Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-1021-1100/2020

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-07-31
Bylos Nr.: 1-1021-1100/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-02-6-00079-2019-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Darius Lukaitis
Kaltinamasis: R. G.
Civilinis ieškovas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai: Gintaras Stankevičius

Kategorijos

1.2.18.8.3Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL (BK 220 str. 1 d.)
2.1.15.1.1Turtinė žala

Baudžiamoji byla Nr. 1-1021-1100/2020Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00079-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.8.3; 2.1.15.1.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant prokurorei S. M.,kaltinamajam R. G., jo gynėjui advokato padėjėjui Gintarui Stankevičiui,

civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovui J. Ž.,

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirba UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. G., siekdamas, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) (toliau – ir VšĮ (duomenys neskelbtini)), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), išvengtų mokesčių, įrašė į VšĮ (duomenys neskelbtini) deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie šio juridinio asmens pajamas ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai:

R. G., nuo 1998 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gegužės 8 d. būdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorius, atsakingas už tinkamą bendrovės apskaitos organizavimą, visų išreikštų pinigais ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitymą bei teisingą mokesčių paskaičiavimą, Vilniuje laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 21 d. iki 2014 m. kovo 12 d., tiksliai nenustatytu laiku, VšĮ (duomenys neskelbtini) vardu išrašęs UAB (duomenys neskelbtini) 2012 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą TGM Nr. 030, kurioje įrašė ir apskaitė 90 979,34 Lt (26 349,44 Eur) apmokestinamą sandorį ir į valstybės biudžetą mokėtiną 19 105,66 Lt (5533,39 Eur) dydžio pridėtinės vertės mokestį (PVM), siekdamas, kad jo vadovaujama įmonė VšĮ (duomenys neskelbtini) išvengtų 19 106 Lt (5533,48 Eur) mokėtino į biudžetą PVM, surašė patikslintą 2014 m. rugsėjo 25 d. PVM deklaraciją už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d., kurios 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ tyčia įrašė žinomai neteisingą 23 513 Lt sumą, neįrašydamas 2012 m. gegužės 3 d. PVM sąskaitoje faktūroje TGM Nr. 030 nurodytos 90 979 Lt (26 349 Eur) apmokestinamo sandorio sumos; 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ tyčia įrašė žinomai neteisingą 4937 Lt (1429,85 Eur) sumą, neįrašydamas 2012 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje TGM Nr. 030 nurodytos 19 106 Lt (5533,48 Eur) standartinio tarifo pardavimo PVM sumos, dėl to į valstybės biudžetą nebuvo sumokėta 16 787 Lt (4861,85 Eur) PVM, po to šią deklaraciją 2014 m. rugsėjo 25 d. pateikė VMI, esančiai Vilniuje, Ulonų g. 2.

R. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija).

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis R. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Pradėję darbus su UAB (duomenys neskelbtini), įsitikino, kad susidėjo su sukčiais, nes reikėjo versti juos sumokėti avansą. Apmokėjimą vykdė ne jie patys, o kitos įmonės. Kad minėta įmonė visiškai atsikaitytų, iki pabaigos nebuvo užbaigti darbai, bet išrašyti darbų pridavimo aktai dviem egzemplioriais ir perduota per darbų vadovą. Po dokumentų perdavimo su UAB (duomenys neskelbtini) atstovais susiekti nepavyko, todėl teko planuoti darbų užbaigimo procedūras ir tai organizuoti per antstolį. I. R. aktyviai dalyvavo šiuo klausimu, kai reikėjo parašyti raštus. Pirmą kartą darbų priduoti nepavyko, todėl pirmų sąskaitų nėra, vėliau buvo išrašytos kitos sąskaitos dėl pamatų, kuriose buvo pasikeitusi suma. UAB (duomenys neskelbtini) nepriėmė darbų, kėlė pretenzijas, nepasirašė dokumentų. Po darbų pridavimo iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo gautas laiškas su banko išrašu, kuris patvirtina jų mokėjimą. Po to, gautas kvietimas į teismą dėl pareikšto ieškinio. Tuo pačiu metu gautas kitas laiškas su dviem tuščiais lapais, kas yra užfiksuota pašte atidarant voką. Kaltinamasis klausė I. R., koks yra teisinis reguliavimas tuo atveju, kai prasidėjo teisinis ginčas, kurį teismas išsprendė kaltinamojo įmonės naudai, tačiau yra paduotas apeliacinis skundas ir nagrinėjimas vyko po bankroto paskelbimo. UAB (duomenys neskelbtini) jau yra susigrąžinusi pinigus neteisėtu būdu, o jei būtų sumokėti mokesčiai, VšĮ (duomenys neskelbtini) būtų apiplėšti. R. G. mano, kad teisininkas jį klaidino, nes sakė, kad, vykstant ginčui, jokių mokėjimų negali būti, todėl taip ir buvo daroma. Tą patvirtina sąskaitos faktūros už teisines paslaugas. Kaltinamasis nesakė, kad ėjo su I. R. į VMI, jis tik referavo apie naują deklaraciją. R. G. neneigia, kad pildė patikslintą deklaraciją. Jis nuėjo į VMI, kur jam parodė, ką reikia rašyti. Vienu metu įmonėje nebuvo buhalterės, todėl R. G. pats pildė deklaracijas, tačiau deklaracijos tikslinimo dieną buhalterė dirbo pagal paslaugų teikimo sutartį. Kai tik kaltinamasis deklaravo, iškart nusiuntė ir paprašė įsegti prie visų dokumentų. Nežino, kaip tiksliai buvo, tačiau I. R. artimai bendravo su buhaltere. Ką reikėjo, I. R. patardavo kaltinamajam ir buhalterei. Nagrinėjamu atveju I. R. taip pat patarė kaltinamajam tikslinti deklaraciją, kad panaikintų įsiskolinimą. Nuo 2014 m. jie buvo trise susitikę gal pora kartų, visiškai tikėtina, kad dėl deklaracijos klausimo taip pat buvo kalbama, o I. R. priėmė sprendimus. Kaltinamasis labai pasitikėjo I. R., tačiau jis perėmė kitos įmonės kreditorinį reikalavimą iš VšĮ (duomenys neskelbtini)“. R. G. pats nesugebėtų teisingai užpildyti deklaracijos, todėl samdė buhalterę ir teisininką. Buhalterė sužinojo apie patikslintą deklaraciją ir iš VMI gautą laišką, viską priėmė, nebuvo jokios reakcijos. R. G. manymu, L. P. yra linkusi jį apkalbėti, nes visi dokumentai buvo parengti už 2011 m. ir perduoti naujai buhalterei, o pasirodo jie dingo. Jo teigimu, buhalterė bendradarbiauja su bankroto administratore. Kaltinamasis pasirašinėdavo sutartis su juridiniais ir fiziniais asmenimis, taip pat darbų aktus, sąskaitas faktūras. Kasa įmonėje nebuvo naudojamasi, atsiskaitymai vyko per banką. 2012 m. galimai per klaidą buhalterei buvo perduota sąskaita faktūra, kuri buvo negera. Kaltinamasis patvirtina, kad perdavė sąskaitą netyčia.

Liudytoja R. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra bankroto administratorė, nuo 2015 m. balandžio 23 d. vykdo bankroto bylą. Bankrotas buvo sudėtingas, įmonės direktorius visai nebendravo, dokumentų nepateikė, todėl Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo skirta 500 Eur bauda. Jai girdėtos viso išvardytos įmonės. Šios įmonės buvo pervedusios avansą 2012 m. Po to 2012 m. gegužės 31 d. R. G. išrašė PVM sąskaita, bet buhalterei ją pateikė 2014 m. kovo 12 d. Buvo pradėta aiškintis dėl kreditorinių reikalavimų, kad buhalterė nepareiškė apeliacinio skundo, bet tik paskui paaiškėjo, kad įmonės susijusios. Liudytoja buvo „surištomis rankomis“, popierius visus daug kartų pervertė, kol išsiaiškino. Vėliau kai jie pateikę deklaraciją, padidėjo mokėtinas PVM. VMI pateikė vykdomąjį raštą ir areštavo visas sąskaitas, tada R. G. tikslino deklaraciją pats. Tuomet išeina, kad PVM grąžintinas įmonei. Viską išsiaiškinus, 2016 m. parašė VMI laišką elektroniniu paštu, tačiau jokio atsakymo negavo, nes vyko tyrimas. Ji nenorėjo kreiptis į teismą, nes buvo priteista R. G. žala. R. G. pateikė dalį dokumentų nuo 2010 m. iki 2015 m., o nuo įmonės įsteigimo nepateikė. Pas ją buvo atvykęs R. G., peržiūrėjo dokumentus ir sakė sutvarkys, susegs į segtuvą ir atveš. Jis kažkokius dokumentus surinko, dalį jų perdavė, bet kiti dokumentai liko neperduoti. Vedant apskaitą, buvo ydinga praktika, kai į teismą kreipiasi dėl skolos. Jie išrašydavo sąskaitas tokiai pat sumai, eidavo į teismą ir rodydavo, kad skolos nėra. Taip buvo su keliomis įmonėmis, todėl turėtų būti sudaryta buhalteriškai trišalė sutartis su įmonėmis. Tokie užskaitymai savavališkai buhalteriškai negalimi. Liudytoja nematė sutarties su kitomis įmonėmis. Sutartis tarp UAB „Grangeras“ ir VšĮ (duomenys neskelbtini) jai nebuvo pateikta. Areštus uždėjo visi kreditoriai, R. G. persivedė į savo asmeninę sąskaitą pinigus ir iš jos mokėjo kreditoriams. Liudytoja matė dokumentus teisme, kuomet buvo prašoma atnaujinti bylą. Minėtus dokumentus ir deklaraciją pateikė R. G.. Buhalterė teikė informaciją R. R., tačiau R. G. uždraudė tą daryti. Ji mano, kad perdavė deklaraciją, nes pas ją yra visos kopijos. Negali pasakyti, kur yra dokumento originalas. Neturi duomenų, kad dokumentas būtų perduotas kitai įmonei. Avansiniai mokėjimai buvo gauti 2012 m., o 2014 m. išrašyta sąskaita, juos matė. Nėra jokios sutarties, ji turėtų būti trišalė tarp VšĮ (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). R. R. 2016 m. pateikė raštą, tačiau atsakymo negavo. Teikė „Sodrai“ deklaracijas, pranešimus, kadangi neteisėtai buvo padidintas atlyginimas R. G. ir I. R.. L. P. sutvarkė visus dokumentus, kuriuos R. G. jai perdavė. Pareigybių aprašymas nebuvo pateiktas, su buhaltere buvo sudaryta darbo sutartis. Liudytoja disponuoja darbo sutartimi tarp VšĮ (duomenys neskelbtini) ir I. R., kuris įmonėje buvo teisininkas. Deklaracijas visada teikdavo L. P., vieną deklaraciją pateikė R. G..

Liudytoja L. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta R. G., nes 2012 m. R. G. kreipėsi į ją dėl buhalterijos tvarkymo. Jis teigė, kad turi pažįstamą, kuriam reikia padėti sutvarkyti apskaitą. Supažindino ją su I. R., kuris atvežė apleistą apskaitą bei pažadėjo sumokėti už pagalbą tvarkant dokumentus. Tarp asmenų buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią L. P. sutvarkė dokumentus ir už tai gavo 1000 Lt (buvo susitarta 6000 Lt). L. P. VšĮ (duomenys neskelbtini) nedirbo pagal darbo sutartį, tik teikė paslaugas. R. G. buvo VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovas, buhalteriją įmonėje tvarkė pats. Įmonėje buvo gautas avansas, kuris „kabėjo“ virš metų, todėl reikėjo spręsti šį klausimą, nes gautos lėšos turėjo būti apmokestinamos PVM. Liudytoja kreipėsi į R. G. dėl sąskaitos bei nurodė, kad reikia deklaruoti ir sumokėti PVM. Jis sakė, kad viskas gerai, sutartis yra, bet jos buhalterei nedavė, bankinius pavedimus jis gavo, darbai vyksta. R. G. nurodė buhalterei padaryti užskaitymą, nes kitos įstaigos su tuo susijusios. Įprastai sąskaita faktūra išrašoma tą mėnesį, kada atlikta paslauga ir pasirašytas atliktų darbų aktas. Jei gautas avansas, nereikia išrašyti sąskaitos faktūros, o jei aktas negautas, bet vadovas išrašė sąskaitą faktūrą, traktuojama, kad darbai padaryti ir gautą pinigų sumą reikia rodyti apskaitoje. Jei sąskaitos faktūros neišrašo daugiau nei dvylika mėnesių, konstatuojama, kad avansai „kabo“ ir reikia sumokėti PVM. Jei tai tęsiasi ir nenutraukta paslaugų sutartis, buhalterė gali padaryti atgaline data bet kada. Prieš perduodant dokumentą, ji turėtų deklaruoti pajamas, tačiau ji ir R. G. bendradarbiavo, todėl laukė, pateikė deklaraciją už tą laikotarpį, kada ir reikėjo. R. G. 2014 m. kovo mėn. pateikė sąskaitą faktūrą pavėluotai, po mėnesio buvo pateikta pakoreguota deklaracija už 2012 m. L. P. gavo sąskaitą 2014 m. kovo 13 d. ir 2014 m. kovo 17 d patikslino sąskaitą faktūra už 2012 m. Jei dokumentas gaunamas pavėluotai, jis visada antspauduojamas. R. G. atvežė dokumentus, bet davė ne pagal aktą t. y. neperdavė likučių. Buhalterė sutarčių neturėjo niekada, jai būdavo pateikiamos sąskaitos faktūros, banko išrašai. UAB (duomenys neskelbtini) pervedė avansą, UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) jai žinomos. L. P. teikdavo PVM deklaracijas elektroniniu paštu, o R. G. pateikė vieną deklaraciją rankiniu būdu. Minėtą deklaraciją jis atnešė su visais dokumentais 2015 m. pradžioje. Anksčiau tokių veiksmų jis neatlikdavo. L. P. vedė įmonės apskaitą iki bankroto paskelbimo. Moteris informavo R. G., kad deklaracija klaidinga ir nieko nedarė įmonės apskaitoje. Taip pat ji informavo R. G., kad reikia sumokėti pinigus, siuntė jam deklaracijų kopijas. Ant deklaracijos ji pasirašė, kad gavo 2014 m. rugsėjo 25 d., galbūt ant originalo, kuris turėjo būti byloje, yra tiksli data. Prieš deklaracijų pateikimą viskas būdavo derinama su R. G.. Jis nesumokėjo PVM, todėl buvo gautas pranešimas. I. R. dalyvavo visose bylose kaip teisininkas, paskui buvo įdarbintas pagal darbo sutartį teisininku, deklaracijų pildymu jis nesidomėjo, todėl negalėjo duoti patarimų, kaip vesti buhalterinę apskaitą. Su I. R. buhalteriniais klausimais nebendravo. Liudytoja I. R. jokių dokumentų neteikė, ant kiekvieno reikėjo buhalterės ir vadovo parašo. Liudytoja nurodė, kad galėjo būti areštuotos sąskaitos, tačiau apie tai ji nieko nežinojo. Šiuo metu jokių ryšių su kaltinamuoju nepalaiko, dėl įmonės reikalų daugiau nebendravo.

L. P. neturėjo prisijungimų prie banko sąskaitos ir nebuvo atsakinga už įmonės kasą.

Liudytojas I. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, nes ne pilnu etatu dirbo teisininku jo įmonėje, t. y. rašė dokumentus, jų projektus, darė kitus darbus pagal pavedimą (su išieškojimu nedirbo). Su pareiginėmis nuostatomis supažindintas nebuvo, įmonėje nebuvo kitų teisininkų. UAB (duomenys neskelbtini) jam yra žinoma, jis dalyvavo faktinių aplinkybių konstatavime, tačiau visus sandorius sudarinėjo pats R. G. ir jokių detalių nepasakojo. I. R. rengė įspėjimo projektą, nes buvo pilnai neapmokėta. Kadangi buvo kilęs ginčas dėl apmokėjimo, darbų atlikimo, tai faktinių aplinkybių protokole dalyvavo surašant antstoliui. Jokių sutarčių nesudarinėjo, nes tą darė tik pats R. G.. A. K. matė su R. G. biure, galbūt su juo bendravo elektroniniu paštu. Joks teisininkas nepildo PVM deklaracijų, tą daro buhalterė. I. R. jokių konsultacijų dėl buhalterinės apskaitos neteikė ir net negalėtų suteikti. Pateikė bendro pobūdžio atsakymus, kad, atliktus darbus, R. G. turi įtraukti į savo apskaitą, visas kitas procedūras atliko buhalterė, t. y. sąskaitas išrašinėjo, rengdavo PVM deklaracijas. Niekada nevažiavo į VMI pateikti deklaraciją ir nežino, dėl kokios situacijos galėjo važiuoti, taip pat neruošė paklausimų į VMI. Nežino, kodėl R. G. taip pasielgė, galbūt tai – kerštas, nes iš R. G. išieškoma skola jo vadovaujamos įmonės naudai. R. G., būdamas brandaus amžiaus, įmonės vadovas, verslo subjektas, turėjo suprasti, kad kiekvienas darbas turi būti apskaitomas apskaitoje. Liudytojui žinoma, kad viena sąskaita buvo pakeista kita sąskaita – tai visiškas neatsakingumas. Šuo metu nepalaiko jokių santykių su R. G.. Nepamena, kada baigė dirbti VšĮ (duomenys neskelbtini) 2015 m. buvo atleisti visi darbuotojai, bet jam jokių pretenzijų nebuvo. Ne vieną kartą akcentavo, kad R. G. vadovaujamos įmonės darbai turi būti įforminti, nes VšĮ (duomenys neskelbtini) yra juridinis asmuo ir dokumentas po darbų atlikimo turi būti parengtas. Liudytojui kildavo abejonių, kad R. G. vykdo darbus be jokių dokumentų, todėl akcentavo, kad tokie darbai anksčiau ar vėliau išaiškės. R. G. buvo paaiškinta, kad jei įmonė baigia darbus ir su įmone santykiai nutraukti, paslaugos negali būti teikiamos, ir turi būti surašyti finansiniai dokumentai, tinkamai deklaruojami, apskaičiuoti rezultatai. R. G. teikė tik bendro pobūdžio informaciją, apie VMI paklausimą nieko nežino ir nėjo į VMI bei nieko nesiaiškino. Jei R. G. nurodė tokius faktus, turi nurodyti ir VMI darbuotoja. Jis neturėtų ką derinti su darbuotoja, nes skaičiai ne jo kompetencijai, skolų sumokėjimai ar nesumokėjimai yra mokestiniai klausimai, o juos teikia buhalterė ar vadovas. I. R. nurodė, kad tam tikroje stadijoje dalyvavo civilinėje byloje, tačiau bankroto byloje jo funkcijų negalėjo būti, nes įmonei atstovauja administratorė ir pats vadovas R. G.. Kodėl R. G. keitė sutarties duomenis ir kodėl juos pašalino iš apskaitos, jam nežinoma ir nesuprantama.

Žemesnės instancijos teismas

Iš Juridinio asmens registro išrašo matyti, kad R. G. vykdė VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas nuo 1998 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gegužės 8 d. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi VšĮ (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla (įsigaliojo 2015 m. gegės 6 d.) (1 t., b. l. 26–27).

Išraše iš „Sodros“ duomenų registro užfiksuota, kad R. G. dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini) nuo 1999 m. rugpjūčio 16 d. iki 2015 m. gegužės 29 d. direktoriaus pareigose (1 t., b. l. 28).

Duomenys iš VMI duomenų bazės apie VšĮ (duomenys neskelbtini) pateiktas PVM deklaracijas patvirtina, kad paskutinė patikslinta PVM deklaracija už 2012 m. gegužės mėn. buvo pateikta 2014 m. rugsėjo 25 d. (1 t., b. l. 29–36).

2019 m. rugsėjo 10 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) bankroto administratorė R. R. pateikė pranešimą, kuriame pateikta informacija apie neteisingų duomenų įrašymą į 2014 m. rugsėjo 25 d. patikslintą VšĮ (duomenys neskelbtini) PVM deklaraciją už 2012 m. gegužės mėn. (1 t., b. l. 38–43).

2020 m. sausio 2 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) bankroto administratorė R. R. pateikė dokumentus:

1) 2012 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra TGM Nr. 30, patvirtinanti, kad R. G. išrašė UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą bendrai 110 085 Lt sumai ir joje išskyrė 19 105,66 Lt PVM;

2) 2014 m. kovo 17 d. PVM deklaracija už 2012 m. gegužės mėn., patvirtinanti, kad šioje deklaracijoje buvo deklaruotas PVM sąskaitoje faktūroje TGM Nr. 30 išskirtas PVM;

3) 2014 m. rugsėjo 25 d. patikslinta PVM deklaracija už 2012 m. gegužės mėn., patvirtinanti, kad šioje deklaracijoje nėra deklaruota PVM sąskaitoje faktūroje 2012 m. gegužės 21 d. TGM Nr. 030 įrašyta suteiktų paslaugų vertė ir išskirta pardavimo PVM suma (1 t., b. l. 45–52).

2020 m. sausio 9 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) bankroto administratorės R. R. raštu pateikti VšĮ (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai, patvirtinantys, kad 2012 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje TGM Nr. 30 užfiksuotos pardavimo pajamos (1 t., b. l. 54).

2020 m. vasario 13 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) bankroto administratorės R. R. raštas ir prie jo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad bankroto administratorė informavo VMI apie galimus PVM deklaravimo pažeidimus 2014 m. rugsėjo 25 d. pateiktoje PVM deklaracijoje už 2012 m. gegužės mėn. (1 t., b. l. 58–64).

2020 m. sausio 15 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad R. G. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad VMI sprendimu iš VšĮ (duomenys neskelbtini) buvo vykdomas mokestinės nepriemokos išieškojimas, kuris buvo nutrauktas VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikus 2014 m. rugsėjo 25 d. patikslintą PVM deklaraciją bei 2014 m. balandžio 24 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) raštą, patvirtinantį, kad R. G. VMI pateikė informaciją apie civilinę bylą Nr. 2-2375-466/2014 ir sutikimą, kad įmonės sąskaitoje esančios lėšos būtų nuskaitytos į valstybės biudžetą (1 t., b. l. 65–71).

VMI Mokestinių prievolių departamento IV skyriaus 2019 m. lapkričio 12 d. rašte nurodyta, kad, VšĮ (duomenys neskelbtini) nebuvo pateikusi informacijos, pagrindžiančios 2014 m. rugsėjo 25 d. PVM deklaracijos už 2012 m. gegužės mėn. duomenų pakeitimą (1 t., b. l. 73–76).

VMI Mokestinių prievolių departamento II skyriaus 2020 m. vasario 5 d. rašte nurodyta, kad pateikiami dokumentai, patvirtinantys, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) neįvykdė prievolės sumokėti 4619,25 Eur pagal 2012 m. gegužės mėn. PVM deklaraciją, dėl to buvo priskaičiuota 728,06 Eur delspinigiai; 2014 m. balandžio 14 d. buvo surašytas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos; 2014 m. balandžio 14 d. nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2014 m. balandžio 24 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (1 t., b. l. 78–84).

R. G. 2019 m. gegužės 14 d. pareiškime, pagal kurį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl sukčiavimo, išdėstytos sandorio su UAB (duomenys neskelbtini) aplinkybės ir prie pareiškimo pateikti dokumentai: 2012 m. balandžio 13 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis, kad UAB (duomenys neskelbtini) pervedė VšĮ (duomenys neskelbtini) 45 000 Lt; 2013 m. kovo 22 d. UAB (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. balandžio 19 d. UAB (duomenys neskelbtini) raštai, patvirtinantys, kad buvo sumokėti avansai už UAB (duomenys neskelbtini); 2012 m. lapkričio 14 d. teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas UAB (duomenys neskelbtini) ieškinys dėl 45 000 Lt priteisimo iš VšĮ (duomenys neskelbtini); Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis dėl pripažinimo VšĮ (duomenys neskelbtini) bankrotą tyčiniu, kurioje nurodyta, kad R. G. vengė perduoti bankroto administratorei VšĮ (duomenys neskelbtini) dokumentus ir turtą (1 t., b. l. 85–119).

Žemesnės instancijos teismas

2019 m. rugsėjo 10 d. dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo atlikta segtuvo Nr. 4, 374 lapų,, su dokumentais, paimtais kratos metu (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu nustatyta, kad dokumentai (originalai ir kopijos), susiję su sandoriu tarp VšĮ (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), taip pat UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) banko pavedimai VšĮ (duomenys neskelbtini) minėtų įmonių patvirtinimai, kad pavedimai VšĮ (duomenys neskelbtini) atlikti už UAB (duomenys neskelbtini) (kopijos).

Segtuve Nr. 4 yra šie reikšmingi tyrimui dokumentai:

1) UAB (duomenys neskelbtini) 2012 m. gegužės 14 d. pretenzija „Dėl atliekamų darbų pagal Rangos sutartį Nr. 2012/03/12-1 (originalas), kuriame viršutinėje dešinėje lapo dalyje mėlynos spalvos rašikliu parašyta „realiai neišsiųstas“ ;

2) VšĮ (duomenys neskelbtini) 2012 m. gegužės 21 d. ir 2012 m. gegužės 23 d. raštai UAB (duomenys neskelbtini) su vokais (originalai);

3) VšĮ (duomenys neskelbtini) 2012 m. gegužės 23 d. pranešimas apie darbų perdavimą su rankraštiniais įrašais (kopija);

4) VšĮ (duomenys neskelbtini) 2012 m. balandžio 5 d. pranešimas reikalavimas (originalas), ant kurio yra 2012 m. balandžio 6 d. antstolių kontoros spaudas Reg. Nr. 31, po spaudu pieštuku padarytas įrašas „Neįteikta“;

5) VšĮ (duomenys neskelbtini) 2012 m. balandžio 20 d. baigiamasis darbų atlikimo aktas Nr. 04-1, pasirašytas R. G., 2 egzemplioriai, (originalai);

6) VšĮ (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. l už 2012 m. balandžio mėn. „Apie atliktų darbų ir išlaidų vertę“, pasirašyta R. G., 2 egzemplioriai, (originalai);

7) VšĮ (duomenys neskelbtini) 2012 m. balandžio 20 d. UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita faktūra TGM Nr. 027, pasirašyta R. G., 2 egzemplioriai, (originalai);

8) 2012 m. kovo 12 d. (data juodos spalvos rašikliu ištaisyta į 14 d.) Rangos sutartis Nr.12/03/12-1, sudaryta tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir VšĮ (duomenys neskelbtini) (originalas);

9) Pamatų planas objektui, esančiam (duomenys neskelbtini) (originalas), pasirašytas R. G., kuriame yra mėlynos spalvos rašikliu parašytas įrašas „Užsakovas Projekto vadovas E. M. 2012 m. kovo 26 d.“ ir šalia pasirašyta;

10) UAB (duomenys neskelbtini) 2012 m. kovo 22 d. patvirtinimas (originalas) ir 2012 m. kovo 15 d. mokėjimo nurodymas Nr.1702, patvirtinantis, kad UAB (duomenys neskelbtini) pervedė VšĮ (duomenys neskelbtini) 55 000 Lt (be parašų);

11) UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 4 d. pretenzija „Dėl atliekamų darbų pagal Rangos sutartį Nr.2012/03/12-1“ (originalas) su prisegtu pašto kvitu;

Žemesnės instancijos teismas

12) 2012 m. balandžio 20 d. pašto kvitas, patvirtinantis korespondencijos išsiuntimą VšĮ (duomenys neskelbtini), prisegtas prie tuščio A4 formato popieriaus lapo, kuriame juodos spalvos rašikliu parašyta įrašais „ Ag jau panaudojo“;

13) UAB (duomenys neskelbtini) 2012 m. balandžio 25 d. pretenzija „Dėl atliekamų darbų pagal Rangos sutartį Nr.2012/03/12-1“ (originalas);

14) 2012 m. kovo 20 d. leidimas aptverti, kasti Nr. AK- 810/42/2010, išduotas objektui (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas užsakovas 560-oji GSEB, rangovas – UAB (duomenys neskelbtini);

15) 2012 m. balandžio 13 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis, kad UAB (duomenys neskelbtini) pervedė VšĮ (duomenys neskelbtini) 45 000 Lt ( be parašų);

16) 2012 m. balandžio 19 d. UAB (duomenys neskelbtini) patvirtinimas dėl sumokėto avanso (kopija);

Žemesnės instancijos teismas

17) 2012 m. liepos 25 d. pašto kvitas, patvirtinantis korespondencijos išsiuntimą VšĮ (duomenys neskelbtini), kuris yra prisegtas prie tuščio A4 formato popieriaus lapo, kuriame juodos spalvos rašikliu parašyta „du tušti lapai iš Akrop.“ (1 t.., b. l. 120–148).

2019 m. rugpjūčio 1 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad R. G. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad 2012 m. birželio 1 d. pamatų įrengimo darbai objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) (išskyrus pamatus Nr. 14, 20, 21) buvo atlikti, surašytas Darbų perdavimo priėmimo aktas (1 t., b. l. 149–180).

2020 m. sausio 14 d. dokumentų apžiūros protokole įrašyta specialisto išvada, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje yra apskaityti 2012 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitos faktūros TGM Nr. 030 duomenys, t. y. apskaityta suteiktų paslaugų vertė – 90 979,34 Lt, pardavimo PVM – 19 105,66 Lt, iš viso 110 085 Lt, tačiau nesilaikant 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 89 straipsnio reikalavimų, nustatančių, kad apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą, iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už <...> suteiktas paslaugas <...> sumos, taip pat iš priklausančios mokėti į biudžetą PVM sumos už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu PVM mokėtojas šio Įstatymo nustatyta tvarka įpareigotas šį PVM apskaičiuoti (arba išskaityti) ir sumokėti, bei iš importo PVM sumos, įskaitytos vadovaujantis šio Įstatymo 94 straipsnio nuostatomis, atimama atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM suma“, į patikslintą 2014 m. rugsėjo 25 d. PVM deklaraciją už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. neįrašyti 2012 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitos faktūros TGM Nr. 030 duomenys, t. y. deklaracijoje 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ neįrašyta 2012 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje TGM Nr. 030 nurodyta 90 979 Lt (26 349 Eur) apmokestinamo sandorio suma; 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ neįrašyta standartinio tarifo pardavimo PVM suma – 19 106 Lt (5 533,48 Eur), dėl to 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba gražintinas iš biudžeto (-) PVM“ vietoj mokėtino į biudžetą 16 787 Lt PVM (4861,85 Eur), nepagrįstai įrašytas grąžintinas iš biudžeto 2 319 Lt (6 71,63 Eur) PVM; dėl to į valstybės biudžetą nebuvo sumokėta 16 787 Lt PVM (4 861,85 Eur) PVM (2 t., b. l. 5–9).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, kad PVM deklaravimo metu (nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. ir nuo 2014 m. spalio 15 d.) VšĮ (duomenys neskelbtini) teisines paslaugas teikė UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktorius yra I. R. (2 t., b. l. 93– 96).

Iš elektroninio laiško kopijos matyti, kad R. G. 2014 m. spalio 14 d. elektroniniu paštu persiuntė buhalterei L. P. VMI raštą dėl VMI viršininko 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo įvykdymo, kuriame nurodoma, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikė 2014 m. rugsėjo 25 d. patikslintą PVM deklaraciją su grąžintina iš biudžeto PVM suma ir ši suma buvo įskaityta sprendime nurodytai mokestinei nepriemokai padengti, todėl sprendimas yra įvykdytas. Tai patvirtina, kad buhalterei L. P. žinoma apie 2014 m. rugsėjo 25 d. PVM deklaraciją (2 t., b. l. 97–98).

Iš 2012 m. sausio 6 d. darbo sutarties tarp VšĮ (duomenys neskelbtini) ir I. R. kopijos matyti, kad minėtas asmuo buvo įdarbintas įmonėje teisininku iki 2013 m. sausio 5 d. (faktiškai darbo sutartis nutraukta 2015 m. gegužės 29 d.) (2 t., b. l. 170).

2014 m. rugsėjo 25 d. patikslintoje PVM deklaracijoje (originale) už 2012 m. gegužės mėn. užfiksuotas ranka įrašytas prierašas „Nesutinku, apgavo (2 t., b. l. 171).

Bankroto administratorė R. R. pateikė 2016 m. balandžio 14 d. prašymo VMI atlikti mokestinį tyrimą/patikrinimą dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) galimai neteisingo PVM deklaravimo ir nesumokėto PVM, pateikus 2014 m. rugsėjo 25 d. patikslintą PVM deklaraciją už 2012 m. gegužės mėn. kopiją bei elektroninio laiško kopiją, kurioje užfiksuota, kad minėtas prašymas su priedais buvo gautas ir užregistruotas VMI (2 t., b. l. 172–178).

Iš VMI 2020 m. birželio 16 d. informaciniame rašte nurodyta, kad pagal bankroto administratorės R. R. 2016 m. balandžio 16 d. pateiktą pranešimą buvo atlikta BVšĮ (duomenys neskelbtini) veiklos analizė ir nuspręsta inicijuoti įmonės stebėseną. Jos metu nustatyta, kad bankroto administratorė nepateikė kai kurių dokumentų, todėl įvertinti 2014 m. kovo 17 d. ir 2014 m. rugsėjo 25 d. PVM deklaracijose nurodytų duomenų teisingumą nėra galimybės. 2012 m. sandoriams tarp VšĮ (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) suėjęs senaties terminas pagal Mokesčių administravimo įstatymą. VMI papildomų VšĮ (duomenys neskelbtini) mokestinių tyrimų, susijusių su 2014 m. kovo 17 d. ir 2014 m. rugsėjo 25 d. PVM deklaracijomis nebuvo inicijuoti (2 t., b. l. 185–187).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. BK 220 straipsnyje nustatytos nusikaltimo sudėtys yra formalios. Nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Tyčios turinį pagal BK 220 straipsnį sudaro tai, kad kaltininkas suvokia, jog pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, ir to nori (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-273-693/2017).

Šioje byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad R. G. nuo 1998 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gegužės 8 d. buvo VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorius. Jis VšĮ (duomenys neskelbtini) vardu išrašė UAB (duomenys neskelbtini) 2012 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą TGM Nr. 030, kurioje įrašė ir apskaitė 90 979,34 Lt (26 349,44 Eur) apmokestinamą sandorį ir į valstybės biudžetą mokėtiną 19 105,66 Lt (5533,39 Eur) dydžio PVM. 2014 m. kovo 17 d. buvo sudaryta PVM deklaracija už 2012 m. gegužės mėn., kuria buvo deklaruotas 2012 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje TGM Nr. 30 išskirtas PVM. Kita vertus, kaltinamasis surašė patikslintą 2014 m. rugsėjo 25 d. PVM deklaraciją už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d., kurios 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė žinomai neteisingą 23 513 Lt sumą, neįrašydamas 2012 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje TGM Nr. 030 nurodytos 90 979 Lt (26 349 Eur) apmokestinamo sandorio sumos; 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“, ir 2014 m. rugsėjo 25 d. pateikė patikslintą deklaraciją VMI.

R. G. neneigė minėtų aplinkybių, tačiau teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios (nesuprato, kad, tikslindamas PVM deklaraciją, nurodo neteisingus duomenis). Tokia kaltinamojo versija yra atmetama kaip nepagrįsta. Teismas visų pirma pažymi, kad bylai reikšmingu laikotarpiu VšĮ (duomenys neskelbtini) buhalteriją tvarkė L. P.. Ši liudytoja teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji žino, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) 2012 m. gavo pavedimus iš dviejų bendrovių (UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini)). L. P. klausė kaltinamojo, kaip VšĮ (duomenys neskelbtini) buhalterijoje reikėtų apskaityti minėtus avansus, tačiau R. G. iš karto nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių pinigų gavimo pagrindą. Kaltinamasis perdavė 2012 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą TGM Nr. 030 L. P. 2014 m. kovo mėn., t. y. praėjus ilgam laikui nuo minėtos PVM sąskaitos faktūros išrašymo datos. Atsižvelgusi į gautą PVM sąskaitą faktūrą, VšĮ (duomenys neskelbtini) buhalterė 2014 m. kovo 17 d. pateikė patikslintą PVM deklaraciją už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. Tokią aplinkybę patvirtina byloje esanti aptariama deklaracija už 2012 m. gegužės mėn. Pasak liudytojos, ji teikė PVM deklaracijas elektronine forma. Kita vertus, byloje nustatyta, kaip minėta, kad R. G. pats ranka surašė patikslintą 2014 m. rugsėjo 25 d. PVM deklaraciją už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. Teismas pažymi, kad R. G. elgesys, kai VšĮ (duomenys neskelbtini) turi buhalterę, kuri atlieka buhalterines paslaugas, taip pat ir teikia deklaracijas VMI, tačiau kaltinamasis pats vyksta į VMI užpildyti ranka patikslintą PVM deklaraciją, yra nelogiškas. Akivaizdu, kad R. G., norėdamas, kad būtų patikslinta PVM deklaracija už 2012 m. gegužės mėn., galėjo tiesiog paprašyti tą padaryti VšĮ (duomenys neskelbtini) buhalterės. Kita vertus, L. P. teisiamojo posėdžio metu nenurodė, kad R. G. kreipėsi į ją šiuo klausimu. Priešingai, nėra abejonių, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) buhalterė net nebūtų tikslinusi aptariamos PVM deklaracijos, nes ji žinotų, kad taip būtų pateikta neteisinga informacija. Tokią išvadą galima daryti iš liudytojos L. P. parodymų, nes ji vertino R. G. patikslintą minėtą deklaraciją kaip klaidingą. Ji taip pat ranka užrašė ant kaltinamojo pildytos deklaracijos nesutikimą (2 t., b. l. 171). Šiame kontekste pasakytina, kad pagal šios liudytojos parodymus, VšĮ (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijų teikimu užsiėmė būtent L. P., kai ji tvarkė buhalterinę apskaitą, o R. G. patikslinta PVM deklaracija už 2012 m. gegužės mėn. buvo vienkartinio pobūdžio veiksmas. Tai leidžia daryti išvadą, kad aptariamas kaltinamojo veiksmas nebuvo atsitiktinis. Pastebėtina ir tai, kad byloje nenustatyta, jog R. G. iš karto pateikė VšĮ (duomenys neskelbtini) buhalterei ranka patikslintą PVM deklaraciją už 2012 m. gegužės mėn. L. P. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad R. G. atnešė minėtą deklaraciją su visais dokumentais 2015 m. pradžioje. Toks kaltinamojo elgesys vėlgi yra nelogiškas. R. G. teisiamojo posėdžio metu pasakytas teiginys, kad, kai tik kaltinamasis užpildė patikslintą deklaraciją, jis iš karto nusiuntė dokumentą L. P. ir paprašė įsegti ją prie visų dokumentų, nepatvirtintas jokiais objektyviais duomenimis. Teismas nenustatė priežasčių abejoti L. P. parodymais, kurie iš esmės atitinka jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 18–20, 21–22). R. G. teisiamojo posėdžio pateikta subjektyvi nuomonė, kad L. P. yra linkusi apkalbėti jį, nes dėl liudytojos dingo dalis VšĮ (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų, be to, liudytoja bendradarbiauja su VšĮ (duomenys neskelbtini) bankroto administratore R. R., nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

Pasak R. G., dėl atsiradusios VšĮ (duomenys neskelbtini) skolos už nesumokėtą PVM įstaigos darbuotojas I. R. pasakė kaltinamajam, kad reikia nueiti į VMI ir pabaigti tvarkyti klausimus dėl skolos. R. G. suprato, kad VMI darbuotoja jam turėtų pasakyti, ką jis turėtų padaryti, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) neliktų skolinga. Nuvykęs į VMI, R. G. užpildė patikslintą PVM deklaraciją už 2012 m. gegužės mėn. Taigi, kaltinamojo teigimu, jam įtaką užpildant minėtą deklaraciją turėjo VšĮ (duomenys neskelbtini) teisininkas I. R.. Kita vertus, šis liudytojas teisiamojo posėdžio metu kategoriškai paneigė minėtus kaltinamojo parodymus. I. R. bylą nagrinėjant teisme teigė, kad jis niekada nekonsultavo R. G. mokestiniais klausimais, nesiūlė jam važiuoti į VMI pildyti PVM deklaraciją ir kt. (2 t., b. l. 33–34, 36–37). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad I. R. vykdė mokesčių konsultanto funkcijas įstaigoje. Byloje išsireikalauta I. R. darbo sutartis su VšĮ (duomenys neskelbtini) nepatvirtina tokių liudytojo funkcijų vykdymo (1 t., b. l. 170). Atkreiptinas dėmesys, kad R. G., norėdamas pasikonsultuoti dėl mokėtinų ar nemokėtinų mokesčių, turėjo galimybę pirmiausia kreiptis į įstaigoje buhalterinę apskaitą vykdančią buhalterę. Kita vertus, kaltinamasis to nedarė. Kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu išsakyto teiginio, kad jis kartu su L. P. ir I. R. keletą kartų buvo susitikę bendrai, todėl tikėtina, kad tarp jų buvo kalbama ir dėl deklaracijos patikslinimo, nepatvirtino nei L. P., nei I. R.. Be to, ir pats R. G. išsakė tik savo prielaidą dėl bendravimo su minėtais asmenimis šioje byloje nagrinėjamu klausimu. Kaltinamojo versija, kad liudytojai L. P. ir I. R. yra tarpusavyje susitarę duoti R. G. nepalankius parodymus, vėlgi niekaip nepatvirtinta. Vien liudytojų nepalankių R. G. parodymų davimas savaime nesudaro pagrindo nesivadovauti jų parodymais. Tokios išvados nepaneigia tai, kad tarp VšĮ (duomenys neskelbtini) ir I. R. bendrovės kilo nesutarimų iš civilinių teisinių santykių.

R. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis asmeniškai negalėtų teisingai užpildyti PVM deklaracijas. Teismas pažymi, kad, įvertinus tokią aplinkybę, akivaizdu, kad kaltinamasis turėjo motyvą vykti į VMI, kur dirba kvalifikuoti mokesčių srities darbuotojai, kad ten jis galėtų tinkamai užpildyti patikslintą PVM deklaraciją už 2012 m. gegužės mėn. Be to, kaip minėta, R. G. galėjo pildyti tokią deklaraciją padedamas VšĮ (duomenys neskelbtini) buhalterės, tačiau dėl anksčiau aptartų priežasčių akivaizdu, kad kaltinamasis nenorėjo taip elgtis.

Gynyba bylą nagrinėjant teisme didelį dėmesį skyrė VšĮ (duomenys neskelbtini) santykiams su UAB (duomenys neskelbtini), taip pat su UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra vertinami R. G. veiksmai BK 220 straipsnio prasme, o ne VšĮ (duomenys neskelbtini) ginčai su minėtomis trimis bendrovėmis ar šių bendrovių atstovų galimi nusikalstami veiksmai prieš įstaigą, t. y. tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl, bylą nagrinėjant teisme, nebuvo jokio pagrindo apklausti A. K., išsireikalauti (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ar UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus, juolab šiuo metu atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas dėl prieš VšĮ (duomenys neskelbtini) padarytus veiksmus.

Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 punktą, PVM sąskaita faktūra – šiame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Nagrinėjamu atveju neginčijamai byloje nustatyta, kad R. G. išrašė VšĮ (duomenys neskelbtini) vardu išrašė UAB (duomenys neskelbtini) 2012 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą TGM Nr. 030. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis siekė, kad šia PVM sąskaita faktūra būtų užfiksuota ūkinė operacija. Užfiksavus VšĮ (duomenys neskelbtini) buhalterijoje tokią ūkinę operaciją, įstaigai atsirado pareiga sumokėti atitinkamą PVM mokestį, prieš tai pateikiant deklaraciją (viena iš PMV mokėtojo prievolių – teikti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo reikalaujamas PVM deklaracijas; šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vien tai, kad tarp VšĮ (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) ar bet kokios kitos bendrovės kilo teisiniai ginčai civilinių teisinių santykių srityje, savaime nepaneigia 2012 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitos faktūros TGM Nr. 030 išrašymo fakto, šios sąskaitos faktūros pagrindu VšĮ (duomenys neskelbtini) deklaruoto ir apskaičiuoto PVM mokesčio. Todėl nėra abejonių, kad R. G. neturėjo teisės tikslinti PVM deklaraciją už 2012 m. gegužės mėn. ir nebeįrašyti 2012 m. gegužės 3 d. PVM sąskaitoje faktūroje TGM Nr. 030 nurodytos 90 979 Lt (26 349 Eur) apmokestinamo sandorio sumos, taip pat pakeisti kitus duomenis, kartu išvengiant mokėtino PVM mokesčio valstybei. Sprendžiant PVM mokesčio mokėjimo, šiuo atveju nėra aktualios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios statybų rangą, taip pat jos užbaigimo momentą.

Ta aplinkybė, kad po R. G. patikslintos PVM deklaracijos už 2012 m. gegužės mėn. užpildymo ir jos pateikimo VMI ilgą laiką nebeturėjo pretenzijų VšĮ (duomenys neskelbtini) dėl mokėtino PVM, savaime nepatvirtina, kad kaltinamasis manė, jog jo užpildyta patikslinta minėta deklaracija yra teisinga. Pažymėtina, kad VMI preziumuoja teikiamų deklaracijų teisingumą ir netikrina kiekvienos deklaracijos, patikrai pasirenka jas atsitiktine tvarka arba, kilus įtarimų, kad jose yra sąmoningai pateikti neteisingi duomenys, daro deklaracijų teisingumo patikrinimą. Pasitvirtinus įtarimams, VMI turi teisę reikšti pretenzijas.

Teismas, įvertinęs visus bylos įrodymus, taip pat jais nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad R. G. savo veiksmais veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis suprato, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) vardu tikslina PVM deklaraciją už 2012 m. gegužės mėn., nors neturėjo teisės to daryti (pateikė aiškiai neteisingus duomenis), taip bus panaikinta VšĮ (duomenys neskelbtini) prievolė mokėti PVM, ir norėjo taip veikti. Kaltinamasis sąmoningai pateikė tokią patikslintą deklaraciją VMI.

Taigi R. G. padarytos nusikalstamos veikos sudėties subjektyvieji požymiai nustatyti.

Todėl pripažintina, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija).

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 220 straipsnio 1 dalies (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. G. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką finansų sistemai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuo nusikalstamos veikos padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo nemažas laikas – beveik septyneri metai. Kaltinamojo nusikalstama veika valstybei padaryta 4861,85 Eur žala.

R. G. anksčiau neteistas (2 t., b. l. 56), baustas administracine tvarka, tačiau administracinės nuobaudos negalioja (2 t., b. l. 57–58), dirba (2 t., b. l. 59–60), yra vedęs. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis gydėsi psichiatrinėse ligoninėse ar yra įrašytas į priklausomybių ligų įskaitą.

R. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. G. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 220 straipsnio 1 dalies (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą.

R. G. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo BK 47 straipsnio 3 dalies redakcija, nustačiusi baudų dydžius už atskirų nusikaltimų kategorijų ar nusikalstamų rūšių padarymą. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte buvo nustatyta, kad nustatoma bauda už nesunkų nusikaltimą iki 500 MGL dydžio.

Teismo vertinimu 50 MGL dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Pastebėtina, kad kaltinamojo nusikalstama veika baigta daryti 2014 m. rugsėjo 25 d., t. y. tuo metu, kai MGL buvo 130 Lt (37,65 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 1366, kuris galiojo iki 2015 m. sausio 1 d.). Vėliau toks dydis tik didėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, baudos dydis kaltinamajam yra skiriamas pagal nusikalstamos veikos metu galiojusį MGL dydį, todėl jam skirtina 1882,50 Eur dydžio bauda (50 MGL x 37,65 Eur).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

V. Civilinis ieškinys

Byloje civilinė ieškovė VMI pareiškė civilinį ieškinį dėl 4861,85 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 16, 20).

Civilinio ieškovo atstovas J. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad VMI palaiko civilinį ieškinį, nes aplinkybės nepasikeitė. Pagal nurodytą žalą, kuri pasireiškia mokesčių nesumokėjimu, pateiktas civilinis ieškinys. Už kilusią žalą atsako įmonės vadovas. Deklaraciją už 2012 m. galima tikslinti iki 2017 m.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad R. G., kaip VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorius, tyčia užpildė neteisingą patikslintą 2014 m. rugsėjo 25 d. PVM deklaraciją už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d., pakeisdamas atitinkamus duomenis, ir 2014 m. rugsėjo 25 d. pateikė šią deklaraciją VMI. Dėl to į valstybės biudžetą nebuvo sumokėta 4861,85 Eur PVM.

Taigi nėra abejonių, kad minėto dydžio turtinė žala buvo padaryta R. G., kaip VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus nusikalstama veika. Tarp padarytos turtinės žalos ir kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Bylą nagrinėjant teisme, gynyba kėlė klausimą dėl VMI galimybės išsiieškoti susidariusį iš VšĮ (duomenys neskelbtini).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-68-222/2018). Civilinės atsakomybės subjektu dėl mokestinės prievolės neįvykdymo paprastai yra juridinis asmuo, tačiau esant atitinkamoms sąlygoms civilinės atsakomybės subjektu dėl žalos, padarytos nusikalstama veika valstybės finansams, gali būti ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti fiziniai asmenys – juridinio asmens vadovas ar kitas darbuotojas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-362-654/2019).

Teismas nesutinka su tokia gynybos pozicija. Pirma, šioje byloje nustatyta galima R. G. nusikalstama veika VšĮ (duomenys neskelbtini) interesais, kuri padaryta 2014 m. rugsėjo 25 d., tik 2019 m. lapkričio 19 d. (pradėtas ikiteisminis tyrimas) (1 t., b. l. 5–6). Ikiteisminį tyrimą atliekanti institucija 2020 m. sausio 17 d. raštu informavo VMI dėl galimybės pareikšti civilinį ieškinį byloje (1 t., b. l. 11). Taigi VMI sužinojo apie galimą valstybei padarytą turtinę žalą ne anksčiau kaip 2020 m. sausio 17 d., t. y. praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo R. G. VšĮ (duomenys neskelbtini) deklaracijos patikslinimo už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. Kaip teisingai nurodė VMI 2020 m. birželio 16 d. rašte (2 t., b. l. 192), 2012 m. sandoriams tarp VšĮ (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) suėjęs mokesčių apskaičiavimo senaties terminas pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo 68 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, VMI negali mokestine tvarka išsiieškoti iš skolos iš VšĮ (duomenys neskelbtini). Antra, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) dar Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, iki šiol vykdomas įstaigos likvidavimo procesas, kuris užtruko. Todėl akivaizdu kad iš VšĮ (duomenys neskelbtini) išsiieškoti valstybei padarytą turtinę žalą VMI, sužinojusiai apie valstybei padarytą turtinę žalą tik ne anksčiau kaip 2020 m. sausio 17 d., iš esmės nėra galimybės dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) nemokumo. Iki tol VMI, nežinojusi tokios aplinkybės, neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismą patvirtinti kreditorinį reikalavimą VšĮ (duomenys neskelbtini). Priešingai, nei teigė gynyba, VMI neturi pareigos tikrinti kiekvieną pateiktą jai pateiktos deklaracijos teisingumą, nes akivaizdu, kad dėl teikiamų deklaracijų gausos to padaryti apskritai nėra objektyvios galimybės. VMI preziumuoja teikiamų deklaracijų teisingumą ir netikrina kiekvienos deklaracijos, patikrai pasirenka jas atsitiktine tvarka arba kilus įtarimų, kad jose yra sąmoningai pateikti neteisingi duomenys, daro deklaracijų teisingumo patikrinimą. Dėl minėtų priežasčių teigti, kad buvo praleistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalies normoje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, iš R. G., pripažinto šioje byloje kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, priteistinas 4861,85 Eur turtinės žalos padarymas valstybei. Todėl civilinės ieškovės VMI civilinis ieškinys tenkinamas.

Priešingai, nei teigė R. G. gynėjas baigiamojoje kalboje, sprendžiant dėl civilinio ieškinio tenkinimo, nėra aktuali Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 7 dalies norma,

VI. Kiti klausimai

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, prie bylos medžiagos prijungtus VšĮ (duomenys neskelbtini) bankroto administratorės R. R. 2020 m. sausio 9 d. raštu pateiktus dokumentus (1 t., b. l. 54) grąžinti VšĮ (duomenys neskelbtini) bankroto administratorei R. R.

R. G. kardomosios priemonės neskirtos, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) ir paskirti jam 50 MGL (1882,50 Eur (tūkstantis aštuoni šimtai aštuoniasdešimt du eurai ir penkiasdešimt euro centų)) dydžio baudą.

Iš R. G. priteisti civilinei ieškovei Valstybinei mokesčių inspekcijai 4861,85 Eur (keturi tūkstančiai aštuoni šimtai šešiasdešimt vienas euras ir aštuoniasdešimt penki euro centai) turtinės žalos atlyginimo.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, prie bylos medžiagos prijungtus VšĮ (duomenys neskelbtini) bankroto administratorės R. R. 2020 m. sausio 9 d. raštu pateiktus dokumentus grąžinti (duomenys neskelbtini) bankroto administratorei R. R..

R. G. išaiškinti, kad:

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801;

2) sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis