- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-07
- Bylos Nr.
- 2A-145-345/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Henrichas Jaglinskis, Loreta Braždienė
- Atsakovas
- G. B.
- Ieškovas
- UAB „Alintra“
- Trečiasis asmuo
- Z. S., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Virginijaus Kairevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-512-647/2018 pagal ieškovės UAB „Alintra“ ieškinį atsakovui G. B., tretieji asmenys Z. S., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ir atsakovo patikslintą priešieškinį dėl naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti žemės sklypo, 13,7268 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), naudojimosi tvarką: pagal bendro Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, kurį 2017 m. sausio 18 d. parengė UAB „Vilniaus matininkas“, UAB „Alintra“ atskirai naudosis, valdys ir disponuos 1,0000 ha dydžio dalimi, plane pažymėta indeksu „A“, G. B. atskirai naudosis, valdys ir disponuos 11,8939 ha dalimi, plane pažymėta indeksu „B“, Z. S. atskirai naudosis, valdys ir disponuos 0,8329 ha dydžio dalimi, plane pažymėta indeksu „C“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 10000/137268 dalis 13,7268 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kitos Žemės sklypo dalys nuosavybės teise priklauso G. B. (118939/137268 dalis) ir Z. S. (8329/137268 dalis). Šio sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - žemės ūkio. Ieškovė ir atsakovas šiuo metu žeme nesinaudoja, Z. S. naudojasi savo Žemės sklypo dalimi, kuriame yra jam nuosavybės teise priklausantys pastatai. Dėl trečiojo asmens naudojamo Žemės sklypo dalies tarp bendraturčių jokių ginčų nekyla. Ieškovei jos valdomo Žemės sklypo dalis jai nuosavybės teise perėjo iš atsakovo pagal 2012 m. spalio 23 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo ir norėtų savo sklypo dalį naudoti minėtiems tikslams, tačiau nesant bendroje nuosavybėje nustatytai žemės sklypo daliai, to padaryti negali. Ieškovė ne kartą kreipėsi į žemės sklypo bendraturčius dėl jos žemės sklypo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Z. S. sutiko, tačiau G. B. sutikimo atidalijimui nedavė. Ieškovė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tačiau buvo gautas atsakymas, kad ieškovė negali pradėti jo žemės sklypo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės procedūros, nes nėra baigta atlikti pradėta anksčiau Z. S. žemės sklypo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės procedūra. Ieškovės žiniomis, ta procedūra negali būti baigta, nes tarp žemės sklypo bendrasavininkų nenustatyta naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka. G. B., sutikdamas su būtinybe nustatyti naudojimosi tvarką, bet prieštaraudamas pateiktam žemės sklypo planui, 2016 m. liepos 21 d. pateikė savo siūlomų planų variantus. Ieškovė pranešė, kad jie nėra priimtini ir atsižvelgdama į atsakovo pastabas 2017 m. vasario 1 d. bendraturčiams pasiūlė naują Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, 2017 m. sausio 18 d. parengtą UAB „Vilniaus matininkas“ ir kuriame, ieškovės vertinimu, atsižvelgta į visų žemės sklypo bendraturčių interesus ir pasiūlymus. Z. S. dėl naujo plano sutiko, G. B. - ne. Naujame plane UAB „Alintra“ priskiriama sklypo dalis betarpiškai šliejasi prie Z. S. namų valdos sklypo, neskaidydama likusios dalies ir sudarydama vientisą masyvą, UAB „Alintra“ priskiriama sklypo dalis suformuota taip, kad pakankama sklypo ploto dalis, UAB „Alintra“ dalies sąskaita, būtų skirta projektuojamam privažiavimui. Tuo pačiu eliminuojamas servitutinio kelio ar bendro naudojimo žemės sklypo dalimi klausimas. Sklypo dalis prasideda 6 metrų pločio juosta, skirta keliui ir užsibaigia kompaktiška keturkampe pagrindine sklypo dalimi. Plane UAB „Alintra“ priskiriama sklypo dalis turi įvažiavimą nuo žvyruoto kelio, kuriuo naudojasi Z. S. ir gali naudotis G. B., ir kuris susietas su bendro naudojimo keliu.
3. Atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame prašė nustatyti, kad žemės sklypu savininkai naudojasi pagal UAB „Projektavimas“ parengtą žemės sklypo planą tokia tvarka: UAB „Alintra“ atskirai naudosis, valdys ir disponuos 1,000 ha ploto sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“ (plane apribota koordinačių taškais (duomenys neskelbtini)), G. B. naudosis, valdys ir disponuos 11,8939 ha ploto sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“ (plane apribota koordinačių taškais (duomenys neskelbtini)), iš kurios bendraturčiai bendrai naudosis plane pažymėtu keliu, apribotu koordinačių taškais (duomenys neskelbtini)), Z. S. atskirai naudosis, valdys ir disponuos 0,8329 ha dalimi, pažymėta indeksu „C“ (plane apribota koordinačių taškais (duomenys neskelbtini)); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Patikslintame priešieškinyje pažymėta, kad 2015 m. sausio 9 d. UAB „Matininkas“ parengtame plane nebuvo numatytas patekimas į atsakovo naudojimui numatytą sklypo dalį, atsakovui priklausanti dalis suskaidyta į iš esmės du atskirus žemės sklypus, kurie sujungti tik 4 m pravažiavimu (formuojamu atsakovo sklypo sąskaita) tarp ieškovo ir Z. S. sklypo dalių. Antrasis klausimas neišspręstas ir 2017 m. sausio 18 d. plane, pagal kurį ieškovė siekia nustatyti naudojimosi sklypu tvarką nagrinėjamoje byloje – nepaisant to, kad padidėjo jungiančiosios dalies plotis, atsakovui tenkanti dalis iš esmės liko skaidoma į du sklypus, iš kurių vienas užimtas pelkėmis, miškais ir neveikiančiais vandens įrenginiais (šias priežastis nurodė pats ieškovas, nesutikdamas su atsakovo pasiūlyta naudojimosi tvarka). Pagal ieškovės pasiūlymą šalys neturi lygių teisių į ginčo nekilnojamąjį turtą, siūloma naudojimosi tvarka yra nepatogi atsakovui ir užkerta kelią gauti maksimalią naudą. 2017 m. vasario 14 d. atsakyme ieškovei atsakovas nurodė, kad pateiks pasiūlymus dėl žemės sklypo atidalijimo. Tuo tikslu atsakovas dar kartą kreipėsi į UAB „Projektavimas“, kuri pateikė trečią planą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, tačiau atsakovas nesuspėjo jo pateikti ieškovui, nes šis kreipėsi į teismą su ieškiniu. Šiame plane pagal ieškovo ankstesnes pastabas numatytas privažiavimas prie ieškovui priskiriamos sklypo dalies (plane pažymėta indeksu „A“) tuo pačiu įvažiavimu nuo žvyruoto kelio, kurį ieškovė nurodo 2017 m. sausio 18 d. plane ir kuris susietas su bendro naudojimo keliu, ieškovei priskirtos naudotis žemės sklypo dalies plotas atitinka ieškovei nuosavybės teise priklausančią dalį, ieškovei priskirtos naudotis žemės sklypo dalies vieta nėra pelkėta ar apaugusi medžiais, derinama tiek su natūralia bendrai naudojamo sklypo riba, tiek su Z. S. (kurio sklypo dalis plane pažymėta indeksu „C“) faktiškai naudojama sklypo dalimi, atsakovui tenkanti sklypo dalis (plane pažymėta indeksu „B“) racionalios formos, vizualiai nesuskaidoma. Pateikiamas UAB „Projektavimas“ planas yra racionalesnis ir labiau kompromisinis negu ieškovės pateiktas 2017 m. sausio 18 d. UAB „Vilniaus matininkas“ parengtas planas, labiau atitinka žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių reikalavimus.
Atsiliepimas
5. Ieškovė atsiliepime į atsakovo patikslintą priešieškinį prašė atsakovo priešieškinio netenkinti.
6. Trečiasis asmuo Z. S. atsiliepime į ieškinį nurodė ieškinio reikalavimo tenkinimui, jei jis atitinka civilinėje byloje Nr. 2-272-341/2011 nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, neprieštaraujantis.
7. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2017 m. sausio 18 d. žemės sklypo planą palyginus su ginčo sklypo galiojančiu planu, išorinės ribos sutampa ir pažymėtos teisingai, pasiūlyme nurodytas ginčo sklypo plotas ir nuosavybės dalys sutampa su Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Atkreipė dėmesį, kad galiojančiame plane tarp posūkio taškų (duomenys neskelbtini) nurodomi kelio servitutai nėra pilnai pažymėti pasiūlyme. Minėti kelio servitutai yra nustatyti Vilniaus apskrities viršininko 2000-01-21 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Mano, kad teismui pateiktuose/ateityje teiktinuose pasiūlymuose dėl naudojimosi tvarkos nustatymo planų sprendiniuose turėtų būti pažymėti visi nustatyti servitutai. Be to, teismui pateiktame pasiūlyme nėra pažymėtos vietovėje esančios naudmenos. Pažymėjo, kad pasiūlyme 2017 m. vasario 1 d. pasirašė ieškovė, 2017 m. vasario 13 d. - atsakovas, tačiau atsakovas 2017 m. vasario 14 d. raštu pareiškė, kad su pateiktu pasiūlymu nesutinka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį tenkino, patikslintą priešieškinį atmetė, nustatė 13,7268 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2017 m. gegužės 26 d. Žemės sklypo planą naudojimosi tvarkos nustatymui, parengtą UAB „Vilniaus matininkas“, kuriuo UAB „Alintra“ atskirai naudojasi, valdo ir disponuoja 1,0000 ha dydžio dalimi, plane pažymėta indeksu „A“, G. B. atskirai naudojasi, valdo ir disponuoja 11,8939 ha dalimi, plane pažymėta indeksu „B“, o Z. S. atskirai naudojasi, valdo ir disponuoja 0,8329 ha dydžio dalimi, plane pažymėta indeksu „C“; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
9. Teismas nustatė, kad 13,7268 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei UAB „Alintra“ (10000/137268 dalys), atsakovui G. B. (118939/137268 dalys), trečiajam asmeniui Z. S. (8329/137268 dalys). Pagal 2011 m. gegužės 23 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-272-341/2011 Z. S. ir atsakovai G. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos susitarė ginčą išspręsti taikiai, patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis tokiomis sąlygomis: remiantis G. M. individualios įmonės „G. M.” 2011 m. gegužės 6 d. sudarytu žemės sklypo planu ir kadastrinių matavimų byla susitarta, jog atsakovas G. B. iš jam priklausančio ir suformuoto 13600 kv. m. žemės sklypo, kadastrinis (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ieškovui Z. S. perleidžia 8329 kv. m. žemės, iš kurios: 6579 kv. m. atitenka Z. S. neatlygintinai, o 1750 kv. m. atlygintinai. Ieškovas Z. S. už atlygintinai perleidžiamą 1750 kv. m. žemę, atsakovui G. B. įsipareigojo sumokėti 17 500 Lt. Teismas konstatavo, kad ginčo ribas sudaro klausimas dėl naudojimosi bendru žemės sklypu pagal šalių pateiktus planus tinkamesnės tvarkos nustatymo.
10. Įvertinęs ieškovės pasiūlytą planą teismas sprendė, kad naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas šio plano pagrindu labiau atitiktų šalių interesų pusiausvyrą, ateityje padėtų išvengti šalių tarpusavio konfliktų ir sudarytų sąlygas Žemės sklypo atidalijimui. Plane nurodyti Žemės sklypo dalių plotai atitinka šalių ir trečiojo asmens nuosavybės teises turimas Žemės sklypo dalis. Teismo vertinimu, ieškovas naudotųsi taisyklingos formos Žemės sklypo dalimi, besiribojančia su trečiojo asmens naudojama Žemės sklypo dalimi, plane, be kita ko, pažymėtas ir servitutinis kelias. Teismas konstatavo, kad 2017 m. gegužės 26 d. ir 2017 m. sausio 18 d. parengti planai skiriasi tuo, kad 2017 m. gegužės 26 d. plane pažymėtas servitutas.
11. Įvertinęs atsakovo pateiktą planą teismas pažymėjo, kad žemės sklypo dalis, einanti palei viso bendrai valdomo Žemės sklypo kraštinę, yra netaisyklingos formos, privažiavimas prie šios dalies būtų apsunkintas, plane žymimi nenustatyti servitutai, planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, naudojimosi Žemės sklypu tvarkos minėto plano pagrindu nustatymas galimai sukeltų dar daugiau ginčų tarp šalių, būtų trukdoma atidalijimo procesui.
12. Teismas vertino kaip nepagrįstus atsakovo argumentus dėl Žemės sklypo dalijimo į dvi dalis naudojimosi Žemės sklypu tvarkos pagal ieškovės siūlomą planą nustatymo atveju. Teismas nustatė, kad viena Žemės sklypo dalis yra natūraliai pelkėta, apaugusi augmenija ir plane žymimos dvi kūdros. Kadangi šią dalį nuo kitos skiria servitutinis kelias, teismas sprendė, kad Žemės sklypas padalintas ne tik natūraliai, bet ir servitutu. Toks padalijimas netrukdo Žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį. Be to, pagal ieškovės siūlomą planą atsakovė galėtų patekti į kitą Žemės sklypo dalį, žemės ūkio veikla ir pravažiavimas būtų galimas dėl iš plane matomo pakankamo dydžio žemės sklypo susiaurėjimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovas G. B. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimą pakeisti – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.
2.1. Pirmosios instancijos teismo išvada apie ieškovės pasiūlyto plano atitikimą šalių interesų pusiausvyrai yra nepagrįsta. Priešingai, atsakovo pasiūlytas UAB „Projektavimas“ parengtas planas yra labiau kompromisinis, atitinka Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių reikalavimus dėl žemės sklypų racionalių ribų bei veiklos vykdymo galimybių gretimų žemės sklypų naudotojams.
Šalies argumentai
2.2. Apelianto teigimu, 2017 m. gegužės 26 d. UAB „Vilniaus matininkas“ parengtame plane atsakovui tenkanti Žemės sklypo dalis, turinti susiaurėjimą pietvakarinėje dalyje, tampa neracionalios formos. Minėto plano pagrindu atsakovui tenkanti dalis iš esmės skaidoma į du sklypus, iš kurių vienas užimtas pelkėmis, miškais ir neveikiančiais vandens įrenginiais. Ieškovei tenkanti žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „A“, yra ribojama koordinačių (duomenys neskelbtini), kas suponuoja išvadą apie ieškovės įvardyto servitutinio kelio patekimą į ieškovės atskirai naudojamą Žemės sklypo dalį. Tokiu būdu atsakovas netenka galimybės patekti į jam tenkančią Žemės sklypo dalį. Ieškovės siūloma naudojimosi Žemės sklypu tvarka yra nepatogi atsakovui ir nesudaro sąlygų Žemės sklypo dalių atsidalijimui.
2.3. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl žemės sklypo atskyrimo servitutiniu keliu yra nepagrįsta, kadangi bendrojo naudojimo kelias nurodytoje vietoje neegzistuoja nepaisant to, jog topografinėje nuotraukoje matomas išvažinėtas kelias. Pagal 2008 m. rugsėjo 25 d. parengto Žemės sklypo plano duomenis apie žemės naudojimo apribojimus, įregistruotame plane pažymėtas tik vienas servitutas.
2.4. Teismo išvada dėl ieškovės pasiūlyto plano atitikimo keliamiems reikalavimams prieštarauja Nacionalinės žemės tarnybos atstovo teismo posėdyje išsakytoms pastaboms dėl minėto plano.
Atsiliepimas
15. Ieškovė UAB „Alintra“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą:
15.1. Aplinkybę, kad Žemės sklypą skiria servitutinis kelias, pagrindžia ne tik ieškovės paaiškinimai, bet ir rašytiniai dokumentai – Žemės sklypo planai ir iš VĮ „Registrų centras“ gautas žemės sklypo planas, parengtas 2008 m. rugsėjo 22 d., pasirašytas atsakovo. Net ir nesant nustatyto servituto (kelio), atsakovas turėtų galimybę patekti į kitą Žemės sklypo dalį, jo susiaurėjimas žemės ūkio veiklos vykdymui ir pravažiavimui yra pakankamas.
15.2. Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pastabomis, ieškovė teismui pateikė 2017 m. gegužės 26 d. Žemės sklypo planą, kuris, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nuo 2017 m. sausio 18 d. parengto plano skiriasi tuo, kad jame pažymėtas servitutas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas pažymėjo, kad po minėtų pataisymų ieškovės planas atitinka jam keliamus reikalavimus, o atsakovo pateiktas planas neatitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 36.4 p.
15.3. Skundžiamas teismo sprendimas pagrįstas tinkamu visapusišku ir objektyviu aplinkybių ištyrimu. Ieškovės planas atitinka keliamus reikalavimus, Žemės sklypo dalių plotai atitinka šalims priklausančias dalis, plane pažymėtas servitutinis kelias. Pagal atsakovo pateiktą planą Žemės sklypo dalis, einanti palei bendrai valdomo Žemės sklypo kraštinę, yra netaisyklingos formos, privažiavimas prie šios dalies apsunkintas, plane žymimi nenustatyti servitutai, jis neatitinka teisės aktų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl byla nagrinėjama atsakovo apeliaciniame skunde apibrėžtose ribose.
17. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo nustatyta naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ginčo dėl poreikio nustatyti naudojimosi minėtu Žemės sklypu tvarką byloje nėra. Tarp šalių kilęs ginčas dėl šalių pasiūlyto Žemės sklypo plano, kurio pagrindu būtų nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka, parinkimo.
18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į jų dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
19. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas, ir įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003, 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604, 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009, 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-267/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose, išaiškino, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Nustačius naudojimosi tvarką, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia. Tai reiškia, kad ir po naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo kiekvienas bendraturtis turi teisę į visą žemės sklypą (CK 4.72 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2005; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2010).
20. Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).
21. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
22. Atsakovas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pagal ieškovės pateiktą planą atsakovui tenkanti Žemės sklypo dalis yra skaidoma į du sklypus, iš kurių vienas užimtas pelkėmis, miškais ir neveikiančiais vandens įrenginiais. Be to, ieškovei tenkanti sklypo dalis yra ribojama koordinačių 39, 46-54, 37-39 ir tai reiškia, kad į ieškovės atskirai naudojamą Žemės sklypo dalį patenka servitutinis kelias, atsakovas netenka galimybės patekti į jam tenkančią Žemės sklypo dalį.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo galimybes patekti į jam tenkančio Žemės sklypo dalį užtikrina tiek tarp Žemės sklypo dalių esantis Žemės sklypo susiaurėjimas, tiek servitutinis kelias. Minėto fakto atsakovui naudojantis savo Žemės sklypu nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyta aplinkybė dėl į ieškovės dalį patenkančio servitutinio kelio. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir apeliantas skunde nepagrindė, kaip konkrečiai tokiu būdu būtų ribojama atsakovo pravažiavimo pietų kryptimi į jo sklypą galimybė. Teismo vertinimu, atmestini apelianto argumentai, siejami su nepagrįstu jo Žemės sklypo dalies skaidymu į du sklypus.
24. Pažymėtina, kad ginčo Žemės sklypo bendrasavininkiai yra trys – ieškovė UAB „Alintra“, atsakovas G. B. ir trečiasis asmuo Z. S. Nors nagrinėjamu atveju ginčas dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos yra kilęs tarp ieškovės ir atsakovo, nustatant naudojimosi Žemės sklypu tvarką būtina atsižvelgti į visų bendraturčių interesus. Tai, kaip minėta nutarties 19 punkte, užtikrina visų bendraturčių teises ir siekį jas kuo mažiau riboti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal atsakovo pateiktą planą, būtų tenkinami iš esmės tik atsakovo interesai.
25. Kaip matyti iš UAB „Projektavimas“ parengto ginčo Žemės sklypo plano, jame pažymėta dalis „A“, kuria naudotųsi ieškovė, yra netaisyklingos formos, siekiant suformuoti privažiavimą prie jos reikėtų spręsti klausimą dėl nenustatytų kelio servitutų formavimo, pravažiavimo kelias eitų per trečiojo asmens Z. S. naudojamą Žemės sklypą net per dvi jo kraštines, pats patekimo į „A“ dalį kelias ženkliai padidėtų ir, atitinkamai, sąlygotų didesnes jo įrengimo išlaidas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad minėtos aplinkybės galimai sąlygotų tolesnius šalių ginčus. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai dėl jo plane nurodyto ieškovės patekimo į savo naudojamą Žemės sklypo dalį būdo vertintini kaip neatitinkantys šalių interesų pusiausvyros, atmestini dėl jų neatitikimo ekonomiškumo principams.
26. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, siejamų su nepagrįstu atsakovo žemės sklypo padalijimu į dvi dalis, iš kurių viena – pelkės, miškai ir neveikiantys vandens įrenginiai, pažymi, kad ši natūraliai susiformavusi ir atsakovui ne itin vertinga žemės sklypo dalis negali būti laikoma pakankamu pagrindu nukrypti nuo siekio užtikrinti visų ginčo sklypo savininkų interesų pusiausvyrą bei pritarti nepagrįstam atsakovo siekiui šiuo aspektu įgyti pranašumą prieš kitus žemės sklypo savininkus.
27. Pažymėtina, kad ieškovės ir trečiojo asmens naudojamų žemės sklypų dalys yra ženkliai mažesnės už atsakovo (1,00 ha ieškovės, 0,83 ha trečiojo asmens ir 11,89 ha atsakovo), o atsakovo ieškovei siūloma sklypo dalis yra iš dalies pelkėta ir apaugusi medžiais, ieškovei tenkanti Žemės sklypo dalis pagal atsakovo planą, be kita ko, yra ir netaisyklingos formos. Minėtos aplinkybės sąlygotų nepagrįstą vienos iš ginčo šalių, naudojančios nedidelę Žemės sklypo dalį, t. y. ieškovės, naudingosios Žemės sklypo dalies sumažinimą. Apelianto argumentai dėl galimybių atidalinti ginčo žemės sklypą nebuvimo taipogi atmestini kaip nepagrįsti objektyviais duomenimis.
28. Apeliacinės instancijos teismui abejonių dėl apelianto galimybių naudotis savo Žemės sklypo dalimi nekelia ir apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai, susiję su bendrojo naudojimo kelio nebuvimu ir registruotu vienu servitutu. Pagal faktinius bylos duomenis (galiojantį žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą) atsakovo naudojamas Žemės sklypo dalis skiria servitutas. Apeliantas argumentų, kuriais įrodinėtų galimybių per nustatytus servitutus patekti į jo naudojamo Žemės sklypo dalis nebuvimą ar tokių patekimo būdų neproporcingumą, nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepagrindė. Priešingai, minėtų servitutų nustatymas sudaro visas sąlygas netrukdomai naudotis atsakovo Žemės sklypo dalimis.
29. Dėl apeliacinio skundo motyvų, siejamų su ieškovės pasiūlyto plano neatitikimu teisės aktų reikalavimams, pažymėtina, kad reikalavimai, keliami žemės sklypo planui, nustatyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 36 punkte. Apeliantas teiginių dėl ieškovės pateikto plano neatitikimo minėtame teisės akte įtvirtintiems reikalavimams nepagrindė, t. y. konkrečių teisės aktų nuostatų, kurioms neatitiktų ieškovės pasiūlytas žemės sklypo planas, nenurodė. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė, atsižvelgusi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išdėstytas pastabas, pateikė pakoreguotą planą su jame nurodytais servitutais, plane pateikti Žemės sklypo dalių plotai atitinka šalių nuosavybės teise turimas Žemės sklypo dalis. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad, priešingai, paties apelianto pasiūlytas planas, sudarytas UAB „Projektavimas“, neatitinka minėtų Nuostatų reikalavimų – plane nepažymėti linijiniai situacijos elementai, su kuriais sutampa Žemės sklypo ribos (Nuostatų 36.3.4. p.), Žemės sklypo naudotojai, pažymėti Žemės sklype nenustatyti servitutai (kodas 215, 222).
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
31. Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą, todėl, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės pasiūlytame UAB „Vilniaus matininkas“ parengtame plane siūloma naudojimosi tvarka labiau atitinka bendraturčių interesų pusiausvyrą, yra racionali ir optimali, minimizuoja ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių atsiradimą ateityje, turėjo pagrindą ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.
32. Remdamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti ir priimti naują sprendimą atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, tenkintinas ieškovės UAB „Alintra“ prašymas priteisti jai iš apelianto G. B. turėtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme išlaidas – 200 Eur už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 98 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo G. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Alintra“, j. a. k. 300598604, iš atsakovo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.