Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. Z. ieškinį atsakovei I. Z. dėl įpareigojimo teikti išlaikymo ataskaitas ir atidaryti banko sąskaitą nepilnamečio vaiko vardu, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atsakovė ieškinį bei jo patikslinimą palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai ieškinyje ir jo patikslinime nurodytų motyvų pagrindu.

Išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė 2017-06-06 išvadą Nr. A104-2492/17(2.13.2.6-AD15) ir 2017-10-31 Nr. A104-4494/17(2.13.2.6-AD15) kuriose nurodė, kad įpareigojimas teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą nėra savitikslis veiksmas, būtinai taikomas kiekvienu priteisto vaikui išlaikymo iš antrojo tėvo atveju. Tokia pareiga nėra įtvirtinta įstatymo normomis, o sprendžiant dėl jos nustatymo teismo sprendimu, kiekvienu atveju būtina analizuoti, ar yra prielaidos išlaikymui skiriamas lėšas panaudoti netinkamai. Be to, ieškovo teikiama išlaikymo suma 144,81 Eur yra nedidelė, gali užtikrinti tik minimalius vaiko poreikius. Ieškovo sūnus pagal amžių sugeba formuoti savo pažiūras ir nuomonę visais su juo susijusiais klausimais, todėl ieškovas, bendraudamas su sūnumi, turi visas galimybes išsiaiškinti, kaip yra panaudojamos jo išlaikymui skirto lėšos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes Skyrius mano, kad neprotinga apsunkinti atsakovę papildoma pareiga rinkti įrodymus, vesti papildomą apskaitą dėl išlaikymo lėšų panaudojimo, jai ir taip tenka didesnė našta, vienai auginant šalių sūnų. Ieškovas, norėdamas sūnui skirti papildomų lėšų gali pateikti bankui prašymą nepilnamečio sūnaus vardu atidaryti banko sąskaitą. Banko kortelę gali perduoti sūnui ar atsakovei, nustatyti pinigų paėmimo, atsiskaitymo už prekes ar paslaugas paros limitą, kurių kortelės turėtojas negali viršyti.

Teismo posėdyje išvadą byloje teikiančios institucijos atstovas nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti Skyriaus atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėjama išvadą byloje teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovas mano, kad jo skiriamos išlaikymo lėšos nėra panaudojamos nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui, nes atsakovė turi problemų su alkoholiu ir azartiniais žaidimais, ima kreditus, kas jam sudaro pagrindo manyti, kad šias savo išlaidas dengia iš vaiko išlaikymui skirtų lėšų.

CK 3.186 str. 1 d. ir 3.203 str. 1 d. nuostatos įtvirtina asmens, pas kurį gyvena vaikas (tėvų, globėjų ar rūpintojų), pareigą vaiko turtą ar jam išlaikyti skiriamas lėšas naudoti išimtinai vaiko interesams ir jo poreikiams. Už netinkamą disponavimą išlaikymu minėtiems asmenims yra nustatyta ir civilinė atsakomybė – pareiga atlyginti nuostolius (CK 3.203 str. 2 d.). Tai reiškia, kad vaikų turtas ir lėšos turi būti panaudojamos pačių vaikų turtiniams ir dvasiniams poreikiams užtikrinti, pirmiausia tenkinant būtiniausius – vaiko maitinimą, rengimą, mokymąsi, ugdymą, sveikatos palaikymą, jam tenkančių komunalinių paslaugų išlaidų dalies apmokėjimą, po to – laisvalaikio ir poilsio organizavimą, kitus vaiko interesus, vaikui duodamus kišenpinigius, jeigu vaikas dėl savo amžiaus gali savarankiškai disponuoti nedidelėmis pinigų sumomis. Tuo atveju, jeigu išlaikymui skiriamos lėšos nesunaudojamos kasdienių poreikių tenkinimui, jos gali ir turi būti taupomos būsimiems vaiko poreikiams, sukuriant tam tikrą materialinį pagrindą savarankiško gyvenimo pradžiai ar ateityje atsirasiantiems naujiems jo poreikiams (susimokėti už mokslą ir pragyvenimą, jeigu mokymosi procesas vyksta ne vaiko gyvenamojoje vietoje ir pan.).

Ieškovas reikalaudamas, kad atsakovė rinktų kvitus ir čekius bei teiktų jam informaciją, kaip yra panaudojamas jo mokamas išlaikymas, iš esmės kvestionuoja prezumpciją, kad atsakovė, su kuria gyvena šalių nepilnametis vaikas, netinkamai naudoja jo teikiamą išlaikymą, t.y. galimai piktnaudžiauja savo, kaip motinos, teise ir naudoja lėšas ne sūnui išlaikyti, o kitiems tikslams. Su tokia prezumpcija teismas nesutinka. Kasdienius vaiko poreikius užtikrina bei dėl lėšų panaudojimo tikslingumo sprendžia būtent tas vaiko tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ar vaikas realiai gyvena. Įpareigojimas teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą nėra savitikslis veiksmas, taikytinas kiekvienu priteisto vaikui išlaikymo iš antrojo tėvo atveju. Tokia pareiga nėra įtvirtinta įstatymo normomis, o sprendžiant dėl jos nustatymo teismo sprendimu, būtina analizuoti, ar yra prielaidos išlaikymui skiriamas lėšas panaudoti netinkamai. Pavyzdžiui, kuomet vienas iš vaiko tėvų teikia išlaikymą akivaizdžiai didesnį, nei reikalinga minimaliems arba protingiems vaiko poreikiams patenkinti, gali atsirasti sąlygos tokį išlaikymą teikiančiam asmeniui reikalauti duomenų, kaip yra naudojamos likusios jo skiriamos vaikui lėšos (Vilniaus apygardos teismo 2012-07-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2130-464/2012).

Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė ieškinyje nurodytų argumentų, nes jis nepateikė į bylą įrodymų, jog atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu arba lošia ir šias savo išlaidas dengia iš vaiko išlaikymui skirtų pinigų, be to, ieškovas neįrodė, kad atsakovė prisiimtus kreditinius įsipareigojimus dengia iš išlaikymo lėšų. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo teikiamas išlaikymo dydis 144,81 Eur nesudaro teismui pagrindo manyti, kad jis galėtų būti panaudotas ne pagal paskirtį, nes ieškovas nepilnamečiam vaikui teikia išlaikymą, kuris yra mažesnis nei pusė šiuo metu esančios minimalios mėnesio algos. Ieškovo teikiamas išlaikymo dydis iš esmės gali patenkina tik minimalius būtiniausius nepilnamečio vaiko poreikius.

Ieškovas taip pat prašo įpareigoti atsakovę per tris darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sūnaus vardu atidarytos sąskaitos banko kortelę ir uždrausti atsakovei keisti 2017-09-12 „Swedbank“ jaunimo programos mokėjimo kortelės sutartyje nustatytą limitą (144,81 Eur). Nurodo, kad nuo 2017 m. spalio mėnesio ieškovas vaiko vardu yra atidaręs sąskaitą banke ir ieškovo darbdavys išlaikymui skirtą sumą perveda į naujai atidarytą sąskaitą vaiko vardu, tačiau atsakovė atsisako priimti kortelę, nes atsakovei yra svarbu gauti pinigus į jos asmeninę sąskaitą, kadangi tokiu būdu ji galės juos išleisti savo poreikiams arba dengti savo skolas antstoliams. Ieškovui neįrodžius, kad atsakovė jo teikiamą išlaikymą nepilnamečiui vaikui naudoja ne pagal paskirtį, teismas atmeta ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovę per tris darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sūnaus vardu atidarytos sąskaitos banko kortelę ir uždrausti atsakovei keisti 2017-09-12 „Swedbank“ jaunimo programos mokėjimo kortelės sutartyje nustatytą limitą (144,81 Eur), kaip nepagrįstą ir sudarantį atsakovei didelių nepatogumų perkant šeimai maistą naudoti dvi banko korteles, juo labiau, kad yra produktų, kurių neįmanoma pirkti vien tik šalių sūnui iš atskiros banko kortelės.

Esant aukščiau išdėstytam, teismas mano, kad šiuo atveju neprotinga ir netikslinga apsunkinti atsakovę papildoma pareiga rinkti kvitus, čekius, vesti papildomą buhalterinę apskaitą dėl išlaikymo lėšų panaudojimo, juo labiau naudoti atskirą vaiko vardu atidarytos sąskaitos banko kortelę, kadangi jai ir taip tenka pareiga auginti ir išlaikyti nepilnametį šalių sūnų, todėl ieškovo ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kadangi ieškinys atmestas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė I. Z. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017-05-26 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei yra visiškai atleista, jai buvo suteikta antrinės teisinės pagalbos už 343,60 Eur, ieškovo ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 343,60 Eur atsakovės patirtų išlaidų antrinei advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 str.). Bylinėjimosi išlaidas sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) - „Swedbank“, AB banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) –AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske banke, (duomenys neskelbtini) – Nordea banke, (duomenys neskelbtini) – UAB „Medicinos bankas“, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.

Priteisti iš ieškovo V.Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 343,60 Eur (tris šimtus keturiasdešimt tris eurus 60 euro centų) išlaidų už atsakovei I. Z. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.