- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-07-11
- Bylos Nr.
- 2-410-723/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02519-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus rajono, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui ir AB „Swedbank“
- Kategorijos
- 22.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.6pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui ir AB „Swedbank“ bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo atnaujinti praleistą procesinį terminą; pripažinti pareiškėjo 1992-09-17 atlikto 822 rub. mokėjimo faktą; įpareigoti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių iki 2012-12-31 įforminti 0,06ha. žemės sklypo (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 2-7).Tokios apimties pareiškimą pareiškėjas V. M. palaikė ir teisme(b.l.128).
Pareiškime nurodė, kad 1992-09-17 apmokėjo 822rub. už namų valdos žemės sklypo privatizavimą, pagal mokėjimo pranešimą. Dokumentų originalai 1999-12-09 buvo pateikti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, pirkimo sandoriui įforminti, tačiau dėl neatsargumo ar tyčia įstaiga juos prarado. Šiuo metu neesant originalių dokumentų užkirstas kelias privatizuoti namų valdos žemės sklypą. Mokėjimą patvirtinančių originalių dokumentų jau negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka.
Taigi faktiškai 1992-09-17 apmokėjęs nustatytą (822rab.) kainą, be teismo įsikišimo pareiškėjas negali realizuoti savo teisės tapti 0,06 ha. namų valdos (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininku, nes 2012-06-25 paaiškėjo aplinkybė, jog originalūs mokėjimo dokumentai yra prarasti dėl Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojų kaltės, o Swedbank AB bankas, perėmęs Lietuvos taupomojo banko teises ir pareigas, tokią informaciją saugojo 10 metų ir šiuo metu jau yra pasibaigęs dokumentų ir informacijos saugojimo terminas. Iš prie pareiškimo pridėtų įrodymų, pareiškėjo nuomone, galima daryti pagrįstą išvadą, kad V. M. gyveno (duomenys neskelbtini), naudojosi ten buvusiais pastatais, nuosekliai siekė ir juos įteisino savo vardu. Todėl įgijo teisę privatizuoti 0,06 ha. namų valdos žemės sklypą. Tačiau sklypo privatizavimo procesas dėl įvairių neaiškių priežasčių buvo vilkinamas, iškraipoma pareiškėjo prašymo esmė, nors jau 20 metų aktyviai pareiškėjas to siekia. Dokumentų pasimetimo faktas paaiškėjo 2012-06-25. 2011-06-29 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius informavo pareiškėją, kad negali parengti įsakymo dėl žemės sklypo (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) dalies pardavimo po nuosavybės teise jam priklausančiais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjas nėra pateikęs mokėjimo pranešimo ir mokėjimo čekių originalo, nors neneigė, kad toks mokėjimas yra atliktas.
Atsiliepimas
2012-10-17 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjas nenurodė kokį būtent terminą jis prašo atnaujinti, todėl dėl šio reikalavimo nepasisakė, nes jis nėra tiksliai suformuluotas. Dėl V. M. 1992 m. rugsėjo 17 d. atlikto 822 rublių mokėjimo fakto nustatymo prašė klausimą nagrinėti teismo nuožiūra. Jei remiantis į bylą pateiktais duomenimis teismas nustatys, jog yra didesnė tikimybė, kad V. M. 1992 m. rugsėjo 17 d. sumokėjo 822 rublius už 600 m² ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, skyrius neprieštaraus dėl tokio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atkreipė dėmesį, kad originalūs dokumentai pareiškėjo teigimu buvo pridėti prie 1999 m. gruodžio 9 d. prašymo dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), dalies - 925 m² ploto privatizavimo, tačiau pareiškėjas nepateikė patvirtinančio dokumento, kad tuometinis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius gavo pareiškėjo 1999 m. gruodžio 9 d. prašymą su originaliais mokėjimo kvitu S-62 ir mokėjimo pranešimais. Vilniaus rajono skyrius neturi duomenų apie Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateiktą 1999 m. gruodžio 9 d. prašymą su pridedamų išvardytų dokumentų originalais. Skyrius nesutinka su pareikštu reikalavimu įpareigoti Vilniaus rajono skyrių iki 2012 m. gruodžio 31 d. įforminti 0,06 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Mano, kad nagrinėjamu atveju ginčo nėra, todėl minėtas reikalavimas būtų perteklinis. Be to, sprendimas dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo-pardavimo bus priimtas po to, kai bus nustatytas juridinis faktas, kad V. M. 1992 m. rugsėjo 17 d. sumokėjo 822 rublius už 600 m² žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį (b.l. 71-73).
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. M. pateikė dubliką (b.l. 77-79). Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba sutinka, jog yra būtinybė teismo keliu nustatyti juridinį faktą, jog V. M. 1992m. rugsėjo mėn. 17 d. sumokėjo 822 rub. už 600 m² žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Duodamas tokį sutikimą atsakovas kartu paneigia ir savo teiginį, kad jam priklausantis Vilniaus rajono skyrius neturi duomenų apie Vilniaus rajono Žemėtvarkos skyriui 1999 m. gruodžio 9 d. pateiktą V. M. prašymą su pridėtais originaliais dokumentais, tame tarpe ir originaliu mokėjimo kvitu, bei mokėjimo pranešimu. Peršasi logiška prielaida. Subjektas tikrai žinodamas, kad dokumentų originalai buvo jam pateikti ir prarasti dėl jo kaltės, neabejoja, jog jų kitu būdu V. M. negali gauti taip pat jų nėra ir pas V. M.. Taip pat dublike nurodė, jog Nacionalinė Žemės tarnyba neginčija, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje esančios žemės sklypo privatizavimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) lapai iki 2012-08-10 nebuvo sunumeruoti, išsisklaidę, atskiri lapai palaidi ir net neįsegti į bylą, nesusiūti, byla neturėjo lydraščio. Sutiko su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius argumentais, kad prašymas atnaujinti procesinį terminą nėra tiksliai suformuluotas. Kadangi nėra žinoma, kada buvo prarasti V. M. 1999-12-09 pateikti mokėjimo dokumentai Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, todėl jų praradimo momentą skaičiavo nuo pateikimo dienos (1992-12-09), o tai jau susidaro daugiau kaip 10 metų. Tik 2012-06-25 susipažinęs su privatizavimo byla (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) V. M. įsitikino, kad jo pateiktų originalių mokėjimo dokumentų byloje nėra. Tuo atveju, jei skyrius būtų pateikęs konkrečią mokėjimo dokumentų praradimo datą tokio neaiškumo neliktų.
Atsiliepimas
2012-12-12 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius pateikė tripliką, kuriame nurodė palaikantis savo poziciją išdėstytą atsiliepime (b.l. 98-100). Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas 2011 m. birželio 13 d. ir 2011 m. liepos 5 d. buvo pateikęs prašymus privatizuoti Lietuvos valstybei priklausančią anksčiau minėto žemės sklypo dalį, tačiau Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2011 m. birželio 29 d. ir 2011 m. liepos 21 d. raštais atsisakė tenkinti V. M. prašymus, kadangi jam iš pageidaujamo išsipirkti 925 kv. m. ploto gali būti parduota tik Lietuvos valstybei priklausanti 838 kv. m. ploto žemės sklypo, (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalis, be to, jis nepateikė žemės sklypo dalies mokėjimo pranešimo ir mokėjimo čekių originalų. Dėl nurodytų priežasčių pirkimo-pardavimo sutartis dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies išsipirkimo iki šiol nesudaryta.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. M. nurodė, kad 2001-03-19 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius atsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad gavo jo žemės sklypo geodezinį planą dėl 925 m² ploto žemės sklypo privatizavimo; 2002-02-18 Vyriausioji administracinių ginčų komisija nustatė, kad 1976-02-09 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu buvo padalintas namų valdos žemės sklypas lygiomis dalimis, išskiriant V. M. 40 x 15 m sklypą; 1976-07-23 teismo vykdytojas padalino žemės sklypą lygiomis dalimis V. M. ir G. M. – po 40 x 15 metrų dydžio (pagal 1976-07-23 aktą). Nurodė, kad 1991-07-25 pateikė Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymą leisti jam privatizuoti 0,06 ha namų valdos žemės sklypą. Lietuvos Vyriausybės įgaliotinis Vilniaus rajonui 1992-09-28 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) leido jam įsigyti 600 m² namų valdos žemės sklypą, įvertinus jį 822 rub. 1992-09-12, gavęs mokėjimo pranešimą, V. M. sumokėjo 822 rub. investiciniais čekiais. 1999-12-09 kreipėsi su prašymu į Vilniaus apskrities viršininko administraciją parduoti jam 925 m² žemės sklypą. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2002-02-26 Nr. (duomenys neskelbtini) 3 41/2002/4-248 rašte dėl namų valdos sklypo privatizavimo, skirtame LR Seimo kanceliarijos priimamajam taip pat patvirtina, kad 1999-12-09 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje buvo gautas V. M. prašymas. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2002-03-12 patvirtino, kad 1999-12-09 buvo gautas V. M. prašymas. Mano, kad jei buvo pateiktas ir priimtas jo prašymas, tai darytina išvada, kad prie jo buvo pridėti visi nurodytų dokumentų originalai, todėl Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus teiginys, kad 1999-12-09 V. M. prašymo su pridedamų dokumentų originalais, o būtent mokėjimo pranešimu ir kvitu, negavo, atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas. Nurodė, kad valstybės institucijai nedera elgtis nesąžiningai ir gintis ta aplinkybe, kad V. M. neturi patvirtinančio dokumento apie tai, kad jis pateikė dokumentų originalus. Nacionalinė žemės tarnyba neginčija, kad Vilniaus rajono byloje kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo privatizavimo iki 2012-08-10 nebuvo sunumeruoti atskiri lapai, nesusiūti, nebuvo sudarytas dokumentų sąrašas ir t.t. Visos šios aplinkybės patvirtina aplaidumą ir nerūpestingumą priimant, tvarkant ir archyvuojant dokumentus. Taip pat nurodo, kad jo pateiktų dokumentų originalų praradimo momentas ir faktas buvo tyčia slepiami. To pasekmė – 13 metų negali išsipirkti namų valdos sklypo. Mano, kad dėl tokio privatizavimo proceso vilkinimo yra pagrindas prašyti teismo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių per mėnesį nuo sprendimo priėmimo įforminti 0,06 ha namų valdos žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, remiantis Aukščiausiojo Teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus rajono teismo vykdytojo nustatytą naudojimosi namu ir žemės sklypu NBDE 40 x 15 m ploto tvarką, apylinkės tarnybos pirmininko 1976-07-23 aktą, pagal 1969 m. geodezijos planą, per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas adv. A. Milutis nurodė, kad išklausius liudytojų parodymus ir susipažinus su bylos medžiaga yra akivaizdu, kad pareiškėjas yra išpirkęs sklypą, t.y. sumokėjęs pinigus. NŽT atsakyme nurodyta, kad pinigai įmokėti, tik vėliau buvo pranešta, kad nėra mokėjimo kvito originalo. Pareiškėjas susipažinęs su byla pamatė, kad jis buvo vedama aplaidžiai, dokumentai nesusiūti, nesunumeruoti, todėl galėjo ir pasimesti originalas. Faktas, kad mokėjimas buvo padarytas, įrodytas, todėl pareiškimas tenkintinas. Prašė tenkinti visus reikalavimus (b.l. 140-141).
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus atstovė L. K. nurodė, kad palaiko poziciją išdėstytą atsiliepime ir palieką klausimą dėl V. M. mokėjimo už žemės sklypą fakto nustatymo spręsti teismo nuožiūra. Kitus reikalavimus prašė palikti nenagrinėtus, nes jei bus nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jie ir taip sudarys pirkimo-pardavimo sutartį. Jie sprendžia šį klausimą, tik trūksta mokėjimo čekio originalo. Kadangi prie prašymo buvo pateikta kopijos, todėl jų darbuotojai ir rašė, kad buvo sumokėta, bet originalas nebuvo pateiktas. Neatsisako sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties. Pareiškėjo žmonai leido pirkti dalį žemės sklypo, dėl kitos dalies, kuri registruota Lietuvos Respublikos vardu, kai bus sprendimas tai ši dalis bus parduota pareiškėjui kaip namo bendrasavininkui. Neįregistravo, nes nebuvo pateiktas mokėjimo čekio originalas (b.l. 140).
Atsiliepimas
Liudytojas T. K. nurodė dirbantis (duomenys neskelbtini). Teigė pažįstantis pareiškėją, jie gyvena toje pačioje gatvėje. Jis padalijęs žemės su žmona. Neturėjo žemės iki nepriklausomybės. Žiūrėjo jo dokumentus, jam skirta 12 arų, kuriuos padalijo per pusę. Pareiškėjas sumokėjo už 6 arus, matė kvitą, kurį pareiškėjas parodė. Kadangi jis seniūnas, tai pareiškėjas dažnai ateina pasitarti, tada ir parodė kvitą. Kvitas yra pas pareiškėją. Yra parašas banko darbuotojos (duomenys neskelbtini), kuri yra liudytoja. Prie seniūnijos buvo žemėtvarkos skyrius, bet seniūnijai nepriklausė. Seniūnijos darbuotojas išrašė pranešimus dėl apmokėjimo. Sumokėjo pagal pranešimą į banką. Buvo sąrašai patvirtinti, kurie turi teisę išpirkti žemę. Tada buvo (duomenys neskelbtini)savivalda, išrašinėjo pranešimus, kad banke sumokėtų. Kai sumokėjo banke, gavo kvitą. (b.l. 129).
Liudytoja R. K. nurodė, kad pažįsta pareiškėją virš 30 metų, jis gyvena jų gatvėje. Liudytoja nuo 1979 iki 2002 dirbo banke (duomenys neskelbtini). Pro jos rankas praėjo visa privatizacija. Žmogus gaudavo pranešimą, tada ateidavo ir sumokėdavo pas juos čekiais. D. J. priėmė iš pareiškėjo čekius. Jis pasirašė ir antspaudą uždėjo, kai sumokėjo V. M.. Pranešimus išrašinėjo žemėtvarkos skyrius (b.l. 129-130).
Liudytoja Č. M. nurodė, kad yra pareiškėjo žmona. Padarė mokėjimą, ji matė kvitą, kur buvo apmokėta mano, kad taip protingai investavo čekius. Kai sumokėjo pareiškėjas vaikščiojo į savivaldybę, ten kažką tvarkė. Ji matė du popierius. Visi popieriai eina per jos akis, nes pareiškėjas lietuviškai nemoka. Ten gyvena nuo 1983 metų. 1992 m. pareiškėjas žemėtvarkoje pateikė kvitą. 1999 m. ji pati visus dokumentus surinko. Pareiškėjas važiuodavo, bet jo prašymus atmesdavo. Jis gaudavo atsakymus, o ji jam išversdavo (b.l. 130).
Suinteresuoto asmens AB „Swedbank“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant (b.l. 134), todėl bylą išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Pateikė atsiliepimą (b.l. 66), kad remiantis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 16 str., piniginę operaciją ar sandorį patvirtinantys dokumentai ar kiti juridinę galią turintys dokumentai, susiję su piniginių operacijų atlikimu ar sandorių sudarymu, turi būti saugomi 10 metų nuo piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo. Bankas, atlikęs pareiškėjo prašomų dokumentų išsamią paiešką nustatė, kad pareiškėjo prašomos informacijos pateikti neturi jokių galimybių, nes yra pasibaigęs 10 metų dokumentų saugojimo terminas ir jokie su pareiškėjo pateiktu 1992-09-17 mokėjimo pranešimu susiję dokumentai nėra išlikę. Bankas neturi galimybės patvirtinti, kad už perkamą žemės sklypą pareiškėjas sumokėjo 822 rub. bei kitas sumas. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Byloje pateiktame Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-02-26 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad pagal 1991-04-25 pareiškėjo V. M. prašymą (duomenys neskelbtini)apylinkės agrarinės reformos tarnybai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinis Vilniaus rajonui 1992-09-28 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) leido pareiškėjui įsigyti 0,06 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį 1992-09-17 pareiškėjas sumokėjo 822 investicinius čekius. Taip pat pareiškėjui išaiškinta, kad likusį plotą (838 m²) pareiškėjas galės įsigyti, atvykęs į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių dėl dokumentų suderinimo (b.l. 9-10).
Pareiškėjas pateikė Mokėjimo pranešimo kopiją, kurioje nurodyta, jog perkamo žemės sklypo kaina pagal įkainojimo aktą yra 822 rub. Mokėjimo pranešime yra padarytas 1992-09-17 Lietuvos taupomojo banko (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovo J. G. įrašas su jo parašu, kad pranešime nurodytos sumos (investicinių čekių suma 822 rb) įmokėtos ir nurašytos (b.l. 8).
1999-08-12 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)seniūnijos seniūnas T. K. pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad sutinkamai su įrašai (duomenys neskelbtini) seniūnijos ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninė sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), V. M. R. kaime (duomenys neskelbtini)privačios nuosavybės teisėmis turi dalį gyvenamųjų pastatų (gyvenamojo namo, mansardos) (b.l. 10).
1992-09-28 Vyriausybės įgaliotinis Vilniaus rajonui savo potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino (duomenys neskelbtini) apylinkės parduodamų namų valdų sąrašus, pagal kuriuos V. M. G. 1-osios g. 3 buvo išskirta 0,06 ha namų valdos ploto, kurio kaina nurodyta 822 rub (b.l. 6-.
Pareiškėjas pateikė 1999-12-09 prašymą, kuriuo kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių prašydamas parduoti jam 925 m² žemės sklypą (b.l. 14). Pateiktas dokumentas užpildytas rusų kalba, dokumento vertimo nėra pateikta, todėl teismas negali juo vadovautis.
2000-01-28 Vilniaus rajono savivaldybės mero pavaduotojas J. S. savo raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėją informavo, kad 1975 m. teismas sprendimu jam su žmona padalino 12 arų (po 6 arus kiekvienam) valstybinės žemės sklypą. Nurodė, kad pareiškėjas naudojasi 0,168 ha dydžio valstybinės žemės sklypu. Paaiškino, kad norint privatizuoti savo naudojamą dalį žemės sklypo, turi būti Savivaldybės valdybos sprendimu patvirtintas minėto dydžio žemės sklypas ir jo ribos. Tam pareiškėjui pasiūlyta projektinių ribų planą suderinti su seniūnu, kaimynais ir inžinerinius tinklus eksploatuojančiomis tarnybomis (b.l. 15).
2000-02-14 Vilniaus rajono savivaldybės valdyba sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl V. M. ir G. M. namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), ribų ir dydžio nustatymo nusprendė nustatyti, kad V. M. ir G. M. namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), naudojamas žemės sklypas sudaro 0,16 ha dydžio plotą; taip pat nurodyta, kad V. M. ir G. M. privalo su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pateiktais dokumentais kreiptis į apskrities viršininko administraciją dėl naudojamų žemės sklypų pirkimo įforminimo (b.l. 16).
2001-12-29 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl namų valdos sklypo įteisinimo“ informavo pareiškėją, kad pareiškėjo žemės sklypo dalį bendrojoje su G. M. nuosavybėje galės juridiškai įteisinti tada, kai pareiškėjas atvyks į žemėtvarkos skyrių dėl dokumentų suderinimo (b.l. 17).
2002-03-12 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius atsakyme pareiškėjui Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl namų valdos sklypo privatizavimo“ informavo, kad pagal 1991-04-25 pareiškėjo prašymą (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinis Vilniaus rajonui 1992-09-28 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) leido pareiškėjui įsigyti 0,06 ha namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), už kurią pareiškėjas 1992-09-17 sumokėjo 822 investicinius čekius. Pakartojo, kad likusį plotą (838 m²) pareiškėjas galės įsigyti, jeigu atvyks į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių dėl dokumentų suderinimo (b.l. 18).
2006-10-30 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakydamas į pareiškėjo prašymą paaiškino, kad nei anksčiau galioje, nei dabar galiojantys teisės aktai, neleidžia pareiškėjui privatizuoti didesnės, t.y. 0,0925 ha, žemės sklypo dalies, kadangi pareiškėjui priklauso ½ gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalis. Nurodė, kad pareiškėjui pateikus prašymą dėl 0,0838 ha žemės sklypo dalies privatizavimo, bus ruošiami dokumentai dėl šios dalies įgijimo pareiškėjo nuosavybėn (b.l. 36).
2006-11-26 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius informavo, kad į V. M. 2006-09-19 prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsakyta Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2006-10-30 raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtu raštu pareiškėjas buvo informuotas, jog Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-09-28 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo leista išpirkti 0,06 ha namų valdos žemės sklypą, už kurį jis 1992-09-17 sumokėjo 822 valstybės vienkartines išmokas (b.l. 37).
2011-06-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius atsakydamas į pareiškėjo prašymą informavo, kad skyrius negali parengti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo projekto dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo po pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiais pastatai, esančiais (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjas nepateikė mokėjimo pranešimo ir mokėjimo čekių originalo. Taip pat paaiškino, kad žemės sklypo dalis yra apskaičiuojama proporcingai pagal kiekvienam bendraturčiui priklausančią pagrindinio pastato (statinio) dalį, t.y. pareiškėjas gali išpirkti 0,0838 ha ploto žemės sklypo dalį, iš bendro 0,1676 ha ploto. Pažymėjo, kad pareiškėjui bus parduodamas 0,06 ha plotas įskaitant 822 valstybės vienkartine išmokas, sumokėtas už 0,06 ha pagal Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-09-28 Potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo paprašė raštu pareikšti pageidavimą dėl 0,0238 ha ploto privatizavimo (b.l. 19).
2011-07-21 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo (civ. byla Nr. 2-1219-855/2010) 2010-04-08 sprendimu nuspręsta, kad pareiškėjo reikalavimas Vilniaus apskrities viršininko administracijai pripažinti neteisėtu Vilniaus apskrities viršininko 2001-12-28 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas, todėl pareiškėjas turi teisę išpirkti (nuomotis) 838 m² iš bendro 1676 m² ploto, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį. Pakartotinai informavo, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius negali parengti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo projekto dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo po pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjas nepateikė mokėjimo pranešimo ir mokėjimo čekių originalo (b.l. 20). 2012-04-17 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius atsakyme pareiškėjui pakartojo tas pačias aplinkybes ir argumentus (b.l. 22).
2012-03-20 pareiškėjas užregistravo prašymą „Swedbank“ AB banke, kuris perėmė Lietuvos laupomojo banko teises ir pareigas, atlikti mokėjimų paiešką (b.l. 24). 2012-04-24 bankas savo raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad atliko prašomų dokumentų išsamią paiešką, tačiau pareiškėjo prašomos informacijos pateikti neturi jokių galimybių, nes yra pasibaigęs banke saugomų dokumentų 10 metų terminas ir jokie su 1992-09-17 mokėjimo pranešimu susiję dokumentai nėra išlikę (b.l. 25).
Nacionalinė žemės tarnyba išnagrinėjusi pareiškėjo skundą 2012-06-18 raštu dėl skundo nagrinėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad pareiškėjas nepateikė patvirtinančio dokumento, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius gavo pareiškėjo 1999-12-09 su mokėjimo kvito S-62 ir mokėjimo pranešimo originalais. Nurodė, kad Vilniaus rajono skyrius pareiškėjau informavo, jog pareiškėjo prašymuose ir skunde prašomų pateikti dokumentų patvirtintų kopijų pateikti negali, nes neturi duomenų apie pateiktą 1999-12-09 prašymą su pridėtais dokumentų originalais (b.l. 29).
2012-06-25 pareiškėjas susipažinęs su Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje esančia žemės sklypo privatizavimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, nurodė, kad bylos lapai nesunumeruoti, byla nesusiūta, palaida, atskiri lapai iškritę (b.l. 30). 2012-08-10 pateiktame atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono skyrius informavo, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) privatizavimo bylos dokumentai susiūti, sunumeruoti ir paruoštas lydraštis 2012-08-06 stoviui (b.l. 35).
Dėl procesinio termino atnaujinimo.
CPK 5 str. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 75 str. 1 d. numato, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Tačiau CPK 78 str. 1 d. nustato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 str., yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Dėl to, nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Įstatymo sąvoka ,,svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę skundo pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Taigi termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 str. 5 d.).
Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus matyti, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius tik 2011-06-29 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo pareiškėją, kad skyrius negali parengti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo projekto dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo po pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiais pastatai, esančiais (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjas nepateikė mokėjimo pranešimo ir mokėjimo čekių originalo. Tas pačias aplinkybes nurodydavo ir vėlesniuose savo atsakymuose pareiškėjui. Teismas pažymi, kad valstybinės institucijos iki šio rašto jokių pretenzijų dėl nepateikto mokėjimo pranešimo ir čekių originalų nereiškė. Priešingai, savo raštuose pareiškėjui nurodydavo, kad pareiškėjas 1992-09-17 sumokėjo 822 investicinius čekius už 0,06 ha namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir jokių reikalavimų pateikti dokumentų originalus nereiškė. Dėl susidariusių aplinkybių, pareiškėjas praleido pareiškimo teismui padavimo procesinį terminą. Teismas mano, kad įvertinus bylos duomenis, pareiškėjo paaiškinimus ir argumentus, terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas(CK 1.131 str.2.).
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali gauti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl, kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos B. S. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-273/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-403/2011; 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-443/2012; kt.). Bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismai nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas). Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėtinas bylas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. T. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-115/2010).
Pareiškėjas V. M. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1992 m. rugsėjo 17 d. sumokėjo 822 rublius už 600 m² ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Nurodė, kad originalius dokumentus (mokėjimo pranešimą ir apmokėjimo kvitą) pateikė 1999-12-09 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui kartu su prašymu dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), dalies – 925 m² ploto privatizavimo. Tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius nurodė neturintis duomenų apie 1999-12-09 pateiktą prašymą su priedų originalais.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.).
Teismas atsižvelgdamas į byloje pateiktus ir aukščiau nurodytus įrodymus, liudytojų parodymus, suinteresuotų asmenų paaiškinimus, kurie yra nuoseklūs ir vienas kitam neprieštaraujantys, mano esant CPK 455 numatytoms sąlygoms konstatuoti faktą, kad V. M. 1992-09-17 atliko 822 rublių mokėjimą už dalį sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).Iš esmės tai patvirtina ir Vilniaus rajono Žemėtvarkos skuriaus aukščiau burodyti atsakymai ieškovui,kurie leidžia teismui pagrįsti išvadą,kad pareiškėjo nyurodomas faktas greičiau buvo negu nebuvo. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius neginčija fakto, kad 1992-09-17 V. M. sumokėjo 822 investicinius čekius, tačiau reikalauja pareiškėją pateikti mokėjimo pranešimo ir mokėjimo čekio originalus. Iš byloje esančio mokėjimo pranešimo kopijos matyti, kad dokumente buvo padarytas Lietuvos taupomojo banko darbuotojo įrašas dėl 822 rub. sumokėjimo 1992-09-17. Sumokėjimo faktą teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja R. K., kuri tuo metu dirbo banke. Kadangi nei pareiškėjas, nei suinteresuoti asmenys mokėjimo pranešimo ir čekių originalų ar kitokių tiesioginių mokėjimo atlikimo faktą patvirtinančių įrodymų neturi, šių dokumentų atkurti neįmanoma, teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą,kad pareiškėjas V. M. 1992 m. rugsėjo 17 d. sumokėjo 822 rublius už 600 m² ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį. (CPK 445 str.).
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Pareiškėjas V. M. prašo įpareigoti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių iki 2012-12-31 įforminti 0,06ha. žemės sklypo (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį bei iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas neturi jokio teisinio pagrindo šioje dalyje tenkinti pareiškėjo prašymą.Teismas negali įpareigoti sudaryti sutartį,kuri jau neįmanoma pagal prašomus terminus.Ieškovas niekuo negrindė tokio savo prašymo pagrįstumą neįsiteisėjus teismo sprendimui dėl juridinio fakto.
Teismas neturi pagrindo priteisti pareiškėjo turėtas teismo išlaidas,nes pareiškimas nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka(CPK 443 str6.d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 443,444-448 str., 270 str., teismas
nusprendė:
pareiškimą tenkinti iš dalies.
Atnaujinti pareiškėjui V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo padavimo procesinį terminą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1992 m. rugsėjo 17 d. sumokėjo 822 rublius už 600 m² ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį.
Kitoje dalyje pareiškimo netenkinti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.