Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Linas Agro“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-38962-566/2017.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB „Linas Agro“ kreipėsi į teismą prašydamas jo naudai priteisti iš atsakovų E. J., J. J., G. J., V. J. solidariai, atsakant paveldėtu turtu 9134,29 Eur skolos bei 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimu už akių ieškinys buvo tenkintas. 2017 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas atsakovų įstatyminės atstovės prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą ieškovo naudai skolą mokant periodinėmis įmokomis. Prašyme nurodė, jog atsakovams nėra galimybės sumokėti visą skolą iš karto dėl pajamų trūkumo. Pažymėjo, jog atsakovė V. J. turi vidutinio sunkumo negalią, dėl ko reikalingas gydymas.Ieškovas atsiliepimu su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog nėra pagrindo tikėti atsakovų įstatyminės atstovės teiginiais, kadangi nors ir buvo tartasi su atsakovų įstatymine atstove dėl geranoriško skolos padengimo, tačiau nebuvo sumokėta nei viena skolos dalis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 12 d. priėmė nutartį, kuria atsakovų prašymą tenkino ir nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimo už akių vykdymą atsakovams išdėstyti 30 mėnesių terminui, mokant skolą lygiomis dalimis po 315,28 Eur per mėnesį, pirmą įmoką sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įsiteisėjo ši nutartis, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, kartu su eiline įmoka mokant tai dienai paskaičiuotas procesines palūkanas.Nutartyje teismas nurodė, kad atsakovų įstatyminė atstovė byloje pateikė duomenis, pagrindžiančius įstatyme numatytų pagrindų sprendimo įvykdymo išdėstymui buvimą – atsakovai yra nepilnamečiai vaikai, atsakovei V. J. dėl nustatyto vidutinio neįgalumo lygio reikalingas gydymas, taip pat byloje nėra duomenų apie atsakovų savarankiškas pajamas. Pateikti duomenys rodė sunkią atsakovų padėtį ir sudarė nepalankias aplinkybes, dėl kurių sprendimą būtų sunku įvykdyti. Teismas sprendė, jog ekonomiškai teisinga išdėstyti sprendimo vykdymą atsakovų atžvilgiu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-38962-566/2017, kuriuo prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį.Nurodo, kad teismui vertinant nepilnamečių atsakovų pajamas, kaip reikšmingas sprendimo įvykdymui, toks vertinimas yra visiškai nepagrįstas, nes sprendimas priimtas dėl skolos dengimo tik iš atsakovų paveldėto turto. Šiuo pagrindu teismo išvada dėl periodinio skolos mokėjimo prieštarauja tiek sprendimo, tiek nutarties dėl skolos išdėstymo esmei. Atsakovai paveldėjo E. J. priklausiusį turtą, kurio vertė sudaro apytiksliai 118 755 Eur – paveldėto turto yra daugiau nei pakankamai skolos padengimui, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovų sunki turtinė padėtis. Atsakovai turi galimybes atsiskaityti su ieškovu iš turimo turto, nėra pagrindo taikyti lengvatas, kurios suteikia nepagrįstas galimybes piktnaudžiauti terminais ir vilkinti skolos grąžinimą. Ieškovo teigimu, per sprendimo vykdymo atidėjimo laikotarpį atsakovų atstovė galės disponuoti mažamečių atsakovų paveldėtu turtu, jį perleisti ar kitais būdais išvengti skolos grąžinimo, dėl ko, vertinant jos ankstesnį nesąžiningą elgesį, kyla pagrįsta grėsmė, jog gali nebelikti turto, iš kurio turi būti išieškota skola. Nebelikus paveldėto turto, nebus jokių galimybių išieškoti skolos ir įvykdyti teismo sprendimą, nes skola gali būti išieškoma tik iš paveldėto turto, dėl ko bus paneigtas ir taps beprasmis pats sprendimas, bus pažeisti teisėti išieškotojo interesai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas išdėstė sprendimo už akių vykdymą atsakovams.CPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.Aiškindamas CPK 284 str. nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra Civilinio kodekso 1.2 str. 1 d. įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 str. nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 284 str. nuostatos taikomos išimtiniais atvejais, todėl vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo; teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovų atstovės prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą, kadangi atsakovai yra nepilnamečiai vaikai, vienai iš atsakovių yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, atsakovai negauna savarankiškų pajamų, todėl minėtos aplinkybės sudarė pagrindą išdėstyti sprendimo vykdymą. Ieškovas atskirajame skunde teigia, kad teismo priimta nutartis yra nepagrįsta, kadangi atsakovai paveldėjo turto, kurio vertė yra 118 755 Eur, todėl yra neteisinga vertinti atsakovų turtinę padėtį kaip neturinčių jokių pajamų, iš kurių galima padengti skolą. Pasak ieškovo, atsakovai skolą gali padengti paveldėtu turtu, nes skolos dydis sudaro tik mažą dalį paveldimo turto vertės. Pagal bendrąją Civiliniams kodekse įtvirtintą nuostatą palikimą priėmęs įpėdinis, nepriklausomai nuo palikimo priėmimo būdo, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus Civiliniams kodekse numatytus atvejus. Jeigu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu (Civilinio kodekso 5.52 straipsnio1 dalis), tačiau įstatymas suteikia teisę įpėdiniui išreikšti valią dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą (Civilinio kodekso 5.52 straipsnio 2 dalis, 5.53 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (Civilinio kodekso 5.53 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Civilinio kodekso 5.53 straipsnio 1 dalis įtvirtinto instituto paskirtis – apriboti įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas. Palikimo priėmimas pagal apyrašą yra vienintelis palikimo priėmimo būdas, kuris sudaro sąlygas įpėdiniui apsisaugoti nuo rizikos, kad palikėjo skolos viršys paveldėtą turtą ir todėl įpėdiniui kils pareiga jas grąžinti iš asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovų paveldėto turto vertė žymiai viršija atsakovų skolos dydį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovai po E. J. mirties paveldėjo 18 žemės sklypų ir jų dalių, 11 pastatų, 2 automobilius, 5 ginklus, 4 vnt. žemės ūkio technikos, 9 vnt. ūkinių gyvūnų, 4 banko sąskaitas, pensijų kaupimo sutartį, Valstybinės mokesčių inspekcijos permoką, Nacionalinės mokėjimų agentūros išmokas ir ūkininko ūkį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad visas paveldėtas turtas yra materialus ir norint sumokėti skolą ieškovui, atsakovų įstatyminė atstovė paveldėtą turtą turi realizuoti ir tokiu būdu atsiskaityti su ieškovu. Pažymėtina, kad įstatyminė atstovė, perleisti, įkeisti savo vaikų turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį neturi teisės be išankstinio teismo leidimo (Civilinio kodekso 3.188 straipsnis). Be to, manytina, kad tokie veiksmai neatitiktų siekiamų tikslų ir pažeistų atsakovų, kaip silpnesniosios šalies teises. Pažymėtina, kad atsakovams nevykdant įsipareigojimo mokėti skolą dalimis, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismo vertinimu, skolos išdėstymas suteikia teisę atsakovams geranoriškai mokėti skolą dalimis ir apsaugo nuo priverstinio skolos išieškojimo anksčiau nei tai yra būtina, tačiau neužkerta kelio ieškovui pasiekti savo tikslų. Atkreiptinas dėmesys, kad šalys vykdymo procese turi teisę sudaryti taikos sutartį, kurioje ieškovas ir atsakovai gali susitarti, jog skola būtų padengta materialiu turtu.Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas iš dalies nesutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu, kad atsakovų turtinė padėtis yra bloga ir tai yra pakankamas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą dalimis. Kaip nustatyta 15 punkte, atsakovai paveldėjo didelės vertės turtą, tačiau nagrinėjamu atveju vertintina aplinkybė, kad atsakovai yra savarankiškų pajamų neturintys nepilnamečiai, kurių kasdieniams poreikiams tenkinti reikalingos piniginės lėšos. Be to, atsakovei V. J. dėl nustatyto vidutinio neįgalumo lygio reikalingas gydymas, reikalaujantis papildomų išlaidų. Paveldėtam turtui būtinas administravimas, kad turtas duotų pajamas, o ne išlaidas. Teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovai neturi pajamų priteistai skolai sumokėti yra pagrįsta ir teisinga. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieškovas yra juridinis asmuo ir skolos suma (9458,29 Eur) juridiniam asmeniui nėra laikytina labai didele apeliacinis instancijos teismas daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį tinkamai įvertino šalių padėtį ir pagrįstai tenkino atsakovų įstatyminės atstovės prašymą.Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovų atstovės prašymą dėl sprendimo už akių išdėstymo. Esant minėtoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.