- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-17
- Bylos Nr.
- e2S-881-656/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01415-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- W.A.E. F. M. F.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) W. A. E. F. M. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui W.A.E. F. M. F. ir pagal atsakovo W. A.E. F. M. F. priešiekšinį ieškovei A.P. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Santuokos nutraukimo byloje atsakovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. ir 2021 m. gegužės 10 d. nutartimis nagrinėjamoje byloje nustatytą laikiną bendravimo su vaikais tvarką, panaikinant bendravimo tvarkos 1, 2, 7 punktus ir nustatant naują bendravimo tvarkos sąlygą – nelyginių savaičių sekmadieniais 20 val. tėvas vaikus paima iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus lyginių savaičių sekmadieniais 20 val. (t. y. po 7 kalendorinių dienų) į jų gyvenamąją vietą. Teismui netenkinus laikinos bendravimo tvarkos „50:50 procentų laiko“ modeliu, atsakovas prašo pakeisti bendravimo tvarkos 1,2,7 punktus, nustatant, kad atsakovas su vaikais bendrauja: lyginių savaičių penktadieniais, paimdamas juos iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos 15 val. ir grąžindamas juo tos pačios savaitės sekmadieniais 20 val. į jų gyvenamąją vietą bei pasirūpina vaikų paruošimu miegui ir jų migdymu 20 val.; kiekvieną trečiadienį 15 val. paimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ar jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės ketvirtadienį 20 val. bei pasirūpina vaikų paruošimu miegui ir jų migdymu 20 val.; lyginių savaičių pirmadieniais, paimdamas juos iš ugdymo įstaigos arba jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą 20 val. bei pasirūpina vaikų paruošimu miegui ir jų migdymu 20 val. Tenkinus laikiną bendravimo tvarką „50:50 procentų laiko“ modeliu, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi, kuri iš dalies pakeista Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2S-1441-640/2021, iš atsakovo priteistą laikiną nepilnamečių vaikų išlaikymą. Atsakovas nurodė, kad gyvendamas tame pačiame bute, kuriame gyvena ir nepilnamečiai vaikai, lygiai tai pat kaip ir ieškovė gyvena su jais, jais rūpinasi, tenkina visus jų poreikius. Bendravimo būdas ir forma „50:50 procentų laiko“ modeliu labiau atitiks nepilnamečių vaikų gyvenimo būdą, įpročius. Atsakovo vertiniu, ieškovė nėra psichiškai ir fiziškai pajėgi viena pasirūpinti vaikais, todėl savo pareigą prižiūrėti vaikus perkelia savo broliui arba motinai. Ieškovė neskiria dėmesio tvarkai palaikyti, negamina vaikams valgyti, o tik užsako maisto išsinešimui, nuteikinėja vaikus prieš atsakovo ir vaikų gimtąją šalį bei atsakovo religiją.
Atsiliepimas
2. Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti. Nurodė, kad atsakovo teiginiai prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Atsakovas bute su ieškove ir vaikais negyvena, didžiąją dalį laiko praleidžia pas savo draugę, ten nakvoja. Į butą atsakovas atvyksta per nustatytą bendravimo su vaikais laiką, pasiimti vaikų arba atvyksta ir išvyksta kada nori. Atvykęs kelia sumaištį, kalba pakeltu tonu, viską filmuoja, taip grasindamas, kad parodys šeimos vidinį gyvenimą su „apgailėtina mama“. Tiek vaikai, tiek ieškovė yra pavargę nuo atsakovo nuolatinio filmavimo, įrašinėjimo, vaikai skundžiasi jų nuolatiniu klausinėjimu to paties, aiškinant vaikams, kaip reikia atsakyti ir iš naujo kartojant klausimus bei laukiant vaikų atsakymų ir visą tai filmuojant. Ieškovė pažymėjo, kad priešingai negu teigia atsakovas, ji sąžiningai vykdo nustatytą bendravimo tvarką. Atsakovė pažymėjo, kad visada laikosi švaros ir tvarkos, o atsakovo nurodomos faktinės aplinkybės yra surežisuotos, ieškovei nebūdant namie. Ieškovė nurodė, kad po bendravimo su tėvu vaikai grąžinami alkani, sudirgę nuo kompiuterinių žaidimų, jautrūs dėl nuovargio ir visiškai neparuošę mokyklos užduočių, todėl bendravimo tvarkos pakeitimas, esant radikaliai skirtingam ieškovės ir atsakovo gyvenimo būdui, pažeistų vaikų interesus ir neužtikrintų būtinųjų vaikų poreikių.
3. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo keisti dabar esančią laikiną bendravimo tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 25 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
5. Teismas nurodė, kad byloje jau yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl atsakovo bendravimo tvarkos nustatymo. Teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka laikytina maksimalia, nes užtikrina tiek atsakovo bendravimą su vaiku darbo dienomis, tiek savaitgaliais su nakvynėmis, atostogų metu, švenčių dienomis.
6. Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė objektyvių duomenų ir nenurodė jokių pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų tenkinti jo prašymą ir keisti nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, nustatant bendravimą „50:50 procentų laiko“ režimu. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl poreikio vaikams pažinti savo identitetą, pakankamai dėmesio skirti arabų kalbai, islamo religijai, jau buvo vertintos nustatant šiuo metu galiojančią bendravimo tvarką. Tarnyba pateikė išvadą, kad bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimui šioje proceso stadijoje nėra pagrindo. Teismo vertinimu, vaikų interesus labiausiai atitinka šiuo metu nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, kuri su tam tikrais pakeitimais jau yra nusistovėjusi pusantrų metų, vykdoma abiejų šalių, vaikai prie jos yra pripratę. Šiuo metu galiojanti bendravimo su vaikais tvarka yra pakankama, užtikrina nenutrūkstamą atsakovo bendravimą su vaikais, sudaro galimybę palaikyti tamprų emocinį ryšį su jais. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, teismas prašymą dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, nustatant bendravimą „50:50 procentų laiko“ režimu, atmetė.
7. Teismas atmetė ir alternatyvų atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nustatant tėvo teisę pasirūpinti vaikų paruošimu miegui ir jų migdymui, nustatant vieną papildomą nakvynę. Teismas nurodė, kad esama bendravimo tvarka yra nusistovėjusi, stabili ir aiški, jos nuolatinis kaitaliojimas, tikėtina, į vaikų, taip pat šalių dienotvarkę įneštų dar daugiau sumaišties. Vaikai yra mokyklinio amžiaus, pagal šiuo metu byloje esančius duomenis pakankamai sąmoningi ir savarankiški, todėl nėra pagrindo nustatyti atsakovo teisės / pareigos pasirūpinti jų paruošimu miegui ir jų migdymu.
8. Atmetus atsakovo prašymą dėl vaikų laikinos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, buvo atmestas ir prašymas dėl laikino išlaikymo panaikinimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
9. Atsakovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti pilnai. Atskirojo skundo argumentai:
9.1. LAT 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019, kuria atsakovas rėmėsi procesiniame dokumente, turėtų būti laikoma teismo precedentu ir taikoma nagrinėjamai bylai.
9.2. Teismas neatsižvelgė į vaikų nuomonę dėl bendravimo tvarkos. Vaikai yra 9 ir 11 metų amžiaus, todėl yra pakankamai brandūs ir sugeba išreikšti savo nuomonę. Tarnybos pateiktame 2022 m. sausio 20 d. Nr. VAIK-12 Vaikų nuomonės išklausymo akte yra nurodyta nepilnamečių vaikų nuomonė dėl laikinos bendravimo tvarkos: „kiekvienas pirmadienis – tėčio, kiekvienas trečiadienis – tėčio, antradienis ir ketvirtadienis – mamos, vienas savaitgalis – tėčio, kitas – mamos. Jie norėtų, kad viskas būtų po lygiai. Berniukai patikino, kad jie abu taip nori. Broliai teigė, kad jų santykiai su abiem tėvais yra vienodai geri“. Nepaisant to, kad vaikai išreiškė norą matytis su skyrium gyvenančiu tėvu kiekvieną pirmadienį (o ne tik kas antrą, kaip yra šiuo metu), Tačiau nei Tarnyba, nei teismas neatsižvelgė į jų nuomonę.
9.3. Teismas nutartyje akcentavo, jog atsakovas nepateikė objektyvių duomenų ir nenurodė jokių pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų keisti nustatytą bendravimo su vaikais tvarką. Priešingai, nei nurodo teismas, atsakovas pateikė objektyvius duomenis ir nurodė pasikeitusias aplinkybes, dėl kurių teismas turėtų tenkinti jo prašymą. Šalių šeima yra išskirtinė, nes joje persipynusios tautinės, religinės, kultūrinės tėvų ir vaikų aplinkos, vaikai su tėvais bendrauja trimis kalbomis (lietuvių, anglų, arabų). Atsakovas prašyme pakeisti laikinąsias apsaugos priemones buvo akcentavęs, jog ieškovė negerbia arabų kalbos, islamo religijos, arabų kultūros ir to neslepia nuo nepilnamečių vaikų, nepagarbiai atsiliepia apie atsakovo bei nepilnamečių vaikų gimtąją šalį – Egiptą. Atsakovas prie prašymo pridėjo naujus ir aktualius įrodymus nurodytoms aplinkybėms pagrįsti – garso įrašus, kuriuose atsakovo ir vaiko pokalbiai, tačiau šiuos įrodymus teismas, reikia suprasti, pripažino neobjektyviais. Garso įrašai atlikti be atskiro vaiko įspėjimo, kad vaikas atskleistų savo tikrą asmeninę patirtį, nuomonę. Garso įrašai susiję su ieškovės vaikų nuteikinėjimu prieš Egipto šalį, islamo religiją, taip pat atskleidžia plaukimo būrelio praleidimo priežastis bei faktą, kad ieškovė toliau nepilnamečius vaikus maitina nepilnaverčiu naminiu maistu.
9.4. Atsakovas yra pateikęs teismui antstolio Dainiaus Šidlausko 2021 m. spalio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 178-21-17, patvirtinantį jo argumentus apie nuolatinę gyvenamąja vietą, adresu Danielių g. 6-36, Vilnius. Be kita ko, šį faktą yra patvirtinę ir Nepilnamečiai vaikai 2022 m. sausio 20 d. Nr. VAIK-12 Vaikų nuomonės išklausymo akte: „Berniukai nurodė, kad gyvena su mama ir tėčiu“. Šį faktą pripažino ir Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2022-01-20 patvirtintame Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. 1ŠTA-25. Taigi, tenkinus atsakovo prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo, nustatant „50:50 procentų laiko“ modelį, nepilnamečiai vaikai nepatirtų jokių nepatogumų, kurie būdingi atvejams, kai tėvas gyvena kitame bute.
9.5. Ieškovė serga onkologine liga, todėl negali tinkamai pasirūpinti vaikais.
Atsiliepimas
10. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
10.1. Teismas tinkamai taikė teismų praktiką. Nors vaikai nurodė, kad jie gyvena su mama ir tėčiu, tačiau detalizuojant paaiškėjo, jog: ,,Y. paminėjo, kad tėtis kartais išeina, šią savaitę buvo daugiau, praeitą – mažiau: „praeitą savaitę ateidavo, 2 dienas pabūdavo, išeidavo, vakare pusvalandžiui grįždavo, grįžta vėlai. Kartais lieka miegoti, šiąnakt miegojo, vakar irgi.” Todėl atsakovo akcentuojamas motyvas, jog teismo pacituotoje LAT 2016 m. vasario 19 d. nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 nagrinėtoje byloje tėvų gyvenamosios vietos buvo skirtinguose butuose, šiuo konkrečiu atveju neturi jokios teisinės reikšmės.
10.2. Atsakovo pateikti vaizdo ir garso įrašai, atlikti tiek prieš ieškovės, tiek prieš vaikų valią, neatitinka tikrosios situacijos, neatspindi tikrųjų realiai egzistuojančių faktinių aplinkybių, todėl negali įrodyti atsakovo deklaruojamų teiginių.
10.3. Ieškovė gerbia arabų kalbą, islamo religiją, be to, ieškovė pati yra išmokusi arabų kalbą, todėl atsakovo nurodyti teiginiai dėl neva ieškovės nepagarbaus elgesio apie atsakovo gimtąją šalį - Egiptą ir kultūrą neatitinka tikrovės.
10.4. Atsakovas atskirajame skunde akcentavo ir tai, kad nepilnamečiai vaikai nurodė galimą laikiną bendravimo tvarką. Tačiau analizuojant vaikų nuomonę visos vaikų apklausos kontekste, pirmiausia berniukai minėjo, kad tėtis norėtų, kad ir kiekvienas pirmadienis būtų jo, o tik po to detalizavo bendravimo tvarką. Nors atsakovas akcentuoja vaikų nuomonę, tačiau akivaizdu, jog vaikai išreiškė lojalumą tėvui. Tuo tarpu, teismų praktikoje pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaikų poreikių ir interesų užtikrinimą.
10.5. Ieškovei vaikai yra pagrindinis, prioritetinis gyvenimo džiaugsmas, o ieškovę užklupusi onkologinė liga jauname amžiuje, įpareigoja kuo daugiau laiko kokybiškai praleisti su vaikais ir jais rūpintis, juos ugdyti, ką ji yra pilnai pajėgi daryti ir tai nuolat daro.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Byloje spręstina, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo dėl teismo nustatytos bendavimo su vaikais tvarkos pakeitimo.
13. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę - nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Šios priemonės tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
14. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių - tai teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
15. Kaip matyti iš bylos duomenų, Tarnyba 2020 m. birželio 26 d. nustatė atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, kuri 2020 m. gruodžio 23 d. buvo patikslinta, papildomai suteikiant tėvui teisę bendrauti su vaikais atostogų ir šventinių dienų metu.
16. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi buvo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais Y. F. ir A. F. tvarka: 1) lyginių savaičių penktadieniais tėvas vaikus paima iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos 15 val. ir grąžina vaikus tos pačios savaitės sekmadieniais 20 val. į jų gyvenamąją vietą; 2) kiekvieną trečiadienį 15 val. tėvas paima vaikus iš ugdymo įstaigos arba jų gyvenamosios vietos ir grąžina į jų gyvenamąją vietą 20 val.; 3) tėvo atostogos su vaikais: tėvas savo vasaros atostogų metu ir vaikų vasaros atostogų laike praleidžia nepertraukiamai 4 savaites kartu su vaikais, atsižvelgdamas į tai, jog jo vasaros atostogos nesidubliuotų su vaikų motinos vasaros atostogomis; tėvas praleidžia kartu su abiem vaikais mokyklos rudens atostogas; 4) tėvas su vaikais praleidžia šias šventines dienas: a) pirmasis birželio sekmadienis - Tėvo diena; b) vaikų tėvo gimtadienis - gegužės 19 d.; c) Eid ei Fitr (Ramadano pabaigos šventė) - gegužės 13 - 14 d.; d) Eid ei Adha (Aukojimo šventė) - liepos 19-21 d.; 5) jei dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis bendravimo tvarkos, tėvas ir motina iš anksto, ne vėliau kaip prieš tris dienas iki susitikimo su vaikais, informuoja vienas kitą apie pasikeitimus. Jei dėl ligos ar kt. objektyvių priežasčių, nėra galimybės pasimatyti su vaikais nustatytomis dienomis, vaiko atstovai pagal įstatymą gali bendru sutarimu susitarti dėl prarasto bendravimo laiko kompensavimo.
17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi, atsižvelgęs į atsakovo argumentus dėl vaikų noro bei būtinybės mokėti ir puoselėti tėvo gimtąją kalbą, padėti vaikams suvokti savo identitetą bei į ieškovės argumentus, kad po bendravimo su tėvu vaikai ne visada būna tinkamai pasiruošę mokyklai, nustatė atsakovui teisę ir pareigą papildomai bendrauti su vaikais lyginių savaičių pirmadieniais, atsakovui 15 val. paimant vaikus iš ugdymo įstaigos arba jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą 20 val. bei suteikė atsakovui teisę ir pareigą praleisti daugiau laiko su vaikais atostogų metu, nustatydamas, kad atsakovas su vaikais bendrauja ir per mokyklines žiemos (vasario mėnesio) atostogas.
18. Nagrinėjamu atveju atsakovas siekia pakeisti nustatytą laikiną jo bendravimo su vaikais tvarką į tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ modelį arba tokią, kuri sudarytų galimybę jam praleisti su vaikais tiek pat laiko, kiek jo su vaikais praleidžia ieškovė, t. y. papildomai nustatant jo bendravimo su vaikais tvarką pirmadieniais (šiuo metu nustatyta bendravimas kas antrą pirmadienį).
19. Pažymėtina, kad teismų praktikoje taikytinas tėvų su vaikais bendravimo „50:50 procentų laiko“ modelis tuo atveju, kai vaikų tėvai gyvena skyrium, tokiu būdu užtikrinant vaikų ir tėvų teisę į maksimalų bendravimo laiką.
20. Šiuo gi atveju, apeliantas nuosekliai tvirtina, kad gyvena drauge su ieškove ir vaikais tame pačiame bute. Šiai aplinkybei patvirtinti pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Taigi, atsižvelgiant į paties apelianto nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad jo galimybės bendrauti su vaikais, gyvenant tame pačiame bute, būtų apribotos. Todėl taikyti bendravimo „50:50 procentų laiko“ modelį teismui nebuvo pagrindo.
21. Apeliantas nurodo kasacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019, kuria spręsta dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Tačiau, apeliantui remiantis tuo, kad jis gyvena su vaikais ir jų motina, nurodyta kasacinio teismo praktika nėra aktuali.
22. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šiuo metu galioja nustatyta iš esmės maksimali bendravimo su vaikais tvarka, ji yra nusistovėjusi, galioja visą bylos nagrinėjimo laikotarpį. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad esama tvarka neatitiktų vaikų interesų. Apelianto argumentai, kad ieškovė, sirgdama onkologine liga, negali tinkamai pasirūpinti vaikais, niekuo nepagrįsta. Kiti įrodymai, tame tarpe susiję su vaikų išreikšta nuomone dėl bendravimo tvarkos, bus verinami bylą nagrinėjant iš esmės, nes šioje bylos nagrinėjimo stadijoje išsamus įrodymų vertinimas nėra atliekamas.
23. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi įtakos skundžiamo procesinio sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
24. Apibendrinant, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas, tinkamai taikė teismų praktiką, pagrįstai paliko galioti esamą tėvo ir vaikų bendravimo tvarką.
25. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.