Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų U. G. ir J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų U. G. ir J. G. ieškinį atsakovei Valstybės įmonei Turto bankas dėl pažeistos bendraturčio pirmenybės teisės įsigyti parduodamą daikto dalį gynimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Megamesta“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas dėl bendraturčio pirmenybės teisės įgyvendinimo įsigyjant valstybei priklausančio turto – garažo ir žemės sklypo dalis, esančias bendrąja nuosavybe. Ieškovai ieškinyje prašė įpareigoti atsakovę per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos CK 4.79 straipsnio 2 dalies bei Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtinto „Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) 19 punkte numatyta tvarka pateikti ieškovams pasiūlymą pasinaudoti pirmenybės teise pirkti 1809/5433 dalį negyvenamosios patalpos – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jai priskirtos 45/722 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), už bendrą 5 354 Eur pardavimo kainą, iš kurios 535 Eur sumokant iš anksto, o likusią kainos dalį sumokant per 10 dienų nuo parduodamo turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 3624/5433 dalis (36,24 m² iš 54,33 m²) garažo bei jam priskirto 90/722 dalis (0,0090 ha) žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Likusi 1809/5433 dalis (18,09 m² iš 54,33 m²) garažo ir jam priskirta 45/722 dalis žemės sklypo priklauso Lietuvos Respublikai nuosavybės teise. Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 163 patvirtintas Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašas, į kurį įtraukta ir atsakovės patikėjimo teise valdoma garažo dalis. Pagal Aprašo 19 punktą, jeigu valstybės nekilnojamasis turtas bendros dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, aukcionas gali būti inicijuojamas realizavus bendraturčių pirmumo teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamo nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo dalį. Todėl atsakovė, prieš paskelbdama garažo dalies ir jam priskirtos sklypo dalies aukcioną, turėjo pareigą pateikti ieškovams pasiūlymą įsigyti parduodamą turtą už pradinę jo kainą ir atsiskaitymo sąlygas, kurios nustatomos šį turtą parduodant aukciono būdu. Ieškovai 2016 m. sausio 18 d. ir 2016 m. lapkričio 29 d. raštu kreipėsi į atsakovę su prašymais leisti pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą ginčo turtą, tačiau atsakymų į šiuos raštus negavo. Atsakovė, neinformavusi ieškovų apie planuojamą skelbti aukcioną, per elektroninę varžytynių ir aukcionų portalo evarzytines.lt sistemą viešai paskelbė parduodamo turto aukcioną Nr. 130429, kurio pradžia 2017 m. sausio 23 d. 9 val., o pabaiga 2017 m. sausio 26 d. 14 val., pradinė pardavimo kaina – 5 354 Eur (3 600 Eur garažas, 1 754 Eur žemės sklypas). CK 4.79 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato atsakovei pareigą pirmiau pasiūlyti ieškovams pirmenybės tvarka įsigyti parduodamą ginčo turtą dar prieš siūlant šį turtą parduoti tretiesiems asmenims. Ieškovai, vadovaudamiesi taip pat ir Aprašo 19 punktu, teigia, kad atsakovė, prieš paskelbdama aukcioną, privalėjo pateikti ieškovams privalomą pasiūlymą įsigyti turtą už pradinę jo kainą, taikant aukciono sąlygose nustatytas atsiskaitymo sąlygas, ir galėtų inicijuoti turto pardavimą aukciono tvarka tik ieškovams atsisakius pasinaudoti pirmumo teise. Atsakovė, nepateikusi ieškovams pranešimo apie ketinimą parduoti ginčo turtą nei per notarą, nei tiesiogiai raštu, pažeidė CK 4.79 straipsnio 2 dalyje ir Aprašo 19 punkte numatytą bendraturčių pirmenybės teisės įgyvendinimo tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

Ieškovai (toliau ir –apeliantai) apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovės 2016 m. gruodžio 13 d. informavimas apie ginčo turto pardavimą aukciono būdu bei šio aukciono sąlygas nesudarė apeliantams galimybės realizuoti jų kaip bendraturčių pirmenybės teisę įsigyti ginčo turtą. Nepateikdama apeliantams pasiūlymo pasinaudoti jiems įstatymais garantuojama pirmumo tvarka įsigyti ginčo turtą, atsakovė pažeidė valstybės turto pardavimo tvarką bei teisėtus apeliantų interesus.Pagal CK 4.79 straipsnio 1 dalį ir iki 2017 m. kovo 11 d. galiojusio Aprašo 19 punktą, atsakovė turėjo teisę inicijuoti ginčo turto aukcioną ir paviešinti aukciono sąlygas tik su sąlyga, jei prieš tai buvo realizuota apeliantų kaip bendraturčių pirmumo teisė pirkti ginčo turtą. Todėl atsakovė, prieš paskelbiant ginčo turto aukcioną, privalėjo pateikti apeliantams privalomą pasiūlymą įsigyti ginčo turtą už pradinę jo kainą – 5 354 Eur ir taikant atsiskaitymo sąlygas, kurios būtų nustatomos šį turtą parduodant aukciono būdu. Tokį Aprašo 19 punkto aiškinimą patvirtina byloje esantis Teisingumo ministerijos 2016 m. rugpjūčio 11 d. raštas Finansų ministerijai. Ginčo turto kaina yra rinkos kaina, nustatyta nepriklausomo rinkos vertintojo ir, kol nenuginčyta teisme, laikytina teisinga. Aprašo 19 punkte įtvirtinta taisyklė neprieštarauja turtą parduodančio bendraturčio interesams turtą parduoti už didžiausią kainą, nes turtą parduodant aukciono būdu neatmestina, kad pirmasis aukcionas gali neįvykti, o kitame aukcione turtas gali būti parduotas dar mažesne nei pirmajam aukcionui nustatyta pradinė kaina. Todėl Aprašo 19 punkte įtvirtinta bendraturčio pirmenybės teisės įgyvendinimo tvarka atitinka viešosios teisės reikalavimus dėl valstybės turto pardavimo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.Tai, kad CK 4.79 straipsnis taikytinas subsidiariai VSTVNDĮ atžvilgiu, nereiškia, kad pagal šiame įstatyme numatytą tvarką valstybei priklausantis bendrąja nuosavybe esantis turtas gali būti parduodamas bendraturčiui tik tuomet, jei šis už parduodamą turto dalį pasiūlė aukcione didžiausią kainą. VSTVNDĮ detaliai nereglamentuoja valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos, tačiau ją paveda nustatyti Vyriausybei, kuri tai įgyvendino nagrinėjamu atveju aktualiu Aprašu. 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojus VSTVDĮ naujai redakcijai ir Vyriausybei atitinkamai patvirtinus jį įgyvendinantį Aprašą, dar prieš skelbiant aukciono sąlygas bendraturčiui turi būti pateiktas pasiūlymas ne aukciono tvarka pirkti valstybės parduodamą turto dalį už jo pradinę aukcionui nustatytą kainą. Kasacinio teismo praktika dėl bendraturčio pirmenybės teisės pagal CK 4.79 straipsnį realizavimo, suformuota aiškinant ir taikant iki 2014 m. spalio 1 d. galiojusį VSTVNDĮ, yra nebeaktuali. Ginčo turtas susideda iš dviejų skirtingų rūšių daiktų dalių, t. y. garažo ir jam priskirto žemės sklypo. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad garažo dalis yra laikytina pagrindiniu daiktu, o sklypo dalis – antraeiliu, kurį ištinka pagrindinio daikto likimas. Todėl CK 4.79 straipsnyje įtvirtinta bendraturčio pirmenybės teisė negali būti aiškinama kaip „bendriausio pobūdžio“ ir teismo neginama vien dėl to, kad atsakovė ketina parduoti garažo dalį kartu su jai priskirta sklypo dalimi. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatė visas svarbias faktines bylos aplinkybes, padarė teisingas išvadas, teisingai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas. Valstybės ir savivaldybių turto pardavimo bei nuosavybės teisių į šį turtą perleidimo sąlygos ir tvarka reguliuojami specialaus įstatymo – VSTVNDĮ bei jį įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų. Todėl šiuo atveju CK nuostatos taikomos subsidiariai. CK 4.79 straipsnio 1 dalies nuostatos turi būti taikomos atsižvelgiant į viešojo aukciono paskirtį bei tikslus ir specialias VSTVNDĮ nustatytas valstybės turto pardavimo sąlygas, tarp jų ir sąlygą, kad turto pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos su didžiausią kainą pasiūliusiu viešo aukciono dalyviu.VSTVNDĮ nėra nustatyta specialaus bendrąja nuosavybe esančio valstybės turto pardavimo būdo, taikytino bendraturčiams, o CK 4.79 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, o viešo aukciono būdu parduodamo valstybės turto kaina yra didžiausia aukcione pasiūlyta kaina. Ginčo teisiniams santykiams yra taikytinas ne VSTVNDĮ 20 straipsnio 1 dalies 8 punktas, o 21 straipsnis, reglamentuojantis valstybės ir savivaldybių turto pardavimą viešo aukciono būdu. Aprašas nenustato turto pardavimo kitu (ne aukciono) būdu procedūrų ir sąlygų. Be to, Aprašo 19 punkto nuostata yra prieštaringa, nenuosekli ir neatitinka VSTVNDĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodytos viešo aukciono sąvokos bei sąlygos, kad turto pirkimo-pardavimo sutartys turi būti sudaromos su didžiausią kainą pasiūliusiu viešo aukciono dalyviu. Aprašo 19 punkto nuostata neatitinka taip pat ir CK 4.79 straipsnio nuostatų, pagal kurias bendraturčiai turi teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis turtas parduodamas. Be to, iki pakeitimo galiojusiame Aprašo 19 punkte nebuvo nustatyta sąlyga, kad aukcionas nevykdomas jeigu valstybės nekilnojamasis turtas bendros dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, taip pat nėra aiškiai nustatyta, kad atsakovė turi parduoti turtą bendraturčiams už pradinę aukcionui nustatytą turto kainą. Skunde nurodoma Teisingumo ministerijos nuomonė dėl Aprašo pakeitimo projekto jokios įrodomosios reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi.Tiek iki 2014 m. spalio 1 d. galiojusioje VSTVNDĮ redakcijoje, tiek šiuo metu galiojančioje redakcijoje valstybės ir savivaldybių turto pardavimą viešo aukciono būdu reglamentuojančios teisės normos yra iš esmės nepakitusios, taip pat nebuvo bei nėra atskirų nuostatų dėl viešame aukcione parduodamo (pagal ankstesnį teisinį reguliavimą - privatizuojamo) turto bendraturčių pirmenybės teisės įgyvendinimo. Apeliantai 2016 gruodžio 13 d. per notarą siųstame pranešime buvo informuoti apie planuojamą vykdyti ginčo turto aukcioną. Nurodytu pranešimu atsakovė realizavo apeliantų kaip bendraturčių teisę iš anksto žinoti apie ketinimą parduoti bendrąja nuosavybe esančio turto dalį bei sudarė visas sąlygas šį turtą įsigyti, dalyvaujant aukcione.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

Byloje nustatyta, kad apeliantams ir valstybei dalinės nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos (garažas) ir žemės sklypas. Atsakovė 2016 m. gruodžio 13 d. pranešime informavo apeliantus apie garažo dalies ir žemės sklypo dalies pardavimą aukciono būdu ir šio aukciono sąlygas. Apeliantai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovę pateikti jiems, kaip bendraturčiams, pasiūlymą pasinaudoti pirmenybes teise pirkti ginčo turtą už aukcione numatytą jo pradinę pardavimo kainą. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus laikė nepagrįstais, todėl jo netenkino. Apeliantai, nesutikdami su tokiu sprendimu, padavė apeliacinį skundą.CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (jų nenurodė ir apeliantai), apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).Apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliantai pareikštus reikalavimus grindžia CK 4.79 straipsnio 1, 2 dalyse ir Aprašo 19 punkte numatyta bendraturčių pirmenybės teisės įgyvendinimo tvarka, kurią, apeliantų teigimu, atsakovė yra pažeidusi. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių argumentus, neturi pagrindo nesutikti su skundžiamo sprendimo išvadomis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad valstybės ir savivaldybių turto pardavimo bei nuosavybės į jį perleidimo sąlygas ir tvarką reguliuoja specialus įstatymas – VSTVNDĮ, todėl CK normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja šis įstatymas (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad CK 4.79 straipsnis, numatantis bendraturčio pirmenybės teisę įsigyti kito bendraturčio parduodamą turto dalį, VSTVNDĮ nuostatų atžvilgiu taikytinas, bet tik subsidiariai.VSTVNDĮ 20 straipsnio 1 dalyje nurodyti atvejai ir būdai, kuriais valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti perduodamas kitų subjektų nuosavybėn. Pagal šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą Lietuvoje ir užsienio valstybėse esantis valstybės nekilnojamasis turtas ir jam priskirtas žemės sklypas, taip pat kiti nekilnojamieji daiktai, išskyrus šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus atvejus (šie atvejai nėra aktualūs nagrinėjamai bylai – teismo past.), parduodami šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. viešo aukciono būdu. Taigi, valstybei priklausančio nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo perdavimas kitų subjektų nuosavybėn galimas parduodant jį tik tokiu būdu. Kitokie - be viešo aukciono -nagrinėjamos bylos ginčo objektu esančio turto perdavimo būdai šiame įstatyme nenumatyti. Kartu tai suponuoja išvadą, kad valstybei priklausantis turtas turi būti parduotas už viešame aukcione pasiūlytą didžiausią kainą.Apeliantai iš esmės šio teisinio reglamentavimo ir nekvestionuoja, tačiau teigia, kad nagrinėjamu atveju, t.y. esant parduodamo turto bendraturčių, taikytinas VSTVNDĮ 20 straipsnio 1 dalies 8 punktas, nustatantis, kad valstybės turtas gali būti perleistas kitų subjektų nuosavybėn kitais šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais būdais. Kitaip tariant, jų nuomone, CK 4.79 straipsnis patenka į paminėtos normos apimtį, o dėl to parduodant bendrąja nuosavybe esančią valstybei priklausančią turto dalį, dėl kurios įsigijimo bendraturtis pareiškia savo valią pasinaudoti pirmenybės teise pagal CK 4.79 straipsnį, viešas aukcionas yra tinkamas būdas tik tuo atveju, jei bendraturtis nesinaudojo teise įgyti turto dalį už pradinę kainą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantų argumentais, nes CK 4.79 straipsnis nustato ne turto perleidimo būdą/us, o tik suteikia bendraturčiui pirmenybės teisę įsigyti kito bendraturčio dalį, bet ir tai tik ta kaina, kuria ta dalis parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis. Todėl sutiktina su atsakove, kad nagrinėjamu atveju VSTVNDĮ 20 straipsnio 1 dalies 8 punktas netaikytinas. Kaip minėta, apeliantai savo reikalavimus grindžia taip pat ir iki 2017 m. kovo 11 d. galiojusio Aprašo 19 punktu, teigdami, kad pagal jį atsakovė turėjo teisę inicijuoti ginčo turto aukcioną ir paviešinti aukciono sąlygas tik tuo atveju, jei prieš tai buvo realizuota apeliantų kaip bendraturčių pirmumo teisė pirkti ginčo turtą. Teisėjų kolegija su tokio pobūdžio apeliantų argumentais taip pat neturi pagrindo sutikti. Aprašo (galiojusio iki 2017 m. kovo 11 d.) 19 punktas nustatė, kad valstybės ar savivaldybės nekilnojamasis turtas bendros dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, aukcionas gali būti inicijuojamas CK 4.79 straipsnio nustatyta tvarka, realizavus bendraturčių pirmumo teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamo nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo dalį. Tokiu atveju aukciono organizatorius rašytiniame pranešime apie ketinimą parduoti savo nekilnojamojo turto dalį turi nurodyti pradinę bendrą nekilnojamojo turto ir žemės sklypo pardavimo kainą, nustatytą ir apskaičiuotą pagal Aprašo 22.2 papunktį, ir Aprašo 22.9 papunkčio sąlygas, kurios būtų nustatomos nekilnojamąjį turtą parduodant aukciono būdu. Visų pirma, kaip minėta, nagrinėjamu atveju taikytina speciali teisės norma – VSTVNDĮ 20 straipsnio 1 dalies 2 punktas bei 21 straipsnis, pagal kurią valstybei priklausantis nekilnojamasis turtas (garažo dalis) ir jam priskirto žemės sklypo dalis, kitų subjektų nuosavybėn perduotini tik juos parduodant viešo aukciono būdu. Vyriausybės nutarimu patvirtintas Aprašas yra poįstatyminis teisės aktas, jis skirtas realizuoti būtent VSTVNDĮ normas, todėl jis privalo atitikti jame numatytą reglamentavimą ir negali nei pakeisti, nei papildyti minėto įstatymo. Taigi, jame ir iš esmės negalėtų būti nustatytas kitoks teisinis reguliavimas nei yra nustatytas aukštesnės galios teisės akte (VSTVNDĮ). Antra, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog iki 2017 m. kovo 11 d. galiojusio Aprašo 19 punkte ir nėra aiškiai nustatyta, kad atsakovė privalėjo parduoti ginčo turtą apeliantams už pradinę aukcionui nustatytą turto kainą, taip pat taikant atsiskaitymo sąlygas, kurios būtų nustatomos šį turtą parduodant aukciono būdu. Jei, kaip teigia apeliantai, pirmiausia turėtų būti realizuota bendraturčių pirmumo teisė įsigyti parduodamą turtą už pradinę rinkos kainą, tai reikštų, kad faktiškai turtas parduodamas be aukciono, kas, kaip jau minėta, prieštarauja VSTVNDĮ nuostatoms. Šiame kontekste pastebėtina, kad dėl Aprašo 19 punkte buvusių formuluočių galimo nevienareikšmiško interpretavimo nuo 2017 m. kovo 11 d. įsigaliojo kitokia jo redakcija. Joje nustatyta, kad aukciono organizatorius CK 4.79 straipsnio nustatyta tvarka turi (tik – teismo past.) ) pateikti bendraturčiams rašytinį pranešimą apie ketinimą aukcione parduoti savo nekilnojamojo turto dalį ir nurodyti Aprašo 22 punkte nustatytas aukciono sąlygas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, kad nepateikus jiems pasiūlymo pirmumo tvarka įsigyti ginčo turtą už pradinę kainą, atsakovė pažeidė valstybės turto pardavimo tvarką. Taip pat atmestini apeliantų argumentai, kad jų reikalavimo pagrįstumą patvirtina 2016 m. rugpjūčio 11 d. Teisingumo ministerijos raštas Finansų ministerijai. Iš minėto rašto matyti, kad jame yra pateikta tik Teisingumo ministerijos nuomonė dėl Aprašo nuostatų pakeitimo projekto, todėl sutiktina su atsakove, kad tokia nuomonė nagrinėjamu atveju neturi įrodomosios reikšmės bei negali būti laikoma oficialiu teisės aiškinimu. Jau minėta, kad CK 4.79 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bendraturčiai turi teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis turtas parduodamas. Kadangi valstybei priklausantis turtas perduotinas kitų subjektų nuosavybėn tik jį parduodant viešo aukciono būdu, ginčo turto pardavimo sąlygos, be kita ko, ir pardavimo kaina gali būti nustatytos tik jam įvykus. Tai pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, grįsdamas tokias išvadas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1596/2002 pateiktais išaiškinimais, kad CK 4.79 straipsnio taikymas privatizavimo procese nepaneigia viešo aukciono vieno iš tikslų – turtą parduoti už didžiausią kainą, o taip pat pirmenybės teisę pirkti turinčiam bendraturčiui nesudaro lengvatinių sąlygų įsigyti bendrąja nuosavybe esantį privatizavimo objektą, nes bendraturtis pirmenybės teisę pirkti turi ne bet kokia kaina, o ta kaina, kuria turtas yra parduodamas, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis. Tuo tarpu viešo aukciono būdu parduodamo turto kaina yra didžiausia aukcione pasiūlyta kaina. Apeliantų teigimu, paminėta kasacinio teismo nutartis dėl bendraturčio pirmenybės teisės pagal CK 4.79 straipsnį realizavimo yra neaktuali, nes suformuota aiškinant ir taikant iki 2014 m. spalio 1 d. galiojusį VSTVNDĮ. Sutiktina su apeliantais, kad nuo 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojo VSTVNDĮ nauja redakcija. Tačiau šiuo atveju reikšminga įvertinti, ar įsigaliojus naujai šio įstatymo redakcijai, nagrinėjamam ginčui aktualios normos iš tikrųjų pasikeitė iš esmės ir tokiu būdu, kad paminėti išaiškinimai nelaikytini aktualiais. Iki 2014 m. spalio 1 d. galiojusioje redakcijoje Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme (toliau – VSTPĮ), reglamentuojančiame valstybei ir savivaldybės nuosavybės teise priklausančio turto (akcijų ir kito turto, įskaitant ir nekilnojamąjį turtą) privatizavimą, vienas iš privatizavimo objekto būdų buvo numatytas viešas aukcionas (13 straipsnis), kiti privatizavimo būdai nagrinėjamu atveju nėra aktualūs. Nuo 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojus naujoms tiek VSTPĮ, tiek VSTVNDĮ redakcijoms, buvo atskirtas valstybei ir savivaldybės priklausančio nekilnojamojo turto pardavimas nuo įmonių akcijų privatizavimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek iki 2014 m. spalio 1 d., tiek ir po 2014 m. spalio 1 d. minėtų įstatymų nuostatas, sutinka su atsakove, kad iki pakeitimų galiojusios esminės VSTPĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentavusios valstybės ir savivaldybių turto privatizavimą viešo aukciono būdu, buvo perkeltos į VSTVNDĮ 21 straipsnio 1 dalį, taip pat reglamentuojantį valstybės nekilnojamojo turto pardavimą viešo aukciono būdu. Taigi, iš esmės valstybės ir savivaldybių turto perleidimą reglamentavusiose bei reglamentuojančiose teisės normose buvo/yra numatyta, kad valstybei priklausančio nekilnojamojo turto perdavimas tiek jį privatizuojant, tiek parduodant vykdomas viešo aukciono būdu. Todėl laikytina, kad tiek iki 2014 m. spalio 1 d. galiojusioje VSTPĮ redakcijoje, tiek ir šiuo metu galiojančioje VSTVNDĮ redakcijoje valstybės ir savivaldybių turto perdavimo kitiems asmenims teisinis reguliavimas iš esmės nėra pasikeitęs. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1596/2002 pateiktais išaiškinimais, kurie yra aktualūs ir nagrinėjamu atveju. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-897/2003, kurioje buvo kilęs ginčas dėl CK 4.79 straipsnio taikymo (bendraturčio pirmenybės teisė pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe), taip pat išaiškinta, kad vienas iš viešojo aukciono objekto pardavimo tikslų yra parduoti turtą už galimai didžiausią kainą. Todėl bendraturtis šiuo atveju galėtų pirkti ginčo turtą ne bet kokia kaina, o didžiausia aukcione pasiūlyta kaina, nes kitokiu būdu tai neatitiktų viešojo aukciono paskirčiai bei prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.).Taigi, kasacinis teismas šios nutarties 21 ir 23 punktuose nurodytose nutartyse, nagrinėdamas valstybės ir savivaldybių turto privatizavimą reguliuojančių teisės aktų ir CK 4.79 straipsnio nuostatų taikymo klausimus, konstatavo, jog viešo aukciono būdu parduodamo turto kaina yra didžiausia aukcione pasiūlyta kaina. Būtent tokia kaina, vadovaujantis CK 4.79 straipsnio 1 dalimi, bendraturtis turi pirmenybės teisę prieš kitus asmenis pirkti bendrąja nuosavybe esančią ir viešame aukcione parduodamą turto dalį, o kitoks šių nuostatų aiškinimas, pagal kurį vienam bendraturčiui bendrosios nuosavybės dalį parduodant aukcione, kitas bendraturtis turi pirmenybės teisę tą dalį iš karto pirkti už pradinį įkainavimą, prieštarautų turtą parduodančio bendraturčio teisėtiems interesams turtą parduoti už didžiausią kainą, taip pat CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pažeisti ir teisėti apeliantų interesai, nes jie 2016 m. gruodžio 13 d. pranešimu per notarą buvo informuoti apie planuojamą vykdyti ginčo turto dalies aukcioną, nurodyta pradinė turto pardavimo kaina ir kita informacija, susijusi su vykdomu viešu aukcionu. Tokiu būdu atsakovė realizavo apeliantų kaip bendraturčių teisę iš anksto žinoti apie ketinimą parduoti bendrąja nuosavybe esančio turto dalį bei sudarė sąlygas šį turtą įsigyti dalyvaujant aukcione.Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir padarė pagrįstas išvadas. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas ir skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.