Kauno apygardos teismo nutartis

2020-10-29 · Civilinė byla Nr. e2S-1588-945/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-29
Bylos Nr.
e2S-1588-945/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-08219-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Atsakovas
J. M.
Ieškovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1588-945/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08219-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.6.2; 3.3.1.17; 3.3.2.3; 3.3.2.6 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei J. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 4 883,05 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodo išmokėjusi draudimo išmoką MB „K“ už jai priklausančio turto, buvusio gyvenamojoje patalpoje, kuri aplieta vandeniu iš atsakovei priklausančios patalpos, ir reiškianti reikalavimą atsakovei dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė taip pat prašo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis draudimo išmoką gavusią MB „K“, aplietomis patalpomis besinaudojusią UAB „B“, atsakovės civilinę atsakomybę apdraudusią ADB „Gjensidige“, atsakovei priklausančios patalpos nuomininkus D. N., R. N., G. V., A. P., T. V.. Atsakovė nurodo, kad gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), Kaune registruoti 4 butai ir veikia 2 parduotuvės. Patalpomis nuomos pagrindu naudojasi UAB „B“ ir MB „K“. Draudiminio įvykio metu buvo aplietos tik patalpos, kuriomis nuomos sutarties pagrindu naudojosi UAB „B“. Buto, iš kurio buvo aplietos patalpos, nuomininkai, kurie savo veiksmais padarė žalą, sudarė susitarimą dėl UAB „B“ padarytos žalos atlyginimo. Ieškovė žalą dėl patalpų užliejimo atlygino MB „K“, nors ši įmonė nuomos sutarties pagrindu naudojosi patalpomis, kurios įvykio metu užlietos nebuvo. Nėra aišku kokiu teisiniu pagrindu MB „K“ naudojosi užlietomis patalpomis ir ar jų prekės buvo šiuose patalpose jų užliejimo metu. Atsakovės vertinimu, visi su ginču susiję asmenys turi būti įtraukti į bylą dalyvaujančiais asmenimis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atsakovės J. M. prašymą dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą tenkino iš dalies ir į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų įtraukė UAB „B“. Prašymą dėl MB „K“, ADB „Gjensidige“, D. N., R. N., G. V., A. P., T. V. įtraukimo į procesą trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų teismas atmetė. Teismas nurodė, kad į procesą trečiuoju asmeniu įtrauktina UAB „B“, kuri naudojasi užlietomis patalpomis, todėl teismo sprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms. Kitų asmenų, kurie nėra tiesiogiai susiję su aplietomis patalpomis, įtraukimas į procesą nėra tikslingas, nes jis tik apsunkintų procesą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, į bylą įtraukti MB „K“, ADB „Gjensidige“, D. N., R. N., G. V., A. P., T. V. ir priimti naują sprendimą – trečiaisiais asmenimis į bylą įtraukti MB „K“, ADB „Gjensidige“, D. N., R. N., G. V., A. P., T. V.. Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, teismas nenurodė, kokiu pagrindu netenkinamas prašymas dėl trečiųjų asmenų įtraukimo. Atsakovės teigimu, byloje priimtas sprendimas sukels šiems asmenims teisines pasekmes. Ieškinys pareikštas dėl sumos, kuri sumokėti MB „K“, priteisimo. Atsakovė ginčija draudimo išmokos pagrįstumą. Pasitvirtinus atsakovės nurodytoms aplinkybėms, ieškovė įgytų teisę iš MB „K“ susigrąžinti nepagrįstai išmokėtą išmoką. Atsakovės civilinė atsakomybė buvo apdrausta ADB „Gjensidige“. Toje pačioje draudimo bendrovėje atsakovė buvo apdraudusi ir UAB „B“ naudojamas užlietas patalpas. D. N., R. N., G. V., A. P., T. V. sukėlė draudiminį įvykį. Šie asmenys sudarė taikos sutartį su ADB „Gjensidige“, kuri atlygino UAB „B“ patirtą žalą.

5. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi apeliacinio apskundimo objektu gali būti ne kiekviena pirmosios instancijos teismo nutartis. Atskirojo skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, priėmęs nutartį. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 338 straipsnį atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą, nenustatė kliūčių apeliaciniam procesui pradėti ir skundą priėmė bei su byla išsiuntė nagrinėti apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs bent vieną iš sąlygų, dėl kurių negali vykti apeliacija, turi apeliacinį procesą nutraukti (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

7. Kasacinio teismo konstatuota, kad CPK 334 straipsnio 1 dalis grindžiama logika, jog pagrindinis procesinis dokumentas, lemiantis šalių teises ir pareigas, yra teismo sprendimas, todėl būtent šis procesinis dokumentas yra skundžiamas apeliacine tvarka. Tačiau, atsižvelgiant į šių nutarčių reikšmę ir įtaką byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, yra nustatyta galimybė tam tikras nutartis apskųsti atskirai nuo teismo sprendimo. Ši galimybė arba expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) įtvirtinta atskiruose CPK straipsniuose, arba pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą vertinama atsižvelgiant į tai, ar teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019). Teismų praktikoje nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas procesas aukštesnės instancijos teisme. Taip pat užkertančia kelią tolesnei proceso eigai gali būti pripažįstama nutartis, kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-816/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1544/2014).

8. Nagrinėjamu atveju atsakovė skundžia nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės prašymą dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad teisminėje praktikoje pripažįstama, jog asmens, pareiškusio prašymą įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, neįtraukimas į bylą vertintinas kaip aplinkybė, jo atžvilgiu užkertanti kelią bylos eigai. Toks asmuo nutartį dėl jo neįtraukimo į bylą galėtų skųsti atskiruoju skundu. Nei dalyvaujantiems byloje asmenims, nei teismui trečiųjų asmenų neįtraukimas į bylą nekliudo toliau tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės, neužkerta kelio reikšti prašymus, pavyzdžiui, apklausti šiuos asmenis liudytojais, siekiant išsiaiškinti visas bylos aplinkybes. Bylos procesas, nepaisant netenkinto šalių prašymo įtraukti į bylą trečiuosius asmenis, gali vykti toliau. Nutartį dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, neįtraukimo į bylą gali skųsti tik tie asmenys, kuriems nutartis neleidžia įstoti į bylą, bet ne kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymo dėl trečiųjų asmenų neįtraukimo netenkinimas nekliudo nedalyvaujantiems byloje asmenims, jei jie mano, kad teismo sprendimas gali būti jiems kaip nors reikšmingas, patiems prašyti įtraukimo į bylą. Tik tokio prašymo netenkinimas reikštų kelio dalyvauti procese šiems asmenims užkirtimą ir tokiu atveju nutartis dėl neįtraukimo į bylą galėtų būti jų skundžiama atskiruoju skundu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-403/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-425-178/2017, 2019 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1059-585/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-507-302/2020).

9. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nutarties dalį dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, neįtraukimo į bylą atskiruoju skundu skųsti turėjo teisę tik tie asmenys, kuriuos šia nutartimi buvo atsisakyta įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, bet ne prašymą pateikusi atsakovė. Todėl ši nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu ir nėra apeliacinio apskundimo objektas (CPK 334 straipsnio 1 dalis).

10. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nutarties rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė, jog nutartis gali būti skundžiama, nekeičia CPK normų turinio ir neeliminuoja jų privalomumo tiek suinteresuotiesiems asmenimis, tiek teismui (žr., pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-377-943/2015, 2015 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1111-516/2015).

11. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarties turėjo atsisakyti priimti, nes ši nutartis pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 334 straipsnio 1 dalis). Šiai aplinkybei paaiškėjus bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis). Pažymėtina, kad nei skundžiamos nutarties priėmimas, nei apeliacinio proceso nutraukimas nereiškia, kad nepriklausomai nuo bylos eigos ir aplinkybių yra užkertamas kelias tolesniame bylos procese svarstyti trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą klausimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės J. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, nutraukti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Marius Bartninkas