- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- e2S-1809-934/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26979-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- PLUSPLUS CAPITAL AS, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.4.2.8.3.2Plano nepatvirtinimo pagrindai
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens PLUSPLUS CAPITAL AS atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-13 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2FB-31259-592/2020, kuria patvirtintas patikslintas bankrutuojančių fizinių asmenų R. D. ir A. D. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-30 nutartimi pareiškėjams R. D. ir A. D. iškelta bankroto byla, nustatytas keturių mėnesių terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti, kuris teisėjo rezoliucija pratęstas dviem mėnesiams (2 t., b. l. 16-19).
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-12-27 nutartimi patvirtino R. D. ir A. D. kreditorių finansinius reikalavimus 594 581,94 Eur sumai pagal pateiktą sąrašą: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 64,23 Eur; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius – 3,09 Eur; PlusPlus Capital AS – 594 514,62 Eur (4 t., b. l. 8-9).
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-19 nutartimi patvirtintas patikslintas bankrutuojančių fizinių asmenų R. D. ir A. D. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas (4 t., b. l. 47-50).
4. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020-09-07 gautas bankrutuojančių fizinių asmenų bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Finansinių partnerių grupė“ prašymas patvirtinti R. D. ir A. D. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo patikslintą planą, kuriam nepritarė pakartotinis 2020-08-31 vykęs kreditorių susirinkimas (4 t., b. l. 75-78). Nurodė, kad 2020-06-10 A. D. pradėjo dirbti UAB „KRK Companies group“ inžinieriumi – geodezininku. Mėnesinis atlyginimas – Vyriausybės nustatytas MMA ir priedai. Pareiškėjo atlyginimas sudaro 607,00 Eur (neatskaičius mokesčių), t. y. 434,49 Eur atskaičius mokesčius, plius priedai. A. D. įsidarbinus, keičiasi gaunamos / planuojamos gauti A. D. ir R. D. pajamos, todėl reikia tikslinti mokumo atkūrimo planą. 2020-08-31 vykusiame kreditorių susirinkime buvo gautas daugumą balsų (99,988 proc.) turintis kreditoriaus PlusPlus Capital AS balsavimo raštu biuletenis. Kreditorius nurodė, kad jis nesuprantama, kodėl išaugo išlaidos higienos prekėms, medicininėmis priemonėms, ryšio paslaugoms, maistui, naujai įtrauktos išlaidos stomatologo paslaugoms, klausos aparatui, kvalifikacijos tobulinimui. Kreditorius nesutiko su patikslintame mokumo plane nurodytu būtinųjų išlaidų dydžiu, kuris padidėjo A. D. įsidarbinus. Kreditoriaus skaičiavimais, patikslintu mokumo planu būtinosioms išlaidoms prašoma patvirtinti suma išaugo nuo 375,00 Eur iki 770,00 Eur, t. y. 395,00 Eur, o kreditorių reikalavimų tenkinimui skiriamos lėšos padidėjo nuo 33,95 Eur iki 73,44 Eur, t. y. 39,49 Eur.
5. Bankroto administratorius nurodė, kad pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) keliamus reikalavimus, o pareiškėjų padidėjusios būtinosios išlaidos yra pagrįstos, proporcingos ir suprantamos. A. D. pradėjus dirbti ir nuolatos kontaktuoti su darbdaviu, užsakovais, pastarojo higienai, rūbams, ryšio poreikiui skirtinos išlaidos objektyviai turėjo išaugti. Taip pat išaugo ir abiejų pareiškėjų maitinimosi kaštai. Vertinant išlaidų ir gaunamų pajamų santykį, išlaidų dydis iš esmės pasiliko toks pats. Būtinosios išlaidos užima apie 85–88 proc. nuo gautų pajamų sumos. A. D. yra konstatuotas neurosensorinis abipusis apkurtimas. Tam, kad pareiškėjas galėtų tinkamai atlikti jam priskirtas darbo funkcijas ir būtų konkurencingas darbo rinkoje, klausos aparatas būtinas. Gydytojo stomatologo pažyma patvirtina faktą, kad pareiškėjams gydymas yra būtinas. Poreikis kvalifikacijai, t. y. matininko kvalifikacijos kėlimui, taip pat yra pagrįstas. Nacionalinės žemės tarnybos 2020-08-17 atsakyme fiksuota, kad tam, jog A. D. būtų išduotas geodezininko pažymėjimas, pastarajam reikia surinkti papildomų kreditų, išklausyti kursų, t. y. iš esmės pakelti savo kvalifikaciją. A. D. įsidarbino geodezininku, tokia veikla jis užsiėmė ir anksčiau, turi pakankamai patirties ir įgūdžių šioje srityje, todėl tik ir toliau keliant geodezininko kvalifikaciją, pareiškėjas galės dirbti ir generuoti pajamas.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo PlusPlus Capital AS pateikė atsiliepimą, kuriame nesutiko su patikslintu mokumo atkūrimo planu (4 t., b. l. 82-85). Nurodė, kad iš pateikto patikslinto plano neaišku, kodėl net po kelis kartus didėja išlaidos higienos prekėms, maisto produktams, ryšio paslaugoms. Patikslintame plane nurodoma, kad pareiškėjui reikalingi apie 200,00 Eur kainuojantys kvalifikacijos kursai (egzaminai), tačiau jokių šių išlaidų apskaičiavimą patvirtinančių įrodymų nėra pateikta. Suma, skirta kvalifikacijos kėlimo kursų/egzaminų išlaidoms padengti, nėra pagrįsta jokiais įrodymais, visiškai neaišku, kaip ir kam minėtos lėšos bus paskirstomos, ar tobulindamas kvalifikaciją asmuo gaus didesnes darbo pajamas. Kreditorius sutinka, kad A. D. pradėjus dirbti gali atsirasti papildomos transporto išlaidos, taip pat gali atsirasti papildomų išlaidų rūbams. Bankrutuojantys asmenys taip pat pateikė įrodymus, pagrindžiančius klausos aparato ir odontologo paslaugų būtinybę. Kreditoriaus manymu, visos kitos patikslintame plane koreguotos ar/ir naujai įtrauktos išlaidos nėra pagrįstos. Kreditoriaus teigimu, bankrutuojantys asmenys nesiekia maksimalaus atsiskaitymo su kreditoriais, taip pažeisdami bankrutuojančių asmenų ir jų kreditorių interesų pusiausvyrą.
7. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į prašymą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-10-13 nutartimi patvirtino patikslintą bankrutuojančių fizinių asmenų R. D. ir A. D. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą (4 t., b. l. 104-107).
9. Teismas sprendimą grindė šiais motyvais:
9.1. Bankrutuojančiam A. D. pradėjus dirbti, jam tenka kontaktuoti su darbdaviu, užsakovais, todėl padidėjo higienai, rūbams ir ryšiui skirtinos išlaidos. Pareiškėjai paaiškino, kad išleidžia daugiau maisto produktams, nes pareiškėjui pradėjus dirbti, jis neturi tiek laiko ieškoti parduotuvėse akcijų, visą laiką ruošti maistą namuose, vežti maistą žmonai į darbą. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, pagrindžia išlaidų maisto produktams padidėjimą;
9.2. Pareiškėjo naujas darbas atitinka jo kvalifikaciją ir turimą patirtį. Teismo vertinimu, kvalifikacijos kėlimas, geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo įgijimas padės pareiškėjui išlaikyti darbo vietą, sudarys galimybes didesnėms darbo pajamoms gauti ir pan. Be to, 35,00 Eur suma per mėnesį kvalifikacijai kelti yra protingo dydžio ir pagrįsta;
9.3. Mokumo atkūrimo planas atitinka esminius FABĮ reikalavimus, jis gali būti įgyvendintas, juo yra sudaromos sąlygos atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą ir teisingą pareiškėjų ir jų kreditorių interesų pusiausvyrą, todėl patikslintas pareiškėjų mokumo atkūrimo planas tvirtintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo PLUSPLUS CAPITAL AS prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-13 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netvirtinti patikslinto R. D. ir A. D. mokumo atkūrimo plano (4 t., b. l. 124-127).
Žemesnės instancijos teismas
11. Atskirojo skundo argumentai, reikšmingi ginčo išsprendimui:
11.1. Pirmosios instancijos teismas patvirtino bankrutuojančių asmenų patikslintą mokumo atkūrimo planą pilnai neišsiaiškinęs visų bylos aplinkybių, nepareikalavęs pateikti įrodymų, pagrindžiančių būtinųjų išlaidų padidėjimą, neatsižvelgęs į kreditoriaus išsakytus prieštaravimus;
11.2. Bankrutuojantys asmenys nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų beveik dvigubai išaugusių išlaidų, skiriamų maistui/maisto produktams poreikį. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas išaugusių išlaidų pagrįstumą ir būtinumą, vadovavosi vien ta aplinkybe, kad A. D. susirado darbą. Apelianto vertinimu, ši aplinkybė per se niekaip nepagrindžia dalies išlaidų išaugimo, todėl toks teismo aplinkybių bei įrodymų vertinimas yra laikytinas netinkamu ir visiškai nepagrįstu;
11.3. Bankrutuojantys asmenys patikslintu mokumo atkūrimo planu naujai įtraukė išlaidas, skirtas A. D. kvalifikacijos tobulinimui apmokėti, tačiau nepateikė jokių kvalifikacijos kursams skirtų išlaidų apskaičiavimą pagrindžiančių įrodymų. Apeliantės vertinimu, tokios išlaidos negali būti priskiriamos prie kasmėnesinių būtinųjų išlaidų, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad bankrutuojantis asmuo kas mėnesį lanko kokius nors kvalifikacijos kursus, kurie būtini jo darbo funkcijoms atlikti.
Atsiliepimas
2. Bankroto administratorė pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (4 t., b. l. 131-133).
3. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, reikšmingi ginčo išsprendimui:
13.1. Tvirtinant mokumo atkūrimo planą, kiekvienoje konkrečioje byloje būtina atsižvelgti ir įvertinti, ar asmenų preikių tenkinimui nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius. Praktikoje suformuota taisyklė, kad tokių būtiniausių poreikių patenkinimui skirtą pinigų sumą nebūtina pagrįsti rašytiniais ar kitokiais įrodymais;
Žemesnės instancijos teismas
13.2. Pirmosios instancijos teismo nustatyta maitinimosi poreikių tenkinimui suma yra protinga ir negali būti laikoma pernelyg didelė. Priešingai, tik gyvenant ypač taupiai, visą darbo dieną dirbantis asmuo yra „pajėgus“ per dieną prasimaitinti tik už 5,6 Eur;
13.3. Priešingai, nei teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjų nurodytus faktus, kurie sąlygojo jų patiriamų maitinimosi išlaidų padidėjimą. Logiška ir suprantama, kad A. D. pradėjus dirbti visą darbo dieną, pastarasis negali tiek daug laiko skirti maisto gaminimui, kiek jo skirdavo iki įsidarbinimo, nes gali skirti laiką tik po darbo valandų;
13.4. Kritiškai vertintini apelianto teiginiai, kad A. D. nepatiria jokių išlaidų, susijusių su kvalifikacijos kėlimu. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos atsakymas, kuriame nurodyta, kad tam, jog A. D. būtų išduotas geodezininko pažymėjimas, jam reikia surinkti papildomų kreditų, išklausyti kursų, t.y. iš esmės kelti savo kvalifikaciją.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
4. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-13 nutarties, kuria patvirtintas patikslintas bankrutuojančių fizinių asmenų R. D. ir A. D. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl atskirojo skundo argumentų
5. Atskirajame skunde apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas patvirtino bankrutuojančių asmenų patikslintą mokumo atkūrimo planą pilnai neišsiaiškinęs visų bylos aplinkybių, nepareikalavęs pateikti įrodymų, pagrindžiančių būtinųjų išlaidų padidėjimą, neatsižvelgęs į kreditoriaus išsakytus prieštaravimus.
6. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad viena iš fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia, fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019; 2015-05-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).
7. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-19 nutartimi buvo patvirtintas patikslintas bankrutuojančių fizinių asmenų R. D. ir A. D. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas, kuriame numatyta, jog būtinosioms bankrutuojančių asmenų išlaidoms skirtina suma sudaro 375,00 Eur (4 t., b. l. 47-50). Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020-09-07 gautas bankrutuojančių fizinių asmenų bankroto administratorės UAB „Finansinių partnerių grupė“ prašymas patvirtinti R. D. ir A. D. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo patikslintą planą, kuriuo iš esmės prašoma patvirtinti 770,00 Eur sumą, skirtą bankrutuojančių asmenų būtinosioms išlaidoms (4 t., b. l. 75-78). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-10-13 nutartimi prašymą tenkino ir patvirtino patikslintą bankrutuojančių fizinių asmenų R. D. ir A. D. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, nors šiam patikslintam planui nepritarė didžiausias bankrutuojančių asmenų kreditorius – PLUSPLUS CAPITAL AS (4 t., b. l. 104-107).
8. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti siekiančio atkurti mokumą asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl pirmiau nurodytų priežasčių, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-516-313/2018; 2015-05-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Taigi, fizinio asmens bankroto byloje spręsdamas klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, teismas privalo ne tik formaliai taikyti FABĮ nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet ir visapusiškai ištirti bei įvertinti priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti šių priežasčių atitiktį FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems plano reikalavimams.
9. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir atskirajame skunde apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo patvirtinta padidinta suma bankrutuojančių asmenų būtinosioms išlaidoms ir jos pagrindimu. Apelianto vertinimu, bankrutuojantys asmenys nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų beveik dvigubai išaugusias išlaidas, skirtas maistui/maisto produktams įsigyti, o pirmosios instancijos teismas, vertindamas išaugusių išlaidų pagrįstumą ir būtinumą, vadovavosi vien ta aplinkybe, kad A. D. susirado darbą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį.
10. FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad plane turi būti nurodomos kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos (atskirai nurodoma, kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos šios lėšos, tarp jų numatomos lėšos mokesčiams bankroto proceso metu mokėti, mokėjimams įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytą susitarimą skiriamos lėšos).
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl būtinųjų išlaidų pagrindimo, yra nurodęs, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti ½ MMA. Tačiau kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015; 2014-12-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-07-03 nutarimu Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta minimali mėnesinė alga – 607,00 Eur. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismo patvirtinta būtinųjų išlaidų suma (770,00 Eur) viršija nurodytą minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydį ir tam turėjo būti nustatyti objektyvūs kriterijai. Kita vertus pažymėtina, jog patvirtinta 770,00 Eur suma yra skirta dviejų asmenų būtinosioms išlaidoms, todėl nėra pagrindo teigti, kad 385,00 Eur būtinųjų išlaidų dydis vienam asmeniui yra neprotingai didelis ar nesąžiningas, todėl galėtų pažeisti bankrutuojančių asmenų kreditorių interesus (CPK 185 straipsnis).
13. Kaip buvo minėta (žr., 21 punktą), kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog ½ MMA yra mažiausia galima būtinųjų išlaidų suma, kurios dydžio nereikia įrodinėti. Atsižvelgiant į tai, jog prašoma tvirtinti bankrutuojančių asmenų būtinųjų išlaidų suma viršija ½ MMA, nėra pagrindo sutikti su bankroto administratorės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytomis aplinkybėmis, kad būtiniausių poreikių patenkinimui skirtos pinigų sumos yra akivaizdžiai neprotingos ar nepateisinamai didelės (CPK 185 straipsnis).
14. Pirmosios instancijos teismas, ginčo nutartyje pasisakydamas dėl padidėjusios prašomų patvirtinti būtinųjų išlaidų sumos, nurodė, jog bankrutuojančiam A. D. pradėjus dirbti, jam tenka kontaktuoti su darbdaviu, užsakovais, todėl padidėjo higienai, rūbams ir ryšio skirtinos išlaidos, taip pat, kad išleidžia daugiau maisto produktams, nes pradėjus dirbti, jis neturi tiek laiko ieškoti parduotuvėse akcijų, visą laiką ruošti maistą namuose, vežti maistą žmonai į darbą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su nurodytomis aplinkybėmis, todėl atmestinas apelianto atskirojo skundo argumentas, kad vien aplinkybė, jog bankrutuojantis asmuo susirado darbą, nepagrindžia būtinųjų išlaidų išaugimo.
15. Iš dalies sutiktina su apeliantu, jog bankrutuojantys asmenys iš esmės nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių išaugusias išlaidas maistui/maisto produktams (pirkimo kvitų ar pan.). Kita vertus, pirmosios instancijos teismo patvirtinta 350,00 Eur dydžio suma maisto produktams dviems asmenims nelaikytina neprotingai didele ar nesąžininga, kadangi išlaidos maisto produktams sudaro tik 5,6 Eur asmeniui per dieną (CPK 185 straipsnis).
16. Atskirajame skunde apeliantas nurodė, jog nepateikti jokie kvalifikacijos kursams skirtų išlaidų apskaičiavimą pagrindžiantys įrodymai. Apelianto vertinimu, tokios išlaidos negali būti priskiriamos prie kasmėnesinių būtinųjų išlaidų, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad bankrutuojantis asmuo kas mėnesį lanko kokius nors kvalifikacijos kursus, kurie būtini jo darbo funkcijoms atlikti.
17. Teismo vertinimu, nors bankrutuojantys asmenys ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų kvalifikacijos kursams skirtų išlaidų apskaičiavimą, tačiau į bylą pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos raštas patvirtina, jog 2020-08-17 bankrutuojantis A. D. kreipėsi su prašymu išduoti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą ir jam buvo nurodyta, kad jis turi pateikti dokumentus, jog yra išklausęs ne mažiau 45 kreditus geodezijos srities dalykų, taip pat išlaikyti geodezininko kvalifikacijos egzaminą („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (4 t., b. l. 79, DOK-172100). Byloje nėra ginčo dėl to, kad geodezininko kvalifikacijos pažymėjimas yra būtinas tam, kad bankrutuojantis asmuo toliau galėtų sėkmingai dirbti naujoje darbovietėje ir turėti galimybę kelti savo kvalifikaciją. Tokie bankrutuojančio asmens veiksmai objektyviai pateisinami, kadangi jais iš esmės siekiama gauti didesnes pajamas, kurių dalis bus skirta atsiskaitymui su kreditoriais. Nors byloje ir nėra įrodymų, kad bankrutuojantis asmuo kas mėnesį lanko kokius nors kvalifikacijos kursus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog 35,00 Eur dydžio suma per mėnesį kvalifikacijos kėlimo kursams/egzaminams yra protingo dydžio (CPK 185 straipsnis).
18. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apelianto atskirajame skunde nurodytais teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas patvirtino bankrutuojančių asmenų patikslintą mokumo atkūrimo planą pilnai neišsiaiškinęs visų bylos aplinkybių, nepareikalavęs pateikti įrodymų, pagrindžiančių būtinųjų išlaidų padidėjimą bei neatsižvelgęs į kreditoriaus išsakytus prieštaravimus. Priešingai, pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje esančių duomenų visumą, nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių bei nenukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos. Vien tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą procesinį sprendimą panaikinti ar pakeisti.
19. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
20. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas patikslintą bankrutuojančių fizinių asmenų R. D. ir A. D. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, tinkamai taikė fizinių asmenų bankrotą reglamentuojančias teisės normas, civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
21. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus suinteresuoto asmens atskirojo skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl nespręstinas jų atlyginimo klausimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Apelianto PLUSPLUS CAPITAL AS atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-13 nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.