- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-14
- Bylos Nr.
- e2S-262-1059/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01415-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Totilas
- Atsakovas
- W. A. E. F. M. F.
- Ieškovas
- A. P.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ignas Totilas veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
neviešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo W. A. E. F. M. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo W. A. E. F. M. F. patikslintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui W. A. E. F. M. F. ir pagal atsakovo W. A. E. F. M. F. priešieškinį ieškovei A. P. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas W. A. E. F. M. F. Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kurį vėliau patikslino ir kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi, kuri priimta civ. b. Nr. e2-50-842/2025 ir kuri iš dalies pakeista 2021 m. gegužės 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1441-640/2021, priteistą laikiną išlaikymą nurodant, kad laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. F. ir Y. F. po 200 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis moka atsakovas iki kol bus išnagrinėta byla ir įsiteisės teismo sprendimas; pakeisti 2023 m. kovo 15 d. ir 2024 m. birželio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis nustatytą ir papildytą laikiną bendravimo tvarką, nustatant šiuos laikinos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimus, iki kol bus išnagrinėta byla ir įsiteisės priimtas teismo sprendimas – 7. kiekvieną pirmadienį 15 val. tėvas paima vaikus iš ugdymo įstaigos arba jų gyvenamosios vietos ir grąžina į jų gyvenamąją vietą 20 val. <...> 8.1. Mokinių žiemos (Šv. Kalėdų) atostogų metu, kurių laikotarpis skelbiamas kiekvienais metais vaikų lankomos mokyklos internetiniame tinklapyje – šiame punkte nurodytu laikotarpiu vaikai atostogauja su Motina.
Atsiliepimas
2. Atsakovas prašyme nurodė, kad Vyriausybės nustatyta tvarka taikant indeksavimą, nuo 2024 m. vasario 1 d. atsakovas kiekvienam nepilnamečiam vaikui moka po 341 Eur, o nuo 2025 m. vasario 1 d. mokės po 348 Eur laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis. Atsakovas laikiną išlaikymą prašė sumažinti, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, gyvendamas su nepilnamečiais vaikais, tenkina didžiąją dalį jų būtinųjų poreikių (perka maistą, žaidimus, papildomas lavinimosi priemones, pramogas, apmoka atostogas), kad atsakovas per mėnesį uždirba 2000 Eur bruto (apie 1250 Eur neto) darbo užmokestį, kad dabar galiojanti bendravimo tvarka yra beveik lygi „50:50 procentų laiko“ modeliui. Atsižvelgęs į faktines aplinkybes, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas gyvena tame pačiame bute su nepilnamečiais vaikais, atsakovas prašė pakeisti laikiną bendravimo tvarką taip, kad ji ne tik faktiškai, bet ir teisiškai atvaizduotų, jog atsakovas ir ieškovė su nepilnamečiais vaikais bendrauja „50:50 procentų laiko“ modeliu, t. y. atsakovui leidžiant su nepilnamečiais vaikais bendrauti ne tik kas antrą pirmadienį, bet kiekvieną pirmadienį. Be to, kadangi atsakovas neteko galimybės su vaikais praleisti papildomas keturias dienas (t. y. 2025 m. liepos 25-28 d.), ieškovei prie Mokinių žiemos (Šv. Kalėdų) atostogų neturėtų būti pridedamos atitinkamos dviejų savaitgalių prieš ir po Kalėdų atostogas dienos, nurodytos 9 punkte.
Šalies argumentai
3. Ieškovė A. P. pateikė atsiliepimus į prašymą ir patikslintą prašymą, kuriais prašė atmesti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodė, kad atsakovo išlaidos susijusios su laisvalaikiu ir prabanga, – tai ne tik prabangūs restoranai, kavinės, bet ir skrydžiai su vaikais verslo klase, kas reiškia, kad lėktuvo bilietai buvo perkami už ženkliai didesnę kainą, nei įprastai, gaunant prabangą ir išskirtines privilegijas ir pramogas skrydžio metu bei atskirą laukimo salę. Teigė, kad būtent ieškovė užtikrina nuoseklų vaikų maitinimą, nuoseklų, sezoninį aprūpinimą vaikų drabužiais, avalyne, higienos prekėmis, vaistais, odontologo paslaugomis, dantų briketų išlaidomis, akių gydytojo paslaugomis ir korepetitorių apmokėjimu ir visais kitais būtinaisiais poreikiais. Nurodė, kad atsakovas pats nesilaiko nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių dėl bendravimo su vaikais tvarkos – palieka vaikus vėlai vakare ir naktį vienus be priežiūros, apie tai neinformuodamas ieškovės. Manė, kad atsakovas, reikalaudamas, iš nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių eliminuoti, nuorodą į 9 punktą, siekia atimti ieškovės galimybę su vaikais praleisti Šv. Kalėdas, kai tuo tarpu atsakovui ieškovė geranoriškai sutiko dėl bendravimo su vaikais per visas musulmoniškas šventes.
4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą ir patikslintą išvadą, kuriose nurodė, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones (jų pakeitimą) – išlaikymo dydžio sumažinimą. Dėl bendravimo tvarkos – 7 ir 8.1. punktų Tarnyba pasisakė, kad siekiant greičiau išspręsti ginčą tarp šalių ir užtikrinti vaikų ir tėvo bendravimą, prašomi punktai laikinoje bendravimo tvarkoje atitinka vaikų interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 30 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies – pakeitė bendravimo tvarkos, nustatytos 2023 m. kovo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, 7 punktą, likusią dalį prašymo atmetė.
6. Teismas, spręsdamas dėl laikino išlaikymo sumažinimo, įvertino tai, kad nagrinėjamu atveju situacija byloje yra laikinai sureguliuota, vaikams yra priteistas ir jie gauna laikiną išlaikymą, byloje nėra duomenų, kad laikino išlaikymo dydis pažeidžia vaikų interesus, o galutinį sprendimą dėl išlaikymo dydžio, kuris galės būti tiek didesnis, tiek ir mažesnis negu priteistas laikinas išlaikymas, teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, galės priimti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, prašymas dėl laikino išlaikymo sumažinimo atmetamas. Pažymėjo, kad išvadą teikianti institucija taip pat nurodo, jog šioje dalyje laikinosios apsaugos priemonės neturi būti keičiamos.
7. Spręsdamas dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo, teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra neginčijamų duomenų, kad atsakovo bendravimas su vaikais gali pažeisti jų interesus, atsakovo bendravimo su vaikais neriboja ir ieškovė, priešingai, teigia, kad atsakovas pats bendravimo tvarkos tinkamai neįgyvendina. Todėl įvertinęs vaikų interesą turėti vienodai pasiekiamus abu tėvus, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies, nustatant, kad atsakovas kiekvieną pirmadienį 15 val. paima vaikus iš ugdymo įstaigos arba jų gyvenamosios vietos ir grąžina į jų gyvenamąją vietą 20 val.
8. Nors atsakovas prašė patikslinti bendravimo tvarkos 8.1. punktą, nesuteikiant ieškovei teisės bendrauti su vaikais bendravimo tvarkos 9 punkte nurodytomis papildomomis dienomis, teismas nurodė, kad bendravimo tvarka 2024 m. birželio 26 d. nutartimi buvo patikslinta išimtinai dėl šalių nesutarimų, negebant tarpusavyje susitarti dėl bendravimo su vaikais laiko atostogų metu. Todėl argumentą, kad atsakovas praras keturias bendravimo su vaikais dienas, teismas laikė neteisingu, kadangi jam, kaip ir ieškovei, vasaros metu yra nustatyta teisė ir pareiga bendrauti su vaikais nepertraukiamai 4 savaites.
9. Teismas pažymėjo, kad pagal byloje nustatytą laikina bendravimo su vaikais tvarką, nustatytas bendravimas yra maksimalus, juo užtikrinamas tiek atsakovo bendravimas su vaikais darbo dienomis, tiek savaitgaliais, švenčių ir atostogų metu, o vienodo kiekvieno iš tėvų bendravimo su vaikais dienų skaičiaus užtikrinimas nėra siekiamybė, nes prioritetas turi būti vaikų interesų apsauga ir stabilumas. Vertino, kad esama bendravimo tvarka, jos iš esmės nekeičiant, galioja jau pakankamą laiko tarpą, o perteklinis bendravimo tvarkos, kaip laikinųjų apsaugos priemonių, kaitaliojimas, tikėtinai ieškovei netenkant bendravimo su vaikais reikšmingų švenčių metu, gali įnešti tik daugiau sumaišties į vaikų gyvenimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovas W. A. E. F. M. F. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta sumažinti atsakovo mokamą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. F. ir Y. F., nurodant, kad laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. F. ir Y. F. po 200 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis moka atsakovas W. A. E. M. F. M. F. iki kol bus išnagrinėta byla ir įsiteisės priimtas teismo sprendimas, vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti paskiriant įstatyminį atstovą motiną A. P..
10.1. Apeliantas nurodo, kad teismas iš viso nevertino atsakovo pateiktų teisinių argumentų ir pateiktų įrodymų apie patiriamas papildomas išlaidas be jau mokamo laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Mano, kad teismas iš esmės net nesprendė atsakovo reikalavimo dėl laikino išlaikymo sumažinimo. Teismas leido suprasti, kad išlaikymo dydis bus nustatytas galutiniame teismo sprendime, išnagrinėjus bylą iš esmės ir neatmetama tikimybė, kad jis galės būti nustatytas mažesnis, kas reikš, jog atsakovas bus permokėjęs už nepilnamečių vaikų išlaikymą. Teismas, be kita ko, rėmėsi tik išvadą teikiančios institucijos informacija, jog laikinas išlaikymas neturėtų keistis. Mano, kad būtina sumažinti priteistą laikino išlaikymo sumą jau dabar, o ne kažkada ateityje, juolab turint omenyje, kad jau dabar byla teisme nagrinėjama 4 metus, skaičiuojant nuo ieškovės ieškinio pareiškimo dienos (2021 m.) ir sunku prognozuoti kiek dar ilgai užtruks bylos nagrinėjimas.
10.2. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į faktinių aplinkybių pasikeitimą, jog atsakovas jau ilgą laiką tiesiogiai rūpinasi nepilnamečiais vaikais daugiau laiko nei ankstesnėmis teismo nutartimis nustatyta, todėl teisinis reglamentavimas numato galimybę sumažinti jo finansinę naštą. Pažymi, kad tiek atsakovas, tiek ir ieškovė, gyvena tame pačiame bute kaip ir nepilnamečiai vaikai. Be to, 2025 m. sausio 30 d. nutarties pagrindu (įsiteisėjus nutarčiai), atsakovas galės su nepilnamečiais vaikais praleisti nebe kas antrą, o kiekvieną pirmadienį, kas reiškia, jog atsakovas su vaikais bendraus visišku „50:50 procentų laiko“ modeliu.
10.3. Pasak apelianto, nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta nėra nustatyta su ieškove, nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta yra tiek su ieškove, tiek su atsakovu ir ginčo dėl to, tarp šalių nėra. Atsakovas tiesiogiai dalyvaudamas nepilnamečių vaikų auklėjime ir pragyvenime, su jais praleis dar daugiau laiko nei ankstesnėmis teismo nutartimis buvo nustatyta. Apelianto vertinimu, tai suponuoja, kad jo finansinės pareigos turėtų būti peržiūrimos atsižvelgiant į faktinius nepilnamečių vaikų išlaikymo poreikius.
10.4. Mano, kad teismas pažeidė tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingumo principą. Nepilnamečių vaikų poreikiai ir išlaikymo dydis turi būti nustatomas objektyviai, atsižvelgiant į realias išlaidas ir tėvų finansines galimybes. Teismas neatsižvelgė į atsakovo finansinę situaciją, nes atsakovo darbo užmokestis nėra pakankamas dabartinei laikinai išlaikymo sumai, mokamai periodinėmis išmokomis, o kartu su kasdieninėmis išlaidomis atsakovui išlaikant nepilnamečius vaikus pagal naują bendravimo tvarką. Tokia situacija tampa neproporcingai finansiškai sunki ir neatitinkant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.
10.5. Pasak atsakovo, teismo nesumažinta laikino išlaikymo prievolė yra neadekvati, neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Ieškovė uždirba apie 1641 Eur – 2035 Eur per mėnesį, tiek atsakovas, tiek ieškovė, tiek nepilnamečiai vaikai gyvena viename bute, jokio būsto kredito, kurį reikėtų atsakovui ir ieškovei mokėti solidariai nėra. Taigi ieškovė šiai dienai ne tik kad uždirba daugiau, nei atsakovas, tačiau ir neturi jokių išlaidų būsto kredito dengimui, kurį įprastai Lietuvoje turi kiti sutuoktiniai nutraukdami santuokas bei išlaikydami savo nepilnamečius vaikus. Mano, kad teismas nepakankamai įvertino, jog faktinė nepilnamečių vaikų priežiūra yra iš esmės vienoda tarp tėvų. Tai rodo, kad laikinas išlaikymas turi būti subalansuotas pagal realų vaikų priežiūros laiką.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti.
11.1. Pasak ieškovės, ji sutinka, kad prieš pat paskirtus šioje byloje dėl santuokos nutraukimo, posėdžius (vasario, kovo mėn.), atsakovas pradėjo dažniau nakvoti bute, tačiau iki to laiko bute nuolat gyveno ieškovė su vaikais. Visgi atsakovo išlaidos nepasikeitė, priešingai, iš pateiktų atsakovo kvitų matyti, kad atsakovo nurodytame išlaidų periode, kuris sudaro daugiau kaip 9 mėnesius, atsakovas nei karto nebuvo pirkęs jokių šampūnų, prausimuisi skirtų priemonių, buityje neišvengiamai naudojamų valiklių, indų ploviklių ir pan. Iš atsakovo pateiktų prekybos centrų kvitų, taip pat matyti, kad atsakovo pirkiniai maistui yra tik epizodiniai, didžioji dalis yra ledai, tortai, bananai, įvairūs užkandžiai, batonėliai.
11.2. Mano, kad iš atsakovo pateiktų kvitų matyti, kad atsakovas patiria laisvalaikiui skirtas išlaidas, kurių didžiąją dalį sudaro prabangūs restoranai ir kavinės bei kitos ne pirmos būtinybės prabangos prekės, kaip žaidimų konsolė, su kuria pats atsakovas taip pat žaidžia. Iš atsakovo pateiktų restoranų ir kavinių kvitų (iš tų kvitų, kurie įskaitomi), taip pat matyti, kad restoranuose ir kavinėse užsakinėjamos tik prabangos patiekalai. Be to, atsakovas taip pat maitinasi, todėl būtina vertinti ir tai, kad atsakovas ir savo mitybai patiria išlaidas, tačiau nepaisant to, atsakovas visas išlaidas traktuoja kaip išlaidas vaikams.
11.3. Teigia, kad būtent ieškovė vaikams užtikrina nuoseklų vaikų maitinimą, nuoseklų, sezoninį aprūpinimą vaikų drabužiais, avalyne, higienos prekėmis, vaistais, odontologo paslaugomis, dantų briketų išlaidomis, akių gydytojo paslaugomis, korepetitorių apmokėjimu, visais kitais būtinaisiais poreikiais. Mano, kad 348 Eur laikino išlaikymo dydis vienam vaikui nėra neproporcingas, pernelyg suvaržantis atsakovo teises ir teisėtus interesus, toks dydis reikalingas laikinai užtikrinti vaikų būtinuosius poreikius, todėl pagrindo jį sumažinti iki atsakovo nurodomos 200 Eur sumos nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
13. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties dalies, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Skundžiama nutartimi teismas iš dalies tenkino apelianto prašymą dėl laikinosios bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, ši nutarties dalis nėra apskųsta, ji nėra apeliacijos dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas šios nutarties dalies teisėtumo nevertina.
14. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui W. A. E. F. M. F. ir pagal atsakovo W. A. E. F. M. F. priešieškinį ieškovei A. P. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi, kuri buvo pakeista Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi buvo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais Y. F. ir A. F. tvarka ir priteistas 250 Eur kasmėnesinis laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d., 2023 m. kovo 15 d. ir 2024 m. birželio 26 d. nutartimis keista laikina bendravimo tvarka.
15. Atsakovas pateikė teismui prašymą, kuriuo be kita ko, prašė sumažinti teismo priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. F. ir Y. F. iki 200 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų, tokį prašymą grindė tuo, kad indeksavus priteistą išlaikymą nuo 2024 m. vasario 1 d. atsakovas kiekvienam nepilnamečiam vaikui moka po 341 Eur, o nuo 2025 m. vasario 1 d. mokės po 348 Eur laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis, nors atsakovas, gyvendamas su nepilnamečiais vaikais, tenkina didžiąją dalį jų būtinųjų poreikių (perka maistą, žaidimus, papildomas lavinimosi priemones, pramogas, apmoka atostogas), pateikė teismui įvairias išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Be to, jis per mėnesį uždirba 2000 Eur bruto (apie 1250 Eur neto) darbo užmokestį, todėl po išlaikymo jam lieka maža dalis pinigų savo poreikiams. Dabar galiojanti bendravimo tvarka yra beveik lygi „50:50 procentų laiko“ modeliui, todėl ir tėvų išlaidos yra vienodos.
16. Skundžiama nutarties dalimi pirmosios instancijos konstatavo, kad situacija byloje yra laikinai sureguliuota, o galutinį sprendimą dėl išlaikymo dydžio, kuris galės būti tiek didesnis, tiek ir mažesnis negu priteistas laikinas išlaikymas, teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, galės priimti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Su priimta nutarties dalimi dėl laikino išlaikymo apeliantas nesutinka, manydamas, kad teismas tinkamai ir teisingai neišnagrinėjo jo pateikto prašymo dėl laikino išlaikymo dydžio pakeitimo.
17. Visų pirma, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis). Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį, teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas apima ir tokių priemonių papildymą bei patikslinimą, kai pasikeičia faktinės bylos aplinkybės. Visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017).
18. Vertinant šios konkrečios bylos faktinę situaciją, svarbu tai, kad jau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi buvo nustatyta intensyvi tvarka, artima atsakovo įvardijamai 50:50 bendravimo tvarkai, skundžiamos nutarties dalimi, kurios apeliantas neskundžia, tik patikslintas vienas bendravimo tvarkos punktas, papildant bendravimą kiekvieną pirmadienį. Be to, jau sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą 2021 m. atsakovas nurodė argumentus, kad faktiškai ieškovė, atsakovas ir vaikai gyvena toje pačioje gyvenamojoje vietoje, kad atsakovas taip pat patiria išlaidų vaikų išlaikymui, dar 2022 m. sausio 20 d. Vaikų nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad vaikai gyvena kartu su tėvais. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad faktinė situacija buvusi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu, galimai viso bylos nagrinėjimo metu ir šiuo metu iš esmės nėra taip pasikeitusi, kad būtų pagrindas šioje byloje spręsti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, t. y. priteisto laikino išlaikymo sumažinimo, tuo pagrindu, kad atsakovas su vaikais praleidžia pusę laiko ir būdamas su jais, kaip ir ieškovė, patiria įvairias išlaidas.
19. Nors apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė ir į atsakovo argumentus, kad jo gaunamas darbo užmokestis siekia tik apie 1250 Eur į rankas, kad ieškovė gauna didesnį darbo užmokestį, pabrėžtina, kad 2021 m. kovo 30 d. atskirajame skunde dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas teigė, kad neturi pajamų, tačiau vaikams vis tiek savo iniciatyva, nepaisant to, kad gyvena tame pačiame bute, teikia reguliarų išlaikymą ir ieškovei kiekvieną mėnesį perveda 440 Eur sumą, kiekvienam sūnui po 220 Eur. Akivaizdu, kad atsakovo turtinė padėtis nuo tos, kuri buvo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu, pagerėjo, todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su atsakovo turtine padėtimi ir negalėjimu mokėti vaikams teismo priteistą laikino išlaikymo sumą, laikytini neįrodytais ir atmetami kaip nepagrįsti.
20. Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo) stadijoje, teismas nevertina argumentų, susijusių su vaikų poreikiams ir jiems patenkinti reikalingomis pinigų sumomis, šiuo konkrečiu atveju, svarbu tai, kad atsakovas iš esmės neginčija, kad net ir bylos šalims prižiūrint vaikus iš esmės vienodą laiką ir gyvenant toje pačioje gyvenamojoje vietoje, ieškovė vaikų išlaikymui patiria papildomų išlaidų, tą atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo ir ieškovė.
21. Atsižvelgus į tai, kad atsakovas iš esmės neįrodinėjo, jog šiuo metu jo skiriama (priteista) pinigų suma vaikų nekasdieniams poreikiams yra per didelė, neproporcinga esamiems vaikų poreikiams, esamų papildomų vaikų poreikių, kuriuos užtikrina tik ieškovė, ar kad priteistas laikinas išlaikymas yra panaudojamas netikslingai ar yra perteklinis, spręsti, kad 250 Eur suma vaikų, kurie yra paaugliai, atitinkamiems poreikiams patenkinti yra per didelė ir neproporcinga, nėra pagrindo.
22. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą atkreipia dėmesį, kad sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, pirmiausia vadovaujamasi prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Ta aplinkybė, kad teismo priteista suma yra indeksuojama ir dėl to atsakovui faktiškai tenka didesnė išlaikymo našta, nei priteista teismo nutartimi, neturi teisinės reikšmės vertinant priteisto 250 Eur laikino išlaikymo dydžio pagrįstumą, kadangi indeksavimu siekiama apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010), įvertinant, be kita ko, ir tai, kad augant vaikams didėja ir pastarųjų poreikiai.
23. Atsakovui neįrodžius, jog faktinė situacija, galinti lemti laikino išlaikymo dydžio persvarstymą, iš esmės pasikeitė ir, kad jis nėra pajėgus mokėti vaikams visos teismo priteistos laikino išlaikymo sumos, kaip ir to, kad vaikams atsakovo mokamas išlaikymas yra per didelis, neatitinkantis jų realių poreikių, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo prašymo dėl priteisto laikino išlaikymo sumažinimo netenkino.
24. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutarties dalis yra teisėta, ją panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra jokio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.