Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2023-06-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1805-667/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-06-06
Bylos Nr.
1-1805-667/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02532-2023-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
S. O.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1805-667/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02532-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.3.4.3; 2.3.4.13; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 6 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant prokurorei Inai Zabielienei,kaltinamajam S. O.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas: 2023 m. vasario 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 10 parų arešto bausme (bausmė neatlikta),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. O. 2022 m. gruodžio 10 d. apie 24 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), O. J. priklausančios kaimo turizmo sodybos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, vykusios šventės metu, tyčia sugadino O. J. priklausantį turtą, t. y. sulaužė dušo kabinos kraną, 105 eurų vertės, sugadino elektrinę viryklę, 150 eurų vertės, sulaužė televizoriaus pultelį, 25 eurų vertės, sulaužė vidaus durų staktą su apvadais, 40 eurų vertės, tuo O. J. padarė 320 eurų turtinę žalą;

be to, jis 2023 m. vasario 17 d. apie 18 val. 26 min. Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49, prekybos ir pramogų centro „Akropolis“, automobilių statymo aikštelėje 4-ame aukšte, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – automobilį „BMW 320I“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu, 2023 m. vasario 17 d. 18.28 val. nustatytas 1,73 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis S. O. teisiamojo posėdžio kaltu prisipažino ir parodė, kad jis su draugų kompanija buvo sodyboje (duomenys neskelbtini)r., kur vartojo alkoholinius gėrimus, šventė. Jis buvo neblaivus, visi susipyko ir tada jis sodyboje tyčia sudaužė kraną, pultelį, durų staktą. Draugai atlygino žalą. Pripažįsta, kad daužė visus kaltinime nurodytus daiktus. Labai gailisi dėl to įvykio. Taip pat pripažino, kad 2023 m. vasario 17 d. apie 18 val. 26 min. Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49, prekybos ir pramogų centro „Akropolis“, automobilių statymo aikštelėje 4-ame aukšte, vairavo sugyventinės G. M. automobilį „BMW 320I“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Jis padėjo jai įsigyti šį automobilį, parėmė pinigais, taisė automobilį. Ji nežinojo, kad jis, būdamas neblaivus, vairavo automobilį. Ji buvo palikusi automobilio raktus namuose, o jis, būdamas girtas, paėmiau raktelius. Neturėjo teisės vairuoti automobilį. Prašo konfiskuoti automobilį, kad nereikėtų jam padengti automobilio vertės. Draugė sutinka su tuo.

Liudytoja G. M. parodė, kad nuo 2023 m. sausio mėnesio gyvena kartu su kaltinamuoju. Sausio 30 d. už bendrus pinigus įsigijo automobilį „BMW 320I“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis registruotas jos vardu. Įvykio dieną automobilis buvo paliktas prie namų, ji tą dieną visą parą dirbo. Namuose buvo palikti automobilio rakteliai. Nežino, kaip draugas nuvažiavo iki „Akropolio“, kiek žino, jo draugas vairavo automobilį. Automobilis šiuo metu yra pas ją. Sutinka, kad būtų konfiskuotas automobilis. Šeima turi dar vieną automobilį.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

Turto sunaikinimas ar sugadinimas

Liudytojas O. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad parodė jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini)policiją dėl jam priklausančioje kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ daiktų sugadinimo. Teikdamas pareiškimą nurodė sugadintus daiktus ir jų bendrą vertę. Šiuo metu parodo, kad dėl elektrinės viryklės sugadinimo yra padaryta 150 eurų žala, kadangi teko pakeisti į naują, remontuoti nebuvo įmanoma, dėl sulaužyto televizoriaus pultelio padaryta 25 eurų žala, kadangi pirko naują, dėl dušo įmontuojamas krano padaryta 105 eurų žala, o jo keitimas jam kainavo 20 eurų, durų stakta su apvadais kainavo 40 eurų, medinis suolas sulaužytas, remontas kainavo 10 eurų. Viso sugadinta turto už 320 eurų ir remontas kainavo 30 eurų. Dėl šio įvykio jam padaryta žala atlyginta pilnai, jokių pretenzijų niekam neturi. Šiuo metu žino, kad jam priklausančioje sodyboje visus minėtus daiktus sudaužė bei sugadino S. O.. Jis šio asmens nepažįsta, su juo reikalų neturėjo, iš jo sodybą nuomojosi kitas asmuo. Kadangi padaryta žala atlyginta pilnai, jokių pretenzijų neturi, sutinka kad tyrimas būtų nutrauktas susitaikius su įtariamuoju S. O. (1 t., b. l. 73–75, 87–90).

Liudytoja B. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gruodžio 10 d. kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)r., vyko vakarėlis, buvo švenčiami draugų gimtadieniai bei kitos progos. Kaimo turizmo sodyboje visi linksminosi, vienas iš vakarėlyje buvusių asmenų buvo S. O.. Iš pradžių viskas buvo normaliai, vėliau S. O. padaugino alkoholinių gėrimų ir pradėjo neadekvačiai elgtis, siautėti, ji matė, kad jis apgadino viryklę, išlaužė durų staktą, išdaužė paveikslų stiklus, nulaužė dušo rankeną. S. O. nebuvo agresyvus, tačiau kvailiojo ir viską gadino bei laužė. Paskui ji nuėjo miegoti. Kai reikėjo surinkti pinigus už sulaužytus ar sugadintus daiktus, tai S. O. prisiėmė kaltę, tik dėl viryklės sugadinimo, nors visi matė, kad jis tik vienas viską laužė, daužė ir visaip kvailiojo (1 t., b. l. 95–98).

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Jurbarkas) 2023 m. vasario 1 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį S. O. atžvilgiu nutrauktas, jam susitaikius su nukentėjusiuoju BK 38 straipsnio tvarka (1 t., b. l. 31–35).

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2023 m. kovo 13 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas atnaujinta BK 38 straipsnio 4 dalies pagrindu (1 t., b. l. 10–11).

Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ro veiklos skyriaus tyrėjos V. Č. tarnybiniame pranešime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ nurodyta, kad 2023 m. vasario 17 d. apie 18 val. 09 min., kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno m. Nemuno PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju R. L., vykdant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato prižiūrimos teritorijos situacijų prevencijos priemonių planą, patvirtintą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2022 m. gruodžio d. įsakymu Nr. 20-V-743, adresu Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaunas prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ apsaugos poste per vaizdo stebėjimo kameras buvo pastebėtas asmuo, kuris automobilyje „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholinius gėrimus ir automobilių stovėjimo aikštelės 4-ame aukšte vairavo automobilį. 2023 m. vasario 17 d. apie 18 val. 26 min., automobilių stovėjimo aikštelės 4-ajame aukšte pastebėta, kad automobilį vairavo minėtas, alkoholį vartojęs asmuo. Sustabdžius automobilį „BMW“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad jį vairavo S. O.. Paklausus S. O., ar šiandien jis vartojo alkoholio, asmuo nurodė, kad alkoholio nevartojo. Patikrinus vairuotoją alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0160, patikros sertifikato Nr. 1395778 pirmo tikrinimo metu 18 val. 28 min. nustatytas 1,73 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu 18 val. 44 min. nustatytas 1,91 promilių neblaivumas. Apie įvykį informuotas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojas (1 t., b. l. 110–111).

Liudytojas R. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas. 2023 m. vasario 17 d. nuo 14.00 val. dirbo pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato prižiūrimos teritorijos situacijų prevencijos priemonių planą. Dirbant, apie 18.10 val. ir būnant prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ apsaugos poste, Karaliaus Mindaugo pr. 49, apsaugos darbuotoja, stebėjusi vaizdo filmavimo kameras, pranešė, kad Akropolio 4-to aukšto automobilių stovėjimo aikštelėje prie automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra neblaivus vaikinas, po to netrukus, kad šis vaikinas įsėdo į paminėtą automobilį ir greitai važiuoja aikštelėje. Tada jis skubiai nuėjo į savo tarnybinį automobilį, automobiliu pakilo į 4-tą aukštą, pamatė aikštelėje greitai važiuojantį automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam važiavo iš paskos įsijungęs švyturėlius ir garsinį signalą ir šį automobilį sustabdė. Tada priėjo prie vairuotojo durelių jas atidarė, išjungė automobilio variklį, iš automobilio išlaipino vairuotoją, jis automobiliu važiavo vienas, vairuotojui uždėjo antrankius. Akivaizdžiai matėsi, kad vairuotojas yra visiškai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Vairuotojas prisistatė esąs S. O., jo asmenybė buvo sutikrinta pagal pateiktus asmens dokumentus. Paklausus S. O., ar šiandien vartojo alkoholio, pastarasis kažkodėl atsakė, kad nevartojo. Patikrinus vairuotoją alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0160, patikros sertifikato Nr. 1395778 pirmo tikrinimo metu 18 val. 28 min. nustatytas 1,73 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu 18 val. 44 min. nustatytas 1,91 promilių neblaivumas. Apie įvykį buvo informuotas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojas. S. O. buvo nuvestas į „Akropolio“ apsaugos postą, kur buvo atliekami procesiniai veiksmai, automobilis buvo nutransportuotas į saugojamą aikštelę (2 t., b. l. 3–6).

Liudytoja G. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba saugos tarnyboje „Eurocash1“, yra apsaugos darbuotoja. Jos darbo vieta yra prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaunas. 2023 m. vasario 17 d. apie 18.09 val., dirbant Akropolyje per vaizdo stebėjimo kameras, Akropolio 4-me aukšte automobilių stovėjimo aikštelėje, pastebėjo stovintį tamsios spalvos automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kažkodėl į šį automobilį atkreipė dėmesį, aikštelėje buvo nedaug stovinčių automobilių. Matė, kad šiame automobilyje sėdėjo du žmonės, suprato, kad du vyrai, tai vairuotojas ir šalia keleivis. Pastebėjo, kad automobilyje sėdintis keleivis kažką gėrė, ką gėrė nematė, bet įtarė, kad alkoholį, gėrė iš dviejų kažkokių butelių. Toliau bestebint šį automobilį, pamatė, kad keleivis iš automobilio išlipo ir paėjo atokiau iki kito automobilio ir kalbėjosi su šiuo automobilio vairuotoju. Tada pastebėjo, kad šis keleivis svirdinėjo, matėsi, kad yra neblaivus. BMW vairuotojas taip pat išlipo iš automobilio ir nuėjo link Akropolio pastato. Tada šis BMW keleivis nuėjo ir įsėdo į vairuotojo vietą, užsivedė automobilį ir pradėjo važiuoti. Vairuotojas dideliu greičiu apsuko vieną ratą aikštelėje, tada sustojo, išlipo, vidury aikštelės nusišlapino. Tada vėl įsėdo į BMW automobilį ir vėl važiavo dideliu greičiu aplink aikštelę. Ji tik pamačiusi, kai pirmą kartą šis vairuotojas važiavo, iškarto pranešė policijai. Taip sutapo, kad tuo metu vienas policijos ekipažas buvo pas jas apsaugos poste. Tuomet policijos pareigūnai savo tarnybiniu automobiliu pakilo į ketvirto aukšto automobilių aikštelę ir sustabdė automobilį „BMW“. Pati ji prie šio automobilio priėjusi nebuvo, kiek matė per vaizdo kameras, vairuotojas buvo aukšto ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, jauno amžiaus, plikas (2 t., b. l. 22–25).

Liudytojas E. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. vasario 17 d. apie 17.00 val., jis atvyko pas savo draugą S. O. į namus. Žino, kad S. gyvena kartu su savo drauge G., pavardės nežino. G. namuose nebuvo, kaip paminėjo S., ji buvo darbe. Jis matė, kad S. yra šiek tiek neblaivus, bet buvo savaitgalio vakaras, todėl nekreipė dėmesio. Jam reikėjo nuvažiuoti į „Akropolį“, kadangi jis turėjo susitikti su savo kitu draugu ir paimti iš jo telefoną, todėl pasiūlė S. važiuoti kartu, kad palaikytų kompaniją. Tada S. jam pasiūlė važiuoti jo draugės automobiliu „BMW“, kuris stovėjo kieme. Jis negirdėjo, kad S. būtų skambinęs ir klausęs G., ar jie gali važiuoti jos automobiliu. S. tiesiog iš kažkur paėmė automobilio raktus ir juos jam padavė, sakydamas, kad gali važiuoti. Jie nuvažiavo į ‚Akropolį“, vairavo jis ir automobilį pastatė „Akropolio“ 4-me aukšte automobilių stovėjimo aikštelėje. S. su savimi buvo pasiėmęs kažkokio alkoholio, jis turėjo butelį sidro ir dar kažkokio gėrimo, kokio nežino. S. gėrė šį gėrimą jiems važiuojant ir stovint aikštelėje. Šioje aikštelėje S. sutiko dar kažkokį savo pažįstamą, kurio jis nepažįsta, jie stovėjo kalbėjosi, o jis nuėjo į „Akropolį“. Kai jis išlipo iš BMW automobilio, tai raktelius paliko automobilyje. Jis tikrai nesitikėjo, kad S. sugalvos važiuoti su automobiliu. Kaip jau pasakė, jis nuėjo į „Akropolį“ ir nematė, kada S. įsėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti. Kai jis išėjo iš „Akropolio“, pamatė, kad S. važiuoja aikštelėje, o už jo važiuoja policijos automobilis su įjungtais švyturėliais, kuris sustabdė S. vairuojamą automobilį ir policijos pareigūnai S. ištraukė iš automobilio. Tada matė, kaip policijos pareigūnai patikrino S., matė, kad jis pūtė į alkotesterį, žino, kad pripūtė apie 1,7 promiles. Toliau matė, kad S. išsivežė policijos pareigūnai. Daugiau nieko nežino ir papildymų neturi (2 t., b. l. 16–19).

Liudytoja G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji 2023 m. sausio 31 d. nusipirko automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi. Už automobilį sumokėjo 2600 eurų. 2023 m. vasario 17 d. nuo 8.00 val. ryto ji išvyko į darbą, UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra viešbutis, kur turėjo dirbti visą parą iki 2023 m. vasario 18 d. 8.00 val. Savo automobilį paliko kieme, su automobiliu nevažiavo, kadangi reikėjo sutvarkyti kažkokią šlangutę (antifrizo), automobilio raktelius taip pat paliko namuose ant spintelės. Šiuo metu jau apie mėnesį laiko ji gyvena kartu su savo draugu S. O.. Paminėtu laiku išvykdama į darbą, S. paliko namuose, jis buvo blaivus. 2023 m. vasario 17 d. apie 20.40 val. jai paskambino iš policijos ir pranešė, kad jai priklausantis automobilis yra sulaikomas, bus patalpintas į saugojamą aikštelę, kadangi automobilį vairavo neblaivus S. O.. Ji buvo pritrenkta šios žinios, po to jau detaliau iš paties S. sužinojo, kad kuomet ji buvo darbe, pas jas į namus atvyko S. draugas, kurio ji nepažįsta, jie turėjo kažkokių reikalų nuvažiuoti į Akropolį, S. paėmė jų namuose paliktus automobilio raktus ir jos automobiliu išvažiavo į Akropolį, sakė, kad automobilį vairavo jo draugas. S. pasisakė, kad tą vakarą jis vartojo alkoholį ir būnant Akropolio automobilių stovėjimo aikštelės 4-me aukšte sumanė pavairuoti automobilį aikštelėje ir jį perstatyti, tuo metu jo draugas buvo nuėjęs į Akropolį. Taip jam bevažiuojant aikštelėje jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie įtardami, kad S. yra neblaivus patikrino jį alkotesteriu. Ji S. nedavė jokio sutikimo paimti jos automobilį ir jį vairuoti, tuo labiau būnant neblaiviam, ji net negalėjo numanyti, kad jis gali taip pasielgti, kaip jau paminėjo tuo metu ji buvo darbe (2 t., b. l. 9–12).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta ir automobilis „BMW 320I“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 116–128).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad S. O. 2023 m. vasario 17 d. 18.28 val. buvo nustatytas 1,73 promilių neblaivumas, o 2023 m. vasario 17 d. 18.44 val. jam nustatytas 1,91 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 134).

Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilis „BMW 320I“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso G. M. (1 t., b. l. 138).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota prekybos ir paslaugų centro „Akropolis“ apsaugos pateikto vaizdo įrašo apžiūra. Vaizdo įraše užfiksuota automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojantis S. O. (1 t., b. l. 153–155).

2023 m. vasario 21 d. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „BMW 320I“, 2005 m., kaina su PVM yra 3440 eurų (1 t., b. l. 167).

Automobilis „BMW 320I“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžintas G. M. (1 t., b. l. 175–177).

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kurio vertė iki sunaikinimo (sugadinimo) viršijo 5 MGL (250 eurų) dydį (BK 190 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, asmeniui inkriminuojant svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, būtina nustatyti šios veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumą – veikos pavojingumą, priežastinį ryšį ir padarinius bei asmens kaltę (tyčią) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015). Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurie nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016 ir kitos).

Kaltinamasis pripažino, kad būdamas neblaivus, sodyboje elektrinę viryklę, sudaužė televizoriaus pultelį, dušo kabinos kraną, vidaus durų staktą. Nukentėjusysis O. J. patvirtino, kad nusikaltimu jam buvo padaryta 320 Eur turtinė žala, kuri buvo atlyginta. Kaltinamasis pripažino, kad veikė tyčia, siekė sugadinti svetimą turtą ir savo sumanymą visiškai įgyvendino. Kaltinamojo kaltę patvirtina liudytojos B. B. parodymais, kad S. O. vakarėlyje padauginus alkoholinių gėrimų, jis pradėjo siautėti, daužė sodyboje buvusius daiktus. Ji matė, kad S. O. apgadino viryklę, išlaužė durų staktą, išdaužė paveikslų stiklus, nulaužė dušo rankeną.

Visos šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis tyčia sugadino svetimą nukentėjusiajam O. J. priklausantį turtą. Tokiu būdu laikytina nustatytu, kad S. O. 2022 m. gruodžio 10 d. apie 24 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), O. J. priklausančios kaimo turizmo sodybos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, vykusios šventės metu, tyčia sugadino O. J. priklausantį turtą, t. y. sulaužė dušo kabinos kraną, 105 eurų vertės, sugadino elektrinę viryklę, 150 eurų vertės, sulaužė televizoriaus pultelį, 25 eurų vertės, sulaužė vidaus durų staktą su apvadais, 40 eurų vertės, tuo O. J. padarė 320 eurų turtinę žalą.

Šiuo metu galiojančio BK 190 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra 10 MGL dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL dydžio sumos neviršijanti žala. Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL dydžio sumą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, kaltinamojo nukentėjusiajam padaryta 320 eurų turtinė žala yra didesnė už 3 MGL ir mažesnė už 10 MGL. Nusikalstamos veikos padarymu metu kaltinamojo veika atitiko BK 187 straipsnio 1 dalį, tačiau pagal šiuo metu galiojantį turtinės žalos išaiškinimą (BK 190 straipsnio 2 dalis), ji laikytina nedidele ir atitiktų BK 187 straipsnio 3 dalį.

Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kaltinamojo veika iš BK 187 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina į BK 187 straipsnio 3 dalį.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad 2023 m. vasario 17 d. apie 18 val. 26 min. Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49, prekybos ir pramogų centro „Akropolis“, automobilių statymo aikštelėje 4-ame aukšte, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – automobilį „BMW 320I“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu, 2023 m. vasario 17 d. 18.28 val. nustatytas 1,73 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, pripažino, kad po alkoholinių gėrimų vartojimo jis „Akropolio“ aikštelėje vairavo transporto priemonę. Prekybos centro apsaugos darbuotojai pamačius, kad asmuo automobilyje vartojo alkoholinius gėrimus, o paskui jį vairavo, greitai važiuodamas aikštele, pranešė apie tai policijos pareigūnams, kurie atvykę patikrino kaltinamojo neblaivumą. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad S. O. 2023 m. vasario 17 d. 18.28 val. buvo nustatytas 1,73 promilių neblaivumas, o 2023 m. vasario 17 d. 18.44 val. jam nustatytas 1,91 promilių neblaivumas.

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl jo veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, jis kaltas ir baustinas.

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, kad S. O. 2023 m. vasario 17 d. 18.28 val. nustatytas 1,73 promilių, o 18.44 val. – 1,91 promilių neblaivumas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkte nustatyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad S. O. 2023 m. vasario 17 d. 18.44 val. nustatytas 1,91 promilių neblaivumas ir paliekama tik aplinkybė, jog 2023 m. vasario 17 d. 18.28 val. nustatytas 1,73 promilių girtumas, tai yra nurodomas tik kaltinamajam palankesnis (mažesnis) girtumo laipsnis.

Kaltinamasis S. O. padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, jų padarymo metu buvo neteistas. Dabar jo atžvilgiu yra įsiteisėjęs 2023 m. vasario 23 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį. Jis yra baustas administracine tvarka, psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruotas, nedirba.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo S. O. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės yra tai, kad BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs anuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad S. O. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamajam skirtina švelniausia sankcijose numatyta baudos bausmė, nustatant artimą minimaliam jos dydį. Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant minimalią švelnesnės bausmės dalį – 15 MGL baudą.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Paskirtoji bausmės BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalių pagrindu bendrintina su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 23 d. baudžiamuoju įsakymu, bausmes visiškai sudedant.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

Šiuo atveju matyti, kad S. O. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad S. O. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, teistas, baustas administracine tvarka, nedirba.

Įvertinus kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 2 metų laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudotam turtui. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Byloje nustatyta, kad S. O. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas jo sugyventinės G. M. vardu registruotą automobilį „BMW 320I“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau ir kaltinamasis, ir liudytoja G. M. patvirtino, kad jis įsigytas už bendrus pinigus, laikomas bendru, todėl sutinka, kad automobilis būtų konfiskuotas, o ne išieškoma konfiskuotino turto vertė. Automobilis „BMW 320I“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „BMW 320I“, 2005 m., kaina su PVM yra 3440 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad visuomenės interesui užtikrinti turi būti siekiama realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad jis patirtų savo neteisėto elgesio neigiamas pasekmes, kurios atgrasytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir tarnautų kaip prevencinė priemonė, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, automobilis „BMW 320I“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotinas.

Kiti klausimai

Kaltinamajam S. O. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su vaizdo medžiaga (1 t., b. l. 115, 159), paliktinis saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

S. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį), ir:

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirti 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, tai yra 2550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą;

už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, skirti 20 (dvidešimties) MGL, tai yra 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės 51 (penkiasdešimt vieno) MGL baudos bausmės pridedant dalį -15 (penkiolika) MGL švelnesnės baudos bausmės ir galutinę bausmę skirti 66 (šešiasdešimt šešių) MGL, tai yra 3300 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 44 (keturiasdešimt keturių) MGL, tai yra 2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, prie griežtesnės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 10 (dešimties) parų arešto bausmės pridėti visą šiuo nuosprendžiu skiriamą 44 (keturiasdešimt keturių) MGL, tai yra 2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio baudą ir galutinę bausmę skirti 10 (dešimt) parų arešto ir 44 (keturiasdešimt keturių) MGL, tai yra 2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio S. O. sulaikymo dienos.

S. O. nurodyti, kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (El. paštas info@kaunoti.lt, telefonas (8 663) 60132) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Įpareigoti S. O. per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, S. O. paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti S. O. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

- konfiskuoti G. M. vardu registruotą automobilį „BMW 320I“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo medžiaga, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius