Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant Ritai Grigalienei, dalyvaujant ieškovui D. V., jo atstovei advokatei Ritai Roščenkovienei, atsakovei I. J. (V.), jos atstovei advokatei S. B., institucijos, teikiančios išvadą atstovui M. R., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei I. V., išvadą duodančiai institucijai-Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo prievolės pripažinimo įvykdyta ir pagal atsakovės I. V. priešieškinį ieškovui D. V., išvadą duodančiai institucijai-Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą bei nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad po motinos D. O. V. mirties 1997-09-19 D. V. paveldėjo dalį jos nekilnojamojo turto (1 t., 89, 90-91, 92-93, 94-95, 96-97, 98-99, 100-101, 102-103 b. l.).

Iš pažymos apie transporto priemones matyti, kad D. V. yra įregistravęs 2 transporto priemones: AUDI A4AVANT ir VW PASSAT (1 t., 104 b. l.).

Iš Swedbanko pažymos matyti, kad D. V. 2012- 2013 metais dengė paskolą (1 t. 105 b. l.).

Iš D. V. pateiktos jo būtiniausių poreikių skaičiuoklės matyti, kad jam mėnesiui reikalinga 2000 Lt (1 t., 123 b. l.).

Iš pateiktų kvitų matyti I. V. išlaidos (maisto ir kt.) vaiko išlaikymui 2013 m. birželio-rugpjūčio mėnesiais (2 t., 9-20 b. l.).

Iš Swedbanko išrašo matyti, kad D. V. 2013-09-10 I. V. pervedė 171 Lt vaiko išlaikymui, 2013-08-10 pervedė 500 Lt vaiko išlaikymui, 2013-07-09 pervedė 171 Lt vaiko išlaikymui (2 t., 22 b. l.).

Iš pateiktų dokumentų (kvitų) matyti D. V. išlaidos (2 t., 23-29 b. l.).

Iš 2013-09-22 vartojimo kredito sutarties matyti, kad D. V. yra paėmęs vartojimo kreditą televizoriaus įsigijimui (2 t., 30-32 b. l.).

Iš santuokos liudijimo matyti, kad I. V. 2013-09-21 susituokė su T. J., jos pavardė po santuokos sudarymo - J (2 t., 56 b. l.).

Iš medicininio pažymėjimo matyti, kad I. V. yra nėščiųjų įskaitoje (2 t., 121 b. l.).

Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškiniu ieškovas D. V. prašė pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2007 m. kovo mėnesio iki 2013m. gegužės mėnesio jo pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką B. V., gimusį 2003 m. vasario 8 d., buvo įvykdyta, o šį savo reikalavimą iš esmės grindė tuo, kad po to, kai Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007-03-26 sprendimu buvo nutraukta jo ir atsakovės I. V., šiuo metu J., santuoka ir patvirtinta sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje jie susitarė ir dėl jų nepilnamečio sūnaus B. V., išlaikymo, jis išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 130 Lt kas mėnesį teikė, nes kelis kartus atsakovei po 130 litų davė „į rankas“, po santuokos nutraukimo ginčo laikotarpiu su atsakove gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, mokėjo mokesčius, atskaovė naudojosi jo banko kortele, atsiskaitydavo ja už pirkinius, išsiimdavo grynųjų pinigų, be to, jis remontavo atsakovei po santuokos nutraukimo paliktą butą, pirko baldus, todėl sūnų pilnai išlaikė. Dėl šių aplinkybių namo, kad nepagrįstai atsakovė su vykdomuoju raštu kreipėsi į antstolį ir iš jo išieškoma išlaikymo vaikui skola, kuri 2013-05-01 dienai yra nurodyta 8392 Lt. Taigi, esminis ginčas tarp šalių kilęs dėl to, ar ieškovas laikotarpiu nuo 2007 m. kovo mėnesio iki 2013m. gegužės mėnesio įvykdė pareigą išlaikyti savo nepilnametį sūnų B. V..

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d.), ji reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą. Lietuvos Respublikos CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.), kas reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 str. 1 d.), tačiau tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 str.). Teismo sprendimu išlaikymo prievolė ir jos dydis gali būti nustatomi dviem atvejais: kai, tėvams nesusitariant, teismas pagal byloje surinktus duomenis nustato priteistino išlaikymo dydį (CK 3.59 str., 3.76 str. 1 d., 3.194 str.); arba, kai teismas sprendimu patvirtina šalių aptartą ir gera valia pasirašytą susitarimą dėl vaikų išlaikymo dydžio ir formos (CK 3.53 str. 3 d., 3.64 str. 2 d.). Tiek vienu, tiek kitu atveju teismo sprendimas turi vienodą teisinę galią, t.y. juo nustatyta išlaikymo prievolė yra privaloma ir turi būti vykdoma (CPK 18 str.). Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant būtent vaikų teises ir interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių: ieškovo D. V. ir atsakovės I. J. (V.), turinčių nepilnametį sūnų B. V., gimusį 2003 m. vasario 8 d., santuoka nutraukta Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 26 d. sprendimu, kuriuo patvirtinta sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CPK 3.51-3.53 str.), šios sutarties 2 punktu šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su motina (atsakove), sutarties 3 puntu ieškovas įsipareigojo mokėti išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui B. V., iki jis sulauks pilnametystės, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Lt, kurias I. V. naudos uzufrukto teise (1 t., 11 b. l.). Taigi, šalys, įvertinusios savo tuometę turtinę padėtį ir vaiko poreikius, laisva valia susitarė dėl vaiko išlaikymo, kurį teiks ieškovas D. V., dydžio ir formos, kas įtvirtinta minėtuose CK 3.192-3.193 straipsniuose. Kaip žinia, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.), ir nors aiškindamas bei taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku, todėl šios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis, dėl šių priežasčių išlaikymo dydį nustatęs teismo sprendimas neturi šalims res judicata galios ir išlaikymo teisinio santykio dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti šį sprendimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2011 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2011 ir kt.), tačiau tai nereiškia, kad toks teismo sprendimas visa apimtimi neįgijo teismo sprendimo galios, priešingai,- įsiteisėjęs teismo sprendimas turėjo būti ir turi būti vykdomas, kol jis nepakeistas ir nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (pvz. CK 3.201 str., 3.53 str. 3 d., CPK 279 str. 5 d.).

Nors iš šio teismo sprendimo akivaizdu, jog šalys nutraukdami santuoką nenumatė, kokia tvarka bus mokamas šis jų sutarto dydžio išlaikymas vaikui, t.y. kaip išlaikymo lėšos bus mokamos: pervedimu į vaiko mamos ar paties vaiko kredito įstaigoje atidarytą sąskaitą, ar teikiamos lėšos tiesiogiai vaiko mamai grynaisiais pinigais ir pan., o tuo pačiu ir kokį šalys laikys tinkamu lėšų perdavimo patvirtinimą, kokia atsiskaitymo už išlaikymo panaudojimą tvarka ir t.t., tačiau nežiūrint to, priteistas išlaikymas vaikui privalėjo būti mokamas geruoju ar priverstine tvarka (CK 3.193 str. 3 d.). Ieškovas D. V. nurodė, jog išsituokiant su atsakove buvo aptarta, kad toks išlaikymas vaikui nustatytas todėl, kad atsakovei I. V. po santuokos nutraukimo liko butas, kuriame šeima gyveno. Nors šių aplinkybių atsakovė nei patvirtino, nei paneigė, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju tokie ieškovo teiginiai teisiškai nereikšmingi ir net prieštaraujantys įstatymui, nes visas butas po santuokos nutraukimo atiteko atsakovei I. J. (V.) (1 t. 11, 24-25 b. l.), tuo tarpu išlaikymas vaikui priteisiant tam tikrą turtą, yra viena iš išlaikymo formų (CK 3.196 str. 1 d. 3 p.), o turtas yra priteisiamas nuosavybės teise būtent vaikui, bet ne vienam iš jo tėvų, ir būtent vaikas tampa šio turto savininku. Kartu pažymėtina, kad tokiais argumentais ieškovas iš esmės kvescionuoja įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintą šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kai tuo tarpu įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas šiuo atveju negali būti kvescionuojamas.

Ieškovas D. V. savo reikalavimą grindė dar ir tuo, kad ginčo laikotarpiu jie su atsakove ir sūnumi B. vėl gyveno kartu, su atsakove vedė bendrą ūkį, todėl jo prievolė mokėti 130 litų kas mėnesį periodinėmis išmokomis buvo įvykdyta, nes sūnus buvo pilnai išlaikomas, pirko viską, ko vaikas pageidavo, juo rūpinosi, leido kartu laisvalaikį ir t.t. Taip pat ieškovas nurodė, jog dėl šių priežasčių su atsakove susitarė, kad teismo sprendimu nustatytų išlaikymo lėšų jai nemokės. Pastarųjų aplinkybių, t.y. tokį susitarimą buvus, iš esmės atsakovė I. J. (V.) nei patvirtino, nei paneigė, tik nurodė, kad, gyvenant su ieškovu kartu ir po santuokos nutraukimo, bendro ūkio nevedė, gyveno kiekvienas sau, o dėl priverstinio išlaikymo vaikui išieškojimo į antstolį nesikreipė todėl, kad ieškovas jai sakydavo, jog vaiką išlaiko ir juo rūpinasi. Įvertinus byloje nustatytus duomenis ir aukščiau paminėtas argumentus bei teisinį reglamentavimą vaiko išlaikymo klausimu, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad ieškovas tinkamai vykdė savo prievolę išlaikyti sūnų taip, kaip nustatyta teismo sprendimu. Nei iš Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 26 d. sprendimo turinio, nei iš byloje pateiktų įrodymų, nėra jokio pagrindo teigti, kad šalys buvo numatę kokių nors išimčių vaiko išlaikymo teikimo klausimu, vaikui gyvenant kartu su tėvu, ar kad teismo sprendimas buvo pakeistas, pakeičiant išlaikymo formą – turtu ir pan. Ieškovas D. V. taip pat nepateikė jokių įrodymų byloje apie jo ginčo laikotarpiu panaudotas lėšas, kurios buvo skirtos būtent sūnaus B. išlaikymui. Gyvenimas vaiko tėvams kartu nesuponuoja išvados, kad vaikas buvo tinkamai išlaikomas, nes net ir santuokoje ar tik kartu (sugyventinių) gyvenančių vaiko tėvų, nevykdančių pareigos išlaikyti vaiką, atžvilgiu gali būti priteistas išlaikymas ar net jo įsiskolinimas vaikui teismo sprendimu (CK 3.194 str. 1 d., 3.200 str.). Be to, duomenys apie tai, kad ieškovas nuolat su vaiku bendravo, rūpinosi juo, leido laisvalaikį žvejodami, vykdami žiūrėti filmus, aprūpindamas vaiką žvejybos įrankiais, dviračiu ar kitomis turiningo vaiko laisvalaikio praleidimo priemonėmis, pasirūpinimas gimtadienio tortu vaiko gimimo dienos proga ir t.t., tik parodo, kad ieškovas nebuvo nusišalinęs nuo savo sūnaus B. auklėjimo, o taip pat patvirtina, jog jis vykdė kitas savo asmenines pareigas - auklėti savo vaiką, prižiūrėti ir bendrauti su juo, rūpintis jo auklėjimu ir visapusišku vystymųsi ir pan., tam, kad vaikas užaugtų visaverte asmenybe, nes tėvai privalo teikti vaikams ne tik materialinį aprūpinimą, bet ir pasirūpinti jo dvasiniu bei moraliniu ugdymu, dalyvauti vaiką auklėjant, už ką tėvai taip pat yra atsakingi, net ir tuo atveju, jei vaiko tėvai gyvena skyrium (CK 3.155 str., 3.165 str., 3.170 str., 3.172 str.). Taigi, nors atsakovė pripažino, kad ieškovas vaikui nupirko dviratį, džinsus, meškeres ir kitą žvejybos įrangą, nupirkdavo vaikui mėgstamo maisto, leido kartu laisvalaikį, jį prižiūrėjo, kai atsakovė visą dieną dirbdavo ir t.t., tačiau kaip matyti iš jos paaiškinimų teismo posėdžių metu, visomis būtinomis vaikui reikmėmis: maistu, apranga, avalyne, mokyklinėmis priemonėmis, kišenpinigiais ir kt., vaiką aprūpindavo ji pati, mokesčius mokėjo taip pat ji iš savo pakankamų pajamų, o ne ieškovas D. V.. Ieškovo nurodomų vaikui nupirktų daiktų: dviračio, meškerių ar žvejybos įrangos, teismas šiuo atveju negali laikyti ir jų užskaityti kaip būtinųjų vaiko išlaikymo išlaidų, jos yra laikytinos papildomomis išlaidomis. Tokio vertinimo laikomasi ir teismų praktikoje, o kasacinis teismas yra nurodęs, kad progines išmokas teikti nėra pareigos, t. y. jos teikiamos laisva valia, nekontroliuojant šių lėšų panaudojimo, todėl negalima teigti, kad jos bus panaudotos būtent būtiniems vaiko poreikiams tenkinti. Tas pats pasakytina ir apie neprogines išlaidas, kurios viršija būtinumo ribas, pavyzdžiui, jei duodamos lėšos prabangos daiktams įsigyti. Tačiau jei vaikui suteikiamos lėšos būtiniems poreikiams tenkinti, tokios išlaidos nelaikytinos proginėmis ir kitomis papildomos išlaidomis ir kvalifikuotinos kaip teiktas išlaikymas. Dėl šių savybių proginės ir kitos papildomos išlaidos, skirtingai nei kišenpinigiai, nelaikytinos teikto išlaikymo sudedamąja dalimi, t.y. jos į išlaikymą neįskaičiuojamos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010).

Kitos ieškovo D. V. nurodytos aplinkybės, buvusios ginčo laikotarpiu šalims gyvenant kartu: lėšų atsakovei teikimas užsimokant už mokslą universitete, paskolinimas atsakovei pinigų, kurių ji negrąžino ir pan., ar ieškovo buvusios didesnės, nei atsakovės, išlaidos tuo laikotarpiu, rūpinimasis malkomis, šiuo nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšmingos dėl aukščiau išdėstytų vaiko išlaikymo klausimą reglamentuojančių įstatyminių nuostatų. Kita vertus, visi byloje nustatyti duomenys ir būtent abiejų šalių pozicija, išryškėjusi šio ginčo nagrinėjimo teisme metu, t.y. ieškovo teiginiai dėl buvusio šalių susitarimo vėl pradėjus gyventi kartu su atsakove, kad jam ir nereikia mokėti po 130 litų kas mėnesį vaiko išlaikymui, o atsakovės nepaneigimas jį buvus, parodo ieškovo pripažinimą, kad jis teismo nustatyta tvarka ir gera valia išlaikymo sūnui B. nemokėjo. Atsakovės I. J. (V.) pasyvumas ir jokių kliūčių nebuvimas kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo net ir gyvenant kartu su ieškovu, suprantant, kad ieškovas vaikui išlaikymo neteikia, ar jį teikia nepakankamai, įvertinant jos asmenybę ir išsilavinimą, bei tuo pačiu ir ieškovo suvokimas, kad išlaikymą galima pervedinėti į vaiko motinos sąskaitą, ką jis ir padarė po to, kai kilo nesutarimai su atsakove ir jie 2012 metais pradėjo gyventi atskirai, o taip pat ir ieškovo norą teisminio ginčo nagrinėjimo metu susitarti su atsakove, kad ginčo laikotarpiu visas susidaręs įsiskolinimas būtų pervestas į būtent vaiko vardu atidarytą sąskaitą, kaip kaupiamasis indėlis, tačiau atsakovei su tuo kategoriškai nesutinkant, kai lėšos vaiko išlaikymui nuo 2012 m. gegužės mėnesio jau yra ieškovo teikiamos, pervedant į jos sąskaitą, teismo vertinimu, liudija, kad tiek ieškovą, tiek ir pačią atsakovę visus tuos metus buvusi situacija galimai tenkino, bet vaiko išlaikymas, numatytas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 26 d. sprendimu, nebuvo užtikrintas.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, taip pat nesant įrodymų, kad ieškovas D. V. ginčo laikotarpiu teikė išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui B. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Lt, kaip tai nustatyta Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 26 d. sprendimu, nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimo ir pripažinti, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2007 m. kovo iki 2012 m. gegužės mėnesio pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką įvykdė. Todėl ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Priešieškiniu atsakovė I. J. (V.) prašė pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 26 d. sprendimu priteistą nepilnamečio vaiko B. V., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį ir priteisti iš D. V. nepilnamečio sūnaus B. V. išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis po 600 litų kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės (2021-02-08).

Vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinė. Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006 ir kt.). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008 ir kt.).

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nepilnamečio šalių sūnaus B. V., gimusio 2003-02-08, tėvai yra D. V. ir I. V. (1 t. 12 b. L.). Kaip minėta, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 26 d. sprendimu, D. V. ir I. V. santuoka buvo nutraukta jų bendru sutikimu ir patvirtinta pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnametis sūnus B. V., gimęs 2003 m. vasario 8 d., pasilieka gyventi kartu su motina I. V., o tėvas D. V. mokės išlaikymą sūnui B. V. periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 130 Lt iki jo pilnametystės, t.y. iki 2021-02-08, I. V. gautas lėšas naudos uzufrukto teise (1 t. 11 b. L.). Taip pat nustatyta, kad šiuo metu vaikas gyvena su motina I. J. (V.).

Atsakovė prašo būtent padidinti išlaikymą nepilnamečiui sūnui B. V. periodinėmis išmokomis, mokamomis po 600 litų kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės (2021-02-08), nes išaugo vaiko poreikiai ir teismo sprendimu priteisto 130 litų dydžio išlaikymo jam nepakanka, be to, pagerėjo ieškovo turtinė padėtis. Kaip nurodė atsakovė, vaikas auga ir jo poreikiai auga, yra labai dideli. Sūnui B. (duomenys neskelbtini) bus 11 metų. Vaikas užsiima užklasine veikla, mėnesiui vien vaiko pomėgiams reikia mažiausiai 50 Lt, kadangi vaikai su auklėtoja važiuoja į teatrą, ekskursijas. Grįždamas iš mokyklos, vaikas visada užsuka pas ją į darbą, kažką nusiperka – tai traškučių, tai kokių kitų skanumynų, maždaug už 3 Lt. Vaikui einant į mokyklą, duoda 5 Lt maistui. Vaiko koja yra didelė, reikia pirkti 39 dydžio batus, džinsai perkami turguje, jie kainuoja apie 100 Lt. Vaikas yra apkūnus, sveria 67 kg, aprangos ir avalynės poreikis yra didelis, aprangai ir avalynei vidutiniškai per mėnesį išleidžia apie 250 Lt (per metus aprangai ir avalynei išleidžiama suma – 3000 Lt). Sūnus turi gerą apetitą, daug valgo, namuose ji pati gamina maistą, vaikas suvalgo du kepsnius, vaiko maistui per mėnesį išleidžia 450 Lt. Išlaidos mokyklinėms prekėms per mėnesį – 30 Lt, higienos prekėms per mėnesį – 40 Lt, išlaidos užklasinei veiklai, klasės fondui, ekskursijoms vidutiniškai per mėnesį – 50 Lt, išlaidos mobilaus ryšio telefono kortelės papildymui – 35 Lt (25 Lt telefono abonentas ir 10 Lt „Ežio“ kortelės papildymas). Vitaminai, maisto papildai kainuoja - 40 Lt per mėnesį. Vaikas mėgsta žvejoti, šiam pomėgiui kiekvieną mėnesį išleidžia 100 Lt (žurnalas „Žvejys“, pašarai, kvapai, meškerės, valai, kabliukai, plūdės, švinai, kirmėlės, tinkleliai, jaukai). Prie žvejybos pomėgio prisideda ir tėtis. Kirpyklos paslaugoms per mėnesį išleidžia 30 Lt (vieno kirpimo kaina kirpykloje 15 Lt). Šuniuko priežiūrai vaikas išleidžia apie 70 Lt. Interneto mėnesio mokestis yra 120 Lt, bet internetu naudojasi trise, tai sūnaus dalis šioje sumoje sudaro 40 Lt. Vaistams per mėnesį vidutiniškai išleidžia 20 Lt. Mokesčiams už komunalinius patarnavimus vidutiniškai kas mėnesį sūnui išleidžiama dalis sudaro 80 Lt. Ieškovas D. V. turėtų vaiko išlaikymui skirti 600 Lt, ieškovo turtinė padėtis yra geresnė, nei buvo išlaikymo priteisimo metu, jis dirba, vidutinis darbo užmokestis siekia 2400 Lt, nuosavybės teise valdo žemės sklypus, yra sveikas ir darbingas, neturi kitų išlaikomų asmenų. D. V. su priešieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad sūnaus B. išlaikymui sutinka kas mėnesį mokėti po 300 Lt periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, nes netu finansinių galimybių teikti išlaikymą po 600 litų: jo darbo užmokestis yra 1000 Lt ir priedai, kurie kinta priklausomai nuo darbo krūvio, jam nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis sodybos ir 6 žemės sklypai, esantys Pakruojo rajone, Ū. ir G. kaimuose, kuriuos paveldėjo po tėvų mirties kartu su dar dviem broliais, jie nėra nusistatę šio turto naudojimo tvarkos, atsidalinę iį bendrosios dalinės nuosavybės, todėl negali jų realizuoti, turi butą Pakruojo rajone, P. kaime, tačiau jo taip pat negali realizuoti, nes yra įkeistas, butas įsigytas paėmus 35000 Lt paskolą iš banko, kurios dengimui kas mėnesį moka po 200 Lt, taip pat turi du automobilius, kurių vienas yra tik 500 Lt vertės, likęs jam po santuokos nutraukimo ir kitas yra 4000 Lt vertės, kuris būtinas nuvykti į darbą ir parvykti iš jo, nes darbovietė yra už 7 km nuo gyvenamosios vietos. Be to, ieškovas nurodė, kad atsakovė neįrodė tokių didelių vaiko poreikių.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytus duomenis, sprendžia, jog šiuo nagrinėjamu atveju reikšmingos aplinkybės yra šios: išlaikymas nepilnamečiui šalių sūnui B. V. buvo priteistas 2007 m. kovo 26 d., t. y. tuomet, kai vaikui buvo 4 metukai - buvo labai mažas, šiuo metu vaikas yra moksleivis, jam netrukus sueis 11 metų. Sutiktina su atsakove, jog vaiko poreikiai, jam augant, iš tiesų didėja, todėl priteistas 130 Lt dydžio išlaikymas nebegali užtikrinti būtinų minimalių vaikui vystytis sąlygų, be to, šiandieninis pragyvenimo lygis sąlygoja padidėjusias pragyvenimo išlaidas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vaiko išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais vaiko poreikiais, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, o reikalaujant keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, kaip minėta aukščiau, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 str. 1 d.), o priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra); prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 str. 2 d.). Atsakovė iš esmės nenurodė jokių vaiko esminių poreikių pokyčių, kurie būtų susiję su sūnaus sveikatos sutrikimais, specifiniais poreikiais ir pan., ir kurie reikalautų papildomų ir šiuo atveju net 4 kartus didesnių lėšų, nei priteista Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu 2007 metais. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad išlaidos padidėjo, nes pasikeitė augančio vaiko aprangos ir avalynės dydžiai ir reikalinga mėnesiui 250 Lt, vaikas yra sveriantis apie 70 kilogramų, yra valgus, o pastarajai aplinkybei pagrįsti pateikė maisto prekių pirkimo kasos kvitus, iš kurių matyti, kad mėnesiui išleidžiama vidutiniškai apie 450 litų (2 t. 9-20 b. l.), tačiau tai nelaikytina esminiu vaiko poreikių padidėjimu, nes fiziologiniai pokyčiai, vaikui augant, vyksta nuolat, o augančios prekių ir paslaugų kainos taip pat negali būti laikomos esminiu vaiko poreikių padidėjimu. Atsakovės nurodomos lėšos, reikalingos vaiko pomėgiui ir laisvalaikiui per mėnesį – 100 Lt žvejybai ar 70 Lt šuniuko priežiūrai, bei 50 Lt per mėnesį reikalingų išlaidų užklasinei veiklai, klasės fondui, ekskursijoms, yra visiškai jokiais įrodymais nepagrįstos ir, teismo vertinimu, pernelyg didelės, tuo labiau nesąlygoja išvados, kad po teismo sprendimo iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai. Pati atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad sūnus nustojo lankyti sporto būrelį (treniruotes), kad vaikas yra lavinamas kitokiuose būreliuose, ar lanko kokius nors kitus užsiėmimus ar kitas ugdymo įstaigas, byloje duomenų nepateikta. Nėra jokių byloje duomenų ir apie tai, kad šalių sūnus B. turi kokių nors sveikatos sutrikimų ar jo būklė reikalauja būtinų ir nuolatinių medikamentų vartojimo, ligų gydymo, slaugos ar pan. Todėl šios išlaidos turi būti tokios, kaip ir bet kuriam kitam vaikui, neturinčiam ypatingų sveikatos sutrikimų, o sveikam vaikui kas mėnesį 40 Lt dydžio lėšos vitaminams, maisto papildams, o taip pat dar ir kas mėnesį po 20 Lt vaistams, yra neproporcingos, o tuo pačiu jokiais įrodymais atsakovės nepagrįstos. Dėl atsakovės I. J. (V.) nurodomos vaiko lėšų dalies buto komunaliniams mokesčiams pažymėtina, jog jokių įrodymų, kokio dydžio mokesčius ji apskritai moka, byloje nėra, todėl teismas negali įvertinti jos nurodomos ir paskaičiuotos šių lėšų vaiko dalies. Taigi, visuma byloje nustatytų duomenų analizė leidžia daryti išvadą, jog atsakovės nurodoma vaiko išlaikymui reikalinga 1235 Lt per mėnesį suma yra nepagrįsta ir neįrodyta.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus apie ieškovo turtinę padėtį, nustatyta, jog ieškovas D. V. dirba vairuotoju-traktorininku-statybos darbų darbininku, ir jis pagrįstai nurodo, kad jam nustatytas darbo užmokestis – ne mažiau negu LR Vyriausybės nustatytas MMA ir priedas už turimą kvalifikaciją (1 t. 48-50 b. l.). Iš pažymų apie 2010-2013 m. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas (1 t. 19-23 b. l.) matyti, kad vidutiniškai per mėnesį jo darbo užmokestis sudaro apie 2200-2300 litų, ieškovas turi Pakruojo rajone nekilnojamojo turto: 1998 m. paveldėtą 1/3 dalį gyvenamojo namo, dalinės nuosavybės teise valdo 2011 m. pirktus 6 žemės sklypus bei 2012 m. pirktą 2 kambarių butą, kuriam įregistruota hipoteka (1 t., 89-103 b. l.). Taip pat turi dvi transporto priemones (1 t. 104 b. l.). Moka po 200 Lt kas mėnesį, dengdamas paskolą bankui (1 t. 105 b. l.).

Pati atsakovė I. J. (V.) taip pat dirba, jos darbo užmokestis per mėnesį yra apie 1500 litų (1 t. 69 b. l.), nuosavybės teise priklauso taip pat 2 kambarių butas, kuris jai atiteko po santuokos nutraukimo (1 t. 11, 24 b. l.), kitų duomenų apie turtą nėra. Ji yra sudariusi naują santuoką (2 t. 56 b. l.), laukiasi kūdikio (2 t. 121, 133 b. l.).

Atsižvelgiant į byloje nustatytus ir aukščiau nurodytus duomenis apie šalių turtinę padėtį, nustatytus nepilnamečio šalių sūnaus B. poreikius, į tai, kad specifinių vaiko poreikių nenustatyta, dalis vaiko poreikių, kaip teisingai nurodo ieškovas D. V., nepagrįsta ir neįrodyta jokiais tai patvirtinančiais įrodymais (CPK 177-179 str.), teismas konstatuoja, kad atsakovės I. J. (V.) reikalavimas yra tenkintinas iš dalies. Siekiant užtikrinti vaiko poreikius ir būtinas vystymuisi sąlygas, esant šiandieninei ekonominei situacijai ir įvertinus tai, kad vaiko poreikiai yra išaugę dėl jo amžiaus, lyginant su išlaikymu, nustatytu teismo sprendimu prieš daugiau nei 6 metus - 2007 m. kovo 26 d., atsižvelgus į ieškovės ir atsakovo materialines padėtis ir į tai, kad atsakovės turtinė padėtis yra iš esmės nepakitusi, tačiau ji sukūrė naują šeimą, laukiasi dar vieno vaiko, tuo tarpu ieškovo D. V. turtinė padėtis yra pagerėjusi, t.y. jis yra, bylos duomenimis, papildomai įgijęs tiek nekilnojamojo, tiek ir kilnojamojo turto, nors turi finansinių įsipareigojimų, tačiau kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, kadangi asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą, o prisiimta prievolė pagal kredito sutartį netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Kaip minėta, nesant nustatytiems jokiems specifiniams šalių sūnaus poreikiams, teismo vertinimu, 350 Lt dydžio išlaikymo vaikui suma yra tinkama ir proporcinga, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus bei proporcinga tėvų turtinei padėčiai. Beje, tokią realią vaikui per mėnesį reikalingą sumą, šalims sprendžiant klausimą dėl taikios ginčo baigties, įvardijo ir pati atsakovė I. J. (V.).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, atsakovės I. J. (V.) priešieškinys tenkintinas iš dalies ir pakeistinas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 26 d. sprendimu priteisto iš D. V. išlaikymo nepilnamečiui sūnui B. V. dydis, priteisiant iš ieškovo D. V. išlaikymą nepilnamečiui sūnui B. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Lt nuo 2013 m. birželio 11 d. iki vaiko pilnametystės (2021 m. vasario 8 d.), išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. I. J. (V.) skirtina sūnui B. V. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Ieškinį atmetus, o priešieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Šioje byloje visiškai atmetus ieškovo ieškinį, o atsakovės priešieškinį - reikalavimą dėl išlaikymui nepilnamečiui sūnui padidinimo tenkinus iš dalies (kas sudaro 74,46 %), vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktais, 92 straipsniu, 93 straipsnio 2 dalimi, 96 bei 98 straipsniais, atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos: iš ieškovo D. V. priteistina atsakovei I. J. (V.) 1987,48 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurios sudaro: 125,98 Lt žyminio mokesčio dalis, atsakovės sumokėto, paduodant priešieškinį (1 t. 76 b. l.) ir 1861,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti dalis (1 t. 68 b. l., 2 t. 7-8, 144 b. l.), bei iš ieškovo D. V. į valstybės pajamas priteistina 47,93 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš atsakovės I. J. (V.) į valstybės pajamas priteistinos 16,44 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi ieškovo reikalavimui užtikrinti (1 t. 52-54 b. l.), panaikintinos sprendimui įsiteisėjus (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 - 260 straipsniais, 263-271 straipsniais, 275, 279, 281-282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo D. V. ieškinį atmesti.

Atsakovės I. J. (V.) priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 26 d. sprendimu priteisto iš D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui B. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydį ir priteisti iš D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui B. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų), indeksuojant šią sumą įstatymų nustatyta tvarka, nuo 2013 m. birželio 11 d. iki vaiko pilnametystės (2021 m. vasario 8 d.).

B. V. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti I. J., a. k. 8305221393.

Likusią priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), 1987,48 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus ir 48 centus) bylinėjimosi išlaidų atsakovei I. J. (V.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), 47,93 Lt (keturiasdešimt septynis litus ir 93 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės I. J. (V.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), 16,44 Lt (šešiolika litų ir 44 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi, panaikinti sprendimui įsiteisėjus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka, skundą paduodant šiame teisme.