Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės atstovams V. K., S. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Viešosios įstaigos (toliau ir – VšĮ) Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjo Vyganto Puzono 2016 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 10-AT1-4613 (11.89-10-15) nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos panaikinimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninė (toliau ir – pareiškėjas) 2016 m. balandžio 7 d. pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtajam policijos komisariatui pareiškimą dėl žurnalistų G. D. G. ir M. N. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 188 straipsnį bei VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydomo paciento globėjos A. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181¹ straipsnį.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtasis policijos komisariatas 2016 m. balandžio 13 d. raštu informavo pareiškėją, jog, sutinkamai su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatomis, VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pareiškimą dėl žurnalistų veiksmų persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Visuomenės informavimo etikos komisijai.

VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninė pateikė Policijos generaliniam komisarui skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko Andžej Radevič veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašė atšaukti sprendimą dėl skundo persiuntimo nagrinėti Visuomenės informavimo etikos komisijai ir išspręsti nurodytų asmenų G. D. G., M. N. ir A. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriuje 2016 m. balandžio 27 d. buvo gautas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2016 m. balandžio 27 d. raštas Nr. 5-S-3769 dėl sprendimo priėmimo su pareiškėjų skundu, nurodant, jog nagrinėjamu atveju VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pateiktame pareiškime dėl G. D. G., M. N. ir A. S. veiksmų buvo pateikti duomenys apie galimus administracinius teisės pažeidimus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 6 straipsnio nuostatomis, minėtas pareiškimas turi būti išnagrinėtas priimant atitinkamą sprendimą ATPK nustatyta tvarka.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjas Vygantas Puzonas (toliau ir – pareigūnas), patikrinęs gautą medžiagą, 2016 m. gegužės 26 d. nutarimu atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, kadangi G. D. G. ir M. N. veiksmuose nebuvo nustatyta pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, sudėtis. Pareigūno nutarime nurodyta, kad draudimas filmuoti VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės patalpose ir teritorijoje nėra numatytas jokiuose teisės aktuose, filmuota medžiaga reportaže panaudota nebuvo, konfidenciali informacija apie pacientą paviešinta nebuvo, žala asmens ar įstaigos teisėms ir teisėtiems interesams nepadaryta. Informacijos paviešinimo žiniasklaidos priemonėmis nagrinėjimo klausimas yra priskirtas Visuomenės informavimo etikos komisijos kompetencijai. Nutarime taip pat pažymėta, jog į minėtos ligoninės patalpas asmenys pateko ne savavališkai, jie buvo įleisti medicinos personalo, neįsitikinus ką su savimi jie įsineša. Be to, nutarime yra nurodyta, jog A. S. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181¹ straipsnyje, įvykio ir sudėties, kadangi pastarosios sūnus yra pilnametis, kuriam yra nustatyta globa, o duomenų ar įrodymų, jog ji nevykdė nustatytų pareigų ar buvo pažeisti jos sūnaus interesai, byloje nėra.

Nesutikdamas su pareigūno nutarimu nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašo pareigūno 2016 m. gegužės 26 d. nutarimą panaikinti kaip nepagrįstą ir pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą žurnalistų G. D. G. ir M. N. bei A. S. atžvilgiu. Pareiškėjas skunde nurodė, jog 2016 m. balandžio 7 d. 13 val. į VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės Ūmių psichozių skyrių savo globotinio sūnaus atvyko aplankyti jo globėja motina A. S. su dviem asmenimis, kurie buvo pristatyti kaip giminaičiai ir visi jie buvo įleisti į skyrių. Pareiškėjo teigimu, A. S. sūnus yra neveiksnus, bejėgiškos, labai sunkios psichikos sveikatos būklės, pavojingas sau ir aplinkiniams, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi priverstinai hospitalizuotas ir priverstinai gydomas. Asmenys, prisistatę minėto paciento giminaičiais, apgaulės būdu patekę į ligoninės patalpas, išsitraukė iš krepšio vaizdo kamerą ir ligoninės personalui pastebėjus, jog ketinama filmuoti, buvo įspėti, kad filmuoti ligoninėje draudžiama, tačiau pastarieji, nepaisydami draudimo, liko skyriuje ir filmavo, o į reikalavimą nutraukti filmavimą nereagavo. Buvo iškviesta policija ir tik policijos pareigūnų pagalba jie buvo išvesti iš skyriaus, tačiau pastarieji toliau tęsė neteisėtus veiksmus ir filmavo ligoninės teritoriją, joje esančius pacientus. G. D. G. ir M. N. tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 70 punkto 8 papunkčio reikalavimus. Skunde taip pat nurodoma, jog pareigūnas, priimdamas nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, įvykio netyrė, neapklausė G. D. G., M. N. ir A. S., neatliko žurnalistų naudotos vaizdo kameros apžiūros, todėl neturėjo galimybės tinkamai įvertinti skunde nurodytų aplinkybių. A. S., inicijavusi minėtą televizijos laidą, pareiškėjo teigimu, veikė akivaizdžiai priešingai savo globotinio interesams.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodoma, kad sprendimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos yra teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas, todėl prašoma skundžiamą pareigūno nutarimą palikti nepakeistą, o VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės atstovas V. K. skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir pažymėjo, jog žurnalistai į VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės patalpas pateko apgaulės būdu bei, nepaisydami ligoninės vidaus tvarkos taisyklių, be leidimo filmavo sunkios psichikos sveikatos būklės pacientą, tokiu būdu vykdė savo tariamą teisę ir savo veiksmais pažeidė pastarojo teisę į informacijos apie jo sveikatos būklę konfidencialumą bei privataus gyvenimo neliečiamumą. Ligoninėje gydomas A. S. sūnus yra pilnametis, tačiau jis teismo pripažintas neveiksniu, jo teisės, kaip ir nepilnamečio asmens, yra apribotos, todėl, VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės atstovo nuomone, A. S. atžvilgiu, kuri veikė priešingai savo globotinio interesams, turi būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ATPK 181¹ straipsnio nuostatas.

VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės atstovė S. K. teismo posėdžio metu skundą palaikė visiškai, prašė skundžiamą nutarimą panaikinti, nes jis nepagrįstas ir nemotyvuotas. Atstovės nuomone, institucija, priimdama nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, neatliko jokio tyrimo ir neanalizavo gautų duomenų.

Sutinkamai su ATPK 300 straipsnio 1 dalimi, byla dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti išnagrinėta nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui, jeigu jam buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad institucijai, priėmusiai nutarimą, buvo tinkamai pranešta apie skundo nagrinėjimą (b.l. 39, 40), tačiau jos atstovas į teismo posėdį neatvyko, todėl, įvertinus tai, kad teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, kad būtų galima priimti procesinį sprendimą byloje ir jo neatvykimas nėra kliūtis nagrinėti bylą, pareiškėjo pateiktą skundą teismas nagrinėjo institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui nedalyvaujant.

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas nesutinka su skundžiamu nutarimu nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos G. D. G. ir M. N. atžvilgiu pagal ATPK 188 straipsnį, kadangi mano, jog pastarųjų veikoje yra minėto pažeidimo požymių, nes jie apgaulės būdu patekę į VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės Ūmių psichozių skyrių be administracijos leidimo filmavo ligoninės patalpas, joje gydomą pacientą, o išvesti iš ligoninės patalpų, tęsė neteisėtus veiksmus ir toliau filmavo ligoninės teritoriją.

Pagal ATPK 188 straipsnį traukiamas administracinėn atsakomybėn tas, kas savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, jei dėl to nebuvo padaryta esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Pagal šią teisės normą asmuo atsako tuo atveju, jei veiką jis padaro tyčia.

A. S. sūnus nagrinėjamo įvykio metu buvo gydomas VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės Ūmių psichozių skyriuje. Minėtas skyrius, pareiškėjo teigimu, yra griežtai kontroliuojamas, rakinamas, kad į skyriaus patalpas nepatektų pašaliniai asmenys. G. D. G. ir M. N. į minėtos ligoninės patalpų Ūmių psichozių skyrių pateko ne savavališkai, juos įleido gydymo įstaigos personalo darbuotojai, neišsiaiškinę kas ir kokiu tikslu atvyko į ligoninę bei neįsitikinę, ar jie neturi ligoninės patalpose draudžiamų turėti daiktų ar priemonių. Teismas sutinka su pareiškėjo skunde nurodytu argumentu, jog visa informacija apie ligoninėje gydomų pacientų psichinę sveikatos būklę, jų gydymą ar buvimą minėtoje gydymo įstaigoje yra konfidenciali, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog tokia informacija apie kurį nors VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydomą pacientą būtų paviešinta. Tai, kad G. D. G. ir M. N. filmavimo metu interviu davė minėtoje ligoninėje gydomo paciento globėja A. S., savaime nereiškia, kad buvo atskleista konfidenciali informacija apie jos globotinį ir buvo pažeistos jo teisės bei interesai. Be to, VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 71 punkto 8 papunkčio nuostatos numato draudimą ligoninės pacientams naudotis filmuojančiais, fotografuojančiais ir garsą įrašančiais mobiliojo ryšio telefonais, kad nebūtų pažeidžiama kitų pacientų teisė į konfidencialumą, tačiau pacientus lankantiems asmenims tokių draudimų nenumatyta, todėl teigti, jog G. D. G. ir M. N., naudodami filmavimo aparatūrą, pažeidė gydymo įstaigos vidaus tvarką nėra pagrindo.

ATPK 9 straipsnio 1 dalis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Suformuotoje administracinių bylų praktikoje teismai ne kartą yra pažymėję, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Jeigu bent vieno administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudarančio elemento nėra, nėra ir pažeidimo sudėties kaip visumos, nes nėra faktinio atsakomybės pagrindo, numatyto ATPK 250 straipsnio 1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-976/2015, 2AT-10-895/2015, 2AT-35-648/2015, 2AT-15-2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-927/2012, N438-1316/2012 ir kt.).

Teismas, vertindamas faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, jog byloje nėra duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, jog G. D. G. ir M. N. savo veiksmais būtų padarę administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 straipsnyje, todėl pareigūnas, nagrinėjęs VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės skundą, pagrįstai priėmė nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos žurnalistų atžvilgiu, nesant nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Be to, teismas mano, jog žurnalistų G. D. G. ir M. N. veiksmuose gali būti etikos pažeidimų, todėl sutinkamai su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatomis, VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pareiškimas dėl žurnalistų veiksmų pagrįstai yra persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją Visuomenės informavimo etikos komisijai.

ATPK 181¹ straipsnis numato vaiko globėjo (rūpintojo) atsakomybę už nustatytų pareigų nevykdymą arba vykdymą priešingai vaiko interesams. Minėto straipsnio nuostatos numato specialųjį šio straipsnio dispozicijoje numatyto pažeidimo subjektą – vaiko globėją (rūpintoją). ATPK nuostatose nėra tiksliai apibrėžta vaiko samprata, tačiau ji yra paminėta Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1989 metais priimtos Vaiko teisių konvencijos 1 straipsnyje, kuriame teigiama, jog “vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18 metų, jei pagal taikomą įstatymą jo pilnametystė nepripažinta anksčiau”. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme yra numatyta, kad “vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip” (2 straipsnis). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog pagal ATPK 181¹ straipsnį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris yra asmens iki 18 metų globėjas (rūpintojas).

Iš bylos medžiagos duomenų matyti, jog A. S. sūnus teismo sprendimu yra pripažintas neveiksniu, globėja paskirta jo motina A. S., pastarosios sūnus yra pilnametis asmuo, nagrinėjamo įvykio metu priverstinai buvo gydomas VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės Ūmių psichozių skyriuje. Atsižvelgdamas į tai, kad minėtas pacientas yra sulaukęs aštuoniolikos metų, jis nėra vaikas, teismas daro išvadą, jog A. S., nors ir būdama savo neveiksnaus sūnaus globėja, nėra tinkamas administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181¹ straipsnyje, subjektas, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena A. S. atžvilgiu pagal nurodytą įstatymo straipsnį negali būti pradėta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo panaikinti pareigūno 2016 m. gegužės 26 d. nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, todėl jis turi būti paliktas nepakeistas, o pareiškėjo skundas atmestas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjo Vyganto Puzono 2016 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. 10-AT1-4613 (11.89-10-15) nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.