Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovės VĮ Turto bankas atstovui R. I., atsakovės A. P. atstovui advokato padėjėjui Ž. K., nedalyvaujant atsakovei A. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal bylą pagal ieškovės VĮ Turto bankas ieškinį atsakovei A. P. dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Ieškovės atstovas R. I. teismo posėdyje sutiko, kad ieškinys būtų atmestas, tačiau nesutinka, jog atsakovei iš ieškovės būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos. Paaiškino, kad situacija byloje pasikeitė, kadangi yra priimtas teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinis faktas, jog A. P. priėmė B. P. palikimą faktiniu valdymu. Nurodė, kad institucijos atstovas neturi įgaliojimų atsiimti ieškinį, šio procesinio veiksmo atlikimui reikalingas suderinimas su institucijos atsakingais asmenimis už tokių sprendimų priėmimą, tačiau tai užtruktų apie savaitę laiko ir reikėtų atidėti teismo posėdį. Nurodė, kad siekiant kuo greičiau baigti bylos nagrinėjimą, neprieštarauja, jog ieškinys būtų atmestas. Paaiškino, kad nesutinka su atsakovės pateiktu prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės, nurodydamas, jog bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteisiamoms, nes iš esmės tarp šalių nėra ginčo, nėra šalių skirtingų interesų dėl bylos baigties. Argumentavo, jog byloje daugiau yra kilęs aplinkybių nustatymo klausimas dėl turto priklausomybės, kadangi VĮ Turto bankas privalo atlikti turto paveldėjimo procedūras pagal įstatymus ir nustatyti turto dalį, kuri priklauso mirusiam asmeniui, bet nėra paveldėta. Nurodo, jog ieškovė neprieštaravo dėl atsakovės prašymo peržiūrėti sprendimą už akių, taip pat kitoje byloje neprieštaravo, kad būtų nustatytas juridinis faktas, jog B. P. turtą A. P. priėmė faktiniu valdymu. VĮ Turto bankas neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų prieštarauti atsakovės interesams ar pažeisti jos teises į palikimą, priešingai, ieškovė savo veiksmais sudarė atsakovei sąlygas išsiaiškinti palikimo priėmimo procedūras ir jas pradėti. Argumentuoja, jog ieškovė pagal jai įstatymo priskirtas ir privalomas vykdyti funkcijas siekė išsiaiškinti, kam priklauso turtas, ar atsakovei, ar Valstybei. Ieškovės interesas šiuo atveju yra, kad atsirastų turto savininkas, byloje ieškovės ir atsakovės turtiniai interesai nėra priešingi. Ieškovė pradėjo mirusio B. P. turto paveldėjimo procedūrą gavusi pranešimą iš antstolio, jog vykdomas išieškojimas iš B. P., kurio turtas nėra paveldėtas, tuo pačiu antstolis prašė pradėti B. P. turto paveldėjimo procedūrą. Tokią procedūrą ieškovė privalo pagal teisės aktus pradėti ir ją pradėjo. Ieškovė kreipėsi (siųsdama laišką paštu gyvenamosios vietos adresu) į A. P. su prašymu informuoti apie savo apsisprendimą imtis veiksmų mirusio sutuoktinio palikimui priimti, tačiau atsakymo iš jos negavo. Pabrėžė, jog VĮ Turto bankas neprivalo informuoti asmenis apie ketinimą pradėti mirusio asmens turto paveldėjimo procedūras. Nurodė, kad šiuo atveju yra teigiamas ieškovės veiksmų rezultatas atsakovei dėl paveldėjimo procedūros pradėjimo, nes atsakovei padėjo įgyvendinti teises į palikimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

4. Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės: VĮ Turto bankas 2021-01-11 raštu kreipėsi į

Šiaulių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) notaro biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusiam B. P. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, t. y. butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su 1/10 dalimi ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 485/5170 dalimis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini); pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); pinigines lėšas, esančias „(duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Šiaulių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė 2021-05-19 atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą po B. P. mirties. Nurodė, kad turtas buvo įgytas santuokoje su A. P., su kuria susituokė (duomenys neskelbtini) ir, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas galėtų būti išduotas teismui padalinus abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą arba pateikus duomenis, kad turtas yra palikėjo asmeninė nuosavybė. VĮ Turto bankas 2022-06-14 raštu dėl turto paveldėjimo, siųstu pašto siunta, A. P. pranešė, kad atlieka veiksmus dėl galimo B. P. turto paveldėjimo valstybės vardu bei prašė iki 2022-07-01 susisiekti su VĮ Turto bankas atstovais arba kreiptis į Šiaulių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) notaro biurą ir informuoti apie savo apsisprendimą imtis veiksmų palikimui priimti. Siųstas VĮ Turto bankas raštas A. P. nebuvo įteiktas, nes siųstos pašto siuntos ji neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose nurodyta, kad butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su 1/10 dalimi ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 485/5170 dalimis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso B. P. pagal 1993-03-31 pirkimo-pardavimo sutartį. Iš integruotos kliento informacijos iš mokesčių administravimo informacinės sistemos duomenų matyti, kad B. P. vardu (duomenys neskelbtini) banke esanti sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) atidaryta 2006-12-15 ir yra galiojanti, o ieškovės ieškinyje nurodyta (duomenys neskelbtini) esanti B. P. vardu atidaryta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo iki 2019-01-27. VĮ Registrų centras paieškos pagal asmenį duomenimis – B. P. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su A. P., santuokos data: (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras Testamentų registro išrašo duomenimis – Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo B. P. palikimo priėmimo faktų.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nei vienas iš įpėdinių nepriima palikimo. Ieškovės ir atsakovės atstovų paaiškinimais teismo posėdžio metu bei Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-03-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. P. po sutuoktinio B. P. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti. Sprendimas įsiteisėjo 2023-04-18. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, teisinį byloje nagrinėjamų santykių reglamentavimą, darytina išvada, jog palikėjui B. P. priklausantis turtas yra paveldėtas, šiuo metu teisėtai priklauso jo įpėdinei A. P. ir nebegali paveldėjimo teise pereiti valstybei, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškinio atmetimui neprieštaravo ir pati ieškovė.

6. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės jos patirtas 700 Eur bylinėjimosi išlaidas byloje, nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės kaip pralaimėjusios šalies turi būti priteisiamos vadovaujantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, t. y. pralaimėjusi šalis (ieškovė) turi atlyginti laimėjusiai bylą šaliai šios patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovės procesinis elgesys buvo sąžiningas, ji yra senyvo amžiaus, nepasiturinti, o ieškovė nedėjo pakankamai pastangų, jog byla nebūtų nagrinėjama teisme. Atsakovės atstovas teismo posėdyje taip pat nurodė, kad teismas atsižvelgdamas į procesinį šalių elgesį, gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, numatyto CPK 93 straipsnyje. Ieškovės atstovas prašo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės, nes iš esmės tarp šalių nėra ginčo, nėra skirtingų interesų dėl bylos baigties, byloje yra kilęs daugiau aplinkybių nustatymo klausimas dėl turto priklausomybės ir ieškovė pagal jai įstatymo priskirtas ir privalomas vykdyti funkcijas siekė išsiaiškinti, kam priklauso turtas, ar atsakovei, ar Valstybei. Pažymėjo, jog ieškovė neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų prieštarauti atsakovės interesams ar pažeisti jos teises į palikimą, priešingai, ieškovė savo veiksmais sudarė atsakovei sąlygas išsiaiškinti palikimo priėmimo procedūras ir jas pradėti.

7. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 94 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 10 punktą; 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus; 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 16 punktą; 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 63 punktą; 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021 14 punktą). Bylose, kuriose nėra ginčo dėl materialiųjų teisinių padarinių, bylinėjimosi išlaidos paprastai nepaskirstomos. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, kurių sąrašas pateiktas CPK 442 straipsnyje. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingų interesų turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Įstatyme nurodyta išimtis (CPK 443 straipsnio 6 dalis), kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009; 2013 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2013). Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018, 36 punktas; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020, 63 punktas; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas). Išdėstytos taisyklės yra aktualios ir kitose bylose, kuriose nėra sprendžiama dėl šalių materialiųjų subjektinių teisių, o išsprendžiami tik procesinio pobūdžio klausimai: tokiose bylose bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu, kai šalių interesai yra priešingi. Jeigu bylos šalių interesai nėra skirtingi, t. y. abi šalys siekia to paties procesinio rezultato byloje, pareikšdamos tokio paties turinio reikalavimus (prašymus) pateikiamuose teismui procesiniuose dokumentuose, o teismas priimamu procesiniu sprendimu tenkina šalių reikalavimus (prašymus), tokiais atvejais nėra bylą pralaimėjusios šalies, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neturėtų būti priteisiamas vienai šaliai iš kitos CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes objektyviai nėra bylą pralaimėjusios šalies, iš kurios būtų nurodytu pagrindu priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

8. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys yra atmetamas, tačiau reikia detaliai įvertinti aplinkybes, dėl ko bylos baigtis yra tokia. Ieškovė, pateikdama ieškinį, vadovavosi tuo metu buvusiomis faktinėmis aplinkybėmis, jog nei vienas iš B. P. įpėdinių nepriėmė jo palikimo, ir ieškovė turėjo įvykdyti įstatymu jai priskirtas funkcijas – pradėti paveldimo B. P. turto paveldėjimo teise perėjimo valstybei procedūrą. Ieškovė tinkamai suformulavo ieškinio dalyką, tačiau bylos eigoje ieškinio dalyko nebeliko dėl atsakovės atliktų veiksmų, siekiant įgyvendinti savo teises paveldėti sutuoktinio turtą. Kaip matyti iš ieškovės ir atsakovės atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu, LITEKO informacinės sistemos duomenų, atsakovė A. P. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose iškėlė civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog ji priėmė sutuoktinio B. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu. Šioje civilinėje byloje 2023-03-17 teismo sprendimu buvo nustatytas A. P. prašomas juridinis faktas. Sprendimas įsiteisėjo 2023-04-18. Tokiu būdu ginčo dalyko nebeliko – ieškovė nebegalėjo pretenduoti į B. P. palikimą, nes jį priėmė jo įpėdinė atsakovė A. P.

9. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teisinį bylinėjimosi išlaidų priteisimo reglamentavimą, teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje šalių interesai iš esmės nėra skirtingi ir didele dalimi sutampa – ieškovės ieškiniu siekiama ne tik įgyvendinti B. P. paveldimo turto perėjimo valstybei paveldėjimo teise procedūrą, bet ir išsiaiškinti, ar šį turtą Valstybė gali paveldėti. Atsakovės interesas byloje, kad ji galėtų pati paveldėti savo sutuoktinio turtą, kad jo palikimas nepereitų valstybei, nes atsakovė laiku nesusitvarkė palikimo dokumentų. Teismas pažymi, jog atsakovė, kaip paaiškino jos atstovas advokatas teismo posėdžio metu, žinodama apie atsiradusį palikimą po sutuoktinio mirties, dar beveik prieš metus laiko iki civilinės bylos iškėlimo pagal VĮ Turto bankas ieškinį, domėjosi paveldėjimo procedūromis, tačiau jų nepradėjo, atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovė dėjo pastangas paveldėti sutuoktinio turtą, tačiau galbūt nepakankamai rūpinosi sutuoktinio palikimo paveldėjimo reikalais. Nors įstatyme nėra numatyti terminai, per kokį laiką galima priimti palikimą, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas pradėjus turtą faktiškai valdyti, tačiau teismo vertinimu, atsakovės paveldėjimo procedūrų neinicijavimas po sutuoktinio mirties, t. y. daugiau nei trys metai, sąlygojo ieškovės veiksmus – civilinės bylos iškėlimą teisme, o tuo pačiu ir atsakovės bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Nors ieškovė ieškinio neatsisakė, kaip posėdyje nurodė jos atstovas, siekdama išvengti ieškinio atsisakymo procedūrų derinimo ir bylos nagrinėjimo ilginimo, tačiau neprieštaravo, jog ieškinys būtų atmestas. Teismo nuomone, šioje byloje nėra pralaimėjusios šalies, kadangi ieškovės ieškinys atmestas tik dėl to, kad nebeliko ginčo dalyko ir tai įvyko dėl atsakovės teisėtų veiksmų, ieškovė pasiekė norimą tikslą byloje – sužinojo, kam priklauso palikėjo B. P. turtas, tokiu būdu atliko jai pavestas įstatymu funkcijas dėl palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teise ir galės užbaigti pradėtą procedūrą dėl B. P. palikimo perėmimo. Tuo tarpu, atsakovė irgi gavo teigiamą rezultatą – jos sutuoktinio paveldimas turtas neperėjo valstybei, per šios bylos nagrinėjimo laiką, ji įgyvendino savo paveldėjimo teises į sutuoktinio turtą kitoje civilinėje byloje, tačiau tai įvyko ne todėl, kad ieškovės ieškinys buvo nepagrįstas, o kaip jau minėta dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių, sąlygotų pačios atsakovės veiksmais. Teismas vertina, jog abiejų šalių procesinis elgesys yra tinkamas, jos sąžiningai naudojosi joms suteiktomis teisėmis ir vykdė numatytas pareigas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nenustačius, kad šalių interesai byloje yra priešingi, įvertinus jų elgesį viso proceso metu, taip pat bylinėjimosi išlaidų susidarymo sąlygas, kad nei viena šalis nelaikoma pralaimėjusia šalimi, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė gaudama teisinę pagalbą byloje, priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 235 straipsnio 6 dalimi, 259-260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškovės VĮ Turto bankas ieškinį atsakovei A. P. dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo.

Atmesti atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.