- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-09
- Bylos Nr.
- 2A-453-368/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00384-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Egidijus Mickevičius, Vilija Valantienė, Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- I. V.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6-284/2014, iškeltoje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei I. V., išvadą duodančiai institucijai, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo prievolės pripažinimo įvykdyta ir pagal atsakovės I. V. priešieškinį ieškovui D. V., išvadą duodančiai institucijai, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas D. V. kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą, prašydamas pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2007 m. kovo mėnesio iki 2013 m. gegužės mėnesio jo pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką buvo įvykdyta. Nurodė, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 26 d. sprendimu buvo nutraukta jo ir atsakovės I. V. santuoka ir patvirtinta sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią jis įsipareigojo mokėti sūnui kasmėnesinį išlaikymą po 130 Lt iki jo pilnametystės. Teigė, kad po santuokos nutraukimo su atsakove gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, išlaikė sūnų, mokėjo mokesčius, remontavo butą, pirko baldus, atsakovė naudojosi jo banko kortele. Tvirtina, kad kartu gyveno iki 2012 metų balandžio mėnesio pabaigos. Pažymėjo, kad atsakovė kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl vaiko išlaikymo, ir raštas 2013-04-05 buvo išduotas. Pažymėjo, kad antstolė nurodė 8783 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Mano, kad pareigą išlaikyti vaiką yra įvykdęs.
Atsakovė I. V. pateikė teismui priešieškinį, prašydama pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 26 d. sprendimu priteistą nepilnamečiam vaikui išlaikymą ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui išlaikyti 600 Lt kasmėnesinį išlaikymą nuo kreipimosi į teismą iki sūnaus pilnametystės. 2013 m. spalio 28 d. teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad sutinka sumažinti kasmėnesinio vaiko išlaikymo dydį iki 350 Lt. Pažymėjo, kad su ieškovu po santuokos nutraukimo gyveno viename bute, tačiau bendro ūkio nevedė, ieškovas gyveno iki 2012 m. birželio mėnesio. 2012-05-07 tarp jos ir ieškovo kilo konfliktas, kurio metu ieškovas prieš ją panaudojo smurtą – sulaužė ranką. Tvirtina, kad teismo sprendimu vaikui išlaikyti buvo priteistos minimalios lėšos, ir jų nebepakanka. Ieškovas tik iš dalies vykdė teismo sprendimą, išlaikymą vaikui teikė ne nuolat.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pakruojo rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 27 d. sprendimu ieškovo D. V. ieškinį atmetė, atsakovės I. J. (V.) priešieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 26 d. sprendimu priteisto iš D. V. nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį ir jį padidino iki 350 Lt. Nepilnamečiam priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę. Likusią atsakovės priešieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovei 1987,48 bylinėjimosi išlaidas ir 47,93 Lt proceso išlaidas valstybei. Priteisė iš atsakovės 16,44 Lt proceso išlaidas valstybei. Nurodė, kad ieškovas nepatvirtino aplinkybių, kad šalims vėl pradėjus gyventi kartu, jis vaikui išlaikyti skirtas lėšas perduodavo atsakovei. Teismas sutiko su atsakove, kad į jos sąskaitą pervestos lėšos, kurių paskirtis buvo nurodyta „dovana“, „paskolinu“, negali būti prilygintos išlaikymo pareigos įvykdymui, o alimentų lėšos iš išlaikymo skolos buvo išskaičiuotos. Teismas, įvertindamas aplinkybes, kad atsakovė nepatvirtino su ieškovu buvus susitarimui dėl išlaikymo lėšų nemokėjimo, sprendė, jog ieškovas netinkamai vykdė teismo sprendimu nustatytą prievolę išlaikyti sūnų, ir ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie jo ginčo laikotarpiu panaudotas lėšas, kurios buvo skirtos būtent sūnui išlaikyti. Pažymėjo, kad, nors atsakovė pripažino, jog ieškovas vaikui nupirko dviratį, džinsus, meškeres ir kitą žvejybos įrangą, leido kartu laisvalaikį su vaiku ir prižiūrėjo, kai atsakovė dirbdavo, tačiau visomis būtinomis reikmėmis: maistu, apranga, avalyne, mokyklinėmis priemonėmis, kišenpinigiais ir kt. vaiką aprūpindavo atsakovė, o ne ieškovas. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos išlaidos dviračiui, meškerėms ar žvejybos įrangai įsigyti yra laikytinos papildomomis išlaidomis. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad atsakovė naudojosi jo banko mokėjimo kortele, nepatvirtinta jokias įrodymais. Sprendė, kad 350 Lt išlaikymo suma yra tinkama ir proporcinga, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus ir proporcinga tėvų turtinei padėčiai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Skųsdamas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą, apeliantas (ieškovas) D. V. prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmesta jo ieškinio dalis ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą, taip pat pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir liudytojų parodymus, pažeidė procesinės teisės normas, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas skunde iš esmės atkartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad teismo išvados prieštaringos ir formalios, teismas nepagrįstai nesutiko apklausti nepilnametį.
Atsiliepdama į ieškovo apeliacinį skundą, atsakovė I. J. (V.) prašo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat grąžinti atsakovei 169,20 Lt žyminį mokestį, sumokėtą už priešieškinio pateikimą. Atsiliepime nurodo, kad pareigą įrodyti, jog išlaikymo įsiskolinimas neatsirado, teko apeliantui. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo banko sąskaitos duomenys parodo, jog jis bandė sumažinti įsiskolinimą vaikui. Mano, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apelianto (ieškovo) D. V. apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje, be kita ko, sprendžiamas teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių, tinkamo vykdymo klausimas.
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendrų tėvų susitarimu. CK 3.193 straipsnio 1 dalyje, skatinant taikiai spręsti visus šeimos klausimus abipusiu susitarimu, vaiko (vaikų) tėvams suteikiama teisė susitarti dėl vaiko išlaikymo sudarant sutartį; tokia sutartis privalo būti sudaryta bendru susitarimu, kai nutraukiama santuoka ar patvirtinamas gyvenimas skyrium; sutartyje tėvai privalo numatyti, kokiu būdu ir tvarka jie vykdys savo pareigas, susijusias su vaikų išlaikymu – išlaikymo dydį, formą (periodinėmis įmokomis, konkrečia vienkartine suma ar natūra), mokėjimo terminus, atsiskaitymo už išlaikymo panaudojimą tvarką ir pan.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 26 d. sprendimu nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką ir patvirtinto šalių paruoštą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (1 tomas, 11 b. l.).
Pagal teismo patvirtintą sutartį šalys susitarė, kad vaiko tėvas (ieškovas) mokės išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 130 Lt iki vaiko pilnametystės, o vaiko motina (atsakovė) gautas lėšas naudos uzufrukto teise (3 sutarties punktas).
Pažymėtina, kad išlaikymas priteisiamas vaikui ir yra jo nuosavybė (CK 3.186 straipsnio 1 dalis), o priteistą išlaikymą, kaip vaiko turtą, uzufrukto teise tvarko tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, šiuo atveju – motina (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
Nors pagal CPK 279 straipsnio 5 dalį teismo sprendimas, kuriuo iš ieškovo priteistos periodinės išmokos vaikui, neturi res judicata galios, t. y. pasikeitus aplinkybėms, turėjusioms įtakos išmokų dydžiui nustatyti, suinteresuoti asmenys turi teisę pareikšti naują ieškinį dėl išmokų dydžio pakeitimo (padidinimo ar sumažinimo), tačiau tai nereiškia, kad toks teismo sprendimas neturi privalomosios galios. Taigi tol, kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas.
Žemesnės instancijos teismas
Minėta, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 26 d. sprendimu buvo nustatyta išlaikymo prievolė ir jos dydis ir sprendimu nustatyta išlaikymo prievolė yra privaloma ir turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam sutuoktiniui, todėl apelianto nurodytos aplinkybės dėl virtuvės baldų komplekto įsigijimo, prisidėjimo prie atsakovės studijų išlaidų, šios bylos kontekste nėra reikšmingos.
Išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas (aprūpinimas būstu, maistu, drabužiais, mokymosi reikmenimis, galimybių poilsiui sudarymas ir sudarymas sąlygų patenkinti kitus augančio asmens poreikius).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė nepatvirtino apelianto teiginių, jog šalys vėliau susitarė, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui bus teikiamas tėvo dalį suteikiant tiesiogiai vaikui (pvz., perkant dviratį, meškeriojimo įrankius ir pan.), sprendžia, kad ieškovui teko pareiga įrodyti, jog jis tinkamai teikė išlaikymą lėšomis netiesiogiai – perduodant išlaikymo lėšas atsakovei (uzufruktorei), kuri gautą turtą naudoja vaikui išlaikyti. Šių aplinkybių apeliantas neįrodė.
Kolegija pažymi, kad tėvų prievolė išlaikyti savo vaiką (vaikus) yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaiko tėvai gyvena kartu ar atskirai, todėl aplinkybė, jog šalys po kurio laiko pradėjo vėl gyventi kartu, nepaneigė apelianto prievolės teismo sprendimu nustatyta tvarka teikti išlaikymo vaikui.
Dėl įrodinėjimo
CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi minėtame straipsnyje įtvirtintas bendrasis įrodinėjimo pareigos paskirstymo principas – „kas teigia, tas ir įrodinėja“. Ieškovui teigiant, kad jis tinkamai įvykdė Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 26 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygą dėl kasmėnesinio 130 Lt išlaikymo nepilnamečiam sūnui teikimo ir tai, jog šalys susitarė, kad ieškovas kitaip prisidės prie vaiko išlaikymo, ieškovui teko pareiga įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – ieškinio faktinį pagrindą. Ieškovui to neįrodžius, ieškinys pagrįstai buvo netenkintas.
Dėl įrodymų vertinimo
Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantas nuolat tinkamai vykdė Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 26 d. sprendimu patvirtinto sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygą dėl kasmėnesinio 130 Lt išlaikymo teikimo nepilnamečiam sūnui. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ne vienas iš teismo posėdžiuose apklaustų liudytojų nepatvirtino aplinkybių dėl nuolatinio 130 Lt išlaikymo teikimo apelianto vaikui.
Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos ir precedentų reikšmės
Apeliantas skundą, be kita ko, grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o kiekvienoje byloje atsižvelgdamas į konkrečias faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma. Dėl šios priežasties kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Dėl to kasacinio teismo išaiškinimai taikytini tik nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas kasacinis teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-252/2009; kt.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-21/2007 faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Minėtoje byloje, priešingai negu šioje, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl tėvo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką vykdymo, teismui patvirtinus šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė dėl vaiko tėvo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką vykdymo tvarkos.
Taigi bylų ratio decidendi skiriasi, todėl, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo vadovautis šia kasacinio teismo nutartimi.
Dėl vaiko apklausos
Apelianto teigimu, teismas, nesutikdamas apklausti nepilnametį sūnų, pažeidė procesinės teisės normas.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto nuomone.
Vaiko kaip ieškovo dalyvavimo teismo posėdyje klausimas reglamentuojamas CPK 380 straipsnyje, kuriame reikalaujama, kad vaikas tiesiogiai būtų išklausytas bet kuriuo su vaiku susijusiu klausimu, bet esama išimčių, kai vaiko nuomonė gali būti sužinoma netiesiogiai. Šioje normoje nedetalizuota, kaip tai sprendžiama šeimos byloje, kurioje, be kita ko, nagrinėjamas nepilnamečio vaiko reikalavimas dėl išlaikymo, kurį jo vardu pareiškia vienas iš tėvų, turintis tam teisę pagal įstatymą ir reikalavimas dėl išlaikymo prievolės pripažinimo įvykdyta.
Atsižvelgiant į tai, kad dėl su nepilnamečiu vaiku susijusiais klausimais įstatyme nurodyta susitarti tėvams, o šį susitarimą kontroliuoja ir patvirtina teismas, taip pat į susiklosčiusią praktiką, jog ieškovai nepilnamečiai vaikai į tokio pobūdžio bylas nekviečiami, nėra pagrindo kiekvienu atveju nepilnamečius vaikus būtinai kviesti dalyvauti teismo posėdžiuose. Įgyvendinant CPK 380 straipsnio nuostatas svarbu gauti ir įvertinti informaciją bei nepilnamečio vaiko nuomonę su juo susijusiais klausimais. Nuomonė pareiškiama teismui, bet ji gali būti pateikiama ir per atstovus – tėvus, globėjus, vaikų teises įgyvendinančias institucijas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas 2013 m. lapkričio 12 d. teismo posėdyje išsprendė klausimą dėl vaiko apklausos ir šalys buvo įpareigotos suformuluoti ir pateikti klausimus, o Pakruojo rajono savivaldybės administracijos VTAS įpareigotas apklausti vaiką, ir tai buvo padaryta (2 tomas, 122–132 b. l.). Taigi vaikas buvo netiesiogiai apklaustas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjų kolegija nesutinka su minėtais apelianto skundo teiginiais.
Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė byloje patyrė 2500 Lt advokato pagalbos išlaidų (1 tomas, 68 b. l., 2 tomas, 7–8, 144–145 b. l.) ir sumokėjo 169,20 Lt žyminį mokestį už priešieškinio pateikimą (1 tomas, 76 b. l.). Pirmosios instancijos teismui iš dalies patenkinus atsakovės priešieškinį (74,46 proc.), iš ieškovo atsakovei pagrįstai buvo priteista 1861,50 Lt dalis (2500 Lt x 74,46 proc. / 100 proc.) advokato pagalbos išlaidų ir 125,98 Lt dalis žyminio mokesčio.
Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šalis teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Byloje nėra detalizacijos, parodančios, kiek išlaidų už atsiliepimo į atsakovės priešieškinio parengimą patyrė ieškovas, ir šie duomenys raštu nepateikti pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovui bylinėjimosi išlaidų proporcingai teismo atmestų priešieškinio reikalavimų daliai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų Šiaulių apygardos teisme
Apeliacinį skundą atmetus, atsakovei iš apelianto priteistinos 1000 Lt atsiliepimo į skundą paruošimo išlaidos (CPK 79 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Pažymėtina, kad šios išlaidos neviršijo rekomenduojamo priteisti dydžio, kadangi pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatų 8.11 punktą už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,5 MMA (1500 Lt, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1543).
Dėl atsakovės reikalavimų
Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK nenumato galimybės atsiliepime į apeliacinį skundą kelti reikalavimų. Nors atsakovė prašo grąžinti jai 169,20 Lt žyminį mokestį, sumokėtą už priešieškinio pateikimą, kolegija pažymi, jog šis klausimas nebuvo sprendžiamas skundžiamu teismo sprendimu ir priešieškinio trūkumų klausimas buvo išspęstas įsiteisėjusia Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartimi (1 tomas, 71–72 b. l.). Taigi minėtas klausimas nėra nagrinėjamos bylos skundo dalykas, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jo nepasisako. Be to, skundžiamu sprendimu teismas iš ieškovo priteisė atsakovei 125,98 Lt dalį žyminio mokesčio už priešieškinio pateikimą.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1000 Lt advokato pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą.