Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Apylinkės teismas S. A. L. ir B. J. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, 188 straipsnio 2 dalį išteisino, nesant jų veikose šių nusikaltimų sudėties požymių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo nuomone, ekspertų išvados yra prieštaringos, ekspertų teisiamojo posėdžio metu pateikti paaiškinimai grindžiami prielaidomis bei tikėtinomis išvadomis, liudytojų parodymai taip pat yra prieštaringi, todėl teismas besąlygiškai vadovautis byloje esančiais įrodymais, byloje atliktų tyrimų išvadomis, liudytojų parodymais ir grįsti apkaltinamojo nuosprendžio prielaidomis bei hipotezėmis negali, o byloje nėra kitų įrodymų, patikimai patvirtinančių, jog išteisintųjų darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų formalūs pažeidimai tiesiogiai padarė įtaką nelaimingam atsitikimui, kurio metu nukentėjo žmonės bei buvo sugadintas didelės vertės turtas. Tačiau teismas nesiėmė priemonių pašalinti teismui kylančių abejonių ir prieštaravimų, t. y. motyvuojamoje dalyje nenurodė, kuriais liudytojų parodymais grindžia išteisintųjų nekaltumą, kurie yra prieštaraujantys, ar jie objektyvūs ir nešališki, neanalizavo visų specialistų ir ekspertų išvadų, jų pagrįstumo kitų įrodymų kontekste. Teismas, bylos nagrinėjimo pabaigoje turėdamas abejonių, išteisintųjų, jų gynėjų prašymu, esant valstybinio kaltintojo pritarimui, nepaskyrė pakartotinės krano stovumo ekspertizės ir tokiu būdu nesiekė nustatyti objektyvios tiesos.

Nustatyta ir teismo patvirtinta, jog išteisintieji pažeidė nemaža norminių aktų, tačiau šie pažeidimai neteisingai vertinti analizuojant avariją bei kilusias pasekmes. Nuo pat pradžių krano montavimo organizavimas buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Išteisintasis S. A. L. vadovauti krano montavimo darbams, panaudojant kitą automobilinį kraną KC-5473, leido galiojančios kranų darbų vadovo kvalifikacijos neturinčiam kranų priežiūros meistrui B. J., o pastarasis vadovavo minėtiems darbams neturėdamas galiojančios kranų darbų vadovo kvalifikacijos. S. A. L. buvo paskirtas atsakingu asmeniu už kranų pastatymą ir buvo įpareigotas šiuos darbus organizuoti, kontroliuoti ir vykdyti laikantis darbų vykdymo projekto, Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00, užtikrinti, kad darbus atliktų reikiamos kvalifikacijos darbuotojai, teisingai naudojantys įrenginius, mechanizmus ir kt. (AB „(duomenys neskelbtini) direktoriaus 2008-12-03 patvirtintų „Bokštinių kranų aikštelės viršininko pareigybinių nuostatų“ 1.1., 2.2., 2.5. 2.7, 2.11. punktai, AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2009-10-13 įsakymo Nr. 66 punktai 5.2., 5.8., 5.16.). 2009-12-15 AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. 99 bokštinių kranų aikštelės meistras B. J. paskirtas vadovauti krano BKSM-14P, priklausančio (duomenys neskelbtini), permontavimui užsakovo teritorijoje. Teismas dėl reikalavimo B. J. turėti kranų darbų vadovo kvalifikaciją pasisakė dviprasmiškai. Nors įstatymas reikalauja vadovaujant kranų darbui būti atestuotam kranų darbų vadovu, tačiau teismas, nepaisydamas visų išsakytų LR Valstybinės darbo inspekcijos specialistų bei ekspertų nuomonių, jog tai organizaciniu požiūriu lėmė avariją, padarė nepagrįstą išvadą, jog B. J. darbas, neturint kranų darbų vadovo kvalifikacijos, o A. S. L. leidimas kranų vadovo kvalifikacijos neturintį kranų priežiūros meistrą B. J. vadovauti krano montavimo darbams buvo tik formalus ir neturintis įtakos įvykusiam nelaimingam atsitikimui darbe pažeidimas. Teismas tiki B. J. kvalifikacija, nors neatsižvelgė į jo po įvykio sudaryto darbų aprašymo, kurį neteisingai teismas įvardijo projektu, kokybę, į jo nepakankamas žinias vykdyti pavojingus darbus, nežinojimą apie pareigą instruktuoti darbuotojus, draudimą kelti neženklintus krovinius, kelti negabaritinius ir nestandartinius krovinius neturint stropavimo schemos. Suformuota neobjektyvi teismo nuomonė, nes B. J. parodymai bei daugybės norminių aktų pažeidimai liudija tai, kad buvo vadovaujamasi sena patirtimi, nepaisant nuolat besikeičiančių norminių aktų reikalavimų, tai liudija nekompetenciją, kvalifikacijos stoką. Nepaisant to, kad B. J. buvo atestuotas kranų priežiūros meistru, bet analizuojamu atveju prieš montavimą bei montavimo metu pažeidė keletą esminių kranų darbų vadovo pareigų. Montuodami kraną, nors ir tos pačios įmonės teritorijoje, tačiau kitoje vietoje, jie privalėjo vadovautis lygiai tomis pačiomis taisyklėmis kaip ir montuojant kraną pirmą kartą. Pirmiausia montuodami krano priesvorius bei balastą jie privalėjo įsitikinti pastarųjų atitikimu techniniam projektui. B. J. vadovavo pervežant priesvorius ir balastą į įvykio vietą, t. y. automobilinio krano pagalba šiuos nemarkiruotus krovinius įkėlė ir iškėlė iš automobilio, vėliau sukėlė į krano konstrukcijas. Nors ekspertas T. D. nurodo, kad pareiga atlikti kontrolinį pasvėrimą gamyklinėje instrukcijoje nebuvo nurodyta, tačiau ekspertiniame tyrime bei išvadose net neužsimenama, jog šie svarmenys buvo neženklinti, nepažymėtas nei jų faktinis svoris, nei sudėtis, montavimo vieta krano konstrukcijose, tai vizualiai neleido įvertinti tikrojo svorio. Be to, svarmenys nebuvo visiškai identiški, griežtai taisyklingos formos, o B. J. negalėjo, neturėdamas kranų darbų vadovo kvalifikacijos, vadovauti mobiliojo krano darbui ir minėtų svarmenų pakrovimui, pervežimui bei iškrovimui, montuojamo krano konstrukcijų bei strėlės pakėlimui. B. J. nepaisė taisyklių DT 8-00 punkte 117.7 nurodyto griežto draudimo kelti neženklintus, viršijančius 500 kg svorį krovinius. Krano-pakrautuvo „BKSM-14PM4“ atsvaro ir balasto svorių kontrolinio svėrimo protokolu bei 2010-03-01 svėrimo aktais nustatyta, kad svarmenys leidžiamą kelti nepažymėtą krovinio svorį viršijo du, tris ar net keturis kartus, o atsižvelgiant į apžiūros protokole užfiksuotas netaisyklingas formas, svorio apskaičiavimas pagal tūrį nebuvo įmanomas, neturint tikslių duomenų apie naudotą armatūrą, betono kiekį. Vykdydami taisyklių 11.1. punktų reikalavimą išteisintieji negalėjo bokštinio krano balastui ir atsvarui naudoti neinventorinius nepaženklintus svarmenis ir juos sudėti neatsekus eiliškumo į krano konstrukcijas, tad privalėjo prieš montavimą atlikti svarmenų kontrolinį pasvėrimą ir ženklinimą. Jog AB (duomenys neskelbtini) kraną montuojantys asmenys turėjo pasitikrinti svarmenis, pripažino ir specialistas L. V., ekspertas A. S.. Jei B. J. demontavus kraną būtų tinkamai vykdęs kranų darbų vadovo pareigas ir nustatęs faktinį balasto ir priesvorio svarmenų svorį, atkreipęs dėmesį į jų neatitikimą gamyklinei instrukcijai ir pašalinęs šią priežastį, avarijos būtų išvengta. Kita vertus, specialistas L. V. atkreipė dėmesį, jog išteisintieji pasirinko technologiškai netinkamą montavimo būdą, kadangi, jo manymu, reikėjo pirmiau sudėti visus balasto ir tik kelis priesvorio svarmenis, pakelti ir įtvirtinti strėlę ir tik po to sudėti likusius svarmenis. Savaime suprantama, kad kitu kranu pakėlus strėlės galą kranas neteko atramos ir svorio centras pakito. Tačiau, atsižvelgiant į išteisintojo B. J. parodymus, galima daryti kategorišką išvadą, kad svarmenų svorio neatitiktis gamyklinei instrukcijai nebuvo lemiantis krano nestovumą veiksnys, kadangi kranas buvo demontuotas tuo pačiu būdu ir ta pačia tvarka (išskyrus strėlės montavimą skersai bėgių), kaip ir montuojamas, ir krano strėlei atsiradus tokioje pačioje analogiškoje padėtyje kranas negriuvo.

Tai, kad S. A. L., B. J. kvalifikacijos neturėjimas buvo viena iš įvykio priežasčių, patvirtina Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2010-01-26 Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 2. Akte konstatuota, kad pavojingo darbo – bokštinio krano montavimo darbų netinkamam atlikimui, montuojamo krano strėlės kėlimui automobiliniu kranu, verčiant montuojamą kraną, įtaką darė tai, kad krano montavimo darbams vadovavo, o darbus atliko darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais neapmokyti ir neatestuoti darbuotojai. Tuo pažeisti kaltinime nurodyti norminiai aktai: Darbo kodekso 268 straipsnio 1 dalis, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalis, 27 straipsnio 4 dalis, LR socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A1-223/V-792 patvirtintų „Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų“ 3 punktas (mokomi pavojingus darbus dirbantys asmenys), 12.1. punktas, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 28 d. Nr. 351 įsakymu patvirtintų „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00“ 52 punktas, 84 punktas

B. J. dirbo vadovaudamasis sena patirtimi, tačiau neturėdamas žinių apie pasikeitusius norminių aktų reikalavimus vykdyti pavojingus darbus, neturėdamas įgūdžių rengti darbų vykdymo projektus, technologines korteles, paskyras-leidimus pavojingiems darbams atlikti, kaip teisingai vykdyti darbus su kranu, tinkamai instruktuoti darbuotojus, kokias ir kokios kvalifikacijos darbuotojams paskirti užduotis ir pan. Vadovaujantis B. J. parodymais (apie tai, kaip jis žinojo, suprato ir vykdė norminių aktų reikalavimus), galima teigti, kad jis neturėjo reikiamos kvalifikacijos krano montavimo darbams atlikti, ir tai, vadovaujantis 2011-02-10 ekspertizės aktu Nr. l1-3425(10), taip pat lėmė nelaimingą atsitikimą organizaciniu požiūriu.

Nepagrįstas ir nesuprantamas teismo argumentas, jog išteisintieji galėjo nesilaikyti krano montavimo instrukcijos, nes tariamai kažkada buvo tam tikros įstaigos leista naudoti automobilinius kranus montuojant stacionarų kraną BKSM-14PM, tačiau šis dokumentas nerastas nei krano techniniame pase, nei kitur archyvuose. Bet kokie krano montavimo technologiją keičiantys dokumentai turi būti saugomi techniniame pase, gamyklinėje instrukcijoje ir jokie technologiškai nepagrįsti kitų analogiška veikla ne Lietuvoje besiverčiančių įmonių raštai negali būti laikomi įrodymais, patvirtinančiais kitokią montavimo galimybę. Nei gamyklinėje instrukcijoje, nei byloje nėra pateiktas gamintojo ar jo įgaliotos įstaigos leidimas keisti montavimo tvarką. Teismas turėtų vertinti ne išteisintųjų ir liudytojų, kurie parodė, kad tokių kranų asmeniškai nemontavo ir nežino, ar buvo parengti kokie projektai montuojat panašius kranus, argumentus. Visi teismo nurodyti liudytojai buvo iškviesti išteisintųjų prašymų, todėl jų parodymai vertintini kritiškai, kadangi jie nepatvirtino aplinkybės, jog montavo tokiu būdu, kaip buvo montuojamas kranas įvykio metu. Išteisintieji turėjo vadovautis technine dokumentacija, o keičiant technologiją, parengti ir suderinti projektą.

Neturėdami ir nesusipažinę su montuojamo krano gamykline instrukcija, išteisintieji krano montavimą atliko ant pokraninio kelio, kurio ilgis neatitiko gamyklinės instrukcijos (vietoj 25 metrų buvo įrengtas 12 metrų), nepasitikrinę pastarojo kokybės, negavę pokraninio kelio įrengimo bei kitų dokumentų. Išteisintieji turėjo stabdyti darbus ir toliau tęsti atlikę projektinius skaičiavimus, pagrįstai įsitikinę, jog pokraninio kelio ilgio neatitikimas, jo aukščio amplitudės neturės įtakos krano stovumui. Tačiau pokraninio kelio ilgis tapo nereikšmingas, kai krano strėlę ir montuojamo krano portalą įkabino ne išilgai, kaip reikalauja gamintojas, o skersai kelio bėgių, kadangi krano atraminė riba buvo sumažinta iki 6 metrų (atstumo tarp krano bėgių).

Iš teismo išdėstytų faktinių aplinkybių bei motyvų nėra aišku, ar teismas mano, jog darbų vykdymo projektas buvo parengtas, ar ne, ir kodėl jo neparengimas organizaciniu požiūriu, kai visi procese dalyvavę ekspertai, specialistai patvirtino priešingai, nepadarė įtakos krano virtimui. Kranas yra potencialiai pavojingas įrenginys ir Lietuvos Respublikos įstatymai numato, kad jo montavimas yra pavojingas darbas. Atliekant pavojingą darbą darbuotojai instruktuojami specialiu instruktažu darbo vietoje pagal užduotį, paskyrą-leidimą ar kitą dokumentą. Šio reikalavimo išteisintieji privalėjo ypatingai laikytis pakeitę krano montavimo technologiją. Išteisintasis B. J. pripažino, kad neturėjo jokio darbų vykdymo projekto, o atsitikimą tyrusiai komisijai pateikė veiksmų aprašymą, kurį padarė po įvykio (nurodė, kaip jie dirbo). Šiuos pastarojo parodymus patvirtina ir paties B. J. po įvykio LR Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriui rašyti pasiaiškinimai (B. J. nurodė, jog 2009-12-30 montavimo darbus atlikinėjo techninės dokumentacijos neturėdamas, vadovavosi tik patirtimi, o analogiško krano su metaline atotampa montuoti neteko). Nors išteisintasis S. A. L. tvirtino, kad projektas buvo, tačiau jo parodymus paneigia 2010-01-22 potencialiai pavojingo įrenginio avarijos tyrimo komisijos posėdžio protokole Nr. 3 užfiksuotas paties pasisakymas apie projekto nebuvimą. Be to, ekspertai A. S., T. D., L. J. V. patvirtino, kad B. J. po įvykio parengtas ir patvirtintas darbų aprašymas neatitinka krano BKSM 14PM4 montavimo darbų vykdymo projektui keliamų reikalavimų, eigos aprašymas neprilygsta projektinei dokumentacijai. B. J. nemokėjo ir nežinojo, kaip reikia rengti krano montavimo vykdymo projektą, ir, jo paties manymu, dėl turimos patirties jam nereikėjo, tačiau nustatyta, kad projektinės dokumentacijos neparengimas ir tinkamas nepasiruošimas sąlygojo nemaža kitų pažeidimų ir, žinoma, krano virtimą.

Kranų darbų vadovas privalo tiesiogiai vadovauti darbams, kai kranu keliamas stambus negabaritinis krovinys. Krano strėlė (kaip ir kitos konstrukcijos, kurias montavo mazgais) laikoma stambiu negabaritiniu kroviniu, o įvykio metu jis buvo viena dalimi sujungtas su krano portalu, tai kėlimo procesą darė technologiškai sudėtingesnį. S. A. L. bei B. J. neturėjo darbų vykdymo projekto, kuriame būtų nurodyta, kaip tinkamai atlikti krano strėlės montavimą ne savimontažu, o naudojant kitą kraną, kokią įtaką krano konstrukcijoms ir visai montavimo eigai turės montavimas ne išilgai, kaip to reikalauja gamintojas, o skersai bėgių, neturėjo nei stropavimo schemos, nei kitų techninių dokumentų, kuriuose būtų apskaičiuota, kurioje vietoje reikia stropuoti krano strėlę, kokiu kampu, iš kurios vietos atlikti strėlės pakėlimą, jog pastaroji, buvusi kaip atsvara, neturėtų įtakos kitų krano konstrukcijų stovumui/stabilumui.

Išteisintųjų prašymu iškviesti liudytojai V. B., K. M. parodė, kad dar prieš Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą „Statybos (Mechanizacijos) trestas“ leido kranus montuoti panaudojant kitus kranus, tačiau patikslino, kad patys tokio rašto (leidimo) nematė, su juo nesusipažinę (turinio nežino) ir tokių kranų, kuris virto įvykio metu, montavę nebuvo. Priešingai, šie liudytojai patvirtino, kad prieš montuodami neženklintus krano svarmenis pasisverdavo, pasižymėdavo (kadangi, nežinant naudotų medžiagų, negali apskaičiuoti svorį pagal tūrį), prieš montavimą buvo išrašoma paskyra-leidimas, su ja supažindinami, o montavimo metu jokie kiti darbai (tokie kaip suvirinimo) ant krano konstrukcijų negalimi (draudžiami). Liudytojas K. M. patvirtino, kad montavimas krano strėlės skersai pokraninio kelio bėgių gali turėti įtakos krano stovumui, todėl visuomet reikia vadovautis instrukcija. K. S. parodė, kad AB (duomenys neskelbtini) montavimui naudoja kranus, tačiau tai atlieka kitokia tvarka, t. y. surinkus krano bokštą, įkabinus strėlę, uodegoje įdeda tik vieną priesvorį ir pakėlus bei įtvirtinus visiškai strėlę sudeda kitus priesvorius, taip užtikrindami krano stovumą.

Išteisintieji vykdė pavojingus darbus projektinėje dokumentacijoje neįvertinę, kokią įtaką turės pakeista (ne gamintojo patvirtinta) krano montavimo eiga, krano konstrukcijas veikiantys krūviai, fizikos jėgos, ir veikė nepaisydami norminių aktų reikalavimų. Aplinkybę, jog krano virtimui įtakos turėjo ne tiek krano balasto ir atsvaro svorių neatitikimas krano techniniam pasui, kiek krano montavimas nesivadovaujant gamintojo reikalavimais, patvirtina B. J. parodymai, jog kranas buvo demontuotas analogiška tvarka kaip ir montuojant, tačiau krano strėlė buvo nuleista ne skersai, o išilgai pokraninio kelio bėgių. Vadinasi, demontavimo metu krano strėlė tam tikru momentu buvo toje pačioje padėtyje kaip ir montavimo metu, tačiau kranas negriuvo, nes pakeitus montavimo technologiją veikė skirtingos jėgos nei demontavimo metu. Pirmiausia demontuojant kraną ir leidžiant krano strėlę žemyn automobiliniu kranu tarp pastarojo ir strėlės (projekcijai mažėjant) veikė traukos jėga, o 2010-01-26 potencialiai pavojingo įrenginio avarijos tyrimo akte nurodyta, kad atliekant krano strėlės kėlimą nebuvo įvertintos jėgos, veikiančios ne tik vertikaliai (kėlimo kryptimi), bet ir stumiančios strėlę horizontaliai (virtimo kryptimi), nes keliant strėlę, kurios viena dalis pritvirtinta prie stiebo – strėlės, projekcija didėjo. Be to, krano nestabilumui įtakos turėjo ir tai, kad krano strėlė į montuojamo krano portalą buvo įkabinta ne išilgai, o skersai bėgių, strėlė į darbinę padėtį buvo keliama skersai bėgių kelio ašies, tuo sumažinant krano stabilumą, t. y. sumažintas krano atraminis kontūras nuo 8 m (įvertinant krano fiksavimo prie bėgių griebtuvų padėtį) iki 6 m (atstumas tarp bėgio kelio ašių). Taipogi krano važiuoklės vežimėliai ir portalo rėmas nebuvo pagal gamintojo reikalavimus pritvirtinti vielinėmis sąsukomis iš 6 mm skersmens 6 vielų prie kelio bėgių. Specialistas L. V. patvirtino, jog, kai kranas sumontuotas, jo strėlė veikia priešinga kryptimi nei priesvoriai, o strėlei esant nuleistai, veikia didesnės verčiančios jėgos.

2010-09-03 ekspertizės akte Nr. 10-08/01 konstatuota, kad įvertinus faktines aplinkybes kartu (balasto ir priesvorio svorius, vėjo apkrovą, kelio niveliaciją, krano strėlės padėtį kelio ašies atžvilgiu) bokštinio krano strėlės pakėlimas automobiliniu kranu pagal išteisintojo B. J. po įvykio pateiktą darbų aprašymą bei parodymus tiesiogiai darė įtakos bokštinio krano nuosavo nesvirumo netekimui (griūčiai). Dėl netinkamoje vietoje atlikto stropavimo, bokštinio krano strėlės galą keliant automobiliniu kranu, susidarė tinkamos sąlygos papildomai horizontaliai jėgai, verčiančiai bokštinį kraną į atsvaro pusę, atsirasti. Priklausomai nuo bokštinio krano strėlės galo pakėlimo automobiliniu kranu aukščio, didėjo horizontalios jėgos dedamoji, verčianti bokštinį kraną. Rangovas, atlikdamas krano montavimą pagal pakeistą technologinę eigą, turėjo paruošti darbų technologijos projektą, kuriame privalėjo atlikti pakeistos montavimo technologijos įtakos bokštinio krano laikančiosioms konstrukcijoms ir stovumui (montavimo metu) projektinius patikrinamuosius skaičiavimus. Šio projekto sudėtyje privalėjo būti paruošta nauja krano montavimo darbų technologinė kortelė su darbuotojų saugos ir sveikatos sprendiniais bei nurodytomis kolektyvinėmis ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Ekspertizės akte atlikus konstrukcinius skaičiavimus nustatyta, kad kranas prarado nesvarumą, kai strėlės įkabinimo į krano portalą mazge įvertinant įvykio metu veikusias meteorologines sąlygas ir atsvaro bei balastų faktinius svorius veikė papildoma horizontali 7,08 tonų jėga, nukreipta į atsvaro pusę.

Aiškinantis šios jėgos kilmę visi apklausti ekspertai, specialistai vienbalsiai pateikė vienintelę galimą priežastį – įtakos nelaimingam atsitikimui galėjusią turėti bokšto ir strėlės sujungimo mazgo būklę. Nustatyta, kad krano strėlė į portalą buvo įkabinta skersai pokraninio kelio bėgių ir neturint aiškaus atskaitos taško (bėgių), nebuvo užtikrintas 90° kampas tarp strėlės ir portalo. Kad buvo apribotas kraną ir portalą jungiančių ašių paslankumas, patvirtino ir išteisintasis B. J., jog įkabinus strėlę ją laikančius pleištus reikėjo įkalti, lengvai neįsistatė. L. V. teigimu, paslankumo suvaržymas galėjo būti dėl perkišamo kaiščio, jo deformacijos ir pan. Vadinasi, susidariusi suminė stūmimo dėl netinkamo strėlės pakėlimo bei strėlės ir portalą jungiančių mazgų nepaslankumo jėga ir nuvertė kėlimo kraną, kurio stabilumas buvo sumažėjęs dėl netinkamo krano pastatymo, o faktinis balasto ir priesvorio skirtumas, pokraninis kelias krano savaiminiam nesvirumui įtakos neturėjo.

Teismas neteisingai interpretavo nukentėjusiojo S. R. parodymus, manydamas, kad pastarasis bei A. G. buvo instruktuoti tinkamai. Teismas neįsigilino į tokio instituto, kaip instruktavimas, esmę, kuris grindžiamas tuo, kad darbo vietoje darbuotojui turi būti pranešama apie visus rizikos veiksnius, priemones nuo jų apsisaugoti, darbų atlikimo eigą, technologiją ir pan., ypatingai tais atvejais, kai naudojami potencialiai pavojingi įrenginiai, atliekami pavojingi darbai. Nors S. R. iki įvykio 2009-09-16 buvo pasirašytinai, kaip nurodė nukentėjusysis, per pusvalandį supažindintas su 13 instrukcijų ir pasirašė žurnale, A. G. iki įvykio 2009-03-06 buvo pasirašytinai supažindintas su 18 instrukcijų ir pasirašė žurnale, tačiau šis eilinis instruktavimas buvo kitoje darbo vietoje atliekant kitokio pobūdžio darbus, tai patvirtina, jog sutartis, kuria AB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje atlikti jai priklausančio krano-pakrautuvo BKCM-14II demontavimą, pervežimą ir sumontavimą, buvo sudaryta tik 2009-12-02. Jei nesikeičia darbo pobūdis, darbuotojas privalo būti instruktuotas ne rečiau kaip kartą metuose, o keičiantis darbui, imant naudoti naujas priemones, įrenginius, naują technologiją – prieš tokio darbo pradžią. Taigi pasikeitus darbo vietai (UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje), krano statymo eigai (montuojant ne pagal gamintojo reikalavimus), išteisintieji privalėjo išsamiai ir pasirašytinai supažindinti toje vietoje bet kokius darbus atliksiančius darbuotojus su darbų vykdymo projektu. Krano montavime dalyvavę asmenys ir patys išteisintieji patvirtino, kad darbuotojai nebuvo informuoti apie tai, kokių saugos reikalavimų reikia laikytis montavimo metu, jog išteisintieji savavališkai be techninių skaičiavimų keičia gamintojo patvirtintą montavimo tvarką ir kokie rizikos veiksniai gali dėl to atsirasti. Nei S. R., nei A. G. nebuvo instruktuoti darbo vietoje apie tai, kokia eiga ir kokie darbai bus atlikti. Pastarieji nežinojo ir nebuvo įspėti, kad jiems atliekant darbus aukštyje bus keliama į krano konstrukcijas įkabinta strėlė. Jokių darbų, išskyrus suvirinimą, S. R. prie šio krano atlikti neturėjo ir niekas jiems nenurodė, kad reikės viršuje atlikti kokius nors kitus darbus. Nors S. R. nurodė, kad mokėjo iš savo patirties naudotis saugos diržu, kaip dirbti aukštyje, tačiau akivaizdu, kad jo žinios buvo paviršutiniškos. Visi darbuotojai naudojosi keliais diržais (asmeniškai nebuvo išduodami), kuriems įvykio metu nebuvo atlikta patikra. S. R. ir A. G. nebuvo įspėti apie strėlės pakėlimą būtent tuo momentu, kai jie, atlikus darbus, nusisegė saugos diržus ir ėjo leistis žemyn. Be to, S. R., A. G. nebuvo atestuoti aukštalipiai, t. y. įvykio metu išteisintieji neturėjo teisės jiems paskirti atlikti suvirinimo darbų aukštyje, kai vienintelė apsaugos nuo kritimo priemonė yra apraišai (saugos diržai). Taigi laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 1386 „Dėl pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo“ 3.4.7. punkto bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-287/V-611 patvirtintų „Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų“ 2 dalies 5 punkto reikalavimų, išteisintieji privalėjo krano montavimą atlikusius darbuotojus ne tik instruktuoti, bet ir apmokyti. O neįvykdžius minėtų reikalavimų, suvirinimo darbus reikėjo pavesti atlikti ant žemės dar nesant sumontuotoms krano konstrukcijoms ir taip būtų išvengta žmonių aukų.

Taigi nukentėjusysis S. R., žuvusysis A. G. atliko pavojingus darbus naujoje darbo vietoje pirmą kartą vykdant tokio krano montavimo darbus. Pavojingam darbui su kranu atlikti taikomi griežtesni reikalavimai, ypatingai tuomet, kai kinta darbo vieta ir atsiranda nauji, anksčiau nebuvę rizikos veiksniai. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1-107 patvirtintoje „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkoje“ įtvirtinta (31.1.1. punktas) pareiga papildomai instruktuoti darbuotoją atsiradus naujiems arba pasikeitus darbo aplinkos rizikos veiksniams, keliantiems pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, pakeitus darbo vietą. S. R. patvirtino, kad įvykio metu toje vietoje kartu su A. G. dirbo pirmą kartą, tad, be abejonės, pasikeitus darbo aplinkai jie turėjo būti instruktuoti papildomai tiksliniu instruktažu pagal paskyrą- leidimą. Nei mokymo įstaigoje, nei įmonėje S. R., A. G. ir kiti darbuotojai nebuvo apmokyti montuoti-demontuoti krano EKCM-14nM4 ir būtent tokiu būdu, koks buvo pasirinktas, o B. J. nebuvo atestuotas darbo su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovu, todėl negalėjo vadovauti montuojamo bokštinio krano strėlės pakėlimo darbui automobiliniu kranu. S. R. parodė, kad įvykio metu buvo paskirta užduotis atlikti tvorelės suvirinimo darbus krano viršuje, o montuoti kraną jam neteko, tokių darbų neatliko ir apmokytas, instruktuotas nebuvo.

Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklės DT 8-00 draudžia (106 p.) krano galerijoje dirbti darbus, jei darbai nevykdomi saugiai (nesiimta priemonių, kad žmonės nenukristų nuo krano) bei tuo metu, kai kranu keliami arba perkeliami kroviniai. S. R. teigimu, jis atlikdavo tik suvirinimo darbus, apie tai, jog bus keliama strėlė ir jiems reikės dalyvauti montavime, nieko nežinojo ir prieš pat krano virtimą buvo pabaigę darbus, ėjo link kopėčių leistis žemyn. Taigi B. J. pažeidė ir AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2004-07-23 įsakymu Nr. 242 patvirtintos „Kranus montuojančio darbuotojo darbų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.74“ 4.1. punkte įtvirtintą draudimą montuojant (išmontuojant) kraną atlikti kokius nors kitus darbus ir leisti darbo vietoje būti montavimo darbų neatliekantiems asmenims. B. J. nevykdė jam darbdavio priskirtų pareigų (AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2008-12-03 patvirtintų „Bokštinių kranų aikštelės meistro pareigybinių nuostatų“ 2.2., 2.4., 6.4., 6.7. punktai), neišaiškino darbininkams darbo sąlygų ir specifikos, neteisingai paskyrė darbininkus pagal kvalifikaciją, nevedė darbo vietoje saugos instruktažo, pakitus darbo procesui neinformavo darbuotojų apie pavojingus ir kitus rizikos veiksnius darbo vietose ir jų poveikį jų gyvybei. Iš tiesų tokios darbo aplinkos sukūrimas parodo, jog išteisintieji veikė nusikalstamai nerūpestingai.

Tolesnėje eigoje įvykį lėmusi sąlyga yra neteisėtas krovinio - į krano portalą įkabintos strėles kėlimas kranu ant krano konstrukcijų esant žmonėms bei neturint kranų darbų vadovo kvalifikacijos. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija nelaimingo atsitikimo darbe aktuose pateikė išvadą, kad krano konstrukcijos kėlimas, kai ant kitų jos dalių yra žmonių, laikytinas pažeidžiančiu „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00“ 118 punkto nuostatas ir lėmusiu vieno darbuotojo mirtį bei kito sužalojimą. Nors ekspertas T. D. parodė, kad nelaiko tai pažeidimu, tačiau nebuvo visiškai įsitikinęs ir kategoriškas šiuo aspektu, kadangi krano strėlė buvo sujungta su krano konstrukcija ir laikytina vienu objektu, t. y. kroviniu, ant kurio neturi būti jokių žmonių, ir krovinys negali būti prišalęs, prikibęs ar pritvirtintas. Kita vertus, kėlimo metu darbuotojai nebuvo įspėti apie tokius veiksmus ir ruošdamiesi lipti žemyn nebuvo prisisegę saugos diržų.

Teismas nepagrįstai suabejojo pokraninio kelio kokybe, kurią po avarijos iškėlė išteisintieji. Kad pokraninis kelias nebuvo tinkamas, paneigia byloje esantys rašytiniai duomenys, kurių teismas neanalizuoja ir nesivadovauja, t. y. įrodymus vertina nevienodai. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-3425(10) konstatuota, kad pokraninis kelias nebuvo avarijos priežastis. Bokštinio krano BKSM-14PM4 montavimo avarijai tirti kompanijos (duomenys neskelbtini) (potencialiai pavojingo įrenginio savininkas) generalinio direktoriaus 2009-12-30 įsakymu Nr. 40 sudarytos komisijos 2009-12-30 pasitarimo, kuriame dalyvavo ir pasirašė išteisintasis S. A. L., protokolu, kuriame užfiksuota, kad grunto pagrindai po bokštinio krano montavimo vieta bei automobilinio krano atramomis stabilūs, pietinės pusės pokraninio kelio plokštę išstūmė virstantis bokštinis kranas. Vadinasi, bokštinis kranas buvo sumontuotas ant nejudinto ir tinkamai sutankinto grunto. 2010-09-03 ekspertizės akte Nr. 10-08/01, kuriame atlikus kelio dokumentinį bei faktinį tyrimą (tyrimą atlikęs ekspertas turėjo teisę atlikti tokio statinio tyrimą), nustatyta, jog pokraninis kelias krano BKSM-14PM4 virtimui įtakos neturėjo. Pokraninio kelio inventorinės sijos buvo sumontuotos ir balastinė prizmė po sijomis įrengta pagal projektuotojo UAB (duomenys neskelbtini) parengtą projektą-schemą. Prizmės iš betono trupinių sluoksnio (storis – 50 cm) viršija gamintojo rekomendacijose nurodytą 15 cm storio skaldos sluoksnį. Pokraninio kelio betono trupinių sutankinimas buvo maksimalus per visą sluoksnį, tik paviršinis sluoksnis apie 100 mm storio išjudintas dėl krano griūties, kurios metu buvo pastumtos ir pakeltos pabėginės sijos. Apklausti liudytojai L. R., V. G. patvirtino, kad pokraninis kelias iš sertifikuotos medžiagos – 50 cm sluoksnio betono trupinių – buvo įrengtas pagal projektinę schemą ant nejudinto grunto, tankinant kas 10 cm, aukščio altitudėms nustatyti buvo naudojamas nivelyras. Liudytoja O. K. patvirtino rengusi pokraninio kelio perkėlimo į kitą vietą projektą ir nurodė, kad skalda bei smulkinti panašios frakcijos betono trupiniai, jei jie sutankinti iki tam tikro standumo, turi analogišką vertę. Šie bei kiti anksčiau minėti duomenys patvirtino, kad pokraninis kelias atitiko keliamus reikalavimus ir nebuvo įvykio priežastis. Be to, išteisintieji, turėdami įstatyme įtvirtintą pareigą pasitikrinti darbo vietą, veikti pagal gamintojo nurodymus, patys nusprendė montuoti kraną ant šio kelio, kaip teigė B. J., jo tinkamai neapžiūrėjo, o tik nuvalė sniegą ir prieš įvykį jokių pastabų kelią įrengusiai įmonei nepateikė, kelio įrengimą patvirtinančių dokumentų nepareikalavo.

Jei S. A. L., B. J. būtų tinkamai organizavę ir vadovavę (duomenys neskelbtini) priklausančio bokštinio krano EKCM-14ITM4 montavimui, vykdę gamintojo nurodymus arba darbus atlikę pagal kitą technologiją, bet vadovaudamiesi nepriekaištingai parengtu ir patvirtintu darbų vykdymo projektu, tuomet avarijos būtų išvengta. Vadinasi, šio reikalavimo nepaisymas organizaciniu požiūriu lėmė nelaimingą atsitikimą (2011-02-10 ekspertizės akto Nr. l1-3425(10) išvadų 1 punktas).

Darbdavys, darbdavio įgaliotas asmuo privalo atsakyti už atsiradusią žalą, šiuo atveju už darbų saugos pažeidimus, sukėlusius avariją bei sunkius padarinius, kai ta žala buvo jo veikos pasekmė, t. y., kai tarp B. J. bei S. A. L. veikų ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Nustatytos įvykio aplinkybės įrodo, jog vien tik balasto ir priesvorio neatitikimas techninio paso duomenims nesąlygojo krano, kuris su šiais svarmenimis dirbo 10 metų, kritimo ir jo stabilumo netekimo. Būtina nusikalstamų pasekmių atsiradimo sąlyga šiuo atveju yra nesilaikymas krano montavimo darbų technologinių operacijų eigos ir būdų, numatytų gamintojo instrukcijoje, LR galiojančiose kranų montavimą reglamentuojančiuose norminiuose bei įmonės lokaliniuose teisės aktuose, kadangi jas pašalinus įvykiai nebūtų vystęsi tokia linkme.

Krano demontavimo-montavimo darbas buvo atliekamas ne pirmą pamainą ir ne anksčiau nei prieš įvykį, S. A. L., B. J. nesiėmė priemonių gauti ir susipažinti su gamykline instrukcija, parengti ir vykdyti technologiškai pagrįstą pavojingų darbų vykdymo projektą, tinkamai instruktuoti savo pavaldinius. Būtent šių griežtų reikalavimų nepaisymas, saugaus darbo kontrolės nebuvimas sąlygojo kilusias pasekmes. Nors išteisintieji nenumatė, kad dėl jų neveikimo bei teisės aktams prieštaraujančio veikimo gali įvykti avarija, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Organizacinių saugumo priemonių neužtikrinimas pradiniame darbo etape tapo vėlesnių pažeidimų kilimo sąlyga ir įvykio priežastimi. Atlikęs konstrukcinius skaičiavimus ekspertas A. S. nustatė, kad esant toms pačioms faktinėms apkrovoms kranas, keliant strėlę, nebūtų griuvęs, jei nebūtų 7 tonų jėgos poveikio krano strėlės įkabinimo į bokštą taške. Tai galėjo sąlygoti tik dvi aplinkybės: jungties suvaržymas dėl neteisingai pastatytos strėlės skersai, o ne išilgai kelio bėgių, ir labai svarbaus 90° kampo nesudarymas arba neteisingas keliamos ir į krano portalą įkabintos strėlės pristropavimas ir pakėlimas, sąlygojantis strėlės postūmį link krano. Ekspertas T. D. apklausoje akcentavo, kad montuojant tokiu būdu, nors menkas kelių centimetrų nuokrypis į šoną gali apriboti krano bokštą ir strėlę jungiančio mazgo paslankumą ir keliant strėlę stumti krano bokštą priešinga kryptimi. Įvertinus bylos medžiagą darytina pagrįsta išvada, jog abu išteisintieji netinkamai vykdė jiems deleguotas darbdavio atstovo pareigas organizuoti, vadovauti ir atlikti potencialiai pavojingo įrenginio – krano – demontavimo- montavimo darbus, jų tinkamai nekoordinavo, neprižiūrėjo ir neužtikrino, kad šie būtų atlikti saugiai. Tiesioginis priežastinis ryšys kilusių pasekmių – A. G. mirtino, S. R. nesunkaus sužalojimo, didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio turto sugadinimas – sietinas su nusikalstamu B. J. bei S. A. L. nerūpestingumu.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, jog išteisintieji S. A. L., B. J. nusikalstamas veikas, numatytas BK 176 straipsnio 1 dalyje, 188 straipsnio 2 dalyje, padarė būdami neteisti, veikė neatsargia kaltės forma, nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau sukėlė sunkias pasekmes, todėl bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus švelniausią iš sankcijose numatytų bausmių – baudą, kurios dydis, atsižvelgiant į išteisintųjų amžių, turtinę padėtį, padarytos ir atlygintinos turtinės žalos dydį, nustatytas mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytas šios bausmės vidurkis. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai ir kita, įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar asmens gyvybės atėmimo atvejais. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Tyrimo metu nustatyta, jog nukentėjusysis S. R. laimingo atsitiktinumo dėka patyrė tik nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau A. G. šeima dėl šio įvykio neteko savo artimo žmogaus ir šios pasekmės susijusios su asmens nepataisomais pakenkimais. Tačiau, atsižvelgiant į civilinio atsakovo dabartinį statusą ir finansinę padėtį, nukentėjusiųjų T., A. bei A. G., S. R. civiliniai ieškiniai dėl neturinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių ir t. t. (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnis, Darbo kodekso 260 straipsnis). Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnis). Darbdavio neteisėtiems veiksmams ar neveikimui dėl darbuotojo žūties konstatuoti lemiamą reikšmę turi tai, ar darbdavys laikėsi teisinės pareigos, sudarydamas užtikrinančias darbuotojo saugumą sąlygas. Darbo kodekso 259 straipsnyje ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje darbdavio prievolė užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą apibrėžta kaip visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojo darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtą apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Darbuotojo teisė į saugias darbo sąlygas apima galimybę turėti saugią darbo aplinką tiek jo tiesioginių darbo pareigų atlikimo vietoje, tiek darbuotojui esant kitoje vietoje darbdavio pavedimu ar jo interesais.

Avariją ištyrė specialiai tam tikslui sudaryta komisija, kurioje be UAB (duomenys neskelbtini) ir AB (duomenys neskelbtini) atstovų dalyvavo specialistai: technikos priežiūros tarnybos atstovas Klaipėdos apygardos vyriausiasis specialistas ekspertas A. R. ir Valstybinės darbo inspekcijos atstovas Klaipėdos skyriaus vyriausiasis inspektorius E. G.. Dėl nelaimingo atsitikimo Valstybinės darbo inspekcijos buvo surašytas nustatytos formos nelaimingo atsitikimo darbe aktas, pagal kurį nelaimingo atsitikimo, įvykusio jos sutuoktiniui, priežastimi buvo: montuojamo krano strėlės kėlimas automobiliniu kranu, montuojamame krane esant žmonėms. Tuo pažeistas „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00“ 118 punkto reikalavimas, kuriuo draudžiama kelti ir perkelti krovinius su esančiais ant jų žmonėmis (118.4 punktas); Netinkamas bokštinio krano montavimo darbų atlikimas, neparengus (neturint) šių darbų vykdymo projekto, neatsižvelgiant į gamintojo nurodymus. Tuo pažeistas „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00“ 16 punkto reikalavimas (Stacionariniai kranai turi būti montuojami ir pastatomi pagal parengtą projektą, atsižvelgiant į gamintojo nurodymus ir nustatyta tvarka patvirtintą). Pavojingo darbo – bokštinio krano montavimo darbų – netinkamam atlikimui, montuojamo krano strėlės kėlimui automobiliniu kranu, verčiant montuojamą kraną, įtakos turėjo tai, kad dirbo nustatyta tvarka neapmokyti ir neatestuoti darbuotojai – krano montavimo darbams vadovavo ir darbus atliko darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais neapmokyti ir neatestuoti darbuotojai. Tuo pažeistas „Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų“ 3 punktas (šių Nuostatų nustatyta tvarka mokymo įstaigose arba įmonėje mokomi: padalinių vadovai, darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386). Montuojamo bokštinio krano strėlės pakėlimo darbui automobiliniu kranu vadovavo kranų darbo vadovo kvalifikacijos neturintis darbuotojas, tuo pažeidžiant „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00“ 52 p. reikalavimus (kranų darbo vadovu turi būti skiriami reikiamos kvalifikacijos ir atestuoti Instruktavimo, mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatų nustatyta tvarka asmenys) ir 84 p. reikalavimą (Vadovauti darbams su kranais kiekviename ceche, statybos aikštelėje ar kitame kranų darbo bare turi būti paskiriamas darbų vadovas, atsakingas, kad šie darbai būtų tinkamai planuojami, koordinuojami, prižiūrimi ir atliekami saugiai).

AB (duomenys neskelbtini) atstovas, įmonės vadovas direktorius M. L. pasirašant aktą nors ir pažymėjo, kad su nelaimingo atsitikimo priežastimi nesutinka ir kad motyvai ir argumentai bus nurodyti atskirame priede, jų nepateikė ir nelaimingo atsitikimo akto teisės aktų nustatyta tvarka neskundžia (Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 73 p. įmonės vadovas, darbdavio atstovas ar darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai pareiškimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir priežasčių Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui gali pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo nelaimingo atsitikimo darbe surašymo dienos). Tas faktas, kad 2011-02-10 Lietuvos teismo ekspertizės centro akte eksperto T. D. nurodyta, kad pagal ekspertizei pateiktą medžiagą negalima nustatyti tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe mechanizmo ir padaryti vienareikšmiškos išvados, kad kranas buvo sumontuotas netinkamai, visiškai nereiškia, kad nelaimingo atsitikimo priežastis ir saugos darbe teisės aktų reikalavimų pažeidimai buvo nustatyti neteisingai. Ekspertas nustatytų teisės aktų pažeidimų neneigė ir patvirtina, kad nustatyti organizacinio pobūdžio pažeidimai lėmė nelaimingą atsitikimą.

Mano, kad Valstybinės darbo inspekcijos nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nustatytos ir surašytame nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys yra teisingos, būtent nelaimingo atsitikimo akte nurodyti teisės aktų reikalavimų dėl saugos darbe pažeidimai, nurodytų teisės aktų reikalavimų nesilaikymas tiesiogiai lėmė nelaimingą atsitikimą ir jos sutuoktinio žūtį.

Visų pirma tiriant avariją ir nelaimingą atsitikimą buvo nustatyta, kad išteisintųjų buvo pažeistas „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00“ 118.4 punkto reikalavimas dėl draudimo kelti ir perkelti krovinius su esančiais ant jų žmonėmis. Ekspertas T. D. teismo posėdžio metu nors ir pareiškė, kad nebuvo numatyta reikalavimo, kad montuojant kraną tuo metu nebūtų žmonių, nes jie būtini krano montavimo darbams atlikti, ekspertizės metu šio klausimo netyrė, o byloje buvo vienareikšmiškai nustatyta, kad jos sutuoktinis A. G. ir nukentėjusysis nelaimingo atsitikimo metu suvirintojas S. R. jokių darbų, susijusių būtent su krano montavimu, neatliko (tvarkė nutrūkusius apsauginius turėklus), ir atlikti šiuos darbus būtent krano montavimo metu nebuvo jokios būtinybės. Be to, AB (duomenys neskelbtini) kranus montuojančio darbuotojo darbų saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 74, pagal kurią, kaip teigė išteisintieji, buvo instruktuojami darbuotojai, numatyta, jog montuojant (išmontuojant) kraną draudžiama tuo pačiu metu atlikti kokius nors kitus darbus ir leisti darbo vietoje būti montavimo darbų neatliekantiems asmenims (Instrukcijos 4.1. punktas). Mano, kad šios instrukcijos reikalavimų turi laikytis visi darbuotojai, kartu ir pirmiausia darbų vadovai, atsakingi už darbuotojų saugą darbe. Nukentėjusysis S. R. teismo posėdyje paliudijo, kad jis kartu su jos sutuoktiniu po atliktų darbų leidosi į apačią ir pajuto, kad virsta kranas. Ką kiti žmonės darė tuo momentu, jis nežino, prieš krentant kranui jokio garso negirdėjo, apie tai, kad tuo metu, kai jie su jos sutuoktiniu dirbo krane, bus keliama strėlė, jis nieko nežino. Pažymi, kad šių aplinkybių nei S. A. L., nei B. J. neneigė. Šiuo atveju jie padarė šiurkščius saugos darbe įstatymų pažeidimus, kurie neturi jokios įtakos kranui nuvirsti (kranas nuvirto ne dėl to, kad ten buvo žmonės), bet tai turi tiesioginį ryšį su darbuotojų darbe sauga ir nelaimingu atsitikimu darbe, įvykusiu jos vyrui ir S. R.. Jeigu S. A. L. ir B. J. būtų nepažeidę „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00“ 118.4 punkto reikalavimų, būtų laikęsi AB (duomenys neskelbtini) kranus montuojančio darbuotojo darbų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 74 reikalavimų ir pašalinę iš krano darbuotojus, kurie neatlieka montavimo darbų ir kuriems pagal saugos darbe reikalavimus buvo draudžiama būti krane jo montavimo metu, jos sutuoktinis šiandien būtų gyvas.

Nelaimingo atsitikimo darbe akte kaip viena iš nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių nurodyta: „Montuojamo bokštinio krano strėlės pakėlimo darbui automobiliniu kranu vadovavo kranų darbo vadovo kvalifikacijos neturintis darbuotojas, tuo pažeidžiant „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00“ 52 punkto reikalavimus (kranų darbo vadovu turi būti skiriami reikiamos kvalifikacijos ir atestuoti instruktavimo, mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatų nustatyta tvarka asmenys). Teismo pagal pateiktus įrodymus nustatyta: pagal 2003-02-24 UAB (duomenys neskelbtini) pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) B. J. atestuotas bei jam suteikta teisė dirbti keliamųjų kranų priežiūros meistru, pagal 2002-09-19 AB (duomenys neskelbtini) padalinių vadovų saugos darbe žinių įvertinimo (atestavimo) protokolą B. J. atestuotas dėl saugos darbe, pagal 2001-05-04 AB (duomenys neskelbtini) padalinių vadovų saugos darbe žinių įvertinimo (atestavimo) protokolą meistras B. J. ir meistras A. L. atestuoti dėl saugos darbe. Tokiu būdu nei B. J., nei S. A. L., kurie buvo atsakingi už darbuotojų darbo saugą, kurie vadovavo montavimo darbams ir turėjo instruktuoti darbuotojus saugiai dirbti, neturėjo tam tinkamos kvalifikacijos, kadangi be profesinių įgūdžių ir atitinkamo išsilavinimo pagal LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-12-31 įsakymu patvirtintų „Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų“ 4 punktą darbdaviams atstovaujantys asmenys, kurie vykdo įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, mokami ir atestuojami mokymo įstaigose, pagal spec. programą kaip saugos darbe specialistai. Jų žinios darbuotojų saugos darbe srityje turi būti tikrinamos kas 5 metus. Darbdavio ar jo įgalioto asmens žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomojo tikrinimo tvarka patvirtinta LR Vyriausybės 2003-01-13 nutarimu Nr. 20.Nei išteisintasis B. J., nei išteisintasis S. A. L., kaip darbdavio įgalioti saugos darbe klausimais, teisės aktų nustatyta tvarka atestuoti nebuvo ir jų žinios darbuotojų saugos darbe srityje patikrintos nebuvo. Nepaisant to, neturėdami tinkamų žinių saugos darbe klausimais jie vadovavo darbams su potencialiai pavojingu įrenginiu ir net instruktavo darbuotojus. Taip pat pažymi, kad išteisintasis S. A. L., kuris dirbo su potencialiai pavojingais įrenginiais, vykdė padalinio vadovo funkcijas ir buvo darbdavio atstovu saugos darbe klausimais, nebuvo ne tik teisės aktų nustatyta tvarka atestuotas saugos darbe klausimais, bet nebuvo atestuotas ir kaip darbo su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovas. Pagal LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-12-31 įsakymu patvirtintų „Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų“ 12 punktą potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistrų, darbo su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovų yra privalomasis mokymas mokymo įstaigose. Jie mokosi mokymo įstaigose arba atestavimui pasirengia savarankiškai pagal specialią Darbo rinkos profesinio mokymo programą. Savaime aišku, kad darbdavio atstovai, kurie patys neturi tinkamų žinių, negali suteikti jų kitiems, t. y. jiems pavaldantiems darbuotojams, ir užtikrinti darbuotojams saugias sąlygas. Šis pažeidimas lėmė tai, kad krano montavimo metu krane buvo palikti darbuotojai, kurie neatliko jokių montavimo darbų, kuo pažeisti „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00“ 118.4 punkto ir AB (duomenys neskelbtini) kranus montuojančio darbuotojo darbų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 74 reikalavimai ir lėmė įvykusį darbuotojams nelaimingą atsitikimą.

Nelaimingo atsitikimo darbe akte konstatuota: pavojingo darbo – bokštinio krano montavimo darbų – netinkamam atlikimui, montuojamo krano strėlės kėlimui automobiliniu kranu, verčiant montuojamą kraną, įtakos darė tai, kad dirbo nustatyta tvarka neapmokyti ir neatestuoti darbuotojai, tuo pažeistas „Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų“ 3 punktas. Pagal šią nuostatą nustatyta tvarka mokymo įstaigose arba įmonėje turi būti mokomi ne tik padalinių vadovai, o ir visi darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386. Nė vienas iš AB (duomenys neskelbtini) darbuotojų teisės aktų nustatyta tvarka apmokytas nebuvo. Pagal byloje nustatytas aplinkybes galima taip pat konstatuoti, kad darbuotojai ne tik nebuvo apmokyti, bet ir bendrai tinkamai instruktuoti saugos darbe klausimais. Be to, kad darbuotojus instruktavo darbdavio atstovai, neturintys tinkamų žinių saugos darbe srityje, instruktažas saugos darbe klausimais darbo vietoje pagal S. R. parodymus buvo vedamas ne darbo vietoje, o S. A. L. kabinete, ir instruktažas pagal 13 saugos darbe instrukcijas truko tik apie 30 minučių.

Byloje nustatyta, kad išteisintųjų buvo pažeistas „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00“ 16 punkto reikalavimas (Stacionariniai kranai turi būti montuojami ir pastatomi pagal parengtą projektą, atsižvelgiant į gamintojo nurodymus ir nustatyta tvarka patvirtintą). Netinkamas bokštinio krano montavimo darbų atlikimas, neparengus (neturint) šių darbų vykdymo projekto, neatsižvelgiant į gamintojo nurodymus taip pat turėjo tiesioginę įtaką nelaimingam atsitikimui. Išteisintieji pasitikėjo savimi, savo patirtimi, atliekant darbus paprasčiausiai ignoravo „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių“ reikalavimus, nepadarė to, ką privalėjo padaryti, todėl ir neužtikrino darbuotojų saugos.

Žemesnės instancijos teismas

AB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2009 m. gruodžio 2 d. pasirašė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią AB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo kraną-pakrautuvą BKSM -14 PM4 demontuoti, pervežti ir sumontuoti (duomenys neskelbtini) teritorijoje, o (duomenys neskelbtini) įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti 19500,36 Lt. AB (duomenys neskelbtini) darbuotojas S. A. L., vykdydamas bokštinių kranų aikštelės viršininko pareigas, ir B. J., dirbantis AB (duomenys neskelbtini) meistru, vykdydami sutartyje prisiimtus darbus, pažeidė darbų saugos ir sveikatos darbe reikalavimus ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas dviem žmonėms bei dėl neatsargumo buvo sugadintas didelės vertės (duomenys neskelbtini) turtas – bokštinis kranas BKSM-14PM4. Nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad A. S. L., būdamas paskirtas atsakingu už krano sumontavimą, organizuodamas ir vadovaudamas įrenginio montavimui, neparengė ir nepatvirtino darbų vykdymo projekto, neišrašė paskyros-leidimo pavojingų krano montavimo ir kitų darbų aukštyje ant krano konstrukcijų atlikimui, leido dirbti aukštyje neapmokytiems darbininkams, neinstruktavo jų darbo vietoje, montavimo darbams panaudojo kitą automobilį kraną KC-5473, nors montavimo darbus privalėjo atlikti pagal gamintojo parengtą instrukciją. B. J., būdamas atestuotas keliamųjų kranų priežiūros meistras bei būdamas paskirtas atsakingu už krano krautuvo BKSM14PM4 sumontavimą, pažeidė DK 268 straipsnio l dalies, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio l dalies, 27 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 28 d. Nr. 351 įsakymu patvirtintų „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00“, 16, 23, 52, 106, 109 punktų bei kitų norminių aktų reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas ir buvo padaryta didelė žala. Po nelaimingo atsitikimo 2010 m. vasario mėn. tarp AB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo pasirašytas susitarimas Nr. 10, pagal kurį AB (duomenys neskelbtini) pripažino, kad neįvykdė 2009 m. gruodžio 2 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad dėl avarijos (duomenys neskelbtini) patyrė 50000 Lt dydžio žalą bei įsipareigojo vietoje avarijos sugadinto krano pristatyti adekvatų, ne blogesnės kokybės kaip sugadintas, kraną.

Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nurodė, kad taikant BK 176 str. būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Teismas, išanalizavęs DK 268 straipsnio l dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2000-12-08 įsakymu patvirtintas Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisykles DT 8-00 54-57 konstatavo, kad jeigu ir yra tam tikri minėtų norminių aktų pažeidimai, tačiau jie yra tik formalūs ir neturi įtakos įvykusiam nelaimingam atsitikimui. Taikant BK 176 straipsnį būtina vadovautis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, Profesinės rizikos vertinimo nuostatais ir kitomis teisės normomis darbų saugos srityje. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio, 12 straipsnio 6 dalies, 19 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 1 dalies nuostatas darbdaviui atstovaujantis asmuo atsako už darbdavio pareigos sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais įgyvendinimą, už ėmimąsi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus, už organizavimą prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai. Mano, kad teismas nepakankamai įvertino bylos duomenis, nurodydamas, kad išteisintųjų veiksmuose nėra inkriminuotų nusikaltimų sudėties požymių. Byloje (t. 6, b. l. 1–67) yra teismo nutartimi paskirta ir atlikta pokraninio kelio įrengimo ir bokštinio krano stovumo ekspertizė. Šią ekspertizę atliko UAB (duomenys neskelbtini) ekspertas A. S.. Taip pat byloje yra Lietuvos teismo ekspertizės centro atlikta darbų saugos ekspertizė (t. 7, b. l. 83–89), kurią atliko ekspertas T. D.. Tai skirtingo pobūdžio ekspertizės, tačiau abiejose yra nurodyta, kokius norminius aktus pažeidė išteisintieji ir kaip šie pažeidimai yra susijęs su atsiradusiomis pasekmėmis.

Jų pareikštas byloje civilinis ieškinys sietinas su krano BKSM-14PM4 virtimu, nes po nugriuvimo jis tapo nebetinkamas naudojimui ir dėl to jie patyrė 50000 Lt dydžio žalą. Ryšium su tuo analizuoja, kokius netinkamus veiksmus atliko išteisintieji montuodami minėtą kraną. Lietuvos teismo ekspertizės centro atlikta ekspertizė netyrė krano virtimą sukėlusių veiksnių ir jų šaltinių, nes tai ne darbų saugos eksperto kompetencija. Iš esmės į klausimą „kokia yra pagrindinė krano BKSM-14PM4 virtimo priežastis?“ yra atsakyta UAB (duomenys neskelbtini) atliktos ekspertizės 7 punkte. Ekspertas duodamas išvadą šiuo klausimu nurodė: dėl netinkamoje vietoje atlikto stropavimo, bokštinio krano strėlės galą keliant automobiliniu kranu, susidarė tinkamos sąlygos papildomai horizontaliai jėgai, verčiančiai bokštinį kraną į atsvaro pusę, atsirasti. Priklausomai nuo bokštinio krano strėlės galo pakėlimo automobiliniu kranu aukščio didėjo horizontalios jėgos dedamoji, verčianti bokštinį kraną. Rangovas, atlikdamas krano montavimą pagal pakeistą technologinę eigą, turėjo paruošti darbų technologijos projektą, kuriame privalėjo atlikti pakeistos montavimo technologijos įtakos, bokštinio krano laikančioms konstrukcijoms ir stovumui (montavimo) metu projektinius patikrinamuosius skaičiavimus. Šio projekto sudėtyje privalėjo būti paruošta nauja krano montavimo darbų technologinė kortelė su darbuotojų saugos ir sveikatos sprendiniais bei nurodytomis kolektyvinėmis ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Bokštinio krano BKSM-14PM4 virtimo pagrindinė priežastis yra krano montavimo metu nesilaikymas montavimo darbų technologinių operacijų eigos ir būdų, numatytų gamintojo montavimo instrukcijoje. Visų pirma išteisintieji, būdami atsakingi už krano montavimo darbų atlikimą pagal STR 1.08.02:2002 XI skyrių, privalėjo parengti darbų technologijos projektą. Ruošiant šį dokumentą išteisintasis B. J. būtų turėjęs įvertinti krano gamintojo nurodymus ir kraną montuoti ne kitu kranu. Gamintojo instrukcija dėl krano montavimo yra parengta atlikus projektinius skaičiavimus, įvertinus ir montavimo metu atitinkamu būdu susidarančias apkrovas. Kai montavimo darbai buvo atlikti neatsižvelgus į krano BKSM-14PM4 gamintojo instrukcijos reikalavimus, o taikant kitą montavimo būdą, kuris neparemtas konstrukcijų skaičiavimais, neišvengiamai kyla grėsmė dėl galimos krano laikančiųjų elementų neleistinos deformacijos, dėl to gali įvykti bokštinio krano griūtis. Teismas nepagrįstai nuosprendyje šią ekspertų išvadą ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2000-12-88 įsakymu patvirtintų Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00 16 punkto reikalavimą, kad stacionariniai kranai turi būti montuojami ir pastatomi pagal parengtą, atsižvelgiant į gamintojo nurodymus ir nustatyta tvarka patvirtintą projektą; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 dienos įsakymu Nr. 102 patvirtintų „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“ 2 priedo 1.2 punkto reikalavimus, numatančius, kad darbo įrenginiai privalo būti montuojami ar išmontuojami saugiai, atsižvelgiant į privalomas gamintojo pateiktų instrukcijų nuorodas, ignoravo ir nevertino, kaip norminių aktų pažeidimą sąlygojusį nelaimingą atsitikimą. Atkreipia dėmesį, kad išteisintieji krano montavimo ir demontavimo darbus atliko neparengę apskritai jokio projekto, o vadovaudamiesi savo patirtimi, kas yra nusikalstamas nerūpestingumas. Teismas patikėjo išteisintojo A. S. L. ir jo iniciatyva iškviestų liudytojų V. B., T. K., K. M. aiškinimu, kad krano gamintojo instrukcijos dalis, reglamentuojanti kranų montavimo tvarką, neva jau nebegaliojo, nes jis buvo gavęs kažkokį raštą iš Tresto, kuriame buvo nurodyta, kad kraną galima montuoti kitu – automobiliniu kranu. Atkreipia dėmesį, kad toks raštas teismui nebuvo pateiktas ir todėl kyla abejonių, kad jis kada nors buvo. Antra, visi apklausti liudytojai parodymus davė tik iš savo asmeninės patirties, taip pat negalėdami nurodyti gamintojo instrukcijos pakeitimo dokumento. Trečia, teismas negalėjo pripažinti išteisintųjų pateiktą 2011-09-19 AAB (duomenys neskelbtini) raštą, kuriame aiškinama, dėl ko galėjo įvykti krano griūtis, kaip tinkamą įrodymą byloje, nes šio dokumento autentiškumo patikrinti neįmanoma, be to, tai privati įmonė, neturinti teisės aiškinti avarijos kėlimo priežastis ir netyrusi su nelaimingu atsitikimu susijusios medžiagos, skirtingai nei tai padarė ekspertai byloje. Ši įmonė tik pateikė savo asmeninę nuomonę ir tokį įrodymą teismas negalėjo patikrinti tirdamas bylą, todėl pagal BPK 20 straipsnį šis raštas negali būti vertinamas kaip įrodymas. Teismas didesnę reikšmę vertindamas įrodymus suteikė išteisintųjų ir liudytojų paaiškinimams nei eksperto išvadai. UAB (duomenys neskelbtini) atliktoje ekspertizėje 6 klausimu yra pasakyta: „įvertinant faktines aplinkybes kartu (balasto ir priešsvorio svorius; vėjo apkrovą; kelio niveliaciją, krano strėlės padėtį kelio ašies atžvilgiu) bokštinio krano strėlės pakėlimas automobiliniu kranu, pagal schemą, pateiktą bylos dokumentuose, tiesiogiai įtakojo bokštinio krano nuosavo nesvarumo netekimą (griūtį). Akivaizdu, kad kraną montuoti kito - automobilinio krano pagalba, net neparengus darbų projekto, yra pavojinga ir tai gali sukelti pavojingas pasekmes, kaip kad ir įvyko šiuo atveju: kranas nuvirto ir vieną darbininką mirtinai sužalojo, o kitas patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą“. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad prieš atlikdami montavimo darbus išteisintieji nepersvėrė priešsvaros svarmenų, nors jau demontuodami kraną matė, kad jokių žymenų ant svorių nesimato, nežinant jų tikslaus svorio yra grėsmė juos sumaišyti ir netinkamai sudėti priešsvaros svarmenis, tai turės įtakos krano stabilumui. Šiais savo veiksmais išteisintieji pažeidė įvykio metu galiojusias Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-28 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintas „Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisykles DT 8-00“, kurių IX skyriuje „Darbų vykdymas su kranais“ 117.7 punkte imperatyviai nurodyta, jog neleidžiama kelti sunkesnių kaip 500 kg nepaženklintų gelžbetoninių ar betoninių gaminių, ant kurių nepažymėtas jų faktinis svoris. Krano priešsvoriai pagaminti iš gelžbetonio ir kiekvienas jų svėrė gerokai daugiau nei 500 kg, todėl, remiantis šių taisyklių reikalavimais, rangovas jų svorį turėjo nustatyti ir sužymėti.

Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, patikėjo išteisintųjų aiškinimu, kad pagrindine bokštinio krano virtimo priežastimi yra blogai paruoštas pokraninis kelias. Išteisintieji savo versijai pagrįsti pateikė 2011-11-11 UAB (duomenys neskelbtini) raštą, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) jokių laboratorinių tyrimų neatliko. Tačiau teismui buvo pateikta 2009-11-04 atitikties deklaracija Nr. 0085, kurioje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) produktas – betono trupiniai, kurių frakcija 0–70 mm, kiekis – 45 t, atitinka standarto reikalavimus ir atitikties deklaravimo pagrindas – bandymų protokolas Nr. 0111. T. y. tas pats bandymų protokolas, kurio UAB (duomenys neskelbtini) savo rašte nurodė neatlikęs. Šiuo atveju išteisintiesiems užklausus UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo nurodytos tikslios aplinkybės, todėl ir gautas toks atsakymas. Kadangi (duomenys neskelbtini) jau apie dešimt metų pati gamina betono trupinius, ji laboratorinius tyrimus atlieka visai partijai, o ne tada, kai imama medžiaga darbų atlikimui. UAB (duomenys neskelbtini), ruošusio pokraninio kelio įrengimo projektą, atstovė O. K. teisme nurodė, kad esminis reikalavimas pokraninio kelio įrengimui, t. y. jo sutankinimas, kad grunto frakcija atitiktų 0,70 mm. Ir nėra svarbu, ar tai betono trupiniai, ar skalda. Išteisintųjų versiją dėl netinkamo pokraninio kelio paneigė ir ekspertas A. S., kuris ekspertizės akto 3 punkte atsakė, kad, atlikus išlikusio po krano avarijos pokraninio kelio sluoksnių šurfavimą, nustatyta, jog skaldos pasluoksnis įrengtas pagal projektą ir yra pakankamo storio lyginant su gamintojų rekomendacijose nurodytais balastinio sluoksnio storiais ir pokraninis kelias krano BKSM-14PM4 virtimui įtakos neturėjo.

Mano, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai išteisintuosius išteisino, o jų civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nuosprendyje padarė teisingą išvadą, kad byloje nėra įrodymų, patikimai patvirtinančių, jog kaltinamųjų darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų formalūs pažeidimai tiesiogiai lėmė nelaimingą atsitikimą, kurio metu nukentėjo žmonės bei buvo sugadintas didelės vertės turtas, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl padarė teisėtą ir pagrįstą sprendimą juos išteisindamas dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 176 str. 1 d, 188 str. 2 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusioji, jos atstovė, civilinės ieškovės atstovė prašė apeliacinius skundus tenkinti, išteisintieji ir jų gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Byloje nustatyta, kad AB (duomenys neskelbtini) pagal 2009-12-02 rangos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) šios įmonės teritorijoje, (duomenys neskelbtini), montavo bokštinį kraną ????-14??4, priklausantį (duomenys neskelbtini)“. S. A. L. AB (duomenys neskelbtini) bokštinių kranų aikštelės viršininkas buvo paskirtas atsakingu už krano krautuvo ????-14??4 sumontavimą, o bokštinių kranų aikštelės meistras B. J. organizavo ir tiesiogiai vadovavo krano montavimo darbams. 2009-12-29 apie 10.30 val. įvyko nelaimingas atsitikimas: pakėlus krano strėlės galą bokštinis kranas ????-14??4, praradęs stabilumą, virto nuo bėgių, 15 metrų aukštyje tvarkę krano aikštelės apsauginius turėklus AB (duomenys neskelbtini) šaltkalvis – montuotojas A. G. krano virtimo metu atsitrenkęs į krano konstrukcijas bei žemę dėl patirtų sužalojimų mirė, o S. R., nukritęs ant žemiau esančios krano elektros skydinės, patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. 50000 Lt vertės bokštinis kranas ????-14??4 sugadintas nepataisomai.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs šią bylą kasacine tvarka 2014 m. birželio 10 d. nutartyje nurodė, kad tik pasitelkus specialių žinių turinčius asmenis, išanalizavus technines krano virtimo priežastis ir jas nustačius, galima daryti išvadas, kurie pažeidimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais ir kas dėl kilusių padarinių kaltas (11 t., b.l. 41-49).

Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, apklausė visus ekspertus, įvertino ekspertizių aktus, kitus įrodymus, surinktus byloje. Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu buvo paskirtos ir atliktos kelios ekspertizės, ekspertams, be kitų klausimų, buvo pateiktas klausimas dėl krano nuvirtimo priežasčių.

Žemesnės instancijos teismas

Apygardos teisme nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pirmą kartą ir atliekant įrodymų tyrimą, liudytoju buvo apklaustas vienas iš nelaimingo atsitikimo darbe aktą pasirašiusių komisijos narių darbų saugos vyriausiasis inspektorius E. G.. Jis parodė, kad pagrindinė ir šiurkščiausia klaida buvo ta, kad tuo metu, kai kitu kranu buvo keliama montuojamo krano strėlė, ant montuojamo krano dirbo žmonės. Antra priežastis yra ta, kad kranas buvo montuojamas neturint projekto. Įvykis parodo, kad keldami strėlę kitu kranu montuotojai kraną nuvertė nuo bėgių. Krano gamintojas nustato montavimo eiliškumą ir tvarką, tos tvarkos laikytasi nebuvo, o ranka ant lapelio surašytas eskizas, pateiktas praėjus savaitei po tyrimo pradžios, neatitinka technologiniam projektui keliamų reikalavimų. Liudytojas parodė, kad krano virtimo priežastis yra ir ta, kad strėlė buvo keliama statmenai krano bėgiams. Kelti strėlę reikėjo pastačius kraną išilgai bėgių, tada nebūtų krano vertimo judesio (10 t., b. l 122-123).

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai L. R., V. G. patvirtino, kad pokraninis kelias iš sertifikuotos medžiagos – 50 cm sluoksnio betono trupinių – buvo įrengtas pagal projektinę schemą ant nejudinto grunto, tankinant kas 10 cm.