- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-31
- Bylos Nr.
- e2S-1976-803/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03235-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7541-807/2023 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 2 052,43 Eur turtinės žalos atlyginimo, 106,28 Eur palūkanų, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 3 d. buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Butas buvo apdraustas su ieškove sudaryta būsto draudimo sutartimi. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir draudėjui sumokėjo 2 052,43 Eur draudimo išmoką. Ieškovės apdraustas turtas buvo aplietas dėl vandens prasiskverbimo per daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – namas), bendro naudojimo kanalizacijos stovą. Namo administratore įvykio metu buvo atsakovė, kuri privalėjo prižiūrėti namo bendro naudojimo inžinerinę įrangą, organizuoti jos remontą, buvo atsakinga už viso namo priežiūrą (eksploatavimą) ir turėjo pareigą atlikti namo techninės priežiūros pagrindinius darbus.
2. Atsakovei ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka per Elektroninį paslaugų portalą (toliau – EPP), dokumentus išsiuntus 2023 m. kovo 8 d. ir įteikus 2023 m. kovo 9 d. Atsakovei per teismo nustatytą terminą (20 dienų) nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir ieškovei prašant priimti sprendimą už akių, teismas 2023 m. balandžio 5 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 2 052,43 Eur turtinės žalos atlyginimo, 106,28 Eur palūkanų, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 2 158,71 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 119,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
3. Atsakovė 2023 m. balandžio 25 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad teismo 2023 m. sausio 12 d. pranešimas apie ieškinį buvo gautas per EPP. Tačiau atsakovė dėl gaunamų dokumentų gausos ir neapdairumo teismo pranešimo laiku nepastebėjo ir jį suarchyvavo su kitais atsakovės gautais pranešimais. Dėl to atsakovė neturėjo realios galimybės per teismo nustatytą 14 d. terminą susipažinti su ieškiniu, parengti atsiliepimą ir surinkti įrodymus. Teismas priėmė akivaizdžiai neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, nes rėmėsi vien tik formaliu ieškovės reikalavimu, be detalesnių paaiškinimų bei įrodymų apie susidariusią situaciją. Ieškovė neįrodinėjo, kokias konkrečiai nuostatas pažeidė atsakovė. Ieškovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė tikrosios įvykio priežasties, nepateikė objektyvių ir patikimų tikrąją įvykio priežastį pagrindžiančių įrodymų. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad atsakovė būtų pažeidusi teisės aktų nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdžiusi, nepateiktas apžiūros aktas ir sąmata. Ieškovė neįrodė nei paties žalos atsiradimo fakto, nei žalos dydžio apskaičiavimo pagrįstumo.
Šalies argumentai
4. Ieškovė nesutiko su atsakovės prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašė jį atmesti. Nurodė, kad termino atsiliepimui į ieškinį pateikti praleidimo priežastys nėra teisiškai reikšmingos. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė nesiaiškino žalos atsiradimo aplinkybių. Ieškovė pateikė nuotraukas, kurios patvirtina, kad draudėjo buto sienoje yra surūdijęs stovas. Žalos atsiradimo priežastis ieškovė nustatė, o atsakovės argumentai apie tai, kad ieškovė nenustatė žalos atsiradimo priežasčių, yra deklaratyvūs. Ieškovė apskaičiavo žalos dydį ir nustatė kitas reikšmingas aplinkybes. Atsakovė nenurodė argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad teismo sprendimas už akių buvo priimtas, padarius akivaizdžią teisės taikymo klaidą, kad šis sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, kad juo akivaizdžiai pažeistos atsakovės teisės ir teisėti interesai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 3 d. nutartimi atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ prašymo dėl 2023 m. balandžio 5 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
6. Teismas nustatė, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog atsakovė yra LITEKO VEP posistemės paslaugų gavėja. Atsakovei ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė prašyme nurodė aplinkybes, iš viso nesusijusias su išnagrinėta byla. Atsakovė nurodė, kad 2023 m. sausio 12 d. teismo pranešimą gavo per EPP sistemą ir per nustatytą 14 dienų terminą nespėjo pateikti atsiliepimo į ieškovės ieškinį. Tačiau ieškinys su priedais, teismo pranešimas, atsakovei buvo išsiųsti 2023 m. kovo 8 d. ir įteikti 2023 m. kovo 9 d. Be to, siųstame teismo pranešime atsakovei buvo nustatytas 20 dienų, o ne 14 dienų terminas nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškovės ieškinį. Dėl to terminas atsiliepimui pateikti suėjo 2023 m. kovo 29 d.
7. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad atsakovė turi patirties civilinėse bylose, t. y. turi pakankamai patirties, kaip vesti bylą per EPP. Taigi atsakovei buvo tinkamai pranešta apie jai pateiktą ieškovės ieškinį ir iškeltą bylą. Atsakovės argumentai nėra įtikinami, nes atsakovės motyvai apie gaunamų dokumentų gausą ir nesugebėjimą jų administruoti yra abstraktūs ir nekonkretūs. Teismas pripažino, kad atsakovė turėjo suvokti procesinių terminų reikšmę ir jų praleidimo padarinius, todėl turėjo pareigą ir galimybes domėtis iškeltos civilinės bylos nagrinėjimo eiga, pasirūpinti, kad per EPP gauti procesiniai dokumentai būtų peržiūrimi ir į juos būtų laiku reaguojama. Be to, esant aktyvuotai LITEKO VEP paskyrai, apie išsiųstus procesinius dokumentus asmuo (proceso dalyvis) yra informuojamas ne tik elektroniniu pranešimu jo LITEKO VEP posistemio paskyroje bet ir elektroniniu paštu. Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti praleido dėl svarbių, nuo jos valios iš esmės nepriklaususių priežasčių.
8. Atsakovė prašyme nenurodė ir nepateikė įrodymų, paneigiančių ir (ar) leidžiančių suabejoti teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, rėmėsi pagrįstais byloje buvusiais įrodymais, ieškinyje pateiktais paaiškinimais. Atsakovė su prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neteikė pakankamų įrodymų ir (ar) pagrįstų paaiškinimų, kurie galėtų paneigti sprendimu už akių nustatytas faktines aplinkybes dėl žalos atlyginimo nepagrįstumo. Atsakovė prašyme apsiribojo įstatyminio reguliavimo, teismų praktikos citavimu, deklaratyviais teiginiais ir selektyviai pateiktais įrodymais, t. y. teikė atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą Nr. MB:T21-231846. Atsakovės išdėstyti motyvai, pateikti įrodymai, nesudaro pagrindo abejoti sprendimo už akių priėmimo pagrįstumu.
9. Spręsdamas dėl atsakovės civilinės atsakomybės, teismas įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, t. y. jog atsakovė netinkamai vykdė daugiabučio gyvenamojo namo administratorės pareigą, nes privalėjo prižiūrėti jos administruojamo namo bendro naudojimo inžinerinę įrangą, organizuoti jos remontą, buvo atsakinga už viso pastato priežiūrą (eksploatavimą) ir turėjo pareigą atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus, atsakovės neteisėti veiksmai lėmė žalos (nuostolių) atsiradimą. Teismas konstatavo, kad atsakovė teismui nepateikė ir teismas nenustatė CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti teismo 2023 m. balandžio 5 d. priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas neišnagrinėjo atsakovės pareiškime nurodytų esminių argumentų, kuriais buvo ginčijamas teismo sprendimas už akių teisėtumas ir pagrįstumas, nepateikė savo motyvų, dėl kurių atsakovės argumentai turėtų būti atmesti. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktą. Teismas atsakovės prašymą atmetė, iš esmės nurodydamas vienintelį motyvą, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų sprendime už akių nustatytas faktines aplinkybes. Pagal suformuotą teismų praktiką sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus. Pareiškime atsakovė išdėstė esminius teisinius argumentus ir aplinkybes, paremtas byloje esančiais įrodymais, kurių pagrindu sprendimas už akių laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu.
10.2. Teismas netinkamai taikė CK 6.266 straipsnio nuostatas. CK 6.266 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas. Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui. Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Administratoriaus paskyrimas yra daugiabučio namo valdymo forma. Esant paskirtam namo administratoriui, šiame teisiniame santykyje dalyvauja tiek administratorius, tiek ir daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai.
10.3. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teisinio statuso turėjimas savaime nereiškia bendrojo naudojimo objektų valdytojo statuso CK 6.266 straipsnio prasme turėjimo. Teismas nesiaiškino, kokiu pagrindu, įstatyminiu ar sutartiniu, veikia atsakovė, kokios jos, kaip administratorės, įgaliojimų ribos. Pagal viešų šaltinių duomenis name dar 2020 m. spalio 1 d. buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Taigi teismas neatskleidė esminių aplinkybių, kas konkrečiu atveju buvo namo, o taip pat ir jo bendrųjų konstrukcijų valdytoju. Dėl to teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti atsakovės atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį.
10.4. Teismas netinkamai taikė CK 6.246 straipsnio nuostatas, nes nenustatė, kokie atsakovės veiksmai ar neveikimas sąlygojo kilusią žalą, neišsiaiškino, kokios priežastys nulėmė draudiminį įvykį. Byloje nėra duomenų, dėl kokių priežasčių įvyko užliejimas. Vienintelėje byloje esančioje nuotraukoje užfiksuota, kad pašalinta nemaža dalis vamzdžio, todėl nėra jokių objektyvių galimybių nustatyti avarijos priežasčių. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams pareigos tausoti, tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus. Teismas nesiaiškino administratorės veiksmų iki įvykio.
10.5. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo privalo užtikrinti tinkamą, teisės aktų reikalavimus atitinkančią, namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirto statybos techninio reglamento STR 1.07.03.2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas) 32 punkte nustatyta, kad gyvenamojo namo techninę priežiūrą atlikti paskiriamas gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas. Techniniam prižiūrėtojui sutartimi pavestos vykdyti techninės priežiūros apimtis pirmiausia priklauso nuo paties susitarimo turinio. Tačiau šių aplinkybių teismas sprendime už akių nevertino. Teismas nesiaiškino, ar atsakovei pavestų vykdyti pareigų turinys sutampa su pareigų, įtvirtintų Reglamente, turiniu. Teismas nevertino, ar atsakovė privalėjo pagal sutartį imtis veiksmų, kurie užtikrintų nuotekų šalinimo sistemos pralaidumą, ar tokių veiksmų nesiėmimas gali būti kvalifikuotas, kaip neteisėtas neveikimas.
10.6. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas bendro naudojimo inžinerinė įranga turi būti gerai prieinama, matoma, neužgriozdinta, neužmūryta ar kitaip uždengta. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad priėjimas prie bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio bute buvo apsunkintas, t. y. nuotakyno vamzdis buvo neteisėtai paslėptas sienoje. Administratorė neturi įstatyminės pareigos vizualiai tikrinti nematomoje vietoje esančių bendrųjų namo inžinerinių konstrukcijų, todėl nėra atsakinga už tokio pobūdžio žalą. Reglamentas nedetalizuoja, kaip bendrųjų konstrukcijų techninis prižiūrėtojas turėtų vizualiai patikrinti statinio pagrindines konstrukcijas, kurios yra uždengtos ir nėra objektyvios galimybės vizualiai apžiūrėti bei užfiksuoti inžinerinių sistemų techninės būklės.
10.7. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad vizualiai nematomoje vietoje administratorius negali pastebėti inžinerinių sistemų trūkumų, todėl jo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų sudėties atsakomybei kilti. Byloje nėra įrodymų, kad draudėjas būtų kreipęsis į atsakovę dėl netinkamos namo priežiūros ar administravimo dėl kokių nors patalpos užliejimų ar vandens pratekėjimo iki draudiminio įvykio. Dėl to atsakovė neturėjo pagrindo abejoti vamzdžio tvarkingumu. Taigi teismo sprendimas už akių prieštarauja teismų precedentams ginčo klausimu. Teismas nepagrįstai suabsoliutino administratorės atsakomybę, neištyręs jos prievolių apimties, konstatuodamas, kad atsakovė yra atsakinga už bet kokį įvykį, susijusį su bendrųjų konstrukcijų sukelta žala kitiems asmenims ar turtui.
10.8. Žala nėra preziumuojama ir kiekvienu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas. Pagal Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalį draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Ieškovė pateikė tik PVM sąskaitas faktūras, kurios buvo išrašytos draudėjui. Žalos dydžio apskaičiavimas nebuvo paremtas buto nusidėvėjimu. Pagal CK 6.248 straipsnio 4 dalį, jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Nagrinėjamoje byloje žala dėl nuotekų vamzdžio avarijos kilo dėl paties draudiko kaltės, neteisėtai paslėpus nuotekų stovą.
11. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atsakovė, teikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos dėstomą poziciją, išskyrus užduotį–paskyrą ir išrašą iš informacinės sistemos. CPK nuostatose ir teismų praktikoje numatyta pareiga, prašant peržiūrėti sprendimą už akių, pateikti įrodymus. Atsakovei nepateikus jokių papildomų duomenų, teismas neturėjo teisės ar pareigos būti aktyvus, savo iniciatyva rinkti įrodymus, siekdamas įsitikinti atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytų aplinkybių egzistavimu. Aplinkybė, kad teismas priėmė atsakovei nepalankią nutartį, nereiškia, kad teismas atsakovės pareiškimo neišnagrinėjo.
11.2. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai taikė CK 6.266 straipsnio nuostatas. Teismas atsakovės civilinę atsakomybę kildino iš netinkamų pareigų vykdymo. Taigi teismas netaikė griežtosios civilinės atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas nesiaiškino, kokiu pagrindu ji veikianti, kokios jos administravimo įgaliojimų ribos. Tokiu būdu atsakovė nepagrįstai savo turimas procesines pareigas perkelia teismui. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nenurodė aplinkybės, kokiu pagrindu ji administruoja namą, nepateikė techninės priežiūros sutarties. Atsakovei negalėjo būti nežinomos šios aplinkybės, todėl ji privalėjo teismui pateikti šią informaciją.
11.3. Atsakovė nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad ji negalėjo tinkamai apžiūrėti bendro naudojimo įrangos butuose. Atsakovė nepateikė duomenų, kad kokios nors apžiūros buvo atliekamos, kad atsakovė siekė iki įvykio apžiūrėti bendro naudojimo įrangą, sumontuotą butuose. Atsakovė nepagrindžia įrodymais savo nurodomų aplinkybių ir savo procesinius dokumentus grindžia tik subjektyvia nuomone. Byloje yra stovo nuotrauka, patvirtinanti, kad vamzdyno dalys yra stipriai paveiktos korozijos, dalies vamzdžio nėra. Esant stovo užsikimšimui, avarija yra likviduojama, stovą išvalant. Atsakovė, nesutikdama su žalos dydžiu, nepateikė įrodymų, kad žalos dydis apskaičiuotas netinkamai. Ieškovė pateikė duomenis, kad jos apdraustas butas buvo remontuojamas. Nusidėvėjimas nebuvo skaičiuojamas, nes turto remontas iki įvykio nebuvo senesnis nei 1 metai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacijos objektu yra procesinės teisės normų tinkamais aiškinimas ir taikymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškovės ieškinį, priėmė 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį patenkino visiškai. Atsakovė 2023 m. balandžio 25 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurio pirmosios instancijos teismas netenkino.
13. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
14. Sąlygos, kurioms esant teismas gali priimti sprendimą už akių, nustatytos CPK 285 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje detaliai išdėstė byloje nustatytas aplinkybes, patvirtinančias, kad pagal CPK 285 straipsnio nuostatas byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių. Šių pirmosios instancijos teismo argumentų neginčija ir atsakovė atskirajame skunde. Tačiau atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir nepagrįstai nepripažino, kad atsakovės pareiškime nurodyti argumentai, gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
15. Sprendimo už akių priėmimo ir sprendimo už akių peržiūrėjimo procesinio instituto aiškinimo ir taikymo įvairūs aspektai kasaciniame teisme buvo nagrinėti, suformuota nuosekli šio instituto aiškinimo ir taikymo praktika. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012).
16. Argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008; 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017). Taigi sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018).
17. Nagrinėjamoje byloje atsakovė kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė tik vieną dokumentą – 2021 m. rugsėjo 4 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, o kartu su atskiruoju skundu tik internetiniame tinklapyje maps.vilnius.lt patalpintą informaciją, kad pagal 2020 m. spalio 1 d. sudarytą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį yra valdomas tas pats namas, kurios administratore draudiminio įvykio metu buvo atsakovė. Atsakovė tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą iš esmės grindžia ne naujai pateiktais duomenimis, bet teisės normų taikymu bei aiškinimu ir suformuota teismų praktika.
18. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad draudiminio įvykio 2021 m. rugsėjo 3 d. metu ji buvo paskirta namo administratore. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis 2021 m. rugsėjo 10 d. statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktas (el.b., failas 1, l. 22-23), kurį sudarė pati atsakovė. Taigi atsakovė turi ir privalo žinoti, kokių teisės aktų ir dokumentų pagrindu bei nuo kada ji teikia namui administratorės paslaugas. Pagal CK 4.84 straipsnio 12 dalį namo savininkai, sudarę jungtinės veiklos sutartį, taip pat gali sudaryti ir sutartis administratoriais dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo. Dėl to atsakovei turėjo būti žinomas 2020 m. spalio 1 d. jungtinės veiklos sutarties egzistavimas ir turinys, jeigu ši sutartis dar buvo galiojanti ir draudiminio įvykio metu, kada atsakovė faktiškai teisėtai teikė namui administravimo paslaugas.
19. Pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktą pareiškime turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti. Teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas bylos nagrinėjimas (CPK 287 straipsnio 3 dalis).
20. Pažymėtina, kad atsakovė turėjo pareigą kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti pirmosios instancijos teismui visus duomenis, kuriuose yra apibrėžiamos jos namo administravimo paslaugų teikimo ribos ir atsakomybė. Atsakovė šios pareigos neįvykdė, nurodytų duomenų nepateikė ir kartu su atskiruoju skundu. Dėl to atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė esminių aplinkybių, kas konkrečiu atveju buvo namo ir jo bendrųjų konstrukcijų valdytoju, ir kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys apie 2020 m. spalio 1 d. jungtinės veiklos sutartį nepripažintini galinčiais turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
21. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino tikrųjų draudiminio įvykio priežasčių, nenustatė, kad būtent atsakovės veiksmai ar neveikimas buvo vandens išsiliejimo iš vamzdžio priežastis. Atsakovė remiasi teisės aktais, pagal kuriuos vandentiekis, nuotekynas turi būti suprojektuoti taip, kad įranga būtų prieinama ir galima būtų atlikti eksploatacinius veiksmus.
22. Pripažintina, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 47 punktą vandentiekis turi būti suprojektuotas taip, kad įranga būtų prieinama ir galima būtų atlikti eksploatacinius veiksmus, o 247 punkte nustatyta, kad nuotekų stovai tiesiami atvirai sienomis, kolonomis arba paslėptai sienų vagose, šachtose, paliekant prieinamus revizijų dangtelius. Taigi nagrinėjamoje byloje turėjo būti tiriama aplinkybė, ar trūkęs nuotekų vamzdis buvo prieinamas atsakovės, turinčiai pareigą vykdyti šių bendrojo naudojimo sistemų priežiūrą, apžiūrai.
23. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirajame skunde taip pat rėmėsi teismų praktika, pagal kurią daugiabučio namo bendrojo naudojimo konstrukcijų neteisėtas uždengimas, paslėpimas ar kitokių kliūčių juos tinkamai apžiūrėti sudarymas turi įtakos, sprendžiant klausimą dėl administratorės atsakomybės už šių konstrukcijų gedimo metu padarytą žalą taikymo ar jo dydžio (Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-234-343/2015; 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2086-373/2015; 2017 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-398-658/2017; 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-608-230/2017; Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-660-357/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2254-392/2015).
24. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
25. Atsakovės nurodytos teismų nutartys buvo priimtas apeliacinės instancijos teismuose, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, kiek šios bylos yra analogiškos nagrinėjamajai, ar byloje esančios aplinkybės neteikia pagrindo išsiaiškinti, koks buvo galimas priėjimas prie trūkusio nuotekų stovo (vamzdžio), kokios buvo administratorės galimybės tinkamai patikrinti jo būklę. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino, į atsakovės nurodytą teismų praktiką neatsižvelgė.
26. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir neįvertino atsakovės nurodytos aplinkybės, susijusios su stovo (vamzdžio) galimu uždengimu, bei neanalizavo atsakovės nurodytos teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šių aplinkybių ištyrimas gali būti reikšmingas sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo.
27. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra nustatytas pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
28. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio kodekso antrame skirsnyje numatytas išimtis. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą, remdamasis CPK 320 straipsnio 2 dalimi, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų. Aplinkybių, dėl kurių reikėtų ginti viešąjį interesą ir peržengti skundo ribas, byloje nenustatyta (CPK 320 straipsnis).
29. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
tenkinti atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.