Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2017-06-29 · Civilinė byla Nr. e2-224-603/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-06-29Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-06-04Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-29
Bylos Nr.
e2-224-603/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02732-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bujokaitė
Ieškovas
U. G., J. G.
Atsakovas
VĮ „Turto bankas“
Trečiasis asmuo
UAB „Megamesta“
Kategorijos
  • 2.4.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-224-603/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02732-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.9.; 2.4.2.10.; 3.2.6. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 29 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė,sekretoriaujant Justinai Mileišaitei,dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui H. G.,atsakovo atstovei M. K.,trečiojo asmens atstovei advokatei K. S.,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų U. G. ir J. G. ieškinį atsakovui VĮ „Turto bankas“, trečiasis asmuo UAB „Megamesta“ dėl pažeistos bendraturčio pirmenybės teisės įsigyti parduodamą daikto dalį gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai U. G. ir J. G. pateiktu ieškiniu atsakovui VĮ „Turto bankas“ prašė teismo įpareigoti atsakovą per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos CK 4.79 str. 2 d. bei LR Vyriausybės 2014-10-28 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtinto „Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo“ 19 p. numatyta tvarka pateikti ieškovams pasiūlymą pasinaudoti pirmenybės teise pirkti 1809/5433 dalį negyvenamosios patalpos - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jai priskirtos 45/722 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), už bendrą 5 354 Eur pardavimo kainą, iš kurios 535 Eur sumokant iš anksto, o likusią kainos dalį sumokant per 10 dienų nuo parduodamo turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 3624/5433 dalis (36,24 kv. m. iš 54,33 kv.m.) garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei šiai garažo daliai priskirta 90/722 dalis (0,0090 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovas patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančią likusią 1809/5433 dalį (18,09 kv. m. iš 54,33 kv. m.) tos pačios negyvenamosios patalpos – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jai priskirtą 45/722 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 163 patvirtintas Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašas, į kurį įtraukta ir atsakovo patikėjimo teise valdoma garažo dalis. Įstatymas numato, jog bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytinių. Pagal 2014 m. spalio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1178 patvirtinto „Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo“ 19 punktą, jeigu valstybės nekilnojamasis turtas bendros dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, aukcionas gali būti inicijuojamas realizavus bendraturčių pirmumo teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamo nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo dalį. Tokiu atveju aukciono organizatorius rašytiniame pranešime apie ketinimą parduoti savo nekilnojamojo turto dalį turi nurodyti pradinę bendrą nekilnojamojo turto ir žemės sklypo pardavimo kainą, nustatytą ir apskaičiuotą pagal aprašo sąlygas, kurios būtų nustatomos nekilnojamąjį turtą parduodant aukciono būdu. Taigi, prieš paskelbdamas garažo dalies ir jam priskirtos sklypo dalies aukcioną, atsakovas turėjo pareigą pateikti ieškovams pasiūlymą įsigyti parduodamą turtą už pradinę jo kainą ir atsiskaitymo sąlygas, kurios nustatomos šį turtą parduodant aukciono būdu. 2016-01-18 ieškovai raštu kreipėsi į atsakovą su prašymu leisti pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą ginčo turtą. Nesulaukę atsakymo, 2016-11-29 ieškovai pakartotinai raštu kreipėsi į atsakovą su analogišku prašymu, tačiau jokio atsakymo į šį raštą ieškovai negavo. Atsakovas neinformavo ieškovų apie planuojamą skelbti aukcioną. Atsakovas per elektroninę varžytynių ir aukcionų portalo evarzytines.lt sistemą viešai paskelbė parduodamo turto aukcioną Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pradžia yra 2017-01-23 d. 9 val., o pabaiga - 2017-01-26 d. 14 val., parduodamo turto pradinė pardavimo kaina - 5 354 Eur, iš kurių 3 600 Eur sudaro kaina už garažo dalį ir 1 754 Eur - už sklypo dalį. Pažymėjo, jog ieškovai ir atsakovas garažą valdo bendrosios dalinės nuosavybes teise. CK 4.79 straipsnyje nustatyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytinių. Teisę parduoti bendrosios nuosavybės dalį tretiesiems asmenims pardavėjas turi tik raštu pranešęs apie ketinimą parduoti bendraturčiams ir šiems nepasinaudojus pirmenybės teise. Bendraturčio pirmenybės teisė pirkti netaikoma tik tais atvejais, kai turtas parduodamas priverstinai prieš turto savininko valią įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka, o kai turtas parduodamas ne priverstinio, o savanoriško aukciono būdu, turi būti laikomasi CK 4.79 str. reikalavimų. Ginčo turto pardavimas aukciono būdu nelaikytinas priverstiniu, nes jis buvo inicijuotas turto savininko sprendimu, vykdant aukcioną nesiekiama kreditoriaus vykdytino reikalavimo patenkinimo iš skolininko turto, todėl CK 4.79 str. 1 d. numatyta išimtis dėl bendraturčio pirmenybės teisės negali būti taikoma. CK 4.79 str. 2 d. numatyta, kad dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį tretiesiems asmenims ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Taigi, įstatymas aiškiai ir nedviprasmiškai nustato pareigą atsakovui pirmiau pasiūlyti ieškovams pirmenybės tvarka įsigyti parduodamą ginčo turtą dar prieš siūlant šį turtą parduoti tretiesiems asmenims. Be to, įstatymai nenustato kitokios bendrosios nuosavybės teise priklausančio valstybei turto privatizavimo (pardavimo) klausimo sprendimo tvarkos, kokia yra nustatyta CK normomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtinto aprašo 19 punkte nustatyta, kad jeigu valstybės nekilnojamasis turtas bendros dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, aukcionas gali būti inicijuojamas CK 4.79 straipsnio nustatyta tvarka, realizavus bendraturčių pirmumo teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamo nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo dalį. Tokiu atveju, aukciono organizatorius rašytiniame pranešime apie ketinimą parduoti savo nekilnojamojo turto dalį turi nurodyti pradinę bendrą nekilnojamojo turto ir žemės sklypo pardavimo kainą, nustatytą ir apskaičiuotą pagal aprašo sąlygas, kurios būtų nustatomos nekilnojamąjį turtą parduodant aukciono būdu. Prieš paskelbdamas aukcioną, atsakovas privalėjo pateikti ieškovams privalomą pasiūlymą įsigyti turtą už pradinę jo kainą, taikant aukciono sąlygose nustatytas atsiskaitymo sąlygas ir tik ieškovams atsisakius pasinaudoti pirmumo teise, atsakovas galėtų inicijuoti turto pardavimą aukciono tvarka. Paaiškino, jog nors apraše nėra aiškiai nustatyta, tačiau sistemiškai aiškinant nustatytą pirmenybės teisės realizavimo tvarką, manytina, kad atsakovas privalo pateikti ieškovams pranešimą apie ketinimą parduoti turtą per notarą, tačiau atsakovas nepateikė ieškovams pranešimo nei per notarą, nei tiesiogiai raštu.

Atsiliepimas

Atsakovas VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu prašo ieškovų ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovas patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančią 1809/5433 dalį (18,09 kv. m. iš 54,33 kv. m.) negyvenamosios patalpos - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jai priskirtą 45/722 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini). Garažo dalis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1059 įtraukta į Vyriausybės 2015 m. vasario 11d. nutarimu Nr. 163 patvirtintą Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Garažo dalį įtraukus į minėtą sąrašą, atsakovas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl garažo daliai priskirtos žemės sklypo dalies perdavimo, 2016 m. gegužės 18 d. pasirašytas žemės sklypo dalies perdavimo-priėmimo aktas. Žemės sklypą perdavus atsakovui valdyti patikėjimo teise, atliktas garažo dalies ir jai priskirtos sklypo dalies vertinimas, parengtos ir patvirtintos šio turto viešo aukciono sąlygos. Ieškovas 2016-01-18 kreipėsi į turto banką, prašydamas leisti jam pasinaudoti pirmumo teise įsigyti garažo dalį ir jai priskirtą žemės sklypo dalį, jei ji būtų parduodama kartu su garažo dalimi, dar prieš aukciono inicijavimą pateikiant jam pasiūlymą realizuoti bendraturčio pirmenybės teisę ir nurodant turto pradinę kainą. Kreipimosi metu garažo daliai žemės sklypo dalis nebuvo priskirta ir nebuvo perduota atsakovui valdyti patikėjimo teise, nebuvo galimybės nustatinėti parduodamo turto vertės ir parengti viešo aukciono sąlygų, todėl atsakovas telefonu informavo ieškovą ir detaliai paaiškino, kokios teisės aktuose nustatytos procedūros turės būti įgyvendintos, kol objektas bus parengtas parduoti. Parengus ir patvirtinus turto viešo aukciono sąlygas, ieškovams per notarą 2016-12-13 išsiųstas pareiškimas, kuriame nurodyta detali informacija, kur, kada ir kokiomis sąlygomis bus vykdomas turto viešas aukcionas, ieškovams pasiūlyta dalyvauti aukcione ir įsigyti parduodamą turtą, pasiūlius už jį didžiausią kainą. Ieškovas 2016-11-28 pateikė atsakovui pakartotinį prašymą dėl turto įsigijimo ne aukciono būdu už pradinę pardavimo kainą. Atsakovas, netenkinęs ieškovo prašymo, apie tai informavo ieškovą 2016-12-16 raštu, kuriame nurodė parduodamo turto viešo aukciono sąlygas ir pakvietė ieškovą dalyvauti viešame aukcione. Pažymėjo, jog viešosios nuosavybės teisės objektai gali būti perleisti kitiems asmenims tik griežtai laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų. Valstybės turtas turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus. Bendraturčių pirmumo teisės įsigyti parduodamą turtą reguliavimo tikslas yra užtikrinti nuosavybės konsolidavimą, pakeisti dalinės nuosavybės formą į vienasmenę nuosavybę, kuri yra patogesnė, tačiau šis tikslas nėra aukštesnis už savininko konstitucinę teisę siekti maksimalios ekonominės naudos iš turimos nuosavybės ir parduoti turimo turto dalį už didžiausią įmanomą kainą. Turto, kuris nebereikalingas valstybės funkcijoms vykdyti pardavimo atveju maksimali nauda visuomenei gaunama pardavus turtą už maksimalią kainą. Vienas iš valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn būdų – turto pardavimas viešo aukciono būdu. Valstybės turto pardavimo bei nuosavybės teisių į šį turtą perleidimo sąlygos ir tvarka reguliuojami įstatymo bei jį įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų, CK nuostatos turi būti taikomos subsidiariai specialiųjų teisės normų atžvilgiu, todėl CK 4.79 str. 1 d. nuostatos turi būti taikomos atsižvelgiant į viešojo aukciono paskirtį bei tikslus ir specialias įstatyme nustatytas valstybės turto pardavimo sąlygas, tarp jų ir sąlygą, kad turto pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos su didžiausią kainą pasiūliusiu viešo aukciono dalyviu. Ieškovų nurodoma aprašo 19 punkto nuostata, pagal kurią valstybei ar savivaldybei bendrosios nuosavybės dalį ketinant parduoti aukcione, kitas bendraturtis turi pirmenybės teisę tą dalį pirkti ne aukciono būdu už pradinę kainą, neatitinka įstatyme nurodytos viešo aukciono sąvokos bei sąlygos, kad turto pirkimo-pardavimo sutartys turi būti sudaromos su didžiausią kainą pasiūliusiu viešo aukciono dalyviu, ji yra prieštaringa, nenuosekli ir neatitinka Disponavimo įstatyme įtvirtinto reglamentavimo. Atsakovas informavo ieškovus apie aukcioną – ieškovai 2016-12-13 per notarą siųstu pranešimu informuoti apie planuojamą vykdyti turto aukcioną, ieškovams siųstame pranešime nurodyta pradinė turto pardavimo kaina, aukciono vykdymo data, laikas ir visos kitos parduodamo turto aukciono sąlygos, ieškovams pasiūlyta dalyvauti aukcione ir įsigyti jame parduodamą turtą, pasiūlius už jį didžiausią kainą. Nurodytu pranešimu atsakovas realizavo ieškovų, kaip bendraturčių teisę iš anksto žinoti apie ketinimą parduoti bendrąja nuosavybe esančio turto dalį bei sudarė visas sąlygas šį turtą įsigyti, dalyvaujant aukcione. Taigi, buvo tinkamai įgyvendinamos įstatymo nuostatos, užtikrinama bendraturčių interesų apsauga. Turtą bendraturčiams pardavus už pradinę kainą ne aukciono būdu bei atsisakius galimybės aukcione gauti didžiausią turto pardavimo kainą, būtų pažeistos įstatymo normos ir įstatyme įtvirtinti valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai, pažeisti tiek valstybės, kaip turto savininko, teisėti interesai parduoti turtą už maksimalią kainą, tiek potencialių pirkėjų teisėti lūkesčiai, nes pirkėjams, kurie nėra bendrasavininkai, neliktų galimybės pasiūlyti didesnės kainos ir varžytis aukcione, be to, toks pardavimas prieštarautų ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei suformuotai teismų praktikai. Ieškovų teiginiai, neva jie nebuvo informuoti apie planuojamą vykdyti aukcioną ir jiems nebuvo atsakyta į prašymus bei paklausimus, neatitinka tikrovės ir klaidina teismą, nes atsakovas suteikė ieškovui informaciją žodžiu bei išsiuntė ieškovams pranešimą per notarą, taigi, tinkamai ir laiku informavo ieškovus apie ketinimą parduoti turtą. Be to, viešame aukcione parduodamo turto bendraturčiu be ieškovų taip pat yra ir UAB „Megamesta“, todėl net ir pripažinus ieškovų, kaip bendraturčių, teisę įsigyti parduodamą turtą ne aukciono būdu, ieškovų ieškinio reikalavimas negalėtų būti įgyvendintas, nes pasiūlymas pasinaudoti pirmenybės teise ne aukciono būdu pirkti parduodamą turtą turėtų būti pateiktas ne tik ieškovams, bet ir kitam bendraturčiui - UAB „Megamesta“.

Ieškovas dubliku prašo atsiliepime pateiktus atsakovo atsikirtimus atmesti kaip nepagrįstus, o ieškinyje pateiktus ieškovo reikalavimus tenkinti pilna apimtimi. Nurodo, kad Disponavimo įstatymas aiškiai nereglamentuoja bendrosios nuosavybės teisinių santykių, bendraturčių teisių ir pareigų parduodant valstybei priklausantį turtą, todėl taikytinos Disponavimo įstatymo nuostatos ta apimtimi, kiek to nereglamentuoja CK, CK normos turi būti taikomos subsidiariai Disponavimo įstatymo reikalavimų atžvilgiu. Tai, jog ginče CK 4.79 str. taikytinas subsidiariai Disponavimo įstatymo reikalavimų atžvilgiu, nereiškia, jog pagal Disponavimo įstatyme numatytą tvarką valstybei priklausantis turtas gali būti parduodamas išimtinai tik viešojo aukciono tvarka sudarant turto pirkimo-pardavimo sutartį su didžiausią kainą pasiūliusiu viešo aukciono dalyviu. Disponavimo įstatymas numato, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn gali būti perduodamas ne tik jį parduodant viešojo aukciono būdu, kaip tai yra numatyta Disponavimo įstatymo 21 str., bet ir kitais šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais būdais. Įstatymų leidėjas delegavo Vyriausybei nustatyti detalią nekilnojamojo turto pardavimo tvarką, kuri Vyriausybės nustatyta 2014-10-28 nutarimu Nr. 1178 patvirtintu aprašu. Šio aprašo 19 punktas detaliai išsprendė visus klausimus dėl viešojo aukciono organizavimo tvarkos tais atvejais, kai valstybės ar savivaldybės nekilnojamasis turtas bendros dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams. Taigi, atsakovas nėra Disponavimo įstatymo įpareigotas sudaryti parduodamo turto pirkimo-pardavimo sutartį išimtinai tik su didžiausią kainą pasiūliusiu viešo aukciono dalyviu. Atsakovo teisės aktų nuostatų aiškinimas yra nepagrįstas bei neteisėtas. Disponavimo įstatymo 21 str. 1 d., kurioje pateikta viešo aukciono sąvoka, negali būti aiškinama kaip draudžianti aprašo 19 punkte numatytą aukcionų organizavimo tvarką, jei tokią tvarką legitimizuoja Disponavimo įstatymo 20 str. nuostatos. Minėtas įstatymas detaliai nereglamentuoja valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos, paveda tai atlikti Vyriausybei, įskaitant ir tų atveju, kai parduodamas nekilnojamasis daiktas priklauso valstybei bendrosios dalinės nuosavybės teise, sureguliavimą. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, taikant iki 2014-10-01 galiojusius valstybės ir savivaldybės turto privatizavimą reglamentuojančius specialiuosius teisės aktus bei CK įtvirtintus apribojimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto pardavimo, bendraturtis turėjo pirmenybės teisę pirkti valstybės parduodamą turto dalį už aukciono dalyvio aukcione pasiūlytą didžiausią kainą, tuo tarpu nuo 2014-10-01 įsigaliojus Disponavimo įstatymui ir Vyriausybei patvirtinus Aprašą, bendraturčiui turi būti pateiktas pasiūlymas ne aukciono tvarka pirkti valstybės parduodamą turto dalį už jo pradinę, bet ne didžiausią aukcione pasiūlytą kainą. Kasacinio teismo praktikoje pateikiamas bendraturčio pirmumo teisės aiškinimas yra analogiškas Aprašo 19 punkte numatytai tvarkai, pagal kurią bendraturtis (valstybė) turi pareigą siūlyti kitiems bendraturčiams pirkti daikto dalį dar prieš inicijuodamas aukcioną, nes bet koks tokio pasiūlymo teikimas bendraturčiui jau pasibaigus aukcionui galimai pažeistų didžiausią kainos pasiūlymą pateikusio aukciono dalyvio, pretenduojančio įsigyti parduodamą turtą, interesus. Priešingas aiškinimas prieštarautų teisės normoms bei teismų praktikai. Atsakovo siūlymas teismui spręsti ginčą šioje byloje nesilaikant galiojančio Aprašo 19 punkto reikalavimų ir vietoj to vadovautis negaliojančiu Aprašo pakeitimo projektu, yra visiškai nepagrįstas ir nesuprantamas. Net ir tuo atveju, jeigu teismas galiausiai dėl kažkokių priežasčių visgi pritartų atsakovo pozicijai, kad Aprašo 19 punktas prieštarauja Disponavimo įstatymo 21 str. 1 d., tuomet net ir tokiu atveju teismas negalėtų paprasčiausiai netaikyti Aprašo 19 punkto reikalavimų šioje byloje, o turėtų kreiptis į Konstitucinį teismą. Atsakovo pateiktas bendraturčio pirmenybės teisės pagal CK 4.79 str. aiškinimas yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, prieštaraujantis Disponavimo įstatymo ir apraše įtvirtintoms specialioms valstybės turto disponavimo tvarką nustatančioms taisyklėms, teismų praktikai. Be to, toks aiškinimas prieštarautų Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visų asmenų lygiateisiškumo principui. Taigi, vien išankstinis ieškovų informavimas apie atsakovo planuojamą vykdyti turto viešą aukcioną nėra pakankamas bendraturčių interesų apsaugai užtikrinti. Pažymėjo, jog UAB „Megamesta“ nėra parduodamo nekilnojamojo turto - garažo bendraturtis. Faktas, kad UAB „Megamesta“ yra tame pačiame pastate kaip ir garažas esančių atskirų patalpų ir joms eksploatuoti priskirtos 587/722 sklypo dalies savininkas, nesuteikia jam tokių pat pirmenybės teisių kaip ir ieškovams. UAB „Megamesta“ jokių teisių garažo ir jam eksploatuoti priskirtos 135/722 sklypo dalies atžvilgiu neturi ir neturėjo. 45/722 Sklypo dalis, priskirta atsakovo parduodamai 1809/5433 garažo daliai eksploatuoti, negali būti parduodama atskirai nuo šios 1809/5433 garažo dalies, todėl UAB „Megamesta“ nuosavybės teisės į 587/722 sklypo dalies turėjimo faktas nesuteikia jokios pirmenybės teisės įsigyti atsakovo parduodamą 1809/5433 garažo dalį, net jeigu ši garažo dalis parduodama kartu su jai eksploatuoti priskirta dalimi to paties sklypo, kuriame savo dalį taip pat turi ir UAB „Megamesta“. Bet koks pirmenybės teisės įsigyti Parduodamą turtą suteikimas UAB „Megamesta“ atžvilgiu sukurtų ieškovų diskriminaciją, prieštarautų asmenų lygiateisiškumo principui.

Atsakovas VĮ „Turto bankas“ pateiktu tripliku prašo ieškinį atmesti. Nurodo, Disponavimo įstatymo 21 str. 1 d. nuostatos pateikia ne tik viešojo aukciono sąvoką, tačiau ši nuostata aiškiai bei nedviprasmiškai nurodo, kad valstybės ir savivaldybių turto valdymas, naudojimas ir disponavimas turi būti efektyvus, t. y. turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Turto, kuris nebereikalingas valstybės funkcijoms vykdyti, pardavimo atveju maksimali nauda visuomenei gaunama pardavus turtą už maksimalią kainą. Minėta įstatymo nuostata užtikrina viešojo aukciono tikslų bei valstybės ir savivaldybių, kaip turto savininko, intereso turtą parduoti už didžiausią kainą įgyvendinimą. Ieškovų nurodomas aprašas yra poįstatyminis teisės aktas, kuriuo detalizuojamos disponavimo įstatymo normos, nustatančios valstybės ir savivaldybių turto pardavimo viešame aukcione tvarką, procedūras ir sąlygas. Poįstatyminiu teisės aktu realizuojamos įstatymo normos, juo negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Akivaizdu, kad aprašo 19 punktas neatitinka Disponavimo įstatymo 21 str. 1 d. nurodytos viešo aukciono sąvokos bei sąlygos, kad turto pirkimo-pardavimo sutartys turi būti sudaromos su didžiausią kainą pasiūliusiu viešo aukciono dalyviu. Pažymėjo, jog vienas iš viešo aukciono tikslų – turtą parduoti už didžiausią kainą. Viešo aukciono būdu parduodamo turto kaina yra didžiausia aukcione pasiūlyta kaina, todėl akivaizdu, kad bendraturtis neturi pirmenybės teisės parduodamo turto dalį pirkti už pradinį įkainavimą, kadangi toks pardavimo būdas prieštarautų turtą parduodančio bendraturčio teisėtiems interesams turtą parduoti už didžiausią kainą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Vyriausybės nutarimu įtvirtintas teisinis reglamentavimas, kai, vienam bendraturčiui bendrosios nuosavybės dalį ketinant parduoti aukcione, kitas bendraturtis turi pirmenybės teisę tą dalį pirkti už pradinį įkainavimą, yra prieštaringas, nenuoseklus ir neatitinka teisės aktuose įtvirtinto reglamentavimo. 2017-03-08 Vyriausybės nutarimu patvirtinta nauja aprašo redakcija, kurioje buvo pakeistas aprašo 19 punktas, naikinant jame nuostatą, kad aukcionas gali būti inicijuojamas CK 4.79 str. nustatyta tvarka, realizavus bendraturčių pirmumo teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamo nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo dalį. Aprašo 19 punkte pažymima, kad jeigu valstybės ar savivaldybės nekilnojamasis turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, aukciono organizatorius CK 4.79 str. nustatyta tvarka turi pateikti bendraturčiams rašytinį pranešimą apie ketinimą aukcione parduoti savo nekilnojamojo turto dalį ir nurodyti aprašo 22 punkte nustatytas aukciono sąlygas. Atsakovas 2016-12-13 informavo ieškovus per notarą siųstu pranešimu apie planuojamą vykdyti turto aukcioną, kuriuo realizavo ieškovų, kaip bendraturčių teisę iš anksto žinoti apie ketinimą parduoti bendrąja nuosavybe esančio turto dalį bei sudarė visas sąlygas šį turt įsigyti, dalyvaujant aukcione. Taigi, atsakovas tinkamai įgyvendino įstatymo nuostatas bei užtikrino bendraturčių interesų apsaugą. Turtą bendraturčiams pardavus už pradinę kainą ne aukciono būdu bei atsisakius galimybės aukcione gauti didžiausią turto pardavimo kainą, būtų pažeistos įstatymo nuostatos, įstatyme įtvirtinti principai, valstybės, kaip turto savininko, teisėti interesai parduoti turtą už maksimalią kainą, potencialių pirkėjų teisėti lūkesčiai, bendrieji teisės principai bei teismų praktika. Atsakovas, skelbdamas aukcioną, jokių teisės aktų nuostatų nepažeidė, tinkamai informavo ieškovus apie aukcioną.

Trečiasis asmuo UAB „Megamesta“ atsiliepimu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad yra žemės sklypo, kuris yra ginčo objektas bendraturtis, turi kitas patalpas pastate, kuriame yra ginčo objektas, siektų įsigyti parduodamą žemės sklypo dalį ir ginčo patalpas pastate. Nors CK 4.79 str. nėra sprendžiama situacija, kaip būtų įgyvendinama pirmenybės teisė, jeigu daiktas būtų parduodamas aukciono būdu, tačiau Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatose įtvirtinta, kad valstybės turtu turi būti disponuojama tik įstatyme nustatyta tvarka siekiant gauti maksimalią naudą už parduodamą turtą, todėl poįstatyminiai aktai turi būti taikomi ir aiškinami atsižvelgiant į šį esminį įstatyme įtvirtintą principą. Vyriausybės nutarime įtvirtinta, kad bendraturtis CK 4.79 str. nustatyta tvarka, t. y. rašytiniu pranešimu informuojamas apie aukciono vykdymą, kad galėtų turtą įsigyti aukciono būdu, tačiau nenurodoma, kad bendraturtis turi pirmenybės teisę prieš kitus asmenis pirkti parduodamą daiktą už pradinę kainą. Bendraturtis turi pirmenybės teisę pirkti bendrosios nuosavybes teise priklausančią parduodamo daikto dalį tokiomis sąlygomis, kuriomis ši parduodama, o turtą parduodant aukciono būdu, tai galėtų būti tik aukcione už turtą pasiūlyta didžiausia kaina. Kadangi daikto kaina nustatoma aukcione, bendraturtis lygiais pagrindais su kitais aukciono dalyviais gali varžytis dėl įsigyjamo turto ir pasiūlyti didžiausią kainą, o aukciono rengėjas yra įpareigotas tik informuoti apie vykdomą aukcioną, ką šiuo atveju ir padarė pateikdamas pranešimą. Analogiškos taisykles suformuotos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

Ieškovai pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad ginčo objektas šioje byloje yra 1809/5433 dalis negyvenamųjų patalpų – garažo, likusi garažo dalis (t. y. 3624/5433) nuosavybės teise priklauso ieškovams, tuo tarpu tretysis asmuo nėra minėto turto vieneto bendraturtis ir jis neturi teisinio pagrindo pretenduoti pirmenybės teise įsigyti šį turtą. Byloje nėra ginčo, kad trečiasis asmuo kartu su ieškovais ir atsakovu yra žemės sklypo, ant kurio stovi garažas, bendraturčiai. Teisės aktai leidžia atsakovui kartu su privatizuotina garažo dalimi taip pat parduoti ir jai eksploatuoti priskirtą sklypo dalį, tačiau toks sklypo dalies pardavimas nesuteikia trečiajam asmeniui pirmenybės teisės įsigyti garažo dalį su jam priskirta žemės sklypo dalimi, nes trečiojo asmens turima žemės sklypo dalis skirta eksploatuoti išimtinai jo patalpas, kurios įregistruotos kaip atskiras turto vienetas ir niekaip nesusijusios su ginčo objektu. Ieškovų pirmenybės teisė privatizuoti ginčo turtą atsiranda, nes jie yra garažo bendraturčiai. Garažo dalis galėtų būti atsakovo parduodama atskirai nuo jai eksploatuoti priskirtos sklypo dalies, bet ne atvirkščiai, t. y. atsakovas negalėtų parduoti sklypo dalies atskirai nuo garažo dalies, kuriai eksploatuoti ir yra priskirta ši sklypo dalis. Taigi, garažo dalis laikytina kaip pagrindinis daiktas, o dalis laikytina antraeiliu daiktu. Kadangi trečiasis asmuo nėra garažo dalies bendraturčiu, jis negali pretenduoti pirmenybės teise įsigyti sklypo dalį. Trečiojo asmens pateiktas aprašo taisyklių aiškinimas prieštarauja ne tik teisės doktrinai, bet ir byloje esantiems įrodymams, todėl yra nepagrįstas. Remiantis trečiojo asmens pozicija iš esmės yra tapatinamas iki ir po 2017-03-08 pakeitimų taikytino aprašo 19 punkto turinys, be to, toks aprašo aiškinimas prieštarauja atsakovo pozicijai, išdėstytai 2016-04-21 rašte Lietuvos Respublikos finansų ministerijai Nr. SK4-380 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto derinimo“, kuris patvirtina atsakovo supratimą, kad aprašas neapsiriboja vien tik aukciono organizatoriaus pareiga informuoti bendraturčius apie vykdomą turto dalies pardavimo aukcioną, bet taip pat papildomai įpareigojo aukciono organizatorių pateikti bendraturčiams pasiūlymą pirmenybės teise įsigyti parduodamą turtą už jo pradinę kainą. Ieškovų pirmenybės teisės pažeidimo metu tebegaliojo ankstesnė aprašo redakcija, pagal kurią atsakovas privalėjo pateikti ieškovams pasiūlymą pirmenybės teise įsigyti parduodamą daikto dalį už jo pradinę kainą. Šią savo pareigą atsakovas pažeidė, taip kartu pažeisdamas ir ieškovų teises.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog ieškovams nuosavybės teise priklauso 3624/5433 dalys negyvenamosios patalpos – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o 1809/5433 dalys šios patalpos priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise valdo VĮ „Turto bankas“. Šį nekilnojamąjį turtą ieškovai įgijo 2012-12-20 pirkimo-pardavimo sutartimi. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, jog žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 45/722 dalys priklauso Lietuvos Respublikai, 587/722 dalys priklauso UAB „Megamesta“, 90/722 dalys priklauso ieškovams. Ieškovai žemės sklypo dalį įsigijo 2014-07-11 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1ž/260/2014. UAB „Megamesta“ priklauso negyvenamoji patalpa – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini). 2016-05-18 Žemės sklypo perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo aktu Nacionalinė žemės tarnyba perdavė atsakovui 0,0045 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovas U. G. 2016-01-18 kreipėsi į atsakovą prašydamas leisti ieškovui pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą turtą, prieš aukciono inicijavimą pateikiant ieškovui pasiūlymą realizuoti jo, kaip bendraturčio, pirmenybės teisę laikantis Vyriausybės patvirtinto aprašo 19 punkto tvarkos, t. y. nurodant minėto turto pradinę kainą, nustatytą ir apskaičiuotą laikantis sąlygų, kurios būtų nustatomos šį turtą parduodant aukciono būdu. 2016-11-28 ieškovas kreipėsi į atsakovą pakartotiniu prašymu dėl bendraturčio pirmumo teisės realizavimo. 2016-12-13 pranešimu atsakovas informavo ieškovus apie garažo dalies ir žemės sklypo dalies pardavimą aukciono būdu bei šio aukciono sąlygų. 2016-12-16 atsakovas pateikė ieškovui atsakymą, kuriuo nurodė, kad negalės realizuoti ieškovo pasiūlymo. Atsakovas paskelbė ginčo turto – garažo ir žemės sklypo dalies aukcioną, kurio pradžia 2017-01-23, pabaiga 2017-01-26, pradinė turto kaina 5 354 Eur, garantinis įnašas 535 Eur. į bylą pateikta turto vertinimo ataskaita patvirtina, kad 45/722 dalies nuo 0,0722 ha žemės sklypo vertė yra 1750 Eur, o 1809/5433 dalies negyvenamosios patalpos – garažo vertė 3600 Eur. UAB „Megamesta“ kreipėsi į atsakovą prašydama suteikti visą informaciją dėl turto įsigijimo. Atsakovas bei Teisingumo ministerija teikė pasiūlymus dėl Vyriausybės nutarimo dėl turto pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos pakeitimo.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 1809/5433 dalies negyvenamųjų patalpų – garažo bei 45/722 žemės sklypo, priklausančių Lietuvos Respublikai bei patikėjimo teise valdomų VĮ „Turto bankas“ pardavimo bei ieškovų galimybės šį turtą įsigyti pirmenybės teise. Bendriausio pobūdžio teisės norma, nustatanti bendraturčio pirmenybės teisę pirkti parduodamą bendrąja nuosavybe esančią dalį, šios teises įgyvendinimo sąlygos ir jos gynimo būdai įtvirtinti CK 4.79 straipsnyje. Pagal CK 4.79 str. 1 d., bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui (CK 4.79 str. 2 d.). Pažymėtina, jog CK 4.79 straipsnyje nereglamentuota bendraturčio pirmenybės teisė skirtingų rūšių daiktų pirkimo-pardavimo atvejais, taigi, šio straipsnio nuostatos taikytinos kaip bendriausio pobūdžio. CK 1.1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad santykiams, kuriuos reglamentuoja viešos teisės normos, Civilinio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat Civilinio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau – Disponavimo įstatymas). Remiantis Disponavimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktu, valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis efektyvumo principu, reiškiančiu, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, o pagal 4 punktą, valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis viešosios teisės principu, reiškiančiu, kad sandoriai dėl tokio turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Disponavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nebaigtinis sąrašas valstybei nuosavybės teise priklausančio turto kitų subjektų nuosavybėn perdavimo būdų, kurios 2 punktas numato, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti perduodamas parduodant Lietuvoje ir užsienio valstybėse esantį valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtą žemės sklypą, taip pat kitus nekilnojamuosius daiktus, išskyrus šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus atvejus, šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog Disponavimo įstatymo 21 straipsnyje numatytas valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimas viešo aukciono būdu. Viešas aukcionas – valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo (jeigu žemės sklypas yra parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu), taip pat kitų nekilnojamųjų daiktų, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus atvejus, pardavimo būdas, kai neribojamas viešo aukciono dalyvių skaičius, o nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos su didžiausią kainą pasiūliusiu viešo aukciono dalyviu (Disponavimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Kadangi, kaip jau minėta, CK4.79 straipsnis ginčo santykiui taikytinas subsidiariai, ši teisės norma nepanaikina valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių specialių teisės normų, numatančių privatizavimo objekto pardavimą būtent viešo aukciono būdu, taikymo. Kita vertus, CK4.79 straipsnio taikymas privatizavimo procese nepaneigia viešo aukciono vieno iš tikslų – turtą parduoti už didžiausią kainą, o taip pat pirmenybės teisę pirkti turinčiam bendraturčiui nesudaro lengvatinių sąlygų įsigyti bendrąja nuosavybe esantį privatizavimo objektą, nes bendraturtis pirmenybės teisę pirkti turi ne bet kokia kaina, o ta kaina, kuria turtas yra parduodamas, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis. Viešo aukciono būdu parduodamo turto kaina yra didžiausia aukcione pasiūlyta kaina. Būtent tokia kaina, vadovaujantis CK 4.79 straipsnio 1 dalimi, bendraturtis turi pirmenybės teisę prieš kitus asmenis pirkti bendrąja nuosavybe esančią ir viešame aukcione parduodamą turto dalį. Analogišką nurodytų teisės aktų aiškinimą ir taikymą yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. gruodžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-1596/2002. Be to, teisiniai santykiai, susiklostantys dėl valstybės turto pardavimo aukciono būdu, pasižymi specifika, kurią sąlygoja viešasis interesas, todėl kitoks šių nuostatų aiškinimas, pagal kurį vienam bendraturčiui bendrosios nuosavybės dalį parduodant aukcione, kitas bendraturtis turi pirmenybės teisę tą dalį iš karto pirkti už pradinį įkainavimą, prieštarautų turtą parduodančio bendraturčio teisėtiems interesams turtą parduoti už didžiausią kainą, taip pat CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovų argumentai dėl kitokio minėtų teisės normų aiškinimo atmestini kaip nepagrįsti.

Ieškovai, grįsdami ieškinio reikalavimus, taip pat vadovaujasi Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-10-28 nutarimu Nr. 1178 „Dėl Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 19 punkto nuostata, kurioje numatyta, kad jeigu valstybės ar savivaldybės nekilnojamasis turtas bendros dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, aukcionas gali būti inicijuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnio nustatyta tvarka, realizavus bendraturčių pirmumo teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamo nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo dalį. Tokiu atveju aukciono organizatorius rašytiniame pranešime apie ketinimą parduoti savo nekilnojamojo turto dalį turi nurodyti pradinę bendrą nekilnojamojo turto ir žemės sklypo pardavimo kainą, nustatytą ir apskaičiuotą pagal Aprašo 22.2 papunktį, ir Aprašo 22.9 papunkčio sąlygas, kurios būtų nustatomos nekilnojamąjį turtą parduodant aukciono būdu. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje 2016-12-13 pranešimu atsakovas informavo ieškovus apie garažo dalies ir žemės sklypo dalies pardavimą aukciono būdu bei šio aukciono sąlygų. Taigi, atsakovas, sudarė ieškovams galimybę realizuoti jų, kaip bendraturčių, pirmenybės teisę įsigyti ginčo turtą dalyvaujant aukcione. Organizuojant ir vykdant bendrąja nuosavybe esančio turto viešą aukcioną bei atsakovui informavus ieškovus buvo tinkamai užtikrinti jų interesai bei įvykdytos viešosios teisės nuostatos dėl valstybės turto pardavimo. Atkreiptinas dėmesys, jog apraše nėra aiškiai nustatyta, kad atsakovas privalo pateikti ieškovams pranešimą apie ketinimą parduoti turtą per notarą bei parduoti turtą ieškovams už pradinę aukcionui nustatytą turto kainą.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas sprendžia, jog ieškovų ieškinyje nurodyti argumentai nesudaro pagrindo tenkinti pareikštus reikalavimus, todėl ieškinys atmetamas.

CPK 150 straipsnio 2 dalis numato, jog teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl 2016 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos sprendimui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Loreta Bujokaitė