Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. Z. ieškinį atsakovei I. Z. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir ataskaitų teikimo, išvadą duodanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad Skyriaus specialistui, apsilankiusiam ieškovo V. Z. bute, durų niekas neatidarė. Atsakovė I. Z. kartu su nepilnamečiu vaiku Zinevičiumi, gim. 2004-09-06, nepilnamete dukra S. Ž., gim. 2001-03-04, ir sugyventiniu gyvena 2 kambarių bute. Būstas nuosavybės teise priklauso atsakovės draugei. Namuose tvarkinga, butas apstatytas baldais, yra visi namų apyvokos daiktai. Nepilnamečiai vaikai turi atskirą kambarį, jiem sudarytos geros sąlygos ugdymuisi, mokymuisi ir poilsiui. Atsakovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, virėja. Jos pajamas sudaro 430 Eur per mėnesį. Atsakovė teigė, kad ieškovas nepilnamečio vaiko išlaikymui moka apie 182 Eur. S. Ž. išlaikyti tėvas moka apie 130 Eur per mėnesį. Viso jos pajamos sudaro apie 742 Eur. Atsakovė nurodė, kad nepilnametis sūnus su tėvu bendrauja, kai šis grįžta iš užsienio. Moteris nepritaria ieškovo reikalavimui dėl išlaikymo dydžio sumažinimo. Nepilnametis vaikas V. Z. mokosi Vilniaus Pilaitės progimnazijos 5 klasėje. Motinos teigimu, jis yra sveikas. Apsilankymo metu nepilnametis vaikas kategoriškai atsisakė bendrausi su Skyriaus specialistais. Skyriaus nuomone, ieškovo prašymas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo neatitinka nepilnamečio vaiko interesų (b.l. 80-85).

Teismo posėdžio metu ieškovas V. Z. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad atsakovė veda netinkamą gyvenimo būdą, vartoja alkoholį, pinigus naudoja ne vaikui išlaikyti, o kreditams dengti. Atsakovė prižadėjo nesikreipti į antstolį dėl išlaikymo išieškojimo bei teikti ataskaitas apie panaudotas lėšas. Ieškovas atidarė sąskaitą atsakovės vardu, kurią ketina kontroliuoti. Jo pajamos šiuo metu sudaro 434,44 Eur per mėnesį plius komandiruotpinigiai. Sveikatos problemų teigė neturintis. Ieškovo nuomone, tai, kad atsakovė gauna mažesnį išlaikymą nepilnamečiam vaikui iš pirmosios santuokos, sudaro pagrindą sumažinti jo teikiamą išlaikymą sūnui. Ieškovas siekia apsaugoti pinigus, skiriamus vaiko išlaikymui, kad atsakovė jų nepraloštų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl išlaikymo dydžio sumažinimo.

Byloje nustatyta, kad ieškovas V. Z. ir atsakovė I. Z. santuoką sudarė 2001-02-21 (b.l. 66). Jų santuoka nėra nutraukta. 2004-09-06 šalys susilaukė sūnaus V. Z. (b.l. 67), kuris šiuo metu yra nepilnametis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-03 nutartimi patvirtino šalių pateiktą taikos sutartį, kuria jie susitarė, kad V. Z. nepilnamečio sūnaus V. Z. išlaikymui kas mėnesį nuo 2013 metų sausio mėnesio mokės po 144,81 Eur (500 Lt) periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės (b.l. 8-9).

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 str., pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Pagal CK 3.201 str., reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.) .

Taigi, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 str.). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.), tačiau kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Įvertinus tai, kas nurodyta, esminis momentas šioje byloje yra nustatyti faktą, kad ieškovo turtinė padėtis iš tiesų iš esmės pablogėjo, o taip pat įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį, nepamirštant ir nepilnamečių vaikų poreikių. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl šiuo metu LAT praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams.

Įstatymas numato, kad kiekviena proceso šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178-179 str.). Taigi, ieškovas grįsdamas savo reikalavimą, privalo pateikti teismui įrodymus, kad po to, kai buvo iš jo priteistas išlaikymas vaikui (2013-01-03 nutartimi), iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis. Į bylą pateikta ieškovo darbo sutartis, sudaryta 2015-07-03 su darbdaviu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 25). Pagal ją matoma, kad ieškovo darbo užmokestis sudaro 434,43 Eur. Išanalizavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis apie ieškovo darbovietes ir darbo užmokestį (b.l. 157-163), paaiškėjo, kad ieškovo darbo užmokestis nuo 2013-01-03 tik padidėjo. Be to, jis pats teismo posėdžio metu patvirtino, kad gauna komandiruotpinigius. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovo vardu yra registruota viena transporto priemonė SEAT CORDOBA (b.l. 165). VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovo vardu yra įregistruotas butas, esantis Įsruties g. 10-58, Vilniuje (b.l. 168). Nurodytas butas ieškovui priklausė nuosavybės teise ir tuomet, kai buvo sudaryta taikos sutartis tarp šalių dėl išlaikymo priteisimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė I. Z. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015-08-31 (b.l. 58), jos darbo užmokestis sudaro apie 430 Eur neatskaičius mokesčių (b.l. 70-71, 151-156). VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovės vardu nėra įregistruotų nekilnojamojo turto objektų (b.l. 68, 167). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovei nuosavybės teise priklauso dvi transporto priemonės – keleiviniai automobiliai AUDI A4 ir (duomenys neskelbtini) Pastarajam dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas (b.l. 164).

Išanalizavus byloje esančius rašytiniu įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė savo turtinės padėties pasikeitimo. Ieškovas yra darbingo amžiaus vyras, realiai galintis gauti darbo užmokestį, neturi sveikatos problemų (darbingumas jam nėra apribotas), todėl yra objektyviai pajėgus teikti sulygtą išlaikymą. Be to, ieškovas daugiau jokių išlaikytinių neturi.

Narinėjamu atveju ieškovas teigė, kad abu tėvai nepilnamečiam vaikui išlaikymą privalo teikti proporcingai. Teismas su tokia nuomone sutinka, tačiau šios įstatymo nuostatos yra taikomos tik vaiko, kuriam yra priteisiamas išlaikymas, tėvams. Tai, kad nepilnametis vaikas (S. Ž.) iš kitos santuokos gauna mažesnį išlaikymą nei jis moka nepilnamečiam sūnui V. Z., neturi teisinės reikšmės dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kadangi išlaikymo dydis ir forma priklauso ne tik nuo tėvų turtinės padėties, bet ir nuo nepilnamečio vaiko poreikių. Įstatymu nėra reglamentuota, kad visi atsakovės vaikai (gimę skirtingose santuokose ir nuo skirtingų vyrų) privalo gauti vienodą išlaikymo dydį. Ieškovas šioje byloje niekaip neginčijo nepilnamečio vaiko poreikių apimties, priešingai, procesiniuose dokumentuose pripažino savo pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų.

Taigi, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra įstatymo nustatytų sąlygų, jog priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui būtų sumažintas, todėl ieškinys šioje dalyje yra atmestinas.

Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (LR CK 3.201 str.).

Dėl ataskaitų teikimo.

Ieškovas V. Z. ieškinyje nurodė, kad jam kyla abejonių, jog išlaikymo lėšos yra panaudojamos nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui. Teigė, kad atsakovė girtauja, lankosi kazino, ima kreditus, kuriuos dengia iš vaikui skirtų išlaikymo lėšų. Taip pat nurodė, kad jis atidarė banko sąskaitą atsakovės vardu, į kurią ketina siųsti vaiko išlaikymo lėšas ir kontroliuoti, kaip atsakovė jas panaudoja.

CK 3.186 str. 1 d. ir 3.203 str. 1 d. nuostatos įtvirtina asmens, pas kurį gyvena vaikas (tėvų, globėjų ar rūpintojų), pareigą vaiko turtą ar jam išlaikyti skiriamas lėšas naudoti išimtinai vaiko interesams ir jo poreikiams. Už netinkamą disponavimą išlaikymu minėtiems asmenims yra nustatyta ir civilinė atsakomybė – pareiga atlyginti nuostolius (CK 3.203 str. 2 d.). Tai reiškia, kad vaikų turtas ir lėšos turi būti panaudojamos pačių vaikų turtiniams ir dvasiniams poreikiams užtikrinti, pirmiausia tenkinant būtiniausius – vaiko maitinimą, rengimą, mokymąsi, ugdymą, sveikatos palaikymą, jam tenkančių komunalinių paslaugų išlaidų dalies apmokėjimą, po to – laisvalaikio ir poilsio organizavimą, kitus vaiko interesus, vaikui duodamus kišenpinigius, jeigu vaikas dėl savo amžiaus gali savarankiškai disponuoti nedidelėmis pinigų sumomis. Tuo atveju, jeigu išlaikymui skiriamos lėšos nesunaudojamos kasdienių poreikių tenkinimui, jos gali ir turi būti taupomos būsimiems vaiko poreikiams, sukuriant tam tikrą materialinį pagrindą savarankiško gyvenimo pradžiai ar ateityje atsirasiantiems naujiems jo poreikiams (susimokėti už mokslą ir pragyvenimą, jeigu mokymosi procesas vyksta ne vaiko gyvenamojoje vietoje ir pan.).

Ieškovas reikalaudamas, kad atsakovė rinktų kvitus ir čekius bei teiktų jam informaciją, arba, kaip jis nurodo, kontroliuotų sąskaitą atidarytą jos vardu, į kurią būtų pervedamos išlaikymo lėšos, kaip yra panaudojamas jo mokamas išlaikymas, iš esmės kvestionuoja prezumpciją, kad atsakovė, su kuria gyvena šalių nepilnametis vaikas, netinkamai naudoja jo teikiamą išlaikymą, t.y. galimai piktnaudžiauja savo, kaip motinos, teise ir naudoja lėšas ne sūnui išlaikyti, o kitiems tikslams. Su tokia prezumpcija teismas nesutinka. Kasdienius vaiko poreikius užtikrina bei dėl lėšų panaudojimo tikslingumo sprendžia būtent tas vaiko tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ar vaikas realiai gyvena. Įpareigojimas teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą nėra savitikslis veiksmas, taikytinas kiekvienu priteisto vaikui išlaikymo iš antrojo tėvo atveju. Tokia pareiga nėra įtvirtinta įstatymo normomis, o sprendžiant dėl jos nustatymo teismo sprendimu, būtina analizuoti, ar yra prielaidos išlaikymui skiriamas lėšas panaudoti netinkamai. Pavyzdžiui, kuomet vienas iš vaiko tėvų teikia išlaikymą akivaizdžiai didesnį, nei reikalinga minimaliems arba protingiems vaiko poreikiams patenkinti, gali atsirasti sąlygos tokį išlaikymą teikiančiam asmeniui reikalauti duomenų, kaip yra naudojamos likusios jo skiriamos vaikui lėšos (Vilniaus apygardos teismo 2012-07-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2130-464/2012).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškovas niekaip neįrodė ieškinyje nurodytų argumentų. Pirmiausia, jis negalėjo pateikti į bylą įrodymų, jog atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu arba lošia, dengia iš išlaikymo lėšų kreditorinius įpareigojimus ir pan. Antra, ieškovo teikiamas išlaikymo dydis nesuponuoja teismui pagrindo manyti, kad jis galėtų būti panaudotas ne pagal paskirtį. Ieškovas nepilnamečiam vaikui teikia išlaikymą, kuris yra mažesnis nei šiuo metu nustatytas formuojamoje teismų praktikoje. Ieškovo teikiamas išlaikymo dydis iš esmės patenkina tik būtiniausius nepilnamečio vaiko poreikius. Nors į bylą ir yra pateikta informacija, kad atsakovė I. Z. turėjo skolinių įsipareigojimų BIGBANK AS, tačiau į bylą nėra pateikta įrodymų, kurie leistų teismui manyti, kad skolinis įsipareigojimas galėtų būti padengtas iš vaiko išlaikymo lėšų. Ieškovas, teigdamas, kad jo teikiamas išlaikymas naudojamas ne pagal paskirtį, privalėjo tai įrodyti. Įstatymas reikalauja, kad šalys turi įrodinėti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Teismas mano, kad nagrinėjamu atveju yra neprotinga apsunkinti atsakovę papildoma pareiga rinkti kvitus, čekius, vesti papildomą buhalterinę apskaitą dėl išlaikymo lėšų panaudojimo, kadangi jai ir taip tenka pareiga auginti ir išlaikyti nepilnametį šalių sūnų. Dėl išdėstyto ieškovo reikalavimas šioje dalyje taip pat atmestinas.

Bylinėjimosi išlaidos.

Kadangi ieškinys atmestas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovė I. Z. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-03-21 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų iki 2017-02-28 (b.l. 73-74).

Kadangi atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei yra visiškai atleista, jai buvo suteikta antrinės teisinės pagalbos už 167,91 Eur (b.l. 148). Kadangi ieškovo ieškinys yra atmestas, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 167,91 Eur atsakovės patirtų išlaidų antrinei advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 str.). Bylinėjimosi išlaidas sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - „Swedbank“, AB banke, LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 – AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 –AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 – Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB „Medicinos bankas“, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 3,00 Eur, ir jos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 167,91 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus 91 euro centą) išlaidų už I. Z. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.