- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-20
- Bylos Nr.
- 2A-865-198/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00323-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė, Birutė Jonaitienė, Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- A. M.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 865 – 198 / 2012
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gruodžio 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Birutės Jonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-509-266/2012 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei A. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės A. M. priešieškinį ieškovui V. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucijai, teikiančiai išvadą, - Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė nustatyti sūnaus J. M. gyvenamąją vietą su juo, priteisti iš atsakovės išlaikymą sūnui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, priteisti 1 200 Lt įsiskolinimą už tris mėnesius, nustatyti su sūnumi bendravimo tvarką bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog su atsakove gyvendami santuokoje susilaukė sūnaus J. M., gim. (duomenys neskelbtini). 2010 metais nutraukus santuoką sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, o jis teikė vaikui išlaikymą po 220 Lt kas mėnesį. 2012 metų sausio mėnesį atsakovė išvyko į Angliją, o jų nepilnametis sūnus nuo 2012 m. sausio 18 d. gyvena kartu su juo. Jis sūnumi rūpinasi, jį visiškai išlaiko. Su atsakovės priešieškiniu sutiko iš dalies. Iš esmės sutiko su jos pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka, nes vaikas turi kuo daugiau bendrauti su motina.
Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, su ieškiniu sutiko iš dalies. Prašė sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti kartu su tėvu, priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį, nepriteisti išlaikymo įsiskolinimo ir nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Nurodė, kad šiuo metu gyvena Anglijoje. Ji norėtų pasiimti sūnų į Angliją, tačiau dėl turtinės padėties to padaryti negali. Su ja kartu gyvena jos dvi nepilnametės dukros. Ateityje, kai pagerės jos turtinė padėtis, svarstys klausimą dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ja. Atsakovės manymu, ieškovo prašoma priteisti 400 Lt išlaikymo suma yra niekuo nepagrįsta ir aiškiai per didelė. Kuomet ji gyveno Lietuvoje ir sūnus augo su ja, tai ieškovas mokėjo išlaikymą po 220 Lt, ir tokio išlaikymo pakako, todėl, jos manymu, ir iš jos turi būti priteistas išlaikymas sūnui po 220 Lt kas mėnesį. Sūnus nėra didelis, jo poreikiai nedideli, yra sveikas.
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 3 d. sprendimu ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies. Nepilnamečio J. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su tėvu V. M.. Priteisė iš A. M. nuo 2012-04-13 išlaikymą nepilnamečiui sūnui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 250 Lt iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė ieškovui iš atsakovės 750 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Nutarė nustatyti bendravimo su vaiku tvarką:
1. Įpareigoti ieškovą leisti atsakovei bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi mobilaus ryšio telefonu ar kompiuteriu, pasinaudojant internetinio ryšio priemonėmis, kiekvieną darbo dieną nuo 15 val. iki 20 val. Lietuvos laiku ne mažiau kaip 2 valandas laiko, laiką pasirenkant atsakovės ir sūnaus sutarimu.
2. Išeiginių ir švenčių dienomis 1 p. numatytą teisę suteikti nuo 8 val. iki 20 val.
3. Įpareigoti ieškovą, atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus pageidavimus, leisti nepilnamečiam sūnui gyventi ne mažiau kaip ½ dalį vasaros atostogų kartu su savo motina. Tuo atveju, jei atsakovė gyvens užsienyje, ji įsipareigoja apmokėti vaiko kelionę į jos gyvenamąją vietą ir atgal į Lietuvą bei organizuoti nepilnamečio vaiko palydą.
4. Įpareigoti ieškovą leisti nepilnamečiam sūnui, atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus pageidavimus, gyventi ne mažiau kaip ½ dalį kitų atostogų su savo motina su sąlyga, kad ji tuo metu bus Lietuvoje.
5. Įpareigoti ieškovą leisti atsakovei bendrauti su sūnumi katalikiškų švenčių bei kitų svarbių švenčių metu ne mažiau kaip 1 parą laiko paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos, paėmimo ir grąžinimo laiką suderinant su ieškovu, su sąlyga, kad atsakovė tuo metu bus Lietuvoje.
6. Įpareigoti ieškovą leisti pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir bendrauti su juo atsakovės pasirinktoje buvimo vietoje neporinėmis savaitės dienomis nuo 15 iki 19 val., su sąlyga, kad tuo metu atsakovė bus Lietuvoje.
7. Įpareigoti ieškovą leisti paimti atsakovei sūnų iš jo gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį, paimant sūnų penktadienį nuo 15 iki 19 val. ir grąžinant jį į nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį iki 15 val., su sąlyga, kad atsakovė tuo metu bus Lietuvoje.
8. Ieškovo ir atsakovės bendru sutarimu bei atsižvelgiant į nepilnamečio pageidavimus bendravimo laikas gali būti keičiamas.
9. Atsakovė įsipareigoja bendravimo metu užtikrinti vaiko poilsį, saugią aplinką, tinkamą mitybą ir dienos režimą, nenuteikinėti vaiko prieš ieškovą ir pasibaigus bendravimui pristatyti vaiką į jo gyvenamąją vietą.
10. Pasikeitus vaiko gyvenamajai vietai, įpareigoti ieškovą apie tai informuoti atsakovę.
11. Įpareigoti ieškovą nenuteikinėti sūnaus prieš jo motiną ir netrukdyti įgyvendinti teisės bendrauti su nepilnamečiu sūnumi.
Kitoje dalyje teismas ieškinį ir priešieškinį atmetė.
Nustatė, kad šalys yra nepilnamečio sūnaus J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Anykščių rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimu santuoką tarp jų nutraukė, o nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su motina. Tėvas mokėjo sūnui išlaikymą po 220 Lt kas mėnesį. 2012 m. sausio mėnesį atsakovė išvyko gyventi į Angliją. Šalių nepilnametis sūnus liko gyventi su tėvu. Teismas, įvertinęs byloje visas aplinkybes, įvertinęs vaiko poreikius bei orientuodamasis į šių dienų kainas, sprendė, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovės išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei 2012 m. sausio mėnesį išvykus gyventi į užsienį, sūnus liko gyventi su tėvu, o atsakovė išlaikymą vaikui pradėjo teikti tik po trijų mėnesių, ieškovo reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tris mėnesius laikė pagrįstu. Priteisė iš atsakovės įsiskolinimą už tris mėnesius nuo 2012-01-18 iki 2012-04-13, t. y. 750 Lt (250 x 3 = 750 Lt). Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas laikė, jog atsakovės pateikta bendravimo su vaiku tvarka nepažeis nepilnamečio vaiko ar vieno iš tėvų teisių ar teisėtų interesų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti apylinkės teismo sprendimą dalyje ir priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, taip pat priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą (1 200 Lt (400 Lt x 3 mėn.)) dėl neteikto sūnui reikalingo išlaikymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas yra nepagrįstas ir prieštaraujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principams bei pažeidžiantis vaiko teisėtus interesus. Teismas nenustatė kiekvieno iš tėvų dalies išlaikymo prievolėje ir konkretaus išlaikymo dydžio, nepagrįstai nepriteisė ieškovui turėtų bylinėjimosi išlaidų dalies (patenkintų reikalavimų apimčiai), išlaikymo įsiskolinimo sumos bei vaikui reikalingo išlaikymo dydžio. Pagrindinį dėmesį skiria ne konkrečiam vaiko būtinų poreikių turinio nustatymui bei jų užtikrinimui reikalingoms lėšoms, o atsakovės melagingų teiginių bei jos kreditorinių įsipareigojimų akcentavimui. Atsakovės vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 2 900 Lt, kai ieškovo gaunamos pajamos per mėnesį atskaičius mokesčius neviršija 905 Lt. Be to, atsakovė šiuo metu gyvena užsienyje kartu su savo draugu ir veda bendrą ūkį, dėl ko visa buities našta dalijasi perpus. Tapusi trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke, ji turi visas galimybes jį parduoti ir gauti papildomų pajamų iš šio turto nuomos, tuo tik dar labiau pagerindama savo finansinę padėtį. Apelianto manymu, atsakovės finansinė situacija šiuo metu yra kelis kartus geresnė nei ieškovo, kuris neturi jokio nekilnojamojo turto ir gyvena su sūnumi savo mamos bute, kurio išlaikymas vidutiniškai per mėnesį kainuoja apie 600 Lt. Taip pat teismais visiškai nevertino ieškovo teismo posėdžių metu pateiktų argumentų bei pateiktos sąmatos, susijusios su būtinųjų vaiko poreikių tenkinimu, nepagrįstai didžiausią dalį vaiko išlaikymo prievolėje perkėlė ant ieškovo ir jo artimųjų giminaičių pečių. Teigia, jog sprendimas dalyje dėl bylinėjimo išlaidų nepriteisimo yra teisiškai nepagrįstas, o tik formaliai atkartojantis atsakovės atstovo subjektyvius ir tikrovės neatitinkančius teiginius dėl ieškovo patirtų išlaidų teisinei pagalbai. Ieškovo teismui pateiktoje sąskaitoje faktūroje yra aiškiai nurodytos sumos už konkrečių teisinių paslaugų suteikimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo palikti skundžiamą apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad iki jai išvykstant vaiku rūpinosi tik ji, o dabar vaiką prižiūri tik ieškovo motina, pats ieškovas vaiku visiškai nesirūpina. Vaikas net gyvena tuo pačiu adresu kartu su ieškovo motina. Ieškovo ieškinys pagrįstas ne jo kaip tėvo rūpesčiu dėl savo sūnaus, bet tik materialiniu suinteresuotumu gauti išlaikymą. Nors ieškovas nurodo, kad sūnaus išlaikymui būtina skirti po 1 000 Lt, tačiau jokių įrodymų, jog tokia suma yra būtina, nepateikia. Priešingai nei teigia apeliantas, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys ir priešieškinys patenkinti iš dalies, kitoje dalyje juos atmetant, tai šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir bylų nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius ir teisinius bylos pagrindus, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, remdamasi ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta.
Ginčas šioje byloje iš esmės kilęs dėl to, kokio dydžio materialinį išlaikymą turėtų teikti atsakovė A. M. savo nepilnamečiam sūnui J. M., gim. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2012-10-03 sprendimu, įvertinęs byloje visas aplinkybes, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, priteisė iš atsakovės išlaikymą šalių vaikui po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apelianto manymu, tokia pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista suma prieštarauja sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principams bei pažeidžia vaiko teisėtus interesus. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui pakeisti.
Pagal CK 3.192 str. nuostatas, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, yra pažymėjęs, kad CK 3.192 str. įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo ir motinos turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; kt.).
Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dienpinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas.
Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų taip pat atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006). Pusiausvyrą tarp nurodytų kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3. str. 1 d. įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2010-12-15 sprendimu šalių santuoka nutraukta. Šalių nepilnamečio sūnaus J. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. M.. Šalių susitarimu tėvas mokėjo nepilnamečiui sūnui išlaikymą po 220 Lt kas mėnesį. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2012 m. sausio mėnesį atsakovė išvyko gyventi į Angliją. Šalių nepilnametis vaikas nuo 2012-01-18 liko gyventi su tėvu. Ieškovas nuo 2010-01-21 dirba UAB „Lagesta“ staklininku, jo atlyginimas vidutiniškai per mėnesį siekia apie 1 000 Lt (b. l. 15, 17). Be to, jis turi paėmęs dvi paskolas: 13 000 Lt ir 4 000 Lt. Atsakovė gyvena ir dirba Anglijoje. Jos vidutinis mėnesinis uždarbis sudaro apie 600-700 Didžiosios Britanijos svarų (2 500 – 2 900 Lt). Ten ji nuomojasi būstą, moka apie 300 svarų per mėnesį. Su ja gyvena dar dvi nepilnametes jos dukros G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. M., gim. (duomenys neskelbtini), kurias ji visiškai išlaiko. Be to, ji turi paėmusi kreditą iš AB DnB Nord banko (šiuo metu likęs įsiskolinimas apie 26 000 Lt), turi įsiskolinimą UAB „Anykščių šiluma“, moka įmokas „Anykščių vandenys“. Taip pat 2012-08-29 Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu iš jos ieškovui yra priteista 29 000 Lt piniginė kompensacija po turto (buto) atsidalinimo. Šiuo metu atsakovė sūnui teikia išlaikymą mokėdama jam kas mėnesį po 220 Lt. Ginčo šalių nepilnametis sūnus mokosi Anykščių Antano Vienuolio gimnazijos 1a klasėje. Gyvena kartu su tėvu tėvo motinai nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nepilnametis vaikas yra sveikas, specialių poreikių nereikalaujantis, išskyrus mokymąsi, kitų užsiėmimų neturi.
Pažymėtina, jog apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės lemiamą reikšmę teikia savo turtinės padėties vertinimui. Tuo tarpu CK 3.192 str. 2 d. reikalauja, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir užtikrintų būtinas sąlygas vaikui vystytis. Šiuo atveju, nors ieškovas pateikta išlaidų sumą sūnui, nurodydamas, jog reikia 1 000 Lt per mėnesį, tačiau nepagrindžia jokiais objektyviais įrodymais, jos nedetalizuoja. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į kiekvieno iš tėvų galimybes, tai yra gaunamas pajamas ir turimą turtą, vaiko poreikius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 250 Lt suma, mokama atsakovės kas mėnesį nepilnamečio sūnaus išlaikymui, yra ta suma, kurią šiuo metu yra pajėgi teikti atsakovė. Pažymėtina, kad ir Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-09-19 išvadoje pasisakyta, jog atsižvelgus į šalių gaunamas pajamas, turimus kreditorinius įsipareigojimus, kyla abejonė dėl šalių galimybių teikti 400 Lt dydžio išlaikymą (b. l. 116-117). Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog po Anykščių rajono apylinkės teismo 2010-12-15 sprendimu nutrauktos šalių santuokos ir šalių nepilnamečiui vaikui likus gyventi su motina, ieškovas vaikui skyrė po 220 Lt kas mėnesį mokamo išlaikymo. Tuo tarpu atsakovei išvykus gyventi į Angliją, t. y. jau nuo 2012-01-18, ieškovas prašo vaiko išlaikymui priteisti po 400 Lt. Teismo vertinimu, praėjus tik kiek daugiau nei metų laikotarpiui, šalių sūnaus poreikiai pasikeisti iš esmės negalėjo, tuo labiau, kad nustatyta, jog vaikas yra sveikas, ieškovas, išskyrus savo paties paaiškinimus, jokiais įrodymais priešingų aplinkybių nepagrindė. Pažymėtina, jog vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku iki vaiko pilnametystės, o pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Augant vaikui, keičiasi jo poreikiai, reikalingos didesnės piniginės lėšos išlaikymui. Todėl pasikeitus tėvų turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams, tėvas ar motina turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino išlaikymo įsiskolinimą nuo 1 200 Lt iki 750 Lt. Teisėjų kolegija šį skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Ginčo byloje dėl to, kad atsakovei išvykus gyventi į užsienį ji išlaikymą vaikui pradėjo teikti tik po trijų mėnesių, nėra. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimu priteista iš atsakovės kas mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui po 250 Lt, todėl išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2012-01-18 (atsakovės išvykimo į Angliją) iki 2012-04-13 (ieškinio pateikimo teismui dienos) sudaro 750 Lt.
Pagal CPK 93 str. 1, 2 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Vadovaudamasis įstatymo reglamentavimu ir atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ginčo sprendime nurodytu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, todėl išsamiau apie tai nebepasisako.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms ir atsižvelgdama į tai, kad apeliantas CPK 178 str. pagrindu įrodymų, paneigiančių skundžiamo pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumą nepateikė, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti arba naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Apelianto argumentai, neva pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik į atsakovės melagingus teiginius, įrodymais nepagrįsti, todėl vertintini tik kaip paties apelianto samprotavimai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.