- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-11
- Bylos Nr.
- e2S-1424-513/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13383-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Atsakovas
- V. G.
- Ieškovas
- N. G.
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei SEB bankui, akcinei bendrovei „Artea bankas“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. G. (N. G.) ieškinį atsakovui V. G. (V. G.), tretiesiems asmenims akcinei bendrovei SEB bankui, akcinei bendrovei „Artea bankas“ dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. G. ieškiniu prašo nutraukti jos ir atsakovo V. G. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo V. G. kaltės, po santuokos nutraukimo jai palikti iki santuokos turėtą pavardę, o atsakovui palikti jo pasirinktą pavardę, priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nepilnamečio vaiko A. G. (A. G.) gyvenamąją vietą nustatyti su motina ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis po 700 Eur kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, nustatant, kad išlaikymui skirtos piniginės lėšos pervedamos į vaiko motinos sąskaitą iki 10 (dešimtos) einamojo mėnesio dienos, pavesti jai uzufrukto teise tvarkyti vaikui teikiamą išlaikymą, vaikui mokamą išlaikymą indeksuoti įstatymų nustatyta tvarka, priteisti iš atsakovo 5500 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą; padalyti šalių santuokoje įgytą ir sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą.
2. Ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikui A. G. po 500 Eur kas mėnesį (iki mėnesio 10 einamojo mėnesio kalendorinės dienos) mokamomis periodinėmis išmokomis į vaiko motinos sąskaitą nuo ieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo, pavesti vaikui teikiamą išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti motinai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 30 nutartimi ieškovės N. G. prašymas patenkintas iš dalies, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nuo kreipimosi į teismą dienos (2025 m. gegužės 12 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš atsakovo V. G. nepilnamečiam vaikui A. G., gim. (duomenys neskelbtini), priteistas laikinas išlaikymas po 322 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymas indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta ieškovė.
4. Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės, taikomos nagrinėjant šeimos bylas, dažniausiai atlieka ginčo teisinių santykių sureguliavimo iki teismo sprendimo priėmimo funkciją (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, taip pat į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinių vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
5. Teismas pažymėjo, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio (-ų) vaiko (-ų) poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant nei nepilnamečio (-ų) vaiko (-ų) poreikių, nei tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, taip pat išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės.
6. Teismas nustatė, kad šalių nepilnametis sūnus A. G. gyvena su motina (ieškove), byloje nėra duomenų, jog nepilnamečio vaiko tėvas prisidėtų prie vaiko išlaikymo, o iš ieškovės pateikto jos banko sąskaitos išrašo duomenų matyti, jog vaiko tėvas vaiko išlaikymui piniginių lėšų reguliariai neperveda. Teismas vertino, kad yra teisinis pagrindas taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 dalyje numatytą laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo, mokamo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, priteisimą iš skyrium gyvenančio tėvo.
7. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą. Minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 1 038,00 Eur (atskaičius mokesčius apie 765,99 Eur), o kiekvienam vaikui valstybė nuo 2025 m. sausio 1 d. skiria 122,5 Eur išmoką. Dėl to teismas laikė, kad kiekvienas iš tėvų prie vaiko išlaikymo turi prisidėti ne mažesne nei 322 Eur suma.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas V. G. (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2025 m. birželio 30 d. nutartį, klausimą išnagrinėti iš esmės ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
9. Argumentuoja, kad ieškovė turėjo nurodyti ir įrodyti aplinkybes, kurios nulemia būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti skubiai mokamą laikiną išlaikymą. Ieškovė prašymą argumentavo tuo, jog: 1) atsakovas taiko ekonominį spaudimą; 2) atsakovas neteikia jokio išlaikymo vaikams; 3) atsakovas verčia vaikus iš jo prašyti pinigų. Pažymi, kad ieškovė nenurodė jokių motyvų ir pagrindų, kurie leistų svarstyti, jog yra būtinybė mokėti laikiną išlaikymą pingine forma lėšas pervedant jai.
10. Mano, kad vaikų teisių ir interesų apsaugos teisinis reglamentavimas neturi būti suabsoliutintas, aiškinamas ir taikomas taip, jog bet koks pareikštas reikalavimas vaiko naudai ir interesams turi būti besąlygiškai tenkinamas nevertinat jokių kitų aplinkybių ir motyvų, kitų asmenų teisių ir interesų. Nutartį teismas iš esmės motyvavo atsakovo neginčijamu faktu, jog nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena su motina, bei tuo, jog atsakovas ieškovei reguliariai neperveda pinigų vaiko išlaikymui. Su šia aplinkybe nesutinka ir pažymi, kad išlaikymo vaikams teikimas ir pinigų pervedimas vaikų motinai nėra tapačios sąvokos, jos turi būti atskirtos ir įvertintos. Joks teisės aktas neįpareigoja ir nenustato, jog atsakovo pareiga išlaikyti vaiką pasireiškia tik piniginių lėšų pervedimu vaiko motinai, o tėvui neleidžiant rūpintis vaikų išlaikymu kitokiomis formomis – perkant vaikui drabužius, maistą, apmokant kitas vaiko poreikių tenkinimui būtinas išlaidas. Būtent tokia išlaikymo forma labiausiai atitinka tėvo teisę ir pareigą rūpinti vaiku bei vaiko interesus, kai pats tėvas yra įtraukiamas į vaiko poreikių tenkinimo vertinimo ir jų aprūpinimo procesą tiesiogiai, ne tik formaliai pervedant pinigines lėšas vaiko motinai.
11. Nurodo reikšmingą aplinkybę, kad vaiko motina turi priklausomybę ir piktnaudžiauja priklausomybę sukeliančioms medžiagoms. Šalims gyvenant skyrium jis sąmoningai teikia išlaikymą vaikui pats nupirkdamas vaikų būtinų poreikių tenkinimui skirtų prekių ir paslaugų, o ne pervesdamas pinigų ieškovei, kuri galėtų juos panaudoti savo poreikių, susijusių su turimomis priklausomybėmis, tenkinimui. Vien iš pačios ieškovės pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad ji nuolat perka alkoholinius gėrimus UAB „Vilniaus alus“, 2024 metais buvo 48 apsipirkimai.
12. Nurodo, kad per trumpą laiką jam nepavyko surinkti visų turimų įrodymų apie prisidėjimą prie vaiko poreikių, todėl yra teikiami pagrindiniai įrodymai, kurie pagrindžia, jog atsakovas pirkdavo vaikams drabužius, pervesdavo pinigines lėšas maistui, apmokėdavo vaikų lankomus būrelius, korepetitorių paslaugas, pramogas, kaupiamuosius draudimus. Be šių išlaidų atsakovas nuolat apmokėdavo visus komunalinius mokesčius už butą, kuriame gyvena vaikai su ieškove, nors pats negyvena šiame bute. Manydamas, jog pati ieškovė yra pakankamai atsakinga, informavo ją, jog nemokės šių išlaidų, tačiau pradėjo kauptis skolos už butą, kurias jis padengė. Pažymi, kad netiesiogiai su vaikams mokamu išlaikymu yra susijusi prievolė mokėti kredito įmokas, už kurį yra įgytas ir bankui įkeistas butas. Ieškovė nemoka jokių kredito įmokų, o jas apmoka atsakovas. Nustojus mokėti kreditą, bankas nutrauks kredito sutartį ir pareikalaus grąžinti visą kreditą, kuriam grąžinti nei ieškovė, nei atsakovas neturi piniginių lėšų, toks veiksmas sąlygos išieškojimą iš hipoteka įkeisto buto ir vaikai neteks gyvenamojo būsto.
13. Mano, kad nurodytos aplinkybės pagrindžia, jog jis nuolat teikė ir teiks išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik jo formą dėl ieškovės turimų priklausomybės problemų pasirinko vykdyti ne tiesiogiai sumokėdamas šias pinigines lėšas ieškovei, o pats apmokėdamas vaikui būtinas prekes ir paslaugas. Taip pat mano, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstai taikė praeities laikotarpiui, t. y. nutartis buvo priimta 2025 m. birželio 30 d., o laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nuo 2025 m gegužės 12 d. Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas įvykiams, kurie jau yra įvykę, neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirties, nes jomis negalima koreguoti praeityje jau įvykusių įvykių ir susiklosto situacija, jog atsakovas jau nuo pat nutarties priėmimo momento laikomas ją pažeidusiu, nes nėra sumokėjęs praeityje priteisto išlaikymo.
Atsiliepimas
14. Ieškovė N. G. atsiliepimu su atsakovo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
15. Nurodo, kad šalys turi nepilnametį sūnų ir pilnametystės sulaukusią, tačiau paskutinėje gimnazijos klasėje besimokančią dukterį. Vaikai iš tėvo negauna išlaikymo, taip yra baudžiami už nepaklusimą jam, nenorą su juo apsigyventi ir motinos palaikymą. Pažymi, kad atsakovas turi nepalyginamai didesnes finansines galimybes aprūpinti vaikus, tačiau visiškai negeba atliepti emocinių vaiko poreikių, taiko psichologinį spaudimą, prievartą ir finansines sankcijas. Atsakovui 322 Eur suma yra mažareikšmė ir visiškai nepagrįsta, jog pozicija, kad šias lėšas ji panaudos savo poreikiams.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vaiko kasdieniams būtiniesiems poreikiams tenkinti ir interesams užtikrinti būtinas ne tik ieškovės teikiamas išlaikymas vaikui, bet ir nuolatinis abiejų tėvų teikiamas išlaikymas. Būtų neteisinga vaiko būtinųjų materialinių poreikių naštą perkelti vienai motinai, tačiau ji ilgą laiką iš atsakovo negaudavo jokių lėšų sūnaus išlaikymui arba gaudavo tik epizodiškai. CK 3.196 straipsnis numato baigtinį išlaikymo nepilnamečiams vaikams formų sąrašą, t. y. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Atsakovas negali sukurti naujos, jam patogios išlaikymo formos, išskyrus tai, kad įstatymas neriboja jo teisės papildomai prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Tėvo teisė ir pareiga yra auginti, auklėti ir rūpintis savo vaiku, jeigu atsakovas nori papildomai įsitraukti į savo nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimą ir jo materialinį aprūpinimą, įstatymas jam šios teisės neriboja, tačiau atsakovas privalo užtikrinti būtinuosius nepilnamečio vaiko poreikius, kurių patenkinimą ir garantuoja skundžiama nutartis. Pažymi, kad vaiko tėvas iki šiol naudojasi valstybės mokamais vaiko pinigais.
17. Nurodo, kad neturi jokių priklausomybių ir nepiktnaudžiauja jokiomis atsakovo nurodytomis medžiagomis. Atsakovas naudoja ekonominį spaudimą siekdamas nutraukti santuoką išimtinai jam palankiomis sąlygomis ir kiek jai žinoma, pats turi priklausomybių, pavartojęs alkoholio tampa agresyvus ir smurtauja. Pažymi, kad nei 2024 metais šeimai taikytos atvejo vadybos specialistai, nei vaiko teisių apsaugos specialistai iki šiol nebuvo nustatę ieškovės piktnaudžiavimo atsakovo įvardijamą psichologinę priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis faktų.
18. Nurodo, kad atsakovas pats suformavo ir toleravo tokį šeimos modelį, kai sutuoktinis uždirba ir valdo visus šeimos finansus. Pasikeitus situacijai šeimoje ieškovei padengti visus mokėjimus už butą bei išlaikyti vaikus yra sunku ir sudėtinga, kadangi atsakovas, taikydamas ekonominį spaudimą, privertė ieškovę nutraukti darbo santykius vienoje iš jo valdomų įmonių, atėmė automobilį, neteikė vaikams išlaikymo. Šiuo metu ji bando išgyventi ir dirba mokytojo padėjėja, palaipsniui tobulėja, įgauna naują patirtį darbo rinkoje, tačiau jos gaunamos pajamos, manytina, dešimt kartų yra mažesnės už įmonių bendraturčio atsakovo. Teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones nuo ieškinio padavimo teismui dienos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
20. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistas laikinas išlaikymas po 322 Eur nuo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų
21. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
22. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė savo banko sąskaitos išrašus ir mokėjimų pavedimus, ieškovė pateikė atsakovo susirašinėjimą žinutėmis su sūnumi ir dukra bei priklausomybės ligų centro pažymą, kad ji per paskutinius 5 metus nesikreipė ir nebuvo gydyta centre.
23. Susipažinęs su į bylą pateiktais naujais įrodymais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjamu klausimu, jų pridėjimas bylos nagrinėjimo neužvilkins. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, atsižvelgtina į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą bei aktyvų teismo vaidmenį (CPK 376 straipsnis), todėl nauji įrodymai priimami.
Dėl skundžiamos nutarties
24. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šeimos teisinių santykių kylančiose bylose teismai gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje. Pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kol bus priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės. Viena iš CK 3.65 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Vienas iš šios priemonės tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas nagrinėjamu atveju sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl išlaikymo priteisimo iš esmės. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir, sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą bei jo teikimo būdą vertintinos tik išnagrinėjus bylą.
26. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Nepilnamečiams vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymas. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino procesinio klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo metu byloje buvusius duomenis, nustatė, kad šalių nepilnametis sūnus gyvena su motina, šios aplinkybės apeliantas neginčija, taip pat pripažįsta, kad reguliariai neperveda vaiko išlaikymui reikalingų piniginių lėšų, tačiau argumentuoja, kad pats perka vaiko poreikiams patenkinti būtinas prekes ir paslaugas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai yra nepagrįsti, o pateikti mokėjimo pavedimai yra neinformatyvūs ir neįrodo, kad iš pavedimuose nurodytų prekių ir paslaugų tiekėjų buvo perkamos išimtinai sūnaus poreikiams tenkinti reikalingos prekės ir paslaugos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaikui turi būti teikiamas stabilus ir nepertraukiamas išlaikymas, o ne epizodiniai pirkiniai. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo sūnui pervedamos itin mažareikšmės sumos nelaikytinos pakankamu ir tinkamu išlaikymo vaikui teikimu. Nagrinėjamos kategorijos byloje prioritetas teikiamas vaikų interesams, šiuo atveju – gauti tinkamo dydžio išlaikymą, objektyviai tenkinantį bent būtiniausius atsakovo sūnaus poreikius. Tuo tarpu atsakovas neįrodė ir jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė savo teiginių, kad vaiko motina turi priklausomybių ir kyla rizika, jog jai pervedamas vaiko išlaikymui skirtas lėšas galėtų panaudoti savo poreikiams.
27. Kaip jau minėta, laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiam vaikui yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti. Išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi būti teikiamas nuolat ir nepertraukiamai. Taigi šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties ir vaikų poreikių, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi. Šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, apeliantas šios aplinkybės neginčija, todėl ieškovei neišvengiamai tenka rūpinimosi vaiko kasdienių poreikių tenkinimu didesnė našta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teismų praktikoje pripažintu vidutinės mėnesinės minimalios algos kriterijumi nustatydamas vaiko išlaikymui reikalingos sumos dydį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, kad vaikui, kaip ir kiekvienam žmogui, reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, lavinimas, pramogos, poilsis ir pan. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, orientaciniu kriterijumi teismų praktikoje pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020), juo labiau, kad nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas tik laikino išlaikymo iki galutinio teismo sprendimo priėmimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikinam nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisė iš atsakovo po 322 Eur mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį ir nėra pagrindo išvadai, kad tenkinant šalių nepilnamečio vaiko kasdieninius poreikius ji būtų nepagrįstai per didelė ir pažeistų atsakovo interesus. Dėl to pirmosios instancijos teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė nėra perteklinė nagrinėjamu atveju. Pažymėtina, jog apelianto savanoriškai į vaiko sąskaitą pervedamų papildomų pinigų ar perkamų daiktų paskirtis nėra išlaikymas ir nesudaro nagrinėjamo klausimo dalyko. Šios aplinkybės bus įvertintos pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, įvertinus vaikų poreikius, reikalingo išlaikymo dydį ir tėvų galimybes jį teikti.
28. Apeliantui argumentuojant, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstai taikė praeities laikotarpiui, t. y. nutartis buvo priimta 2025 m. birželio 30 d., o laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nuo 2025 m gegužės 12 d., t. y. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 3.200 straipsnyje nustatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Turtinės vaiko teisės į išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl to išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-943/2023). Teisinio vertinimo nekeičia aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju priteistas laikinas išlaikymas vaikui.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas užtikrina nepilnamečio vaiko interesus, nepažeidžia ir atsakovo teisių bei interesų. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.