Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei A. K., jos atstovei advokatei J. B., išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam asmeniui V. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui P. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikyti po 116 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, priteisti išlaikymo įsiskolinimą 1202,57 Eur, padalyti santuokos metu įgytą turtą/prievoles. Paaiškino, kad po santuokos sudarymo atsakovas pradėjo vartoti alkoholį, žemino ir terorizavo ieškovę, todėl dar negimus vaikui ieškovė buvo priversta išeiti pas tėvus. Nurodė, kad gyvenant santuokoje susilaikė sūnaus, kuriuo atsakovas visiškai nesirūpino. Pažymi, kad atsakovas 2015 m. išvažiavo ir nuo to laiko visiškai nebendrauja, nežino kur jis galėtų būti.

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos.

Išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, yra tinkamos gyvenimo sąlygos. Ieškovė tinkamai rūpinasi ir prižiūri nepilnametį. Prašomas išlaikymo dydis ir išlaikymo įsiskolinimas atitinka nepilnamečio interesus.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 11). Šalys yra nepilnamečio B. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 12). P. K. ir A. K. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (b. l. 14), nėra įregistravę transporto priemonių (b. l. 15, 16).

Dėl santuokos nutraukimo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatoma, jog sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30 str. str., 3.35 str., 3.36 str., 3.85 str., 3.92 str., 3.109 str.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškinyje nurodyta ir ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas, kadangi jis nesirūpino šeima, vartojo alkoholinius gėrimus, naudojo smurtą. Ieškovė paaiškino, kad tuo metu, kai susipažino su sutuoktiniu jis atlikinėjo laisvės atlikimo bausmę, po bausmės atlikimo jie pradėjo gyventi kartu, tačiau vėliau santykiai pablogėjo, kadangi atsakovas nesirūpino šeima. Dėl atsakovo elgesio dar prieš gimstant sūnui, ieškovė turėjo išeiti gyventi pas savo tėvus. Nuo sūnaus gimimo jokio išlaikymo, nei pinigais, nei daiktais atsakovas neteikė, nesidomėjo nei ieškove, nei sūnumi. Kadangi sūnui šiuo metu jau yra dveji metai, tai laikytina, kad atsakovas nevykdo savo pareigų dėl šeimos išlaikymo ir rūpinimosi ja dvejus metus. Duomenų paneigiančių šiuos ieškovės paaiškinimus byloje nėra pateikta.

Įvertinus ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškovo paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą – sutuoktinių lojalumą vienas kitam, pagarbą, moralinę bei materialinę paramą, prisidėjimą prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, darytina išvada, kad šalims gyvenant santuokoje atsakovas nebuvo lojalus, negerbė šeimos, paliko šeimą ir nesirūpina nei ieškove, nei šalių nepilnamečiu sūnumi, nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, todėl pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26, 3.27, 3.30 straipsniuose. Šalys nebegyvena kaip šeima, neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, todėl teismas daro išvadą, kad sutuoktiniams toliau kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nėra galimybės. Imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga, nes nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.64 str. 2 d.). Kadangi atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpina daugiau nei dvejus metus, ieškovei vienai tenka pareiga rūpintis šeima ir šalių nepilnamečiu sūnumi, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CPK 3 str. 7 d., CK 1.5 str.), teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti atsakovą kaltu dėl šalių santuokos iširimo ir santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, todėl šalių santuoka nutrauktina pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (LR CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovė prašo palikti esamas pavardes, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliekamos pavardės „K.“ ir „K.“.

Ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.

Šalys dalintino turto neturi.

Ieškovas prašo pripažinti prievoles kreditoriams UAB „4finance“, šakių rajono policijos komisariatui (išieškojimus vykdo antstolis A. B.) ir Valstybinei ligonių kasai (išieškojimą vykdo antstolis A. M.) asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Pagal pateiktus duomenis matyti, kad UAB „4finance“ atsirado, kai šalys pradėjo gyventi skyrium, ieškovė sudarytų sutarčių pagrindu pinigų negavo, kreditorius savarankiško reikalavimo ieškovei nereiškė, todėl laikytina, kad prievolės UAB „4finance“ yra asmeninės atsakovo, ir po santuokos nutraukimo jis asmeniškai turi atsakyti dėl šių prievolių vykdymo kreditoriui. Prievolės policijos komisariatui ir Valstybinei ligonių kasai atsirado ikisantuokos sudarymo, todėl po santuokos nutraukimo prievolių pobūdis nesikeičia. Atitinkamai išieškojimus vykdantys antstoliai vykdymo išlaidas turi išieškoti iš skolininko, t. y. šiuo atveju atsakovo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Byloje esančiais duomenimis ir ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad nepilnametis B. K. gyvena su mama, duomenų apie tikslią atsakovo buvimo vietą nėra, tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnamečio B. K. gyvenamoji vieta nustatytina su motina A. K..

Dėl išlaikymo priteisimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2016-07-01 minimali mėnesinė alga yra 380 Eur. Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Ieškovė nurodė, jog sūnaus B. K. poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro po 250 Eur per mėnesį. Nors ieškovė jokių duomenų, pagrindžiančių vaiko poreikiams tenkinti reikalingas sumas, nepateikė, tačiau atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką tokio dydžio išlaikymo sumos papildomai įrodinėti nereikia, nes ji mažesnė nei viena minimali mėnesinė alga. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių bylos nagrinėjimo teisme metu (dveji metai), į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, tačiau mažamečiam vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodyta 250 Eur suma per mėnesį šiuo metu yra pakankama šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir atitinka vaiko poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Nekilnojamojo turto nei ieškovė, nei atsakovas neturi. Nustačius, kad abu nepilnamečių vaikų tėvų turtinė padėtis yra panaši, spręstina, kad abu tėvai prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti po lygiai. Pažymėtina, kad pajamų, susijusių su darbo santykiais, neturėjimas ar nepakankamas jų turėjimas neatleidžia atsakovo nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, atsakovas privalo teikti materialinį išlaikymą, kuris tenkintų bent minimalius nepilnamečio vaiko poreikius. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteistinas išlaikymas po 116 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2015-08-11) iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

Ieškinyje prašoma už laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2015-08-11 priteisti iš atsakovo 1202,57 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Remiantis Civilinio kodekso 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo vaiko gimimo išlaikymo neteikia. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas laikotarpiu iki ieškinio pateikimo dienos (2016-04-01) būtų netekęs pareigos teikti išlaikymą. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų vaiko išlaikymui skirtas sumas, kas leistų sumažinti išlaikymo įsiskolinimo sumą. Teismas pažymi, jog prašomas priteisti išlaikymas yra atitinkantis vaiko amžių ir jo poreikius. Teismas sprendžia, kad atsakovas per minėtą laikotarpį buvo finansiškai pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą savo vaikui, tačiau to nedarė savo valia, taip paneigdamas vaiko teisę į abiejų tėvų išlaikymą.

Nustačius, kad atsakovas savo vaikui būtino išlaikymo neteikė, reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 1202,57 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2014-10-01 iki ieškinio pateikimo dienos (2015-08-11) (CK 3.200 str.).

Išlaikymas kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė J. M..

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimo išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis už reikalavimą nutraukti santuoką – 41 Eur, už reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą – 41 Eur, už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo – 78 Eur, iš viso mokėtinas žyminis mokestis – 160 Eur. (LR CPK 80 str., 85 str.). ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba už 292,48 EUR, todėl ši suma priteistina iš atsakovo valstybei.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo P. K. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. K. palikti santuokinę pavardę „K.“, atsakovui P. K. palikti santuokinę pavardę „K.“.

Laikyti, kad po santuokos nutraukimo prievolės UAB „4finance“, Šakių raj. policijos komisariatui, pagal vykdomąsias bylas Nr. 0087/08/00571, 0087/07/00922, 0087/07/00923, kurias vykdo antstolis A. B., ir Valstybinei ligonių kasai, pagal vykdomąją bylą Nr. 0135/09/01187, kurią vykdo antstolis A. M., yra asmeninės atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievolės.

Nustatyti nepilnamečio vaiko B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 116 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-08-11) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir 1202,57 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-10-01 iki ieškinio pateikimo dienos.

Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovę A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 160 Eur žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 292,48 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.