Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K.-S. ieškinį atsakovui S. P. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį, prašė jį patenkinti ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu. Paaiškino, kad su atsakovu nepalaiko jokių ryšių, jis vaikui išlaikymo neteikia. Sūnus yra neįgalus, jam reikalinga speciali avalynė, reabilitacijos.

Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kad atsakovui esant išvykusiam į užsienį, vaiku nesidomint, vaikui gyvenant kartu su mama, nepilnamečio N. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Taip pat neprieštarauja dėl priteistino išlaikymo dydžio, kuris šiuo atveju patenkintų tik minimalius vaiko poreikius, bei prašomai nustatyti bendravimo su vaiku tvarkai.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į paskirtą teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų N. P., gim. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-9623-794/2013 patvirtinta taikos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo mokėti nepilnamečio vaiko N. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. liepos 4 d. iki vaiko pilnametystės.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis N. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena su motina, atsakovas vaiku nesidomi, jo gyvenime nedalyvauja, byloje nenustatyta, kad vaiko gyvenimas su motina prieštarautų jo interesams, todėl ieškovės prašymas tenkintinas, nepilnamečio N. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina ieškove A. K.-S. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai.

Ieškovė kaip pagrindą pakeisti teismo sprendimu priteistą vaiko išlaikymo dydį nurodo padidėjusius vaiko poreikius, išaugusį kainų lygį šalyje, pasikeitusią ekonominę padėtį – didėjantį darbo užmokestį ir tuo pagrindu pasikeitusią vaiko tėvų materialinę padėtį.

Taigi, šioje byloje būtina nustatyti, ar nuo teismo procesinio sprendimo priėmimo pasikeitė šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai, ir jei pasikeitė, tai kokia apimtimi. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Nagrinėjamu atveju nuo teismo procesinio sprendimo, kuriuo atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui, priėmimo praėjo ilgas laiko tarpas (bemaž 7 metai): šalių sūnui tuo metu buvo 2 metai, šiuo metu berniukui jau 9, todėl neabejotina, kad vaiko poreikiai yra iš esmės pasikeitę – padidėję, nes visuotinai žinoma aplinkybė, jog vaikui augant, bręstant, mokantis vis vyresnėse klasėse mokykloje didėja jo poreikiai maistui, rūbams, higienos, mokymosi priemonėms, papildomiems užsiėmimas ir kt. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus yra mokyklinio amžiaus, lanko papildomus būrelius, kas sąlygoja papildomas išlaidas. Berniukas taip pat turi papildomų su sveikata susijusių poreikių, kadangi jam nustatytas lengvas neįgalumo lygis, kuris sąlygoja didesnius nei įprastomis aplinkybėmis poreikius avalynei, ir kt. Teismo vertinimu, iš byloje esančių duomenų ir ieškovės teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, darytina išvada, kad šiuo metu nustatytas atsakovo teiktinas 400 Lt (115,85 Eur) išlaikymo dydis neužtikrina net minimalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimo. Taigi, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai padidėjo, todėl yra pagrindas padidinti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį.

Vertinant šalių turtinę padėtį iš pateiktų VĮ „Registrų centras“ pažymų matyti, kad ieškovė ir atsakovas nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad šalių vardu įregistruotų transporto priemonių nėra. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, kreditorinius įsipareigojimus, kitus išlaikytinius byloje nėra. Tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus ((duomenys neskelbtini) metai), darbingas (duomenų apie netektą darbingumą nėra), todėl privalo rasti galimybių užsidirbti. Pažymėtina, kad teismų praktika vaiko interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaiko interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti.

Taigi, teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad ieškovė viena augina nepilnametį šalių sūnų, ieškovei ir taip tenka didžiausioji nepilnamečio vaiko rūpinimosi našta, vaiko turimus papildomus su sveikata susijusius poreikius, vaiko amžių, ekonominį kontekstą bei pragyvenimo lygio dinamiką, konstatuoja, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo tenkinti ir nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2020 m. kovo 12 d.) iš atsakovo nepilnamečio sūnaus N. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (CK 3.192, 3.201 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo nekliudanti ir ateityje neketinanti kliudyti atsakovui bendrauti su vaiku, jei tik atsakovas tokį norą išreikštų, prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią jis su vaiku galėtų netrukdomai bendrauti šalių suderintu laiku ir terminais (įspėjęs prieš parą). Teismo manymu ieškovės pasiūlyta atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų, todėl tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.170 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė įstatymo pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 75 Eur žyminio mokesčio už reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, bei 23 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl padidinto dydžio išlaikymo priteisimo ((200 Eur – 115,85 Eur (400 Lt) = 84,15 Eur); (84,15 Eur x 12 mėn. = 1 009,80 Eur); (1 009,80 Eur x 3 proc. x 75 proc. = 23 Eur)). Taigi, iš viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 98 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei byloje suteikta antrinė teisinė pagalba, garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Iš 2020 m. birželio 26 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad teikiant ieškovei valstybės garantuojamą teisinę pagalbą valstybė turėjo 193,62 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistina 193,62 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko N. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. K.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-9623-794/2013 patvirtintoje taikos sutartyje numatytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui N. P., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo S. P. išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. kovo 12 d. (ieškinio teismui pateikimo dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę A. K.-S. nepilnamečio sūnaus N. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo S. P. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. P., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja šalių suderintu laiku ir terminais, ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) kalendorinę dieną suderinęs su ieškove A. K.-S. tokio bendravimo laiką, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko N. P. interesus bei poreikius.

Priteisti iš atsakovo S. P. valstybės naudai 98 Eur žyminio mokesčio (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660) bei 193,62 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.