu atveju teismas sukurtų precedentą, kad bet kokios lėšos ar gautos pajamos ateityje išieškotojo ar antstolio galėtų būti laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai pagal kilmę, teisinius santykius reguliuojančias normas, tai galėtų būti laikoma asmenine, o ne bendrąja skolininko sutuoktinės nuosavybe. Vykdymo procese tam ir yra numatyta, kad antstolis aprašo ir areštuoja turtą, jeigu jį laiko bendru turtu ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju prievoliniai santykiai atsirado skolininkui vykdant J. J. IĮ „Pas V.“ veiklą. Ši įmonė yra likviduota. Skola atsirado dėl įmonių veiklos, o kiekviena prievolės šalis, vykdydama veiklą, prisiima riziką dėl būsimų ūkinių- komercinių pasekmių, netinkamai įvykdžius ar neįvykdžius sutarties. Suinteresuotas asmuo D. J. nedalyvavo individualios įmonės veikloje kartu su skolininku, taigi, pati tiesiogiai nėra atsakinga už vykdytus prievolinius santykius. Skolininkui vykdant individualią veiklą skolininko sutuoktinė nebuvo ir laiduotoja. Skolininkas serga sunkia onkologine liga, yra darbingas tik iš dalies, skolininko sutuoktinės gaunamos pajamos nedaug viršija Vyriausybės nustatytą MMA, todėl skolininko sutuoktinės gaunamos pajamos yra vienintelės sau ir šeimos minimaliems poreikiams patenkinti. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ir atsižvelgęs į skolininko J. J. sveikatos būklę, jo šeimos turtinę padėtį, prievolinių santykių, dėl kurių atsirado skola, pobūdį, darė išvadą, kad sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas dėl skolininko sutuoktinės D. J. gaunamo darbo užmokesčio netaikytinas ir šios pajamos paliktinos skolininko sutuoktinės asmeniniam naudojimui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja A. V. prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartį dalyje dėl prašymo reikalavimų atmetimo ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, visapusiškai ir objektyviai neištyrė bylos aplinkybių, todėl neatskleidė bylos esmės. Savo skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo nustatyti, kad skolininkui priklauso ir ½ dalis sutuoktinės darbo užmokesčio. Šiuo atveju teismas nenukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, o šio principo netaikė. Teismas, atsisakydamas taikyti bendro turto lygių dalių principą, galėjo atsižvelgti į skolininko ligą, jo dalinį darbingumą bei sunkią turtinę padėtį, tačiau nustatant didesnę turto dalį skolininkui, o ne jo sutuoktinei. Tuo teismas pažeidė tiek teisingumo, protingumo bei sąžiningumo, tiek skolininko ir išieškotojo lygiateisiškumo, jų interesų pusiausvyros principus.
2. Skundžiama nutartis dalyje, kuria buvo atsisakyta nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis būsimos bendrosios jungtinės nuosavybės iki bus baigtas skolos išieškojimas, turi būti panaikinta, kadangi teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 667 straipsnio nuostatas, pažeidė vykdymo proceso operatyvumo bei ekonomiškumo principus. Ateityje bendrąja jungtine nuosavybe būtų laikomos ne bet kokios, o antstolio nustatytos skolininko ir jo sutuoktinės lėšos ar gautos pajamos. Tai patvirtina ir teismų praktika.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo antstolė A. M. atsiliepime į atskirąjį prašė dėl atskirojo skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje nustatyta, kad antstolė A. M. vykdo kelias vykdomąsias bylas Nr. 0151/11/01808 ir Nr. 0151/08/01768 pagal pareiškėjos A. V. pateiktus vykdomuosius dokumentus – Vilniaus apygardos teismo išduotus vykdomuosius raštus 2008 m. gruodžio 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-1353-798/2008, 2011 m. spalio 14 d. civilinėje byloje Nr. A2-203-450/2011 (dėl 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko J. J. individualios įmonės „Pas V.“) bei 2012 m. vasario 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. A2-203-450/2011 dėl išieškotojo pakeitimo (pareiškėja A. V. tapo išieškotoja dėl 16.924,54 Lt skolos ir 6 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininkų J. J. IĮ „Pas V.“ ir J. J. solidariai (pradinis išieškotojas - BUAB „EFFATUS“). Pareiškėja 2014-04-30 gavo antstolės siūlymą Nr. SD-619 kreiptis į teismą dėl skolininko J. J. turto dalies nustatymo.
Antstolė A. M. vykdydama areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias transporto priemones: automobilį AUDI 90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), automobilį VAZ 21072, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), automobilį AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), automobilį VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); automobilį RENAULT ESPACE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad skolininko sutuoktinė gauna darbo užmokestį (duomenys neskelbtini).
Išieškotoja 2014-05-30 kreipėsi į apylinkės teismą, prašydama nustatyti, kad skolininkui J. J. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine D. J. priklauso ½ dalis santuokoje įgyto turto, D. J. gaunamo darbo užmokesčio ir viso būsimo turto, kuris atsiras bendrojoje jungtinėje nuosavybėje iki visiško skolos išieškojimo.
Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl atmestų reikalavimų – dėl dalies darbo užmokestyje ir būsimajame turte, todėl apeliacinis teismas pasisako tik dėl šių atskirojo skundo argumentų. Apeliantė nesutikdama su teismo išvada, atskirajame skunde nurodė, kad teismas nustatydamas lygias dalis tik dėl automobilių netinkamai ir netaikydamas lygių dalių principo darbo užmokesčiui netinkamai taikė ir aiškino teisės normas.
Sprendžiant skolininko turto, kuris yra bendras su sutuoktinio turtu, dalies nustatymo klausimą CPK 667 straipsnio pagrindu, taikytinos CK trečiosios knygos III dalies nuostatos. CK 3.87 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, ir preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d., 3.100 str.).
Nagrinėjamu atveju prievoliniai santykiai atsirado skolininkui vykdant J. J. IĮ „Pas V.“ veiklą ir yra išieškoma skolininko J. J. skola iš jo asmeninio turto bei iš jo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, bet ne iš abiejų sutuoktinių turto. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šalys neginčija tos aplinkybės, kad skolininkas J. J. ir D. J. yra sutuoktiniai, byloje nėra duomenų, kad santuoka būtų nutraukta, sudarytos vedybų ar povedybinė sutartys, įregistruoti turto padalijimo faktai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str.). Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės, intelektinės veiklos pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 str. 5 d.). Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad skolininkas serga sunkia onkologine liga, darbingas tik iš dalies, dažnai gydomas stacionariai (b.l. 24-28), skolininko sutuoktinės gaunamos pajamos nedaug viršija Vyriausybės nustatytą MMA, ir yra vienintelės tieks asmeniniams, tiek šeimos minimaliems poreikiams patenkinti, ir sprendė, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą (nagrinėjamu atveju automobilius), tačiau šis principas netaikytinas nustatant skolininko dalį D. J. gaunamame darbo užmokestyje ar nustatant skolininko dalį būsimajame turte.
Su tokia teismo išvada nėra pagrindo sutikti. CK 3.123 straipsnio 1 dalis numato, kad atsižvelgdamas į vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Tokia nuostata taikytina ir sprendžiant skolininko turto dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje, nukreipiant išieškojimą į tam tikrą turto dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinęs, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-10 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Nagrinėjamoje byloje tokie kriterijai nebuvo apibrėžti, o nustatytos faktinės aplinkybės dėl skolininko ligos ar suinteresuoto asmens D. J. gaunamų pajamų dydžio, teismo nuomone, nebuvo pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant kilnojamąjį turtą. Kaip jau minėta, preziumuojama, kad sutuoktinių dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra lygios, kas reiškia, kad skolininkui, kaip suinteresuoto asmens D. J. sutuoktiniui, priklauso pusė ir jos gaunamų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas vykdomosiose byloje, kuriose skolininku yra J. J.. Todėl pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kad sutuoktinių dalys yra lygios ir nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, nepagrįstai visą D. J. gaunamą darbo užmokestį paliko jos asmeniniam naudojimui, nes naudojimosi tvarkos turtu nenustatinėjo, o nurodytos aplinkybės dėl darbo užmokesčio dydžio, skolininko ligos ir darbingumo lygio, nepagrįstos rašytiniais įrodymais, negali būti laikomi aiškiais ir pagrįstais kriterijais, leidžiantiems nenustatyto skolininko dalies D. J. gaunamame darbo užmokestyje.
Išieškotojas taip pat prašė nustatyti, kad skolininkui priklauso tiek ½ dalis būsimo turto (nekilnojamojo, kilnojamojo, būsimų pajamų ir kitų lėšų (būsiančių ar atsirasiančių sutuoktinių vardu atidarytose sąskaitose bankuose ar pas sutuoktinius)), jeigu toks turtas, pajamos ir kitos lėšos atsiras ateityje bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje iki bus baigtas skolos išieškojimas, dėl kurio nustatyta skolininko turto dalis. Pirmosios instancijos teismas šios prašymo dalies netenkino, nurodydamas, kad kol nėra konkretaus turto, teismas negali pasisakyti ir įvertinti skolininko ir jo sutuoktinės pajamų ir lėšų, atsirasiančias ateityje; toks teismo sprendimas būsiantis abstraktus, nes tokiu atveju teismas sukurtų precedentą, kad bet kokios lėšos ar gautos pajamos ateityje išieškotojo ar antstolio galėtų būti laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai pagal kilmę, teisinius santykius reguliuojančias normas, tai galėtų būti laikoma asmenine sutuoktinės nuosavybe. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka, nurodydama, kad priešingu atveju išieškotoja vėl turėtų kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo būsimajame turte.
Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatydamas skolininko dalies į bet kokį būsimą turtą, būsimas pajamas ir kitas lėšas, jeigu toks turtas, pajamos ir kitos lėšos atsiras ateityje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, iki skolos išieškojimo, pažeidė apeliantės (išieškotojos) interesus. Pažymėtina, kad CPK 667 straipsnyje reglamentuota tvarka, pagal kurią vykdymo procese nustatoma skolininkui priklausanti dalis turte, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė. Šio straipsnio tikslas – teisiškai individualizuoti skolininkui priklausančią turto dalį taip, kad iš jos galėtų būti vykdomas išieškojimas. Šiame straipsnyje nenumatytas skolininko viso turto, priklausančio su kitais asmenimis, bei asmeninės nuosavybės į turtą nustatymas, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas gali nustatyti skolininko dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje tik žinant visą konkretų bendrą sutuoktinių turtą.
Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog automobiliai yra išregistruoti, reikšmės nagrinėjamam klausimui neturi, nes pagal CK 4.47 str. nuostatas transporto priemonės išregistravimas negali būti laikomas pagrindu nuosavybei pasibaigti.
Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, bei aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tikslinga pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodant, kad skolininkui J. J. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine D. J. nuosavybės teise priklauso ½ dalis D. J. gaunamo darbo užmokesčio bei bet kokio būsimo turto (nekilnojamojo, kilnojamojo), būsimų pajamų ir kitų lėšų (būsiančių ar atsirasiančių sutuoktinių vardu atidarytose sąskaitose bankuose ar pas sutuoktinius), jeigu toks turtas, pajamos ir kitos lėšos atsiras ateityje bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje iki bus baigtas skolos išieškojimas, dėl kurio nustatyta skolininko turto dalis (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 4 p., 339 str., teismas
nutaria:
Panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas dalyse dėl skolininko J. J. turto dalies nustatymo, esančio bendrojoje jungtinėje su sutuoktine D. J. nuosavybėje – sutuoktinės D. J. gaunamo darbo užmokesčio ir dalis bet kokio būsimo turto (nekilnojamojo, kilnojamojo, būsimų pajamų ir kitų lėšų (būsiančių ar atsirasiančių skolininko J. J. ir jo sutuoktinės D. J. vardu atidarytose bankų sąskaitose ar pas sutuoktinius), jeigu toks turtas, pajamos ir kitos lėšos atsiras bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje iki bus baigtas skolos išieškojimas ir klausimą išspręsti iš esmės.
Nustatyti, kad skolininkui J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ (viena antroji) dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) esančio turto: automobilio AUDI 90, (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)); automobilio VAZ 21072 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)); automobilio AUDI80 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), automobilio VW GOLF (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)); automobilio RENAULT ESPACE (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)); sutuoktinės D. J. gaunamo darbo užmokesčio ir bet kokio būsimo turto (nekilnojamojo, kilnojamojo), būsimų pajamų ir kitų lėšų (būsiančių ar atsirasiančių sutuoktinių vardu atidarytose sąskaitose bankuose ar pas sutuoktinius), jeigu toks turtas, pajamos ir kitos lėšos atsiras ateityje bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, iki bus baigtas skolos, kurios išieškojimui nustatyta skolininko J. J. turto dalis, išieškojimas.