- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- 1S-331-654/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Alenas Piesliakas, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- V. B.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Šiukštos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, teikimas dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. V. B. Vilniaus apygardos teismo 2000 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 4 dalį, 18 straipsnio 4 dalį, 105 straipsnio 8 punktą, 206 straipsnį, 278 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 42 straipsnio 1 ir 2 dalis, laisvės atėmimu iki gyvos galvos, šią bausmę atliekant kalėjime.
2. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nutartimi, pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. vasario 4 d. nutartimi, V. B. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalies, 272 straipsnio 3 dalies, 271 straipsnio 4 dalies, 18 straipsnio 4 dalies, 105 straipsnio 8 punkto, 278 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 22 straipsnio 1 dalį 180 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 187 straipsnio 1 dalį. Už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės BK 63 straipsnio pagrindu, taikant bausmių apėmimą, subendrintos tarpusavyje bei su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 1961 m. BK 206 straipsnį, 300 straipsnio 1 dalį, ir V. B. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, ją atliekant kalėjime. V. B. bausmę atlieka nuo 1999 m. kovo 18 d. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarties pagrindu 2016 m. vasario 5 d. tęsti bausmės atlikimą jis perkeltas iš kalėjimo į pataisos namus.
3. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
4. Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, teikimas netenkintas teismui padarius išvadą, kad šiuo metu sutrumpinus nuteistajam V. B. paskirtos bausmės laiką nebus įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. V. B. elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas, o daroma pažanga nėra akivaizdi bei įtikinanti. Jis yra pavojingas visuomenei, todėl turi tęsti bausmės atlikimą nuo jos izoliuotas, juo labiau, kad per laikotarpį nuo pirmojo pataisos įstaigos teikimo pakeisti jam nustatytos bausmės rūšį svarstymo jokie reikšmingi pokyčiai nuteistojo elgesyje bei mąstysenoje nebuvo užfiksuoti. Glaudžius santykius su artimaisiais jis palaikė ir iki įkalinimo, tačiau tai neapsaugojo jo nuo nusikalstamų veiksmų.
II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai
5. Nuteistasis V. B. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartį, kaip neteisėtą ir nepagrįsta, bei tenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, teikimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
5.1. Nuteistojo V. B. teigimu nepagrįsta apygardos teismo išvada, jog nėra nustatyta, kad keisdamas savo netinkamą elgesį ir mąstyseną jis darytų akivaizdžią bei įtikinančią pažangą. Iš 2020 m. rugpjūčio 7 d. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo matyti, kad per gana trumpą vienerių metų laikotarpį jo pastangomis nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo net penkiais balais nuo 51 iki 46 balų. Toks nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas yra reikšmingas ir patvirtina, kad jis stengiasi keisti savo mąstymą, elgesį ir nuostatas, nes pavyzdžiui nuo 2016 m. vasario 9 d. iki 2019 m. gegužės 21 d., t. y. per trejus metus, rizika buvo sumažėjusi tik dviem balais.
5.2. Nuteistasis pažymi, kad pataisos įstaigos teikime nurodytų po atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo išryškėjusių kriminogeninių veiksnių – turi ieškinį, nusikaltimas smurtinio pobūdžio – jis pakeisti negali, tai nepriklauso nei nuo jo elgesio, nei nuo jo pastangų. Mano, kad apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino, jog ankstesnio nusikalstamo elgesio rizikos tyrimo metu buvo nustatyti kiti kriminogeniniai veiksniai (informacija apie teisės pažeidimus (anksčiau teistas), gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys (netinkamų elgesio strategijų naudojimas siekiant materialinės gerovės), kurie dėl jo pastangų yra išnykę. Be to, vertinimo metodika jam taikoma tik nuo 2016 metų, todėl mano, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą atliekant nuo 1999 metų, dinaminių balų skaičius būtų mažesnis. Šiuo atveju nėra žinoma, kiek jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi per visą bausmės atlikimo laiką. Nors šiuo metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, tačiau BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatos tokios ir nereikalauja. Įstatymas reikalauja įvertinti, ar pateikiamos nusikalstamo elgesio rizikos prielaidos rodo, kad pakartotinis nusikalstamas elgesys yra tikėtinas. Naujai nustatytus kriminogeninius veiksnius apygardos teismas įvertinto formaliai, neatskleisdamas jų turinio ir įtakos galimam pakartotiniam nusikalstamam elgesiui.
5.3. Teismas nutartyje akcentavo nusikaltimo, už kurį jis atlieka bausmę, smurtinį pobūdį, tačiau šios aplinkybės, kaip ir ankstesni jo teistumai, buvo įvertinti nuosprendžiu skiriant bausmę. BK 51 straipsnio nuostatos nenumato, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, dar kartą vertintų padarytą nusikaltimą. Be to, teismas nepagrįstai suabsoliutino ankstesnį jo požiūrį į padarytus nusikaltimus. Teismo posėdžio metu nagrinėjant pataisos įstaigos teikimą jis nuosekliai tvirtino, kad dėl padarytų nusikaltimų prisipažįsta ir labai gailisi, suvokia, kad turi save keisti. Akivaizdu, kad jo pastangų dėka mąstymas ir požiūris su laiku keitėsi, ką patvirtina ir socialinio tyrimo išvada, todėl būtina įvertinti šiuo metu esantį mąstymo pokytį, o ne remtis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos prieš dešimtmetį. Pastarosios aplinkybės nenusveria jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, rodančių sumažėjusį jo asmenybės pavojingumą. Be to, sprendžiant dėl paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant jo asmenybę, elgesio pokyčius, bausmės poveikį, būtina atsižvelgti ir į šiuo metu vykdomą bausmių politiką už panašius ar analogiškus nusikaltimus, taip pat į nusikaltimų padarymo laikmečio socialinę aplinką.
5.4. Nuteistasis V. B. teigia, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi tik jį neigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis ir neskyrė dėmesio teigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms – jis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse, dėl ko yra skatintas net 14 kartų, taip pat ir už gerą elgesį. Teigiamas elgesys ir aktyvumas socialinėse programose yra pagrindiniai jį apibūdinantys kriterijai, nes didelių galimybių kitokiai pozityviai veiklai jis neturi. Akivaizdu, kad toks aktyvus ir teigiamas elgesys prisidėjo prie jo požiūrio ir nuostatų pokyčio, o tai leidžia teigti, kad bausmės tikslai yra sėkmingai įgyvendinami.
5.5. Vienas pagrindinių duomenų šaltinių nustatant BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, yra nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, taip pat vidaus tvarkos ir drausmės pažeidimai, tačiau svarbi ne jų statistika, o turinys. Šiuo atveju teismas, vertindamas jo pažeidimus 2003, 2008, 2016 ir 2018 metais, neatsižvelgė į tai, kad paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė ir jos atlikimas pataisos namuose yra psichologiškai gniuždantis procesas, o psichologo paslaugos nėra plačiai prieinamos, todėl kartais pažeidimai gali būti padaromi neatlaikius psichologinės įtampos. Šiuo metu jis galiojančių nuobaudų už tvarkos ir režimo pažeidimus neturi. Nuo 2016 metų jis tik du kartus pažeidė nustatytas vidaus taisykles (dėl draudžiamų daiktų laikymo ir alkoholio vartojimo), šiuos pažeidimus jis pripažįsta ir jų neteisina. Be to, šie pažeidimai buvo fiksuoti iki 2019 metų, t. y. esant nustatytiems visai kitiems kriminogeniniams veiksniams, kurie šiuo metu dėl jo pastangų jau yra pasikeitę. Teismas minėtus pažeidimus be pagrindo suabsoliutino ir nepagrįstai vertino kaip įrodančius, kad jo elgesys stokoja teigiamo pokyčio. Tai, kad yra pasikeitę kriminogeniniai veiksniai, kurie sąlygoja naujų pažeidimų nebuvimą, paneigia skundžiamos nutarties išvadą, kad jis nėra nuoširdus ir savo priešingo teisei elgesio kritiškai nevertina, o tik manipuliatyviai prisitaiko prie susidariusios situacijos, siekdamas sau palankesnio asmenybės vertinimo.
5.6. Pasak nuteistojo, apygardos teismas nepagrįstai suabsoliutino jo darbinę patirtį įkalinimo įstaigoje ir konstatavo, kad negali daryti išvados apie jo teigiamą požiūrį į darbą. Šiuo metu jis yra pensinio amžiaus, tačiau įsidarbinimo galimybių nevengia – 2020 m. balandžio 2 d. ir birželio 29 d. jis kreipėsi į VĮ „Mūsų amatai“ dėl įsidarbinimo, bet iki šiol darbo pasiūlymų negavo. 2016 metais atvykęs į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją jis sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą, tačiau tik 2018 metais jam buvo pasiūlytas valytojo darbas. Šio darbo jis atsisakė, nes dėl sveikatos būklės ir amžiaus toks fizinis darbas buvo per sunkus, bet tai nerodo jo netinkamos motyvacijos dirbti. Priešingai, 2016 metais išreikštas sutikimas dirbti bei pastovus savarankiškas jo kreipimasis 2020 metais patvirtina, kad jis turi aiškų ir apibrėžtą požiūrį į darbą, supranta, kad tai yra vertybė, kurios reikia siekti. Be to, byloje yra UAB „K“ (duomenys pakeisti) pažyma, kad išėjęs į laisvę jis bus įdarbintas. Taigi jis puoselėja šviesius ir konkrečius ateities planus, net ir būdamas įkaltintas deda pastangas dėl galimybės dirbti. Tuo tarpu skundžiamos nutarties argumentai, kad jis yra išrankus, selektyviai renkasi, ką pataisos įstaigoje galėtų veikti, o kas jo asmenybei yra pernelyg prastas, neprestižinis darbas, yra nemotyvuoti, nepagrįsti bylos medžiaga.
5.7. Teismas neįvertino, kad jo padaryti pažeidimai nebuvo susiję su smurtiniu elgesiu, taip pat neįvertino pataisos įstaigos teikime nurodytų aplinkybių, kad jis sugeba atpažinti socialinius veiksnius, dėl kurių gali atsirasti nusikalstama veika, naudojasi galimybėmis dalyvauti veiklose, kurios nėra susijusios su nusikalstamu elgesiu, vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti, bausmės atlikimo metu nėra fiksuota savitvardos praradimo atvejų, formuoja pozityvius ir pagarbius tarpusavio ryšius su aplinkiniais, geba suprasti aplinkinių jausmus bei poreikius. Visos šios aplinkybės paneigia subjektyvias skundžiamos nutarties išvadas, kad bausmės atlikimo metu jis turi būti orientuotas į reabilitacijos programų, skirtų smurtinio elgesio prevencijai, asmenybės ugdymui, empatijos, atjautos didinimui, socialinių įgūdžių stiprinimui, lankymą, nes padaryti nusikaltimai pasižymi šaltakraujiškumu bei smulkmeniškumu. Pataisos įstaigos teikime nurodyta, kad jis lankė socialinių įgūdžių lavinimo programą, reguliariai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, kaip kad ir yra nurodyta jo individualaus socialinės reabilitacijos plane, t. y. vykdo šio plano reikalavimus.
5.8. Nuteistojo nuomone, apygardos teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad jis nėra suinteresuotas bent minimaliu padarytos žalos atlyginimu, nes jis deda pastangas susirasti darbą, o turėdamas pajamų galės dengti civilinį ieškinį. Dirbdamas Lukiškių kalėjime prašė administracijos dalį gaunamo darbo užmokesčio siųsti civiliniams ieškovams, tačiau administracija, neturėdama pastarųjų kontaktų, pinigus grąžino jam. Iki šiol civiliniai ieškovai su vykdomaisiais raštais nei į antstolius, nei į įkalinimo įstaigą nesikreipė, todėl jis negali savanoriškai dengti civilinio ieškinio, nors tai leistų sumažinti kriminogeninius veiksnius. Vykdomųjų raštų pateikimas vykdyti priklauso nuo civilinių ieškovų, o ne nuo jo valios, todėl tai negali lemti sprendimo atmesti teikimą.
5.9. Nuteistojo V. B. teigimu, skunde aptartos aplinkybės patvirtina iš esmės teigiamus jo asmenybės pokyčius ir sudaro pagrindą spręsti, kad pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, bus pasiekti bausmės tikslai, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Juolab, kad patenkinus pataisos įstaigos teikimą, jis nebus paleistas į laisvę, o toliau bus paliktas pataisos namuose tęsti bausmės atlikimą.
Atsiliepimas
6. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroras atsiliepime į nuteistojo V. B. skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį palikti galioti.
6.1. Atsiliepime prokuroras nurodė, kad nuteistojo V. B. skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistajam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus terminuoto laisvės atėmimo bausme, bus pasiekti bausmės tikslai, užtikrintas teisingumo principas ir visuomenės interesai. 2020 m. rugpjūčio 7 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 62-4576 nurodyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra 46 balai, kuri vertinama kaip vidutinė. Iš 46 balų 20 balų sudaro statinių kriminogeninių svertinių taškų suma, šie balai nėra kintantys ir jų nuteistasis negali sumažinti. Tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu dar sudaro gana aukštas dinaminių balų skaičius (26 balai). Pagal 2016 m. vasario 19 d. socialinio tyrimo išvadą nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką tuo metu sudarė 33 dinaminiai balai. Taigi nuteistasis per šį laikotarpį savo nusikalstamo elgesio riziką sumažino tik 7 balais, kas nerodo didelio jo noro taisytis.
6.2. Sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu, būtina vertinti visą jo bausmės atlikimo laikotarpį. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, V. B. viso bausmės atlikimo metu nepasižymėjo pavyzdingumu, ne kartą nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, o tai patvirtina, kad nuteistasis nelinkęs laikytis nustatytų bausmės atlikimo taisyklių ir rodo jo netinkamą požiūrį į nustatytas ir priimtinas elgesio taisykles ar jų laikymąsi. Nors V. B. aktyviai dalyvauja socialinėse programose, nemažai kartų skatintas, jam skiriami diplomai, tačiau jis vis dar tinkamai nesilaiko nustatytų bausmės atlikimo taisyklių, o tai charakterizuoja jį neigiamai. V. B. savo kaltę pripažino tik bausmės atlikimo metu, galimai atsiradus galimybei pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu, todėl galimai jo prisipažinimas nėra nuoširdus, jis vis dar yra pavojingas visuomenei.
6.3. Nuteistojo V. B. nusikaltimai padaryti siekiant finansinės naudos. Solidariai priteistas civilinis ieškinys yra 347 698 Eur, tačiau nėra duomenų, kad teismo nuosprendžiu priteista žala būtų atlyginta. Vertinant priteistos sumos dydį ir praėjusį laiką po nusikaltimo padarymo, pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis ėmėsi visų galimų priemonių per kuo trumpiausią laiką atlyginti nusikaltimais padarytą žalą, o atlyginta žala yra žymi, nėra. Nuteistasis teikimo teismui metu niekur nedirbo, jo požiūris į darbą nėra apibrėžtas, nors realios pastangos ir siekis turėti darbinius santykius galėtų turėti teigiamos įtakos nuteistojo charakteristikai.
7. Prašymų, pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo V. B. skundas atmetamas.
8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi teikimo nagrinėjimo medžiagą, nuteistojo V. B. asmens bylą, skundžiamos nutarties motyvus, nuteistojo skundo argumentus ir prokuratūros atsiliepimą, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir pagrįstai konstatavo, kad šiuo metu nėra pagrindo tenkinti pataisos įstaigos teikimą dėl V. B. nustatytos bausmės rūšies keitimo.
9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 167¹ straipsnio 1 dalyje (2019 m. kovo 21 d. įstatymo Nr. XIII-2007 redakcija) nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. 2019 m. kovo 21 d. įstatymu Nr. XIII-2005 Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė BK 51 straipsnio nuostatas ir įtvirtino kriterijus, kurių pagrindu sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
10. Nuteistasis V. B. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau kaip dvidešimt metų – nuo 1999 m. kovo 18 d. Tačiau vien šio formalaus pagrindo buvimas nėra pakankamas pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Įstatymų leidėjas įpareigoja teismą įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui, ir apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).
11. V. B. asmens bylos duomenis rodo, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. atlikus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta jo vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (46 balai). Dalį jos (20 balų) sudaro statiniai veiksniai, t. y. ankstesnių nuteistojo pažeidimų įvertinimas, kurių V. B. negali sumažinti. Tačiau vis dar pakankamai didelę nusikalstamo elgesio rizikos dalį (26 balus) sudaro dinaminiai veiksniai (išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (4 balai), lėšų tvarkymas ir pajamos (2 balai), gyvenimo stilius ir draugai (15 balų), piktnaudžiavimas alkoholiu (1 balas), mąstymas ir elgesys (4 balai)), kuriuos nuteistasis savo pastangomis gali sumažinti. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad per kiek daugiau nei metus laiko, praėjusio nuo 2019 m. gegužės 30 d. atlikto vertinimo, nuteistojo V. B. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 5 balais (nuo 31 iki 26 balų), bet nuo 2016 m. vasario 19 d. atlikto pirmojo vertinimo – iš viso 7 balais (nuo 33 iki 26). Be to, per visą šį laikotarpį dinaminių kriminogeninių veiksnių vertinimas kito ne vien teigiama linkme. Pirmojo V. B. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo išskirti penki dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (4 balai), lėšų tvarkymas ir pajamos (1 balas), gyvenimo stilius ir draugai (15 balų), mąstymas ir elgesys (8 balai), nuostatos (5 balai). 2019 m. gegužės 30 d. atlikus V. B. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius išaugo iki šešių, t. y. atsirado dar vienas veiksnys – piktnaudžiavimas alkoholiu – ir jis įvertintas 2 balais. Be to, nepakito šių dinaminių kriminogeninių veiksnių vertinimas – išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (4 balai), lėšų ir pajamų tvarkymas (1 balas), gyvenimo stilius ir draugai (15 balų), mąstymas ir elgesys (8 balai), sumažėjo tik vieno kriminogeninio veiksnio – nuostatų – vertinimas nuo 5 iki 1 balo. 2020 m. rugpjūčio 7 d. atlikto vertinimo metu išskirti penki dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, nes nuo 1 iki 0 balų sumažėjo nuostatų vertinimas. Vėl gi nepakitę išliko tokie kriminogeniniai veiksniai kaip išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (4 balai) bei gyvenimo stilius ir draugai (15 balų). Lėšų tvarkymo ir pajamų vertinimas padidėjo vienu balu (nuo 1 iki 2), piktnaudžiavimo alkoholiu vertinimas sumažėjo 1 balu (nuo 2 iki 1), mąstymo ir elgesio vertinimas sumažėjo keturiais balais (nuo 8 iki 4). Pastarasis teigiamas pokytis atsispindi ir 2020 m. rugpjūčio 7 d. pateiktoje nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad praeityje V. B. buvo linkęs veikti greitai, tenkinti savo hedonistinius poreikius neatsižvelgiant į pasekmes, moralinius aspektus, tačiau šiuo metu pasižymi savybėmis, kurios leidžia manyti, kad jis pasimokė iš ankstesnio savo patyrimo, šiuo metu sprendimus stengiasi priimti atsakingai, gerai apgalvodamas savo veiksmų pasekmes, geba suvokti bei įvardinti turimas problemas, taip pat geba analizuoti priežastis, paskatinusias jį nusikalsti; turi pakankamai konkrečius tikslus; yra plačių pažiūrų, atviras naujovėms, jas priima, siekia praplėsti savo požiūrį; jo mąstymas lankstus (asmens byla, II dalis, t. 6, b. l. 36–38). Šie duomenys rodo, kad V. B. deda pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, visgi, per puspenktų metų laikotarpį tik 7 dinaminiais balais sumažėjusi pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, rodo, kad jo pastangos nebuvo pakankamos.
12. Iš nuteistojo V. B. asmens bylos matyti, kad per bausmės atlikimo laikotarpį jo elgesys nebuvo nepriekaištingas. Ilgą laiką (nuo 1999 iki 2011 metų), Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracija nuteistojo elgesį vertino tik patenkinamai (asmens byla, t. 2, b. l. 222, 231, t. 3, b. l. 56, 68, 130, 179, t. 4, b. l. 32, 60, 128, 166), o į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą jis buvo perkeltas tik 2016 metais, nors, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo apygardos teismas, formaliai tokią galimybę turėjo jau nuo 2010 metų. Bausmės atlikimo metu V. B. dešimt kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, penki iš šių pažeidimų – itin grubaus pobūdžio (buvo apsvaigęs nuo alkoholio, iš skalbyklos, kurioje dirbo, kitam nuteistajam perdavė 3 kg skalbimo miltelių, tris kartus pas jį rasti draudžiami laikyti daiktai – mobiliojo ryšio telefonai ir SIM kortelės), už kuriuos V. B. buvo nubaustas drausminėmis nuobaudomis (asmens byla, t. 3, b. l. 10, t. 4, b. l. 7, t. 5, b. l. 86, 143, 184). Dar daugiau, byloje yra duomenų, kad nuteistasis 2007–2008 metais, bendraudamas neteisėtai laikomu mobiliojo ryšio telefonu, taip pat susirašinėdamas laiškais bei susitikdamas su jį lankančiais asmenimis, galimai siekė realizuoti dalį iš nužudyto (duomenys neskelbtini) R. M. pagrobtų meno vertybių (asmens byla, I dalis, t. 1, b. l. 1). Be to, nuteistasis nustatytos tvarkos pažeidimus, įskaitant ir grubius, darė ne tik bausmės pradžioje ar atlikdamas bausmę kalėjimo sąlygomis, bet ir po to, kai jam buvo parodytas teismo pasitikėjimas ir jis buvo perkeltas į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą lengvesnėmis sąlygomis. Paskutinis grubus pažeidimas buvo padarytas 2018 m. spalio 31 d., nuobauda už šį pažeidimą V. B. buvo panaikinta prieš terminą tik 2019 m gegužės 3 d. (asmens byla, t. 5, b. l. 200). Taigi apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi tik kiek daugiau nei metus laiko, o tai dar neleidžia daryti išvados apie reikšmingus teigiamus nuteistojo požiūrio į nustatytas bei priimtinas elgesio taisykles ir jų laikymąsi pokyčius. Be to, nors V. B. skunde teigia, kad padarytus bausmės atlikimo režimo pažeidimus pripažįsta ir gailisi, tačiau jo 2019 m. liepos 25 d. rašytiniame paaiškinime Lietuvos apeliaciniam teismui išdėstytos aplinkybės, kad jam buvo nustatytas vos 0,2 promilių apsvaigimas, kas atitinka surūgusias sultis ar kad visos jam skirtos nuobaudos yra lengvo pobūdžio, panaikintos anksčiau laiko paskatinimo būdu (teikimo nagrinėjimo medžiaga, t. 2, b. l. 51–52), taip pat jo paaiškinimai, duoti 2020 m. spalio 14 d. teismo posėdžio metu, kad padaryti pažeidimai buvo atsitiktiniai, iš skalbyklos buvo atleistas ne dėl padaryto pažeidimo, o todėl, kad kažkam kitam buvo reikalinga darbo vieta (teikimo nagrinėjimo medžiaga, t. 2, b. l. 170–174), neleidžia daryti išvados, kad pastarasis padarytus rimtus bausmės atlikimo režimo pažeidimus vertina kritiškai, yra padaręs dėl jų tinkamas išvadas. Teisėjų kolegija nekvestionuoja nuteistojo skundo argumento, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimas gali psichologiškai gniuždyti, tačiau bet kokiu atveju tinkamai atlikti bausmę, laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir šios pareigos netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas ar sumenkinama padarytų pažeidimų reikšmė remiantis atliekamos bausmės rūšimi.
13. Asmens bylos duomenimis, nuteistasis V. B. bausmės atlikimo metu reguliariai dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos, pozityvaus užimtumo priemonėse, už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose buvo keturiolika kartų skatintas, pareiškiant padėką, suteikiant papildomus trumpalaikius ar ilgalaikius pasimatymus, panaikinant nuobaudas prie terminą (asmens byla, t. 6, b. l. 40–41). Kita vertus, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo apygardos teismas, per daugiau kaip metus laiko, praėjusio po paskutinės nuobaudos panaikinimo, o taip pat po pirmojo pataisos įstaigos teikimo pakeisti V. B. nustatytos bausmės rūšį svarstymo, pastarasis buvo paskatintas tik du kartus. Be to, ne visada suteiktos skatinimo priemonės motyvuodavo nuteistąjį ir toliau rinktis pozityvų elgesį – ne kartą gavęs paskatinimą jis neužilgo prasižengdavo (pavyzdžiui, 2016 m. rugpjūčio 19 d. nuteistajam pareiškus padėką už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, jau 2016 m. rugpjūčio 22 d. pas jį kameroje buvo rastas neteisėtai laikomas mobiliojo ryšio telefonas ir SIM kortelė; 2018 m. rugsėjo 14 d. nuteistajam už pavyzdingą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos projekto veiklose suteikus papildomą ilgalaikį pasimatymą, jau 2018 m. spalio 31 d. jis buvo nubaustas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą). Priešingai nei teigiama skunde, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą ir dėl nuteistojo V. B. darbinės motyvacijos stokos, nes pastarasis per daugiau kaip dvidešimt bausmės atlikimo metu iš viso dirbo tik trejus metus (nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. iki 2014 m. rugsėjo 9 d.), be to, darbo neteko dėl padaryto vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo, o pataisos įstaigos administracijai pasiūlius valytojo darbą, jo atsisakė.
14. Skunde nuteistasis nepagrįstai teigia, kad apygardos teismas, spręsdamas dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, itin sureikšmino nusikaltimo, už kurį jis atlieka bausmę, smurtinį pobūdį ir ankstesnius jo teistumus, kurie jau buvo įvertinti nuosprendžiu skiriant bausmę, ir suabsoliutino ankstesnį jo požiūrį į padarytus nusikaltimus. Visų pirma nors nusikaltimų, už kuriuos atliekama bausmė, pobūdis, jų padarymo aplinkybės, kaip ir ankstesni teistumai, yra įvertinamos nuosprendžiu skiriant nuteistajam bausmę, visgi, visos šios aplinkybės svarbios ir analizuojant nuteistojo asmenybę, jos pavojingumą, elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam taip pat yra reikšmingos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad būtent šiais aspektais nusikaltimų, už kuriuos V. B. atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, pobūdį, jo ankstesnius teistumus teismas ir vertino, šių aplinkybių, priešingai nei teigiama skunde, pernelyg nesureikšmindamas. Vertindamas nuteistojo požiūrį į padarytus nusikaltimus apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į visą bausmės atlikimo laiką ir per jį vykusius pokyčius. Teismui pateiktoje socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad šiuo metu V. B. nevengia kalbėti ir analizuoti nusikaltimą sąlygojusias aplinkybes bei savo elgesio pasekmes, pripažįsta, kad atliko nusikalstamas veikas. Kita vertus, kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistasis ilgą laiką savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino tik iš dalies ir neigė organizavęs (duomenys neskelbtini) R. M. nužudymą. Apie nuteistojo kaltės pilną pripažinimą nurodyta tik 2009 m. vasario 17 d., t. y. praėjus dešimčiai metų nuo bausmės atlikimo pradžios, surašytoje metinėje charakteristikoje (asmens byla, t. 4, b. l. 60). Tačiau tai buvo padaryta prieš pat nuteistajam kreipiantis į įkalinimo įstaigos direktorių su prašymu pristatyti jį drausmės komisijai spręsti klausimą dėl jo perkėlimo į pataisos namus, todėl teismai, įvertinę ir kitus asmens bylos duomenis, padarė išvadą, kad V. B. prisipažinimas nebuvo visiškai tikras ir nuoširdus, bet susijęs su noru palengvinti bausmės atlikimo sąlygas. Be to, dar 2019 m. gegužės 31 d., t. y. kiek daugiau kaip prieš metus laiko, surašytoje V. B. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nors nuteistasis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta ir įvardina, kad nusikalstamo elgesio motyvacija – finansinė nauda, tačiau pokalbio metu itin vengia kalbėti ir analizuoti nusikaltimo situaciją, ją sąlygojusias aplinkybes bei savo nusikalstamo elgesio pasekmes kitiems, giliau vertinti atliktų nusikalstamų veiksmų priežastis bei pasekmes (asmens byla, t. 5, b. l. 202–203).
15. Vilniaus apygardos teismo 2000 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu iš nuteistojo V. B. solidariai su kitais nuteistaisiais priteistas civilinis ieškinys, kurio dydis yra 347 698 Eur, tačiau nuteistasis iki šiol nėra atlyginęs nė dalies šios žalos, nors, kaip jau minėta, kurį laiką įkalinimo įstaigoje dirbo. Be to, kaip matyti iš asmens bylos, visą bausmės laiką jis buvo nuolat materialiai remiamas artimųjų, taigi turėjo galimybę bent minimaliai atlyginti žalą, tačiau nesiėmė jokių priemonių tai padaryti. Nuteistasis V. B. skunde pagrįstai nurodo, kad jokie vykdomieji raštai jo vardu pataisos įstaigoje nėra gauti, tačiau vien tai negali būti vertinama kaip aplinkybė, užkertanti kelią savanoriškam žalos atlyginimui. Juolab, kad, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, nuteistasis aktyviai gynė savo teises teisme, siekdamas, kad proporcingai rastų pagrobtų daiktų vertei būtų mažinamas priteistas civilinis ieškinys, bet tuo pačiu nesiėmė jokių veiksmų realiai atlyginti bent dalį žalos, nors tai sudarytų tam tikrą pagrindą išvadai apie nuoširdžią jo atgailą. Be to, nuteistojo V. B. argumentai, kad jis žalos negali savanoriškai dengti, nes civiliniai ieškovai su vykdomaisiais raštais nei į antstolius, nei į įkalinimo įstaigą nesikreipė, kelia abejonių, kad pastarasis ir ateityje, susiradęs darbą, imsis priemonių bent iš dalies atlyginti padarytą žalą. Tuo tarpu reikšmingos padarytos žalos dalies atlyginimas ar pašalinimas bei įsipareigojimas ją visiškai atlyginti ar pašalinti yra vienas iš BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, į kurį teismas privalo atsižvelgti, spręsdamas, ar yra pasiekti bausmės tikslai ir ar yra pagrindas pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme.
16. Teisėjų kolegija palankiai vertina tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu reguliariai dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, už ką ne kartą buvo skatintas, o pastaruoju metu kelis kartus kreipėsi su prašymais dėl darbo, visgi, vien tai, įvertinus pirmiau aptartų aplinkybių visumą, nesudaro pagrindo spręsti, kad pastarasis jau yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų ir jomis sukeltų negatyvų pasekmių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotiniai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistojo V. B. pavojingumas dar nėra sumažėjęs maksimaliai, jis deda nepakankamas pastangas savo veiksmais parodyti, kad yra pasiruošęs gyventi laisvas ir nenusikalsti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.