- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- 2S-833-826/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04405-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybei
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr.A2-538-965/2018 pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą pripažinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. vasario 23 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą pripažinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V., ir priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino visiškai, t. y. pripažino A. V. teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas – butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, lengvatine tvarka pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą.
Šalies argumentai
2. Ieškovė 2019 m. sausio 17 d. teismui pateikė prašymą išaiškinti 2018 m. vasario 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimą nurodant, kad leidžiama privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Paaiškino, jog teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, tačiau iki šiol nėra įvykdytas, nes tarp šalių vyksta ginčas dėl teisės aktų taikymo nustatant privatizuojamo buto vertę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. sausio 24 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino. Teismo motyvai:
3.1. Įsiteisėjusio sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje nurodyta – pripažinti A. V. teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas lengvatine tvarka pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, yra aiški ir vykdytina. Prašymu dėl sprendimo išaiškinimo ieškovė siekia sukurti teises kito įstatymo pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė A. V. prašė Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – išaiškinti priimtą sprendimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.
4.1. Priimtas teismo sprendimas nėra aiškus, nes iki šiol jis nėra įvykdytas. Tarp šalių kilo ginčas dėl privatizuojamo buto vertės. Atsakovė, vykdydama teismo sprendimą ir atlikdama buto privatizavimo (pardavimo) procedūras, vadovaujasi Seimo 2014 m. spalio 9 d. priimtu ir 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 25 straipsniu bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. priimtu sprendimu Nr. T2-304, patvirtintu savivaldybės būsto pardavimo tvarkos aprašu, t. y. šiuo metu galiojančiais teisės aktais. Pateiktame ieškinyje buvo prašoma pripažinti teisę privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis, vadovaujantis Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu (įstatymo pavadinimas iki 2003 m. sausio 1 d.). Atsakovė jai apskaičiavo 10 kartų didesnę būsto kainą – 2 364,20 Eur, nei ji būtų turėjusi mokėti pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą – 243,47 Eur. Tai lėmė ilgas teisminis procesas. Jos finansinė padėtis negali tapti blogesnė dėl pasikeitusių teisės aktų, nes teisiniai santykiai pradėti įgyvendinti pagal anksčiau reglamentuotus teisės aktus.
4.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog sprendimo išaiškinimu ji siekia sukurti teises kito įstatymo pagrindu. Įstatymuose nėra draudžiančių normų, kai teismai, aiškindami sprendimų vykdymo tvarką, nurodo konkrečias teisės normas, tai patvirtina ir kasacinio teismo praktikos pavyzdžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-K3-242/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2010). Tik išaiškinus teismo sprendimą, nurodžius, jog galima privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, bus išvengta naujo teisinio ginčo su atsakove bei užtikrintas teisminio proceso ekonomiškumo principas.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė jį tenkinti. Savo atsiliepimo nemotyvavo.
6. Daugiau atsiliepimų nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas prašymas išaiškinti teismo sprendimą, teisėtumas ir pagrįstumas.
9. CPK 278 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę byloje dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio.
10. Teismo sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-183/2006; Nr. 3K-3-533/2007; Nr. 3K-7-242/2009; ir kt.). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad, aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose konstatuota, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2012).
11. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. vasario 23 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą pripažinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V., ir priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino visiškai, t. y. pripažino A. V. teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas – butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, lengvatine tvarka pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą. Ieškovė pateikė prašymą išaiškinti 2018 m. vasario 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimą nurodant, kad leidžiama privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, o ne pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog šiuo prašymu ieškovė siekia ne išaiškinti teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimą, o reiškia reikalavimą kitu pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2009 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2009). Šiuo atveju ieškovė ieškiniu prašė leisti jai privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą. Ieškinys tenkintas visiškai ir teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. kovo 27 d. Ieškovė šio priimto sprendimo įstatymo nustatyta tvarka neskundė (CPK 12 straipsnis). Tokie apeliantės veiksmai patvirtina, kad ieškovė, pateikdama prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, siekia pakeisti teismo išdėstytus motyvus, argumentus bei sukurti teises kito įstatymo pagrindu, tai atsižvelgiant į CPK 278 straipsnio nuostatas bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, neatitiktų šio instituto paskirties ir prieštarautų įtvirtintam reglamentavimui. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimas yra aiškus ir vykdytinas (CPK 18 straipsnis).
12. Pažymėtina, kad apeliantė nurodė, jog tarp jos ir atsakovės vyksta ginčas dėl privatizuojamo buto vertės. Šiuo atveju ieškovė turi procesinę teisę skųsti atsakovės priimtus procesinius sprendimus dėl privatizuojamo buto vertės nustatymo, jei mano, kad vertė nustatyta ne pagal tuos teisės aktus.
13. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
14. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė CPK 278 straipsnio, įtvirtinančio sprendimo išaiškinimo institutą, nuostatas ir pagrįstai atsisakė išaiškinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimą dėl ieškovės nurodomų reikalavimų, dėl to ieškovės skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1dalies 1 punktas, 338 straipsnis). Atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.