Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Limo Šiukštos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. ir jo gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, teikimas dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta bylos medžiaga, nuteistojo asmens byla ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2000 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 2 dalyje ir 272 straipsnio 3 dalyje, 271 straipsnio 4 dalyje, 18 straipsnio 4 dalyje ir 105 straipsnio 8 punkte, 206 straipsnyje, 278 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 1, 2 dalimis, V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti kalėjime.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

9. Išanalizavusi skundo nagrinėjimui pateiktą Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, teikimo nagrinėjimo medžiagą, nuteistojo asmens bylą, skundžiamos nutarties motyvus, susipažinusi su V. B. ir jo gynėjos skundo argumentais ir papildomai pateiktais paaiškinimais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Kauno apygardos teismas, spręsdamas dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo ir tinkamai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir teisingas išvadas, netenkindamas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, teikimo dėl V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

10. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent įgyvendinant skunde cituojamo EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą nuostatas dėl bausmės nuteistajam, kuriam paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, pakeitimo kitos rūšies bausme instituto įtvirtinimo nacionalinėje teisėje, atitinkamomis nuostatomis ir buvo papildyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) ir BK. BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje (2019 m. kovo 21 d. įstatymo Nr. XIII-2007 redakcija) nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Atitinkamai BK 51 straipsnio nuostatų pakeitimais įtvirtinti kriterijai, kurių pagrindu sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

11. Įstatyminis reguliavimas suformuluotas taip, kad teismas, atsižvelgęs į jame nustatytas sąlygas, gali, bet neprivalo, pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė švelnintina, jeigu šis asmuo atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas įstatymų leidėjas įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir ar bausmės tikslai yra pasiekti, bet ir tikimybę, kad toks asmuo, ateityje išėjęs į laisvę nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas ne tik parodo, ar pasiekti bausmės tikslai, bet ir leidžia prognozuoti tokio asmens nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog toks asmuo yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

13. Aukštesniajam teismui pateikta medžiaga patvirtina skundo teiginius, jog V. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, pastaruoju metu laikosi vidaus tvarkos taisyklių, buvo ne kartą paskatintas, įsidarbino ir šiuo metu dirba. Tačiau šioms aplinkybėms negalima suteikti išskirtinės reikšmės ir jų vertinti atskirai nuo kitų reikšmingų, nuteistojo asmenybę ir pavojingumą apibūdinančių, aplinkybių.

14. Viena iš įstatyme numatytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. V. B. 2021 m. gruodžio 31 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 62-7726 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskirta vidutinei (asmens bylos 5 t. 2 d., b. l. 65–68). Pagal OASys metodiką vidutinės rizikos ribos nuo 41 iki 99 balų. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, ankstesnių vertinimų metu V. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika taip pat atitiko vidutinę: 2016 m. vasario 9 d. – 53 balai, 2019 m. gegužės 31 d. – 51 balas, 2020 m. rugpjūčio 7 d. – 46 balai. Skunde teisingai nurodyta, kad nei skundžiamoje nutartyje, nei Socialinio tyrimo išvadoje nėra nurodytas tikslus V. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudarančių balų skaičius, tačiau susipažinus su nuteistojo asmens byloje esančia 2021 m. lapkričio 19 d. V. B. vertinimo pagal OASys metodiką anketa, matyti, kad bendrą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčių balų sumą sudaro 43 balai. Lyginant su ankstesniu 2020 m. rugpjūčio 7 d. vertinimu sumažėjo nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 3 balais, o nuo pirminio vertinimo – 10 balų. Kaip ir ankstesnių tyrimų metu 20 balų sudaro statiniai veiksniai, t. y. nuteistojo padarytų teisės pažeidimų įvertinimas, kurių V. B. negali sumažinti. Likusį balų skaičių – 23 balus nuteistasis gali sumažinti savo tinkamu elgesiu bausmės atlikimo metu, todėl šiuo atveju itin svarbi būtent nuteistojo motyvacija dalyvauti vykdomose programose, keičiančiose nuteistųjų elgesį. Pastebėtina, kad lyginant su ankstesniu vertinimu 2 balais (nuo 4 iki 2 balų) buvo sumažinta balų suma, skirta įvertinus rizikos veiksnį „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“, taip pat 5 balais (nuo 15 iki 10 balų) sumažinta balų suma, skirta už įvertintą rizikos veiksnį „Gyvenimo stilius ir draugai“, išnyko (nuo 1 iki 0 balų) rizikos veiksnys „Piktnaudžiavimas alkoholiu“, nepakito rizikos veiksnio „Mąstymas ir elgesys“ vertinimas (4 balai), bet 3 balais (nuo 2 iki 5 balų) padidėjo rizikos veiksnio „Lėšų tvarkymas ir pajamos“ vertinimas, taip pat atsirado tokie rizikos veiksniai kaip „Emocinė gerovė“ (1 balas) ir „Nuostatos“ (1 balas). Pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje vis dar išskiriami keturi nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: smurtinio elgesio istorija (statinis veiksnys); priteistas didelis civilinis ieškinys; asocialios grupės įtakojimas; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Lyginant su ankstesne 2020 m. rugpjūčio 7 d. socialinio tyrimo išvada, nuteistojo elgesį didinančių kriminogeninių veiksnių skaičius taip pat padidėjo nuo trijų – ankstesnėje išvadoje nebuvo negebėjimo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių.

15. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nors pastaruoju metu nuteistasis V. B. padarė pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bet kartu stebimas ir nuteistojo elgesio nenuoseklumas, susijęs su atskiromis rizikos veiksnių kategorijomis, nuo paskutinio vertinimo nuteistajam netgi buvo nustatytas didesnis kriminogeninių veiksnių skaičius. Pastaroji aplinkybė nurodyta ir ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, nagrinėjant skundus dėl Kauno apygardos teismo nutarčių, kuriomis buvo atsisakyta tenkinti teikimus dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme (2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1S-179-487/2019 12.1 punktas; 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1S-331-654/2020 11 punktas).

16. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis V. B. šiuo metu aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse; laikytis nustatytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų; esant nuteistojo pageidavimui ir administracijos galimybėms įdarbinti nuteistąjį, įsidarbinti. V. B. aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse: seminaruose, paskaitose, sporto turnyruose. Tai patvirtina ir Kauno apygardos teisme nagrinėjant teikimą pateikta nuteistojo gynėjos medžiaga apie gautas įvairias padėkas, diplomus ir išklausytus seminarus (teikimo nagrinėjimo bylos l. 9–18, 23). Taip pat V. B. šiuo metu Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje dirba. Visgi per plano vykdymo laikotarpį nuteistasis du kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, be to, turi priteistą civilinį ieškinį. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad pastaruoju metu stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, nustatytų taisyklių laikymasis. Tačiau sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimą, negalima pernelyg sureikšminti tokio asmens pastarųjų metų elgesio, bet būtina vertinti nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu ir tik visapusiškai įvertinus V. B. elgesį, jo dinamiką galima daryti objektyvią išvadą apie galimybę nuteistajam pakeisti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotą laisvės atėmimą.

17. Kaip matyti iš nuteistojo asmens byloje esančios pažymos apie paskatinimus ir drausmines nuobaudas, V. B. per visą bausmės atlikimo laikotarpį 10 kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, dėl ko 5 kartus buvo baustas įvairiomis drausminėmis nuobaudomis, galiojančių nuobaudų neturi, 18 kartų buvo skatintas. Atskiri nuteistojo padaryti pažeidimai nelaikytini formaliais – apsvaigimas nuo alkoholio, uždraustų daiktų (mobilaus ryšio telefonų ir SIM kortelių) laikymas, iš skalbyklos, kurioje dirbo, skalbimo miltelių perdavimas kitam nuteistajam (asmens bylos 2 t. 2 d., b. l. 10–14; 3 t. 2 d., b. l. 8–12; 4 t. 2 d., b. l. 86–90, 143–146, 184–188). Paskutinė drausminė nuobauda buvo gauta palyginti neseniai – 2018 m. spalio 31 d., t. y. prieš trejus su puse metų. Kaip minėta, nuteistasis už gerą elgesį ir darbą iš viso yra skatintas 18 kartų, tačiau iki 2015 metų, t. y. daugiau kaip per 16 metų nuo bausmės atlikimo pradžios, V. B. buvo skatintas tik 5 kartus ir tik nuo 2016 metų galima matyti nuteistojo pastangas savo elgesį koreguoti teigiama linkme, kai kiekvienais metais V. B. buvo skatinamas bent po 2, o kartais ir 3 kartus. Analogiškas išvadas apie nuteistojo V. B. elgesio tendencijas bausmės atlikimo metu galima daryti ir analizuojant asmens byloje esančias nuteistojo charakteristikas. Nuo 1999 iki 2011 metų Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracija V. B. elgesį vertino tik patenkinamai (asmens bylos 1 t. 2 d., b. l. 203, 222, 231; 2 t. 2 d., b. l. 56, 68, 130–131, 179; 3 t. 2 d., b. l. 32, 60, 128, 166), teigiamai V. B. charakterizuotas 2012–2015 metais (asmens bylos 4 t. 2 d., b. l. 16–17, 27, 56–57, 80–81,115–116), bet 2017 metais Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos V. B. vėlgi buvo charakterizuojamas tik patenkinamai (asmens bylos 4 t. 2 d., b. l. 164–165).

18. Taigi, iš nuteistojo V. B. asmens bylos matyti, kad per bausmės atlikimo laikotarpį jo elgesys nebuvo nepriekaištingas, didžiąją dalį bausmės laiko nuteistojo elgesys buvo vertinamas tik patenkinamai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir Socialinio tyrimo išvadoje yra pažymėta, jog ankstesnė negatyvi V. B. patirtis bausmės atlikimo metu liudija apie nepakankamą gebėjimą išlaikyti teigiamą ir nuoseklią elgesio dinamiką, paskatinimų ir nuobaudų santykis, jų dinamika leidžia teigti, kad nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekli.

19. Be to, bausmės atlikimo metu nenuosekli nuteistojo V. B. pozicija buvo ir dėl galimybės dirbti įkalinimo įstaigoje. V. B., būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. iki 2014 m. rugsėjo 9 d. dirbo įstaigos skalbykloje darbininko pareigose, bet darbo neteko padaręs šiurkštų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, susijusį su darbine veikla. 2016 m. vasario 5 d. atvykęs toliau atlikinėti bausmę į Pravieniškių pataisos namų – atvirąją koloniją, sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą, bet darbinės veiklos nepradėjo. 2018 m. vasario 22 d. nuteistajam pasiūlius mokamą darbą valytojo pareigose, V. B. pasiūlymo atsisakė, motyvuodamas pensiniu amžiumi. 2020 m. balandžio 2 d. jau pats V. B. pats kreipėsi dėl galimybės įsidarbinti ir nuo 2020 m. gruodžio 1 d. buvo įdarbintas valytojo pareigose, kuriose dirba iki šiol. Socialinio tyrimo išvadoje šiame kontekste taip pat pažymėta, kad nors nuteistasis turi įgijęs pakankamą išsilavinimą bei profesinę kvalifikaciją, bet įkalinimo įstaigoje V. B. motyvacija realizuoti save darbinėje veikloje nebuvo nuosekli.

20. Vienas iš BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, į kurį teismas privalo atsižvelgti, spręsdamas, ar yra pasiekti bausmės tikslai ir ar yra pagrindas pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, yra reikšmingos padarytos žalos dalies atlyginimas ar pašalinimas bei įsipareigojimas ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Iš nuteistojo V. B. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu buvo priteistas 2 014 034 Lt dydžio civilinis ieškinys, kurio dydis atsižvelgiant į dalį rastų meno kūrinių ir vertybių vėliau buvo sumažintas iki 1 200 534 Lt (347 698 Eur). Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis viso bausmės atlikimo metu realios žalos atlyginimui visiškai neskyrė jokio dėmesio, kas netiesiogiai patvirtina, kad V. B. yra suinteresuotas tik savo asmenine gerove, o siekiant valdyti galimą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbus nuteistojo nuoseklaus ir stabilaus pragyvenimo šaltinio užtikrinimas bei tikslingi veiksmai stengiantis atlyginti (sumažinti) turimus įsiskolinimus. Tiek nagrinėjant teikimą Kauno apygardos teisme, tiek kartu su skundu bei papildomai po skundo padavimo Lietuvos apeliaciniam teismui pateikti dokumentai patvirtina skundo teiginius, jog nukentėjusieji (jų teisių perėmėjai) nėra kreipęsi į antstolius dėl priteistos žalos atlyginimo priverstinio išieškojimo iš nuteistojo V. B., taip pat šiuo metu įkalinimo įstaigoje nėra gauta vykdomųjų dokumentų V. B. vardu. Tačiau visi nuteistojo ir jo gynėjos pateikti dokumentai yra susiję su priverstiniu skolos išieškojimu, kai priteistą žalą (jos dalį) nukentėjusiesiems (jų teisių perėmėjams) nuteistasis gali atlyginti ir savo noru. Nors skunde tvirtinama, kad V. B. yra pasirengęs pradėti atlyginti padarytą turtinę žalą, bet tai laikytina tik deklaratyviais teiginiais, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad tiek pats nuteistasis, tiek jo gynėja būtų ėmęsi bent kokių nors realių veiksmų siekdami savanoriškai atlyginti nukentėjusiesiems (jų teisių perėmėjams) padarytą žalą. Tuo labiau kad dalį bausmės atlikimo laikotarpio nuteistasis V. B. dirbo, artimųjų buvo nuolat materialiai remiamas ir galėjo bent minimaliai atlyginti padarytą žalą. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, nuteistasis V. B. į Vilniaus apygardos teismą dėl informacijos apie nukentėjusiuosius, jų teisių perėmėjus pateikimo kreipėsi tik prieš pat Socialinio tyrimo išvados ir teikimo dėl paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę surašymą, kas tik patvirtina, kad V. B. galimai manipuliuoja savo teisėmis siekdamas dirbtinai sušvelninti savo situaciją. Atskirai pastebėtina, kad skundą dėl atsisakymo tenkinti teikimą dėl paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėjantis aukštesnysis teismas nepasisako dėl skunde nurodytų aplinkybių apie galimai pasibaigusį terminą pateikti vykdyti nukentėjusiesiems (jų teisių perėmėjams) išduotus vykdomuosius dokumentus, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Termino pateikti vykdyti išduotus vykdomuosius dokumentus skaičiavimo, galimo pasibaigimo ir galimybės pasibaigusį terminą atnaujinti klausimai nagrinėtini atskiroje byloje tik tuo atveju, jei nukentėjusieji (jų teisių perėmėjai) kreiptųsi dėl priverstinio išieškojimo pagal išduotus vykdomuosius dokumentus.

21. Sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme atsižvelgtina ir į nuteistojo požiūrį į padarytus nusikaltimus. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme nuteistasis V. B. savo kaltę pripažino tik iš dalies, neneigė, kad planavo pagrobti svetimą turtą, bet neigė organizavęs nužudymą. Dalinis nuteistojo kaltės neigimas nurodytas ir anksčiau minėtose V. B. charakteristikose, netgi dar 2019 m. gegužės 31 d. surašytoje socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nepaisant kaltės pripažinimo nuteistasis vengia kalbėti ir analizuoti nusikaltimo situaciją, ją sąlygojusias aplinkybes bei savo nusikalstamo elgesio pasekmes kitiems (asmens bylos 4 t. 2 d., b. l. 202–203). Toks nuteistojo elgesys atskleidžia nepakankamai savikritišką požiūrį į savo veiksmus ir jų pavojingumą. Tik vėlesnėse 2020 m. rugpjūčio 7 d. ir 2021 gruodžio 31 d. socialinio tyrimo išvadose nurodyta, kad šiuo metu V. B. nebevengia kalbėti ir analizuoti nusikaltimą sąlygojusias aplinkybes bei savo elgesio pasekmes, pripažįsta, kad nusikalstamas veikas atliko. Nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje, kartu įvertinus ankstesnį V. B. teistumą, pažymėta, kad nuteistojo gyvenimo stilius pasižymėjo kriminaliniais bruožais (sąmoningas nusikaltimų vykdymas, vadovavimas kitiems kriminaliniu elgesiu pasižymintiems asmenims, finansinio stabilumo siekimas neteisėtais būdais ir priemonėmis), todėl pastangos keisti gyvenimo būdą, kurios neatskiriamos nuo savikritiško požiūrio į savo nusikalstamus veiksmus, turėtų būti esminė vertybinė orientacija, turinti įtakos nuteistojo elgesio teigiamiems pokyčiams ir apsauginis veiksnys, mažinantis pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų aplinkybių visumos kontekste Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino, jog nepaisant nurodytų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, šiuo metu V. B. padaryta pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis nėra pavojingas ir nekelia grėsmės visuomenei, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu (ar bent ilgesniąją jos dalį) buvo itin nepriekaištingas, reikšmingai besikeičiantis teigiama linkme, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Nors nuo pirminio vertinimo 2016 metais nuteistojo V. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 10 balų, bet vis dar yra vidutinė. Be to, ženklesnis nuteistojo elgesio atliekant laisvės atėmimo bausmę pasikeitimas teigiama linkme stebimas tik pakankamai neilgą laiko tarpą (iš esmės nuo 2017 metų) lyginant su visu bausmės atlikimo laikotarpiu. Esant šioms aplinkybėms, kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, nebus pasiekti bausmei keliami tikslai.

23. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai netenkino Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos teikimo dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, todėl nuteistojo V. B. ir gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. B. ir gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.