- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-01
- Bylos Nr.
- 1-404-1104/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35702-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Kaltinamasis
- T. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.1Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje ir jo pareiškimas (BPK 109, 112, 117 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2009 m. birželio 17 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, 2010 m. kovo 5 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms; 2) 2013 m. spalio 17 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius BK 64¹ straipsnį – laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, 2014 m. gegužės 14 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Vilniaus apskrities probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus, abu teistumai išnykę; 3) 2019 m. spalio 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, paskirtos bausmės metu nustatant draudimus ir įpareigojimus: a) įpareigoti per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o oficialaus darbo susiradimo atveju, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios nekeisti darbo vietos; b) įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t. y. narkotinių ar psichotropinių medžiagų; c) įpareigoti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir d) privalomai įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos žinios, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. T. B. būdamas recidysvistu, 2021 m. spalio 14 d., apie 00:00 val. buto, adresu (duomenys neskelbtini), svetainėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su nukentėjusiąja S. S. metu, pastarajai, sėdinčiai ant sofos, tyčia dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip du kartus sudavė S. S. į veidą, tokiais savo veiksmais padarydamas poodines kraujosruvas kaktoje ir kairės akies vokuose, t. y. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Kaltinamasis T. B. teisiamojo posėdžio metu prisipažino iš dalies, parodydamas, kad trenkė tik vieną kartą. Parodė, kad abu vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo laidojimo biure, jis (kaltinamasis) nukentėjusiąją pakvietė, pradėjo gerti, po to nukentėjusioji išvažiavo. Ji (nukentėjusioji) paliko savo telefoną, jis (kaltinamasis) paskambino į telefoną, tada ėjo iki K. V., jo nebuvo. Jis (kaltinamasis) su telefonu griuvo, po to laiptinėje su telefonu griuvo. Ji (nukentėjusioji) atėjo į namus ir sako, kad jis (kaltinamasis) sudaužė jos telefoną. Tada ji (nukentėjusioji) jam (kaltinamajam) tris kartus davė į veidą „pliūchą“, jis (kaltinamasis) jai vieną kartą – iš delno. K. V. atskyrė juos ir liepė jam (kaltinamajam) eiti namo. Paaiškino, kad K. matė įvykį, pas jį bute buvo. Paaiškino, kad buvo susitikęs nukentėjusią, ji buvo atsiuntusi sąskaitą į telefoną, bet jis (kaltinamasis) pametė tą telefoną ir neturi jokių kontaktų. Patikslino, kad į laidojimo namus pakvietė nukentėjusiąją, nes draugai buvo. Apie pusę metų bendravo, gerdavo kartu, nekonfliktuodavo. Patikslino, kad nukentėjusiosios telefoną paėmė, nes rado ant žemės laidojimo namuose. Parodė, kad nukentėjusioji paskambino į telefoną ir pasakė, kad yra telefonas, kad ateitų pas K. ir pasiims. Kai nukentėjusioji jam (kaltinamajam) sudavė, kaltinamasis parodė iš karto jai trenkęs, nukentėjusioji nenugriuvo, neverkė, nesimatė jokių sužalojimų.
3. Kaltinamasis T. B., apklaustas 2021 m. lapkričio 18 d. įtariamojo apklausos metu parodė, kad jis tik iš dalies sutinka su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą, kadangi jis S. trenkė tik vieną kartą ir jos telefoną sudaužė netyčia. Jis nėra įrašytas į gydytojo psichiatro įskaitą, nėra sirgęs priklausomybių ar psichinėmis ligomis. Jis S. S. pažįsta, jie yra draugai, jie dažnai susitikdavo ir gerdavo alkoholį. Jis atsimena, kad maždaug prieš gerą mėnesį, tikslios dienos nepamena, buvo jo draugo močiutės laidotuvės. Atsimena, kad jis pasikvietė ten atvykti S. S.. S. atvykus, jis su ja ir K. V. gėrė alkoholį šalia pašarvojimo salės esančiame kambarėlyje. Jis su S. buvo neblaivūs, K., kiek atsimena, gerti daug nenorėjo. Jis atsimena, kad S. į pašarvojimą buvo atvariusi su rankine. Jis negali tiksliai pasakyti, kokia tai buvo rankinė, ir kas joje buvo, juk po svetimų žmonių tašes nesiknisa. Jis nežinojo, ką ji nešiojasi savo rankinėje. Ji su savimi turėjo telefoną, baltos spalvos, jo modelio nežino. Ji kartais išsitraukdavo ir pamaigydavo jį prie jų, susirašinėjo su kažkokiu chamu. Vienu metu S. išsikvietė taksą ir išvažiavo iki to kažkokio chamo. Jie su S. nekonfliktavo, kol ji sėdėjo su jais tame kambarėlyje, viskas buvo gerai. Jis tuo metu buvo išgėręs, todėl tiksliai nepamena, ar ji išeidama buvo labai neblaivi, bet jie tikrai išgėrė du butelius stipriųjų alkoholinių gėrimų. S. nieko nepaliko išvažiuodama. Atsimena tik, kad pamatė, jog kambarėlyje lyg tais ant sofos yra telefonas, iš karto suprato, kad tai S. telefonas. Jis tą telefoną pasiėmė su savimi tikslu jį grąžinti S.. Tas S. telefonas lyg tais buvo sveikas, nesugadintas, nesudaužytas, tiksliai jau nepamena. Jis neatsimena, kuriuo tiksliai metu, tačiau jau jie išeidinėjo iš pašarvojimo. Atsimena, kad tuo metu į S. telefoną paskambino kažkoks vyras. Jam pakėlus telefoną, su juo kalbėjo pati S.. Ji pasakė, kad atvarys telefono pasiimti. Jis jai pasakė, kad bus pas K.. Tada po S. skambučio eidamas lauke užkliuvo už bordiuro ir išsitėškė. Jis neatsimena, kurioje rankoje laikė S. telefoną, tačiau jam griūnant tas telefonas su ranka atsitrenkė į grindinį ir lyg tais skilo jos telefono ekranas. Tuo metu lauke buvo tamsu, o jis ėjo su atrištais batraiščiais, todėl ir pargriuvo. Tada jam su K. einant jo namo, (duomenys neskelbtini), laiptinėje, lyg tais ties trečiu ar ketvirtu aukštu, tiksliai nepamena, jis vėl pargriuvo. Jis griuvo tiesiai ant laiptų, tuo pat metu kažkurioje rankoje toliau laikydamas S. telefoną, kuris su jo ranka atsitrenkė į laipto kampą ir sudužo. Atsimena, kad jis tą telefoną pakėlė ir jis jam iškrito iš rankų ir nusileido per porą aukštų žemyn per laiptinės centre esantį tarpą prie turėklų. Atsimena, kad ėjo žemyn laiptine ir tada jau rinko tą telefoną dalimis. Atsimena, kad tada dar K. pasakė ,,blem, supisau telefoną, reikės naują atpirkt“. Surinkęs telefoną jis jį nusinešė į K. butą ir padėjo tas telefono dalis ant svetainėje esančio stalo. Jis atsimena, kad tas telefonas tikrai buvo lūžęs pusiau, tačiau tiksliai kiek ten jo ir kokių dalių surinko – negali nurodyti, kadangi nepamena, tuo metu jam tai nerūpėjo. Dar kartą nori pasikartoti, kad telefoną sudaužė netyčia. Jam su K. būnant jo bute, atvažiavo S.. S. atvažiavo su rankinuku. Jis jai iš karto pasakė, kad sudaužė jos telefoną, pasakė, kad tai jo kaltė ir suderins jai kitą telefoną. Ji buvo nepatenkinta, pradėjo bušavoti, tačiau jie abu besiginčydami toliau gėrė alkoholį, išgėrė po keletą čėrkų. Jis negali pasakyti, ar S. konflikto metu sėdėjo ant sofos, ar stovėjo, kadangi ne tas jam buvo galvoje, neįsiminė. Ji vis nenustojo šaukti ant jo dėl telefono. Tada jis jai sakė, ,,gi suka tu, grąžinsiu aš tau tą telefoną“. Ji tada jam davė pliūchą ar tai porą, tiksliai nepamena, į veidą. Atsimena, kad jam sukilo nervai ir jis jai atgal vieną kartą dešinės rankos delno apatine dalimi sudavė jai į vietą tarp jos akies ir kaktos., tačiau į kurią veido pusę – neatsimena. Jis jai tikrai sudavė tik vieną kartą, tikrai nedaugiau, jei būtų sudavęs tris kartus, ji baisiai būtų atrodžiusi. Ji gal pati kur išsitėškė būdama girta. Atsimena, kad K. tada pašoko ir pasakė ,,ką čia grybaujat“, sako jam ,,tu durnas nedurnas“ ir liepė jam dingti iš namų, kad neprasidėtų cirkai. Jis tada iš karto koliodamasis ant S. išėjo iš K. namų. Iš K. namų pirmas išėjo jis, S. ten liko. Jis ten daugiau negrįžo. Jis su K. nieko nekalbėjo apie tai, kas vyko toliau, kaip baigėsi viskas su S., girdėjo tik, kad ji irgi išvarė. Jis nori pasakyti, kad žino, jog S. buvo pas K. palikusi savo rankinę, tačiau, kas toje rankinėje buvo - nežino, jis juk jos netikrino. Žino, tik, kad K. grąžino jai tą jos tašę. Jis tikrai negali nieko pasakyti ir tikrai nieko nežino apie daiktus ir pinigus, neva dingusius iš jos tašės, jis su tuo tikrai nesusijęs. Jis gailisi, kad sudavė jai į veidą. Išvis gailisi, kad paėmė jos telefoną, taip tik sau bėdų prisidarė dabar. Jis su S. po šio įvykio nebuvo susitikęs, jai telefono neatpirko. Ji tik jam būna naktimis skambinėja, tačiau jis jai ragelio nekelia. Jis ką tik pradėjo dirbti, todėl gavęs normalią algą po naujako, jai telefoną atpirks. Daugiau neturi, ko pridurti (1 tomas, b. l. 148-151). 2022 m. sausio 26 d. papildomos įtariamojo apklausos metu T. B. parodė, kad jis iš dalies sutinka su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą. Taip, jis sudavė S., tačiau tik vieną kartą savo delno apatine dalimi, o ne tris kartus kumščiu. Jis atsimena savo ankstesnius parodymus, duotus pirmosios apklausos metu ir akistatos su S. metu, juos tvirtina ir jų laikosi, daugiau neturi, ko papildyti. Prašo vadovautis šiais jo parodymais, priimant sprendimus. Jam yra išaiškinta, kad tiek ligonių kasos, tiek S. yra pateikę ieškinius šioje byloje. Jis ligonių kasoms apmokės už S. apžiūrą, tačiau tai galės padaryti tik 2022 m. vasario 15-16 dienomis, kadangi tuo metu turėtų gauti algą. Jis gavęs algą, taip pat žada atpirkti tokį patį telefoną, koks buvo jos. Atpirkęs telefoną, jis jai perduos pats. Tačiau pačio S. pateikto ieškinio jis tikrai neapmokės. Daugiau neturi, ko pridurti (1 tomas, b. l. 156-158).
Motyvuojamoji dalis
4. Nors kaltinamasis T. B. savo kaltę pripažino tik iš dalies, jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
5. Nukentėjusioji S. S. 2021 m. spalio 14 d. liudytojo apklausos metu parodė, kad 2021 m. spalio 13 d. ji kartu su T. B. buvo laidotuvėse. Laidotuvės buvo T. B. draugo močiutės, nežino tiksliai nei vardo, nei pavardės. Laidojimo namuose, kurie yra „Butų Ūkio“ pastate, esančiame S. Daukanto g., paliko savo mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, modelio ir IMEI nežino, telefone buvo jos Tele2 ryšio kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini). Išėjo iš ten gal apie 19-20 val. Laidojimo namuose, telefoną paliko kambariuke, kur dažniausiai renkasi pasisėdėti ne prie mirusio asmens. Tame kambariuke buvo ji, T. B. ir vaikinas, kurio vardo ir pavardės nežino, o mirė to draugo močiutė. Tenai išgėrė brendžio. Kai ji atvažiavo, T. B. su draugu jau tenai gėrė. Iš laidotuvių išvažiavo su Ukmergės taksi, telefono numerio nepamena, baigiasi telefonas „222“, į (duomenys neskelbtini), trečia laiptinė, buto durys į kairę, buto numerio nežino, trečias aukštas, kur gyvena jos draugas A. V.. Su savimi turėjo savo rankinuką su asmeniniais daiktais. Ten nuvykus pamatė, kad nėra jos telefono. Iš A. V. telefono (numerio neprisimena) skambino į savo telefoną. Atsiliepė T. B., kuris pasakė, kad jie išėjo iš laidotuvių ir dabar yra (duomenys neskelbtini), o jos telefoną turi su savimi. Tada vėl išsikvietė Ukmergės taksi ir nuvažiavo tuo adresu. Buto duris atidarė T. B., įsileido ir padavė jai telefoną, bet jis buvo sudaužytas. T. B. pasakė, kad užpykęs metė jį į sieną ir sudaužė, pradžiai žadėjo duoti kitą telefoną. Jie kalbėjosi kambaryje, kuris suprato, kaip salonas, ten buvo televizorius, rašomasis stalas, kompiuteris. Tas butas, kiek supranta, yra T. B. draugo. Ji sėdėjo ant lovos, apsiverkė, kai sužinojo, kad sudaužė telefoną ir paklausė, dėl ko jis taip padarė. Ji laukė svarbaus skambučio, dėl to susinervavo. Tame kambaryje buvo ir tas draugas. Jai padavė sim kortelę. Ji pasakė, kad išvažiuoja, tada T. B. priėjęs prie jos, sėdinčios ant lovos, dešinės rankos kumščiu tris kartus jai trenkė į veidą. Pirmą kartą trenkė labai smarkiai, dėl to iššoko ant kaktos gumbas, o kitus du kartus trenkė silpniau. T. B. draugas pradėjo atitraukinėti T. nuo jos, o ji tuo metu pabėgo iš buto. Bute liko jos rankinukas, kuris buvo rožinės spalvos, užrašo nepamena. Rankinuke buvo jos raudonos spalvos, dirbtinės odos piniginė, kurioje buvo apie 100 Eur smulkiomis kupiūromis, įvairios nuolaidų kortelės, Swedbank kortelė, išduota jos vardu, bei jos vardu išduota Graikiško banko kortelė. Rankinuke buvo jos asmens pasas. Viduje kišenėlėje buvo jos trys auksinės grandinėlės su pakabukais (kryželis, drugelis, mažas kryžiukas su akmenukais) ir auksiniai auskarai, kaip alyvuogės lapas su perlais. Taip pat bute liko jos sudaužytas telefonas su kortele, bei jos batai aukštakulniai juodos spalvos, dydis 39. Laiptinėje kažkurių kaimynų pasiprašė, kad iškviestų policija. Atvyko ir greitoji. Suleido vaistų nuo skausmo. Jai buvo nustatytas 2,76 neblaivumas. Jai dabar skauda kairės pusės žandą, paakį, bei yra gumbas kaktos kairėje pusėje, taip pat skauda galvą. Tą įvykį turėjo matyti T. B. draugas. Prašo padėti atgauti jos daiktus ir padarytą žalą bei nubausti kaltus asmenis įstatymo numatyta tvarka, dėl jai sukelto skausmo ir smūgių sudavimo. Pas med. ekspertus kreipsis (1 tomas, b. l. 2). 2021 m. spalio 20 d. papildomos liudytojo apklausos metu S. S. parodė, kad ji atsimena savo ankstesnius parodymus, duotus pirmosios apklausos metu, juos tvirtina ir jų laikosi, nori papildyti. Nori pasakyti, kad praeitą penktadienį, t. y. spalio 15 dieną, ji nuvyko į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, kad ją apžiūrėtų dėl patirtų sumušimų. Ją apžiūrėjęs medikas nepasakė, kada pateiks apžiūros dokumentus, jai tik pasakė, kad jie susisieks su policija. Po šio įvykio su ja per Facebook susisiekė K., kuris pasakė, kad nori atiduoti jos daiktus, kuriuos paliko pas jį namuose. Ji nori pasakyti, kad vakar su savo seserimi nuvažiavo prie K, namų, adresu (duomenys neskelbtini). Jis jai pažadėjo tuos daiktus atnešti. Jis jai perdavė jos rankinę, jos batus ir telefono likusias dalis. Ji prie K. netikrino, ar kas nors iš jos rankinės dingo, tiesiog norėjo greičiau vykti namo. Tada ją sesuo nuvežė pas jos draugą A. V., pas kurį ji patikrino savo rankinuko turinį, ar niekas iš jo nedingo. Rankinuke buvo likusi raudonos spalvos piniginė, įvairios nuolaidų kortelės, Swedbank jos vardu išduota banko kortelė, ir jos vardu išduota Graikiško banko kortelė. Rankinuke buvo ir jos asmens pasas. Nori pasakyti, kad jos minėta Graikiško banko kortelė buvo per pus perlaužta, turtinės vertės jos nėra, o piniginėje buvę 100 Eur kupiūromis po 50, 20, 10, 10, 10 - dingo. Rankinėje taip pat rado jai priklausančias tris auksines grandinėles su pakabukais, tik pasigedo vieno auksinio auskaro, kurio turtinės vertės negali nurodyti, kadangi tai tiesiog yra dovana ir brangus atsiminimas. Tuo tarpu sudaužyto telefono dalys atrodė taip pat, kaip tą įvykio dieną. Ji nori pasakyti, kad nueis į Tele2 saloną ir išsiims telefono įsigijimo dokumentus, kuriuos vėliau pateiks prie bylos. Ji norės reikšti civilinį ieškinį ir moralinei žalai atlyginti dėl jos patirtų sužalojimų, tačiau tai padarys vėliau, kai gaus telefono įsigijimo dokumentus. Jai yra padaryta moralinė žala, nes ji negali taip atrodydama dirbti, jai skauda, prastai jaučiasi, kankina nemiga, traukuliai. Ji neįsivaizduoja, kas galėjo iš jos pavogti tuos 100 Eur ir jos auskarą. Ji to savo auskaro niekur nepametė. Ji pačiam K. dėl šio įvykio neturi jokių pretenzijų, kaip tik yra jam dėkinga, nes jis ją apgynė nuo T.. Dėl kitų atiduotų jai daiktų, ji jokių pretenzijų neturi. Ji norės reikšti civilinį ieškinį ir moralinei žalai atlyginti dėl jai patirtų sužalojimų, tačiau tai padarys vėliau, kai gaus telefono įsigijimo dokumentus (1 tomas, b. l. 32-34). 2021 m. spalio 25 d. papildomos liudytojo apklausos metu S. S. parodė, kad ji atsimena savo visus ankstesnius parodymus, duotus pirmųjų apklausų metu, juos tvirtina ir jų laikosi, nori papildyti. Ji praeitą savaitę nuvyko į TELE2 saloną, kur išsiėmė savo sudaužyto telefono dokumentus. Jai išdavė telefono įsigijimo dokumentus, kuriuose nurodyta jo vertė, šio dokumento kopiją prideda prie apklausos. Iš jai duotų dokumentų matyti, kad jos telefonas buvo Samsung A226 A22 5G 64 GB, serijos numeris 353329332139126. Nori pasakyti, kad suklydo sakydama, kad telefono vertė yra apie 800 Eur, nežino kodėl jai taip pasirodė, tikrai nenorėjo iš to pasipelnyti. Jai išduotuose dokumentuose matyti, kad telefono vertė yra 234,37 Eur. Ji civilinį ieškinį reikš šioje byloje dar ir moralinei žalai atlyginti, todėl nusprendė, kad dar pasitars su teisininkais ir pati savo surašytą ieškinį pateiks prie bylos. Tai padarys šią savaitę (1 tomas, b. l. 36-38).
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu liudytoja L. S. parodė, kad nukentėjusioji yra dukra, T. B. nepažįsta. Parodė, kad kai S. grįžo iš Graikijos ji (liudytoja) pati nupirko jai bilietą, jos (nukentėjusiosios) vyras siekė iš jos atimti vaikus. Ji (nukentėjusioji) paliko vaikus ir grįžo į Lietuvą, atsipalaidavo, pradėjo bendrauti su netinkama kompanija. Paaiškino, kad nukentėjusioji sutraumuota, palikus du nepilnamečius vaikus, patikli, buvo palūžusi. Tą vakarą ji (nukentėjusioji) buvo namuose ir kalbėjo telefonu, liudytoja girdėjo: „T., T. ir močiutės laidotuvės“. Ji (nukentėjusioji) apsivilko juodą suknelę, juodus batus ir išėjo į laidotuves. Paaiškino, kad užmigo, tada atvažiavo policija, ją (nukentėjusiąją) atvedė be batų, galvoje gūzas. Policija pasakė, kad iškvietė kaimynai ir po to dar labiau pašlijo jai (nukentėjusiajai) sveikata. Patikslino, kad gūzas buvo ant kaktos. Paaiškino, kad nukentėjusioji jai sakė, kad T. B. ją kvietė į laidotuves, kambariuke gėrė brendžio. Ji (nukentėjusioji) telefono nebeturėjo ir nuvažiavo pas B. draugą ir paprašė atiduoti telefoną, B. padavė telefoną, jis buvo visas sudaužytas. Liudytojai paklausus už ką sudaužė taip, nukentėjusioji pasakė, kad atsisėdo ir pradėjo verkti, ir B. sėdinčiai trenkė su kumščiu. Parodė, kad nukentėjusioji nesakė, kiek kartų sudavė jai, tikrai sakė, kad B. sudavė. Paaiškino, kad po to įvykio vežė nukentėjusiąją į psichiatrinę, nes nebuvo galima su ja susišnekėti. Nukentėjusioji po šios traumos bijojo kažkur išeiti, bijojo, kad jos vėl nesumuštų, labai sveikata pašlijo, todėl ir išvažiavo. Paaiškino, kad gūzą nukentėjusioji labai ilgai gydėsi, paskui mėlynuoti veidas pradėjo. Gydytojai švietė galvą, išrašė vaistų, tepalo. Nukentėjusioji porą mėnesių dirbti negalėjo, net išeiti į miestą negalėjo, su tokiais fanarais.
7. Teismo posėdžio metu liudytoja S. S. – K. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, yra nukentėjusiosios sesuo. Negalėjo prisiminti ar mama, ar sesuo paskambino, kad ji sumušta. Galimai mama pranešė. Tuo metu negalėjo kalbėti, po kurio laiko nuvažiavo į namus ir pamatė, kad sesuo sumušta. Ji (nukentėjusioji) pasakojo, kad balevojo su draugais ir po to, kad ją sumušė. Nukentėjusioji sakė, kad net nesuprato kodėl ją sumušė. Sakė, kad ji (nukentėjusioji) sėdėjo ir jai trenkė, lyg ir vieną kartą. Paaiškino, kad nukentėjusiosios veidas ištinęs, ant kaktos gūzas, mėlyni paakiai. Ji visa ištinusi buvo, mėlyna, gūzas didžiausias. Parodė, kad po įvykio nukentėjusiajai buvo pasekmės, labai psichologiškai kritusi, depresija, pastovus verkimas, pastovi baimė, bijojo išeiti iš namų. Patikslino, kad sužinojo gal kitą dieną po sumušimo ir pamatė nukentėjusiąją. Žino, kad T. kažkoks sumušė nukentėjusiąją, o pati T. nepažįsta. Liudytoja paaiškino, kad klausė, kur nukentėjusiosios daiktai. Po sumušimo ji (nukentėjusioji) sakė, kad išbėgo be batų, verkė. Parodė, kad po to nuvežė nukentėjusiąją, daiktus atidavė draugas kažkoks.
8. Teismo posėdžio metu liudytoja N. V. parodė, kad nepažįsta kaltinamojo. 2021 m. apie spalio 14 d. išgirdo triukšmą laiptinėje, moteris skambino į duris, prašė pagalbą iškviesti. Ji tą ir padarė. Nukentėjusioji sakė, kad jai labai bloga, prašė iškviesti policiją ar greitąją. Paaiškino, kad jai (liudytojai) pasirodė, kad jos veidas ištinęs buvo, bet nežino, galimai jos veidas visada toks, nes pirmą kartą matė. Nukentėjusioji buvo basa, be viršutinių rūbų, tik su suknele. Patikslino, kad nukentėjusiosios raudonos akys buvo, ji buvo sutrikusi, išsigandusi. Paaiškino, kad aplinkybių nepasakojo ta moteris. Ji (liudytoja) su nukentėjusiąja nebendravo, uždarė duris ir paliko ją laukti.
9. Teismo posėdžio metu liudytojas K. V. parodė, kad su kaltinamuoju yra draugai. Parodė, kad buvo T. močiutės laidotuvės, pasikvietė S. ir ji atvyko, pavartojo alkoholio, ji paliko savo telefoną. Paskambino ji (nukentėjusioji), ar į tą telefoną ar kažkuriam iš jų, nepasakys. Pasakė, kad yra telefonas, kad ateitų ir pasiimtų. Paaiškino, kad nesulaukė nukentėjusiosios, ėjo į jo (liudytojo) butą, T. nešė telefoną, ketino atiduoti jį S., laiptinėje T. griuvo, rankoje telefonas buvo ir sudužo. Nukentėjusioji atvyko pas liudytoją, dar išgėrė kartu nemažai ir pradėjo jie pjautis dėl to telefono. Matė, kad jie ginčijosi dėl to telefono. Nukentėjusioji „varė varė“ ir ji T. trenkė ir T. jai (nukentėjusiajai) trenkė atgal. Jis T. išvarė, nukentėjusioji padėkojo ir vos tik spėjo liudytojas nusisukti, nukentėjusioji išbėgo iš jo namų, daiktai visi liko pas jį (liudytoją). Patikslino, kad T. jai iš delno trenkė, tikrai ne iš kumščio, matė, kad vieną kartą trenkė. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio turimo metu. Parodė, kad nukentėjusioji T. irgi sudavė, nepasakys stipriai ar ne. Nematė, ar nukentėjusiajai atsirado žymių ant veido. Po smūgio nukentėjusioji nenugriuvo. Tiksliai neprisimena, magė telefoną ir pusę veiksmo pamatė, vieną kartą girdėjo smūgio garsą. S. stovėjo, kai gavo smūgį, atsitraukė, susvyravo. Po smūgio ji (nukentėjusioji) pradėjo isterikuoti, šokas jai buvo. Turėjo skaudėti jai.
10. Liudytojas K. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad žino, kad yra įspėtas dėl melagingų parodymų davimo. Atsimena, kad šių metų spalio 12 ar tai 13 dieną, tiksliai neatsimena, buvo pašarvojime prie Butų ūkio, į kurį atvyko jo draugas T. B., kuris vakaro metu, tikslaus laiko nepamena, pasikvietė S. S., kurios pavardę žino iš Facebook. S. atvykus, jie sėdėjo kambariuke prie pašarvojimo salės, vartojo alkoholį. Jis negali pasakyti, ar S. atvyko girta. Jis nepamena, ar ji buvo atvykusi į pašarvojimą su rankinuku ar be, tiesiog į tai neatkreipė dėmesio. Jai pabuvus gal kokių pora valandų, ji išvažiavo pas kažkokį draugą A. lyg tais. Jai išvažiavus pamatė, kad ant stalo guli jos telefonas. Jie sėdėjo toliau, ir ji pati iš kažkokio telefono paskambino į savo paliktą telefoną. Jis neatsimena tiksliai, kas pakėlė tą ragelį, galbūt pats T.. Jai buvo pasakyta, kad atvažiuotų pasiimti tą telefoną. Jis tiksliai nepamena, bet jai pasakė, kad atvažiuotų į jo namus, adresu (duomenys neskelbtini), pasiimti tą telefoną, kadangi jie turėjo eiti namo. Jam su T. beeinant namo, T. būdamas girtas, nešė tą S. telefoną. Jis neatsimena, koks tai telefonas, tik atsimena, kad jis buvo balto dangtelio. Jiems su T. beeinant namo, T. tą S. telefoną laikė rankoje, kurioje – neatsimena. Jis prie pašarvojimo salės lauke pargriuvo, nematė, ar tada jis sudaužė telefoną. Tada jiems einant jo namų laiptinėje, jis taip pat susvirduliavo, rankoje laikydamas telefoną, griuvo ant laiptų ir tą telefoną sudaužė atsitrenkdamas į laipto kampą. Tada telefonas visas pasipylė šaibom. Sakė T. ,,žiūrėk, kas rageliui pasidarė“. O jis jam sakė ,,nieko, teks naują nupirkti“. Jie tada nuėjo į jo namus ir T. padėjo tą sudaužytą telefoną ant kavos staliuko svetainėje. S. ten taip pat ir atvažiavo. Ji atvažiavo pas jį į namus su rankinuku. Ji pamatė savo sudaužytą telefoną, liko nepatenkinta, kas gi būtų patenkintas. Ji pas jį dar kažkiek pasėdėjo, pavartojo visi trys alkoholį. Buvo jo namuose T., jis ir S.. Vienu metu jie abu būdami girti pradėjo ginčytis dėl telefono, kurį sudaužė T.. Jie abu sėdėjo nuo jo toliau ir ginčijosi, o jis maigė ir naršė po savo telefoną, nekreipė į juos dėmesio, nemanė, kad tai bus toks ginčas. Tiksliai, ką jie kalbėjo – negali pasakyti, nekreipė dėmesio. Tik atsimena, kad ji kažką ant T. pasakė ir tada T. jai trenkė ranka, jeigu gerai atsimena, delno apatine dalimi jai į veido sritį. Jis tikrai matė, kaip jis sudavė jai į veidą vieną kartą, tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo jis jai suduoti ir daugiau kartų, kadangi visko nematė naršydamas telefoną. Jis iš karto tai pamatęs, T. atitraukė nuo jos, ją pastatė už savęs, ir T. išvijo iš namų. Kiek atsimena, T. išėjo, o ji taip pat pabėgo iš jo namų. Nesupranta, kodėl ji pabėgo, gal iš streso, pats nesuprato, kas darosi. Ji jo namuose paliko savo batus, rankinę ir tą sudaužytą telefoną. Kai ji paliko, jos rankinė buvo be užtrauktuko, todėl matėsi, kad joje buvo piniginė, kuri buvo užsegta, todėl nematė, kas toje piniginėje buvo, jis jos neatidarinėjo ir nežiūrėjo, tuo labiau nieko iš ten neėmė. Jis matė tik, kad toje rankinėje mėtėsi jos lyg tais pasas, daugiau jokių daiktų nematė, kadangi jis jos rankinės nekraustė. Po šio įvykio jis ją susirado per Facebook ir pasakė, kad pas jį liko jos daiktai ir nori viską jai atiduoti. Jis užvakar su ja susitarė, kad atiduoti jos daiktus, tačiau laukė ir ji dingo. Tačiau vakar vakarop, ji su seserimi privažiavo prie jo namų ir jis jos sesei lauke perdavė jos daiktus, tik telefoną dar pamiršo. Todėl S. pati užlipo pas jį į butą ir jai perdavė tas likusias jos telefono detales. Jis dar pačiai S. pasakė, kad patikrintų ar nieko netrūksta. Ji prie jo rankinės netikrino. Nuo to įvykio iki vakar pas jį namuose nebuvo jokių asmenų, kurie galėjo iškraustyti ir patikrinti jos rankinę ar ją apvogti. Žino, kad S. jam jokių pretenzijų neturi, ji jam pati dar ne kartą taip rašė. Daugiau neturi, ko pridurti (1 t., b. l. 66-69).
11. Liudytoja L. S., liudytojo apklausos metu parodė, kad yra S. S. mama. Ji žino, kad yra įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Nori pasakyti, kad jos dukra šių metų birželio mėnesį grįžo į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini), kur apie (duomenys neskelbtini) gyveno su savo šeima. Tačiau taip susiklostė aplinkybės, kad jos vyras (duomenys neskelbtini) atėmė iš jos du vaikus ir ji palūžo, todėl grįžo į Lietuvą ir gyvena su ja jos namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Kai ji grįžo į Lietuvą, ji pradėjo bendrauti su netinkamais žmonėmis, kadangi jų nepažinojo, su jais išgerdavo, yra buvę ir problemų, kai ji per daug išgerdavo, tačiau pastaruoju metu ji taisosi, bando atsistoti ant kojų, lankosi pas psichologą. Ji atsimena, kad šių metų spalio mėnesį, tikslios dienos nepamena, bet atsimena, kad tai buvo ar tai trečiadienis, ar ketvirtadienis, nakties metu du policininkai ją atvežė pas ją į namus. Ji išsigando pamačiusi S., jai ant kaktos buvo baisus gumbas, ji buvo be batų, tiesiog su tokiomis vienkartinėmis tapkutėmis, kurias išduoda ligoninėse, buvo be savo rankinės. S. buvo neblaivi. Ji tiesiog buvo labai susijaudinusi, pamačiusi tokią savo dukrą, todėl visko iš streso tiksliai nepamena. S. nuėjo miegoti ir ji tą naktį apie tai, kas jai nutiko, nekalbėjo. Tik nori pasakyti, kad prieš šį įvykį, kai S. buvo sumušta, jai skambinėjo kažkoks T., su kuriuo ji kambaryje kalbėjo per garsiakalbį. Atsimena, kad jis ją kvietė į kažkokias laidotuves, ji dar pagalvojo, ko jai eiti, kur ji nieko nepažįsta, bet jai pati nieko nesakė. Taigi, kai ryte atsibudo S., ji jai papasakojo, kad ji nuvyko į minėtas laidotuves, kur nuėjo išgerti brendžio į kambarėlį, kur prie laidojimo salės. Ji jai nesakė, kiek žmonių ten buvo, kas tokie su ja vartojo alkoholį. Ji minėjo, kad vienu metu išvažiavo iš ten pas savo draugą A.. Būdama pas A. „patriko“, kad neturi su savimi savo telefono, todėl iš A. telefono paskambino į savo telefoną ir atsiliepė lyg tais tas kažkoks T., kuris pasakė jai atvykti pasiimti telefono. Ji sakė, kad nuvyko į kažkokį butą, kokiu adresu – nežino, bet minėjo, kad tas butas ne T.. Ji pasakė, kad T. jai parodė jos sudaužytą telefoną, po ko ji apsiverkė. Jai verkiant, tas T. kumščiu jai sudavė į kaktą. Tada ji išsigando ir pabėgo iš ten palikdama savo batus, rankinę ir tą sudaužytą telefoną. Tiek ji težino apie šį įvykį ir tai iš to, ką jai papasakojo dukra. Jos dukra dažnai nešiojo savo turimas gal tris auksines grandinėles, tiksliai skaičiaus nepamena, ir vieną porą auksinių auskarų, tokių pailgų kaip lapelis su baltu perliuku. Tai buvo jos buvusio vyro dovanos. Atsimena, kad pora dienų iki to įvykio, kai ji buvo sumušta, jai darbe liepė nusiimti šiuos papuošalus ir ji juos sakė susidėjusi į savo rankinę. Pati ji nematė, kaip dukra susidėjo tuos auksinius papuošalus į tą savo rankinę, tai žino tik iš jos pasakojimo. Ji tik žino, kad jos tos visos grandinėlės atsirado ir tik vienas auskaras, kitas dingo. Ji žino, kad jos dukra gal prieš porą mėnesių įsigijo naują telefoną, kurį buvo naujai pasiėmusi iš salono, tai buvo Samsung modelio, tačiau kiek jis kainavo – ji nežino, neatsimena. Ji nori pridurti, kad spalio pradžioje jos dukra galėjo turėti šimtą eurų. Ji atsimena, kad kažkurią dieną, tačiau tiksliai neatsimena, kurią, ji turėjo sumokėti įmoką už telefoną ir paklausė, ar jai užtenka pinigėlių, ji pasakė, kad šiek tiek trūksta, todėl ji jai davė savo 50 Eur. Ji pati nežino, kiek ji turėjo savo pinigėlių. Ji deja negali patvirtinti, kad ji įvykio metu, kai buvo sumušta, savo piniginėje turėjo 100 Eur grynais pinigais, nes pati asmeniškai nematė, kaip ji dedasi pinigus į savo piniginę, juk akylai jos nestebi. Ji tik žino, kad ji turėjo pinigų, tačiau kiek turėjo – negali pasakyti, nežino. Daugiau neturi, ko papildyti (1 tomas, b. l. 72-75).
12. Liudytoja N. V., liudytojo apklausos metu parodė, kad atsimena, kad praėjusių metų, t. y. 2021 m. spalio mėnesį, gali būti, kad 14 d., nakties metu apie 02:00 val., į jos namų, adresu (duomenys neskelbtini), duris paskambino mergina. Ji pradžioje nenorėjo durų atidaryti, kadangi bijojo, kad nebūtų kokie pijokai. Bet pro durų akutę pamatė, kad prie jos durų stovi viena moteris, kuri labai prastai atrodė, jos pro uždarytas duris ji prašė, kad iškviestų greitąją, kad jai labai bloga. Tada ji atidarė duris ir pamatė, kad ta moteris buvo didelėmis akimis, vidutinio ūgio, juoda suknele, patinusiu veidu, lyg tais šviesiais plaukais, basa. Ta moteris buvo visa apsiverkusi, sakė, kad jai labai negera, kad jai svaigsta galva, prašė, kad iškviestų jai greitąją arba policiją. Ji negali pasakyti, ar ji buvo blaivi ar ne, prie jos arti nėjo, todėl nejuto alkoholio kvapo, tačiau ji kalbėjo ganėtinai rišliai. Ji jai nieko nesakė, kad ją kas būtų sumušęs ar ją kas būtų apvogęs, ji tik skundėsi skausmu ir prašė iškviesti pagalbą. Ji tada pasakė jai, kad iškvies pagalbą ir užsidarė savo bute. Atsimena, kad jai uždarius duris prie tos merginos priėjo K. V., jos kaimynas. Pro uždarytas duris girdėjo, kad K. lyg tais kvietė tą merginą grįžti į butą ar jai siūlė taksi iškviesti. Atsimena tik, kad ta mergina sakė jam jos neliesti. Laukdama bute, pro langus matė, kaip atvyko greitoji ir policija, pareigūnams lipant laiptine pamatė pro durų akutę, kad K. nuo tos merginos pabėgo į savo butą. Ji galvojo, gal kas pas ją užeis ko paklausti, tačiau pamatė kaip tarnybos tą merginą išsivežė, todėl ji pati nuėjo toliau miegoti. Nori pasakyti, kad ta mergina prie jos durų buvo basa, be rankinės, nieko su savimi neturėjo, neturėjo jokio telefono su savimi. Kas jai nutiko, ji jai nepasakojo. Daugiau deja nieko, kas galėtų padėti tyrimui, pasakyti negali (1 t., b. l. 78-81).
13. Liudytoja S. S. – K., liudytojos apklausos metu parodė, kad yra S. S. sesuo. Jai yra žinoma apie įvykį, kuomet S. buvo sumušta. Nori pasakyti, kad jos sesuo yra labai gera, tačiau jai gyvenimas nenusisekė, (duomenys neskelbtini) gyvenantis jos vyras iš jos vaikus atėmė, todėl grįžusi į Lietuvą palūžo, pradėjo girtauti, pradėjo bendrauti su netinkamos reputacijos žmonėmis, dėl ko pati ir nukentėjo. Ji žino, kad S. visada su savimi turėdavo pinigų, jai jei ne jų mama, tai ji jai duodavo pinigėlių. Ji ir pati dirbdavo, todėl pati užsidirbdavo. Atsimena, kad praėjusių metų, t. y. 2021 m. rudens metu, tikslaus laiko nepamena, jai sesuo paskambino, kaip suprato, sekančią dieną po šio įvykio, ir pasakė, kad ją sumušė. Tada ji iš karto nuvažiavo pas mamą, kur gyvena sesuo, ir pamatė ją sumuštą. Ji tada kalbėjo su S.. Ji jai papasakojo, kad kažkoks T. jai sėdint ant sofos kažkokiame bute pribėgo ir sudavė į veidą, kiek kartų sudavė ir kuo sudavė, ji neužfiksavo. Ji jai minėjo, kad pati nesuprato, už ką jai sudavė tas T.. Ji jai sakė, kad iš to buto išbėgo be batų ir be rankinės. Ji neužfiksavo, ar ji ką sakė apie savo telefoną ar ne, kadangi turi savo šeimą, ir kitų rūpesčių, todėl jai sunku viskuo rūpintis. Ji neatsimena, kuriuo metu S. kreipėsi į policiją, žino tik, kad S. kaimynas po įvykio nuvežė S. į Vilnių išsiimti abdukciją dėl patirtų sumušimų. Kažkuriuo metu, tiksliai kurią dieną po įvykio neatsimena, jos S. paprašė kartu nuvažiuoti atsiimti daiktų iš vaikino, pas kurį ji paliko savo rankinę ir batus. Atsimena, kad ji su S. nuvažiavo iki to vaikino namo, esančio (duomenys neskelbtini), S. jai parodė, kur važiuoti. Joms nuvažiavus į kiemą, jos abi laukė to vaikino su S. daiktais. S. su juo bendravo per programą Messenger ir jį informavo, kad šis atneštų daiktus. Joms laukiant, pamatė, kad jis išėjo iš laiptinės, todėl ji pati išlipo iš automobilio paimti S. daiktų, tuo tarpu liepdama S. sėdėti automobilyje. Ji atsimena, kad tas vaikinas ne jai perdavė S. rankinę su jos batais. Batai lyg tais buvo maišelyje. Jis iš karto priėjo ne prie jos, o prie S. ir per langą jai perdavė jos daiktus. Ji tuo metu taip jaudinosi, kad visko tiksliai galbūt ir nepamena. Ji tada jo paklausė, ar čia viskas yra, ką ji paliko, tas vaikinas atsakė, kad taip, viskas. Ką S. su juo kalbėjo per atidarytą langą, ji neužfiksavo. Atsimena, kad S. netikrino automobilyje, ar ten yra visi jos daiktai. Tada ji S. nuvežė lyg tais pas jos draugą A., tiksliai nepamena. Kas buvo S. rankinuke ji nežino, jai tik vėliau S. pasakojo, kad iš jos rankinuko dingo vienas auksinis auskaras ir pinigai, lyg tais apie šimtą eurų, jeigu neklysta. Ji pilnai tiki, kad S. su savimi turėjo tuos pinigus, tačiau ji negali būti visiškai tikra, kadangi pati to nematė. Ji taip pat vėliau ir pamatė kaip atrodė S. telefonas, jis visas buvo sudaužytas, kad taip sudaužyti, tai čia specialiai reikėjo daužyti, netyčia telefonas į keletą dalių nesudužta juk. Taip pat vėliau pamatė, kad S. graikiško banko kortelė irgi buvo sulaužyta. Daugiau nieko apie šį įvykį ji nežino. Nori pridurti, kad kiek jai yra tekę su savo seserimi baliavoti, būti kompanijoje, ji niekada išgėrusi nebuvo agresyvi, niekada nekonfliktuodavo, visada elgdavosi tvarkingai. Ji netiki, kad ji galėjo suduoti tam T. pirmoji. Daugiau nieko, kas galėtų padėti tyrimui, pasakyti negali (1 t., b. l. 84-87).
14. Į bylą pateiktame 2021 m. spalio 14 d. asmens apžiūros protokole nustatyta, kad apžiūrint S. S. veidą, kaktoje, kairėje pusėje, matosi mėlynė ir gumbas raudonos spalvos, kurio dydis 2x2 cm. Taip pat kairės akies viršutiniame voke matosi raudonos spalvos mėlynė ir patinimas. Viskas nufotografuota telefonu Sony Eperia XZ1 su masteline liniuote (1 t., b. l. 47-49).
15. Į bylą pateiktas 2022 m. sausio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrint įvykio vietoje buvusių pareigūnų BODY kamerų užfiksuotus vaizdo įrašus nustatyta, kad pirmąjį vaizdo įrašą atidarius, matyti iš namo laiptinės į lauką išeinanti nukentėjusioji S. S., kuri verkia. Pareigūnai jos klausia, kas nutiko, kas ją sumušė, kur yra vyras, klausia ar ji čia gyvena. S. S. pasako, kad ne čia, ji nurodo, kad jos daiktai ten. Pareigūnė paklausia, ar reikia greitosios, o kitas pareigūnas jai atsako, kad jo reikia, nes guzas koks. S. S. pareigūnams pasako, kad jai yra 35 metai. Pareigūnas eina į laiptinę ieškoti įtariamojo, lipa laiptais, priešais save laikydamas tazerį, tačiau grįžta žemyn paklausti, kur gyvena vyriškis, kelintas jo butas. Vaizdo įrašo fiksuojamame vaizde matyti ant žemės sėdinti S. S., kurios kairėje kaktos pusėje matyti didelis patinimas - guzas. Pareigūnui grįžus į laiptinę jį pasitiko namo gyventoja, kuri nurodė, kuriame bute gyvena vyriškis, iš kurio buto pabėgo S. S.. Pareigūnas pasako, kad atvyks greitoji, tada pas jį nueis. Pareigūnas klausia namo gyventojos duomenų apie minėtame bute gyvenantį vyriškį. Pareigūnei klausiant S. S. duomenų, S. S. verkia, sako kad jai visą galvą skauda. Pareigūnas pasiūlo nueiti laukti į jų tarnybinį automobilį. S. S. kartoja, kad jai skauda galvą. Pareigūnui paklausus, ar čia jos sugyventinis, ji pasakė, kad ne. Ji sako, kad ten yra jos rankinukas, viskas, visi pinigai, dokumentai. Pareigūnams paklausus, kokių daiktų dar yra, S. S. nurodė, kad viskas, batai, rankinukas, vėl pamini, kaip jai galvą skauda. Pareigūnams S. S. nurodo, kad pati alkoholio yra vartojusi, bet vėl mini, kad jai galvą taip sudaužė. Pareigūnui paklausius, ar ji rašys pareiškimą, S. S. linksi galva ir prigula tarnybiniame automobilyje ant galinės sėdynės. Pareigūnas skambina kolegoms pranešti apie situaciją, nurodo, kad moteris visa sudaužyta. Pareigūnas prieina prie automobilio, kuriame sėdi S. S. ir nurodo jai nemiegoti, tuo tarpu S. S. sako, kad jos telefoną sudaužė. Pareigūnui paklausus, koks jos draugo vardas, S. S. pasako, kad T., tačiau pavardės nežino. Nurodo, kad bute buvo trys, trečio vardo nepasako, sako jie abu dabar yra bute, bet ją mušė tik vienas T.. S. S. mini, kad telefoną jai sudaužė. Atvyksta greitosios med. pagalbos medikai. S. S. nuvedama į jų automobilį apžiūrai. Atvyksta kitas pareigūnas, kuriam pasakoma, kad S. S. buvo su T. B. ir K. V.. Atvykęs pareigūnas sako, kad matė juos einančius ,,plyšusius“ iš šarvojimo salės. Pareigūnas klausia, ar ji pretenzijų turi, tačiau kiti pareigūnai sako, kad su ja sunku susikalbėti, mini vis, kad galvą skauda, kad telefonas jos sudužo. Atvykęs pareigūnas po medikų apžiūros klausia S. S., ar ji turi pretenzijų, kas ją mušė, ar ji pati išgėrusi. S. S. nurodo, kad T., tačiau pavardės nepasako, sako koks skirtumas, kad ji išgėrusi, juk ją sumušė. Pareigūnui toliau bandant išsiaiškinti T. pavardę, S. S. sako, kad jis sudaužė jos telefoną. Pasakytų jo pavardę, jei nebūtų sudaužytas jos telefonas. Pareigūnai bando nustatyti S. S. girtumą, tačiau nepavyksta. Medikė pasako, kad vešis S. S. į ligoninę. Pareigūnas pasako, kad išsiblaiviusi kreiptųsi į komisariatą, o jie nueis paimti jos daiktų. Pareigūnai eina į laiptinę ieškoti įtariamojo, beldžia į nurodyto buto duris, tačiau durų niekas neatidaro. Pareigūnai nuvyksta į ligoninės priėmimo skyrių, kur yra pristatyta S. S.. Medikui apžiūrint S. S., ji jam aiškina, kad jai mušė veidą su kumščiu, kitur nesmūgiuota. Medikas pasako pareigūnams, kad jų sistema neveikia, todėl pareigūnams apžiūros išrašo duoti negalės. Po medikų apžiūros pareigūnai S. S. veža į namus (1 t., b. l. 121-123).
16. 2022 m. sausio 7 d. akistatos tarp nukentėjusiosios S. S. ir įtariamojo T. B. metu abu proceso dalyviai liko prie savo parodymų (1 t., b. l. 90-93).
17. Į bylą pateiktoje 2021 m. spalio 15 d. Specialisto išvadoje Nr. G 2667/2021 (01) nurodyta, kad S. S. nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kaktoje, kairės akies vokuose ir dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietais - bukais daiktais. Poodinės kraujosruvos kaktoje ir kairės akies vokuose galėjo būti padarytos dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai. Poodinės kraujosruvos kaktoje ir kairės akies vokuose galėjo būti padarytos nurodyto įvykio metu. Poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje atitinka 1-2 savaičių potrauminiu laikotarpiu (1 t., b. l. 46).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
18. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-166-699/2018). Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, Nr. 2K-44-648/2016, Nr. 2K-42-942/2016). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
19. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad T. B. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su nukentėjusiąja S. S. metu, pastarajai, sėdinčiai ant sofos, tyčia dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip du kartus sudavė S. S. į veidą, tokiais savo veiksmais padarydamas poodines kraujosruvas kaktoje ir kairės akies vokuose, kas yra kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, kaip nurodyta šio nuosprendžio 1 punkte. Teismas šiais išvadas daro įvertindamas kaltinamojo T. B. parodymus, liudytojų parodymus, specialisto išvadą, kitus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus. Kaltinamasis T. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino tik iš dalies, parodė, kad nukentėjusiajai S. S. trenkė tik vieną kartą į veidą, nestipriai, daugiau jokių veiksmų, nurodytų šio nuosprendžio 1 punkte, neatliko. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes paneigia specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad „poodinės kraujosruvos kaktoje ir kairės akies vokuose galėjo būti padarytos dviem trauminiais poveikiais“. Specialisto išvadą patvirtina ir liudytojo K. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis nurodė, kad „Jis tikrai matė, kaip jis sudavė jai į veidą vieną kartą, tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo jis jai suduoti ir daugiau kartų, kadangi visko nematė naršydamas telefoną“ (nuosprendžio 10 punktas). Teismo posėdžio metu liudytojas parodė, kad „matė, kad vieną kartą trenkė“, tačiau vėliau patikslino, kad „Tiksliai neprisimena, maigė telefoną ir pusę veiksmo pamatė, vieną kartą girdėjo smūgio garsą“ (nuosprendžio 9 punktas). Specialisto išvadą ir liudytojo K. V. parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios nuoseklūs parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad „T. B. priėjęs prie jos, sėdinčios ant lovos, dešinės rankos kumščiu tris kartus jai trenkė į veidą. Pirmą kartą trenkė labai smarkiai, dėl to iššoko ant kaktos gumbas, o kitus du kartus trenkė silpniau“ (nuosprendžio 5 punktas). Savo parodymų nukentėjusioji nepakeitė ir akistatos tarp jos ir kaltinamojo metu. Liudytoja N. V. patvirtino, kad pas ją nukentėjusioji atbėgo išsigandusi ir ištinusiu veidu: „pasirodė, kad jos veidas ištinęs buvo“, „buvo visa apsiverkusi, sakė, kad jai labai negera, kad jai svaigsta galva“ (nuosprendžio 8, 12 punktai). Taip pat, iš liudytojų S. S.–K. ir L. S. parodymų matyti, kad nukentėjusioji joms iš esmės taip pat papasakojo vienodas įvykio aplinkybes. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamasis T. B. kaltinime nurodytoje vietoje, metu ir aplinkybėmis nukentėjusiajai S. S. konflikto metu, sėdinčiai ant sofos, tyčia dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip du kartus sudavė S. S. į veidą, tokiais savo veiksmais padarydamas poodines kraujosruvas kaktoje ir kairės akies vokuose, kas yra kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
20. Pažymėtina, kad kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajai sudavė 3 smūgius. Teismas pažymi, kad 3 smūgius buvo nurodžiusi tik nukentėjusioji, kuri teisme nebuvo betarpiškai apklausta, jokie kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtino 3 smūgių, todėl teismas nesukindamas ir neblogindamas kaltinamojo padėties konstatuoja, kad surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis nukentėjusiajai sudavė ne mažiau kaip du smūgius.
21. Kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus svarbu pažymėti, kad pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši veika gali būti padaryta tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalis). Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo. Būtinasis priežastinis ryšys nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga padariniams atsirasti (be jos šie neatsirastų), ar atsiradę padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2019 m. birželio 20 d. nutartis Nr. 2K-167-693/2019). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamojo T. B. smurtiniai veiksmai nukentėjusios S. S. atžvilgiu buvo nukreipti į galvos sritį. Kaltinamasis, atsižvelgdamas į nukentėjusios moters fizines galimybes, į jos neblaivumą, suvokė, kad fizinio smurto naudojimas, suduodant nukentėjusiajai į veido sritį, sukels įstatyme numatytas pasekmes. Nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlė veikdamas tiesiogine tyčia.
22. BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (žr. pvz. LAT nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016). Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai skaudėjo, atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams skundėsi, kad jai skaudą galvą, be to, specialisto išvadoje užfiksuoti sužalojimai neabejotinai turėjo sukelti skausmą.
Dėl bausmės skyrimo
23. Byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 9 ir 13 punktai).
24. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Teismas, skirdamas bausmę T. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina T. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamasis teistas 3 kartus, iš kurių vieną kartą taip pat už smurtinį nusikaltimą (1 t., b. l. 165-168). Per 5 metų laikotarpį baustas administracine tvarka 8 kartus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 1-7). Kaltinamasis yra dirbantis, gauna pastovias pajamas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad, kaltinamasis jau buvo teistas laisvės apribojimo bausme, tačiau akivaizdu, kad išvadų nepadarė, savo tiek smurtinio elgesio, tiek elgesio, nukreipto į įstatymo pažeidimus nepakoregavo. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajam skirtinas areštas, jo trukmę parenkant šiek tiek didesnį už vidurkį (atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatytos 2 atsakomybę sunkinančios aplinkybės) – 55 paros arešto. Ši bausmė bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Dėl civilinio ieškinio
25. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 334,37 Eur turtinės žalos ir 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo (1 t., b. l. 40). Į bylą pateikta UAB „Tele2“ PVM sąskaita-faktūra Serija T221 Nr. 0167735, iš kurios matyti, kad nukentėjusioji už mobiliojo ryšio telefoną Samsung A226 A22 5G 64GB sumokėjo 234,37 Eur (1 t., b. l. 39). Kadangi bylos medžiagos duomenimis kaltinamasis sugadino nukentėjusiosios mobilaus ryšio telefoną (kaltinamasis pats pripažino, kad sudaužė minėtąjį telefoną), šioje dalyje S. S. civilinis ieškinys tenkintinas, priteisiant iš T. B. S. S. naudai 234,37 Eur turtinės žalos atlyginimo. Dėl likusios ieškovės civilinio ieškinio dalies – 100 Eur turtinės žalos (iš piniginės dingusių pinigų) bei 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, teismas sprendžia, kad nukentėjusioji nepateikė šioje baudžiamojoje byloje įrodymų dėl minėtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad nukentėjusioji nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, nors apie posėdžius buvo informuota, teismo posėdžio metu nedavė parodymų ir nepaaiškino dėl prašomų priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžių. Taigi dėl 100 Eur turtinės žalos atlyginimo ieškinys atmestinas.
26. Kartu teismas pripažįsta, kad dėl patirtų sužalojimų, padarytų kaltinamojo nusikalstama veika, nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą. Iš byloje esančių įrodymų nustatytą, kad nukentėjusiajai skaudėjo (ji skundėsi pareigūnams). Jos veide buvo guzas, veidas buvo ištinęs. Natūralu, kad vien dėl šių dalykų, žmogus jautė diskomfortą.
27. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tada, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teisingo žalos atlyginimo principas, inter alia, reiškia, kad turi būti užtikrinta tokia žalą patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalą atlyginti turinčiam asmeniui (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008).
28. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusioji patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Bylose, kuriose asmenimis padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas teismų praktikoje priteisiama nuo 150 Eur iki 1 500 Eur (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-416-468/2020, 26 punktą).
29. Atsižvelgiant į šio nuosprendžio 26-28 punktuose išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala. Neturtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, aprašytos šiame nuosprendyje. Parinkdamas konkretų priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nėra jokių duomenų, kad dėl nukentėjusiajai sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis, nenustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas. Atsižvelgiant į nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos mastą, taip pat į suformuotą teismų praktiką, darytina išvada, kad pagrįstas ir teisingas yra 400 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
30. Taip pat, šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 20,01 Eur turtinės žalos ir 5 proc. metinių palūkanų atlyginimo (1 t., b. l. 55-56), kadangi tokio dydžio žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiosios S. S. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, ir teismas pripažino kaltinamąjį padarius kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo T. B. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 20,01 Eur turtinė žala ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
31. Ikiteisminio tyrimo metu, 2021 m. lapkričio 18 d. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant T. B. nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 160), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
32. BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – vokas su vaizdo įrašais, pritvirtintas prie baudžiamosios bylos viršelio – paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendė:
T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 55 (penkiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant T. B. nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinio ieškovo S. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 234,37 Eur (dviejų šimtų trisdešimt keturių eurų 37 centų) turtinės žalos ir 400 Eur (keturių šimtų eurų) neturtinės žalos atlygimą. Likusią S. S. ieškinio dalį atmesti.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 20,01 Eur (dvidešimt eurų 1 centą) turtinės žalos ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – voką su vaizdo įrašais, pritvirtintą prie baudžiamosios bylos viršelio – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.