Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegija, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) motyvuodamas tuo, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui dėl to, kad 2016-2019 m. (duomenys neskelbtini).

II.

III.

Atsakovo vertinimu, šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir neproporcingai. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2024 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-190-492/2024, 2024 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024, 2024 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-475-815/2024, 2024 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-535-525/2024). Taigi, atsakovo nuomone, pareiškėjo atskirasis skundas dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę neatitinka ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 30 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę motyvuodamas tuo, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, atskirajame skunde teigia, kad dėl Departamento nustatyto draudimo, buvo panaikinta pareiškėjui (duomenys neskelbtini) išduota nacionalinė viza, pareiškėjas dėl to negali toliau dirbti (duomenys neskelbtini) įmonėje, su juo bus nutraukta darbo sutartis, jis neteks gerai apmokamo darbo ir patirs sunkiai atitaisomą žalą.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013, 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017, 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-968/2021).

Pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, numatytą ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte, t. y. laikinai sustabdyti ginčijamo individualaus teisės akto galiojimą, ir šį prašymą grindžia tuo, kad jo nuomone, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, jis neteks gerai apmokamo darbo (duomenys neskelbtini) ir dėl to patirs sunkiai atitaisomą arba neatitaisomą didelę žalą.

Teisėjų kolegija, vertindama sąlygas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, sprendžia, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė savo reikalavimo panaikinti Departamento Sprendimą pagrįstumą: nenustatyta, kad egzistuoja kokios nors procesinės kliūtys tenkinti tokį pareiškėjo reikalavimą, ir pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą su tokiu materialiuoju reikalavimu; pareiškėjas skunde išdėstė argumentus dėl Sprendimo neteisėtumo ir nėra pagrindo pripažinti, jog šie skundo argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Pareiškėjo pateikti argumentai dėl ginčijamo administracinio sprendimo neteisėtumo šioje proceso stadijoje išsamiau nenagrinėjami.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl antrosios sąlygos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę egzistavimo, pažymi, kad neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos pareiškėjas nepagrindė. Pareiškėjo argumentai, kad nesustabdžius Departamento Sprendimo galiojimo (vykdymo), pareiškėjas neteks darbo (duomenys neskelbtini) ir patirs materialinių nuostolių, savaime nereiškia, kad nesustabdžius ginčijamo Departamento Sprendimo galiojimo, pareiškėjui bus padaryta didelė, sunkiai atitaisoma ar neatitaisoma žala.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinus skundžiamą atsakovo sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, pareiškėjas dėl Sprendimo vykdymo patirtus nuostolius, jei tokių buvo, galės išsiieškoti, naudodamasis žalos atlyginimo institutu. Tuo tarpu iš anksto sustabdžius Departamento Sprendimo galiojimą, susidarytų situacija, kai galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo bus ginamos prevenciškai, dar neišnagrinėjus šios administracinės bylos iš esmės, bet jau sukuriant situaciją, tapačią tokiai, kokia susiklostytų teismui patenkinus pareiškėjo skundą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti, todėl skundžiama nutarties dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. P. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 30 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.