Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. L. atstovaujamos advokato V. Ž. (V. Ž.) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys A. L., antstolė V. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Antstolė 2020 m. lapkričio 4 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis). Nurodo, kad vykdymo procesas buvo pradėtas teisėtai, pagal vykdomajame rašte nurodytą skolininkės gyvenamąją vietą. Skolininkei procesiniai dokumentai bei raginimas įvykdyti sprendimą gera valia, išsiųsti vykdomajame rašte nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, taip pat elektroniniu paštu. Nustačius, kad skolininkės vardu AB SEB banke yra sąskaita, priimtas patvarkymas dėl vykdymo veiksmų skolininkei išsiuntus raginimą - blokuota banko sąskaita. Antstolė taip pat nesutinka su skolininkės teiginiu, jog ji jokių piniginių lėšų Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančiose kredito įstaigose neturi, atidarytos sąskaitos jau senai nėra naudojamos. Tačiau šį teiginį paneigia faktas, nes 2020 m. spalio 23 d. patvarkymu areštavus skolininkės banko sąskaitą, esančią SEB banke, iš jos į antstolės depozitinę banko sąskaitą įstojo piniginės lėšos - 261,33 Eur. Vadinasi, yra galimybė išieškoti per banko sąskaitą Lietuvoje.

3. Antstolė taip pat pažymi, kad skolininkės motyvai dėl atlikto priešpriešinio įskaitymo neteisėtumo yra nepagrįsti. Antstolė pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis CPK 687 straipsniu, atliko įskaitymą vykdomojoje byloje Nr. 0004/20/01011: skolininkės A. L. skola išieškotojui A. L., pagal 2020 m rugsėjo 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-2920-941/2020, sumažinta iki 7272 Eur. Atlikus įskaitymą vykdomojoje byloje Nr. 0004/19/01117 skolininko A. L. likusi 1018,10 Eur pagal 2019 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-846-941/2019 laikytina pilnai padengta. Taigi, minėtu patvarkymu skolininkės mokėtina išieškotojui suma buvo sumažinta, dėl to nėra pagrindo teigti, kad šiuo veiksmu pažeistos skolininkės teisės.

4. Suinteresuotas asmuo A. L. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

5. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolė Vida Daugirdienė vykdomojoje byloje Nr. 0004/20/01011 vykdo 2020 m. rugsėjo 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-2920-941/2020 dėl 7 200,10 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 7 200,10 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. gruodžio 2 d. iki visiško skolos įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės A. L. išieškotojo A. L. naudai. Antstolės žinioje taip pat yra vykdomoji byla Nr. 0004/19/01117, pradėta pagal 2019 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduotą vykdomąjį raštą dėl 1 200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš skolininko A. L. išieškotojos A. L. naudai.

6. Iš vykdomosios bylos Nr. 0004/20/01011 nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduotas vykdomasis raštas buvo priimtas vykdyti 2020 m. spalio 1 d. patvarkymu Nr. S-20-4-27253 (vykd. b. l. 6). 2020 m. spalio 15 d. patvarkymu Nr. S-20-4-28708 antstolė areštavo skolininkės vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB“ banke (vykd. b. l. 13). 2020 m. spalio 14 d. skolininkės A. L. atstovas advokatas V. Ž. antstolei pateikė prašymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kuriame nurodė, jog vykdomoji byla pradėta pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 590 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodoma, jog vykdymo procesas pradedamas pagal skolininko gyvenamąją ar turto buvimo vietą. Tuo tarpu skolininkė A. L. Lietuvoje nebegyvena yra deklaravusi išvykimą iš Lietuvos ir tai tapo žinoma 2017 metais nagrinėjant Klaipėdos apygardos teisme civilinę bylą Nr. eS2-316-642/2019 (vykd. b. l. 20). 2020 m. spalio 23 d. patvarkymu Nr. S-2000000875 antstolė netenkino pareiškėjos prašymo dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir pažymėjo, kad skolininkė turi banko sąskaitą Lietuvoje, be to vykdymas pradėtas teisėtai, vadovaujantis vykdomajame rašte nurodytu skolininkės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (vykd. b. l. 24). 2020 m. spalio 15 d, antstolės kontoroje gautas A. L. prašymas dėl priešpriešinių reikalavimų su skolininke A. L. įskaitymo (vykd. b. l. 25), atsižvelgiant į tai antstolė 2020 m. spalio 23 d. patvarkymu atliko įskaitymą ir nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0004/19/01117 iš A. L. priteista 1200 Eur skola laikytina pilnai padengta, o vykdomojoje byloje Nr. 0004/20/01011 iš A. L. priteista suma 8290,10 Eur ir 5 proc. palūkanos A. L. naudai sumažinta iki 7272 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų, taip pat išieškotojai iš A. L. išieškota 181,90 Eur (vykd. b. l. 26). 2020 m. spalio 27 d. antstolės kontoroje gautas pareiškėjos skundas (vykd. b. l. 30), kurio antstolė netenkino ir persiuntė nagrinėti teismui (vykd. b. l. 33).

7. Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų ir vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008 ir kt.). Taigi nurodyti išaiškinimai suponuoja išvadą, kad antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai.

8. Pažymėtina, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks veikimas ne pagal ją gali būti vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, jog antstoliui nesuteikti įgaliojimai nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo arba keisti jo vykdymo tvarką. Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai. Antstolis nėra kompetentingas spręsti, ar procesinis sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, bei pats vykdomasis dokumentas yra teisėtas ir pagrįstas, ir gavęs vykdomąjį dokumentą antstolis privalo patikrinti ne jo teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnis).

9. CPK 590 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal fizinio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbovietės vietą. Vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta; vykdymo vieta nustatoma pagal vykdomajame dokumente nurodytus duomenis apie skolininką arba pagal išieškotojo pateiktus duomenis (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr.1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos su vėlesniais pakeitimais (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 3 punktas). CPK 586 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. CPK 651 straipsnis ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas numato, jog antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Taigi, antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti ir atlikdamas vykdymo veiksmus, turi užtikrinti vykdymo teisėtumą. Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).

10. Pareiškėja skundu nurodo, kad vykdomoji byla turi būti nutraukta, kadangi pareiškėja (skolininkė) Lietuvoje nedirba, turto neturi, pajamų negauna, yra deklaravusi savo išvykimą į užsienį – Jungtinę Karalystę, taigi vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti neteisėtai. Taigi, šioje byloje spręstinas klausimas, su kuria iš šalių – Lietuvos Respublika ar Jungtine Karalyste pareiškėja yra susijusi glaudžiausiai.

11. Vertinant pareiškėjos nuolatinį ryšį su deklaruota gyvenamąja vieta yra svarbu atsižvelgti į Civilinio kodekso 2.16 ir 2.17 straipsnių nuostatas. Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą yra reikšminga nustatyti, su kuria vieta asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai). Todėl remiantis Civilinio kodekso 2.17 straipsniu, nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja antstolei nepateikė jokių duomenų apie savo gyvenamąją vietą, tik pareiškėjos atstovas nurodo, jog pareiškėja faktiškai jau nuo 2016 metų nebegyvena Lietuvos Respublikoje, o nuo 2017 m. gegužės 6 d. yra deklaravusi išvykimą į užsienio valstybę (vykd. b. l. 30). Teismų informacinės sistemos LITEKO bei vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad A. L. 2017 m. gegužės 6 d. yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę, taip pat nustatyta, kad vykdomajame rašte, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0004/20701011 nurodytas skolininkės A. L. adresas Lietuvoje ir užsienio valstybėje. Pareiškėjos atstovo pateiktame skunde teigiama, kad visi skolininkės ryšiai su Lietuva yra nutrūkę dėl to pagrindo pradėti priverstinį skolos išieškojimą Lietuvoje nebuvo. Antstolė su šia pozicija nesutinka ir atmesdama pareiškėjos skundą nurodė, jog vykdymo proceso metu buvo nustatyta, jog skolininkė A. L. turi banko sąskaitą Lietuvoje (SEB banke). Ir nors skunde skolininkė teigia, kad jokių piniginių lėšų Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančiose kredito įstaigose neturi, atidarytos sąskaitos jau senai nėra naudojamos. Tačiau šį teiginį paneigia faktas, kad 2020 m. spalio 23 d. patvarkymu areštavus skolininkės banko sąskaitą, esančią SEB banke, iš jos į antstolės depozitinę banko sąskaitą įstojo piniginės lėšos -261,33 Eur. Vadinasi, yra galimybė išieškoti per banko sąskaitą Lietuvoje. Taigi skolininkės piniginės lėšos, esančios ir patenkančios į jos vardu atidarytą banko sąskaitą yra laikytinos skolininkės turtu į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas.

12. Tuo tarpu skolininkė ir jos atstovas skunde ir prieš tai antstolei 2020 m. spalio 14 d. pateiktame prašyme dėl vykdomosios bylos nutraukimo akcentuoja tai, kad A. L. Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba, neturi turto ir pajamų. Formaliai vertinant šią aplinkybę būtų galima teigti, kad skolininkės ryšiai su Lietuva nuo šios dienos yra nutrūkę, tačiau teismas sprendžia, kad vien tai aplinkybė dar nereiškia visiško skolininko jo ryšių su Lietuva nutraukimo. Šias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog ir toliau skolininkė Lietuvos banke AB „SEB “ savo vardu turėjo registruotą piniginių lėšų sąskaitą, taip pat pareiškėja iki 2019 m. gruodžio 20 d. turėjo žemės sklypo dalį Lietuvoje (vykd. b. l. 28). Pažymėtina, kad vien tai, jog 2017 m. gegužės 6 d. deklaravo išvykstanti į Jungtinę Karalystę, nereiškia visiško jos ryšių su Lietuva nutraukimo. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja deklaravo savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos bei nurodė šalį, į kurią išvyksta, nesant kitų įrodymų, neleidžia teigti apie pareiškėjos nuolatinį ryšį su Jungtine Karalyste bei to, kad pareiškėja nurodytu laiku realiai išvyko iš Lietuvos Respublikos.

13. Taip pat pareiškėja yra Lietuvos Respublikos pilietė, turinti einamąją banko sąskaitą AB SEB banke (vykd. b. l. 13). Iš to, kas nurodyta, darytina išvada, kad vien pareiškėjos viešame registre pateikta deklaracija apie išvykimą į užsienį – Jungtinę Karalystę negali būti pakankamas įrodymas, kad ji nutraukė ryšius su Lietuvos Respublika.

14. Pareiškėja nepateikė kitų svarbių duomenų, įrodančių jos ryšį su tariama nuolatine gyvenamąja vieta Jungtine Karalyste, pavyzdžiui, darbo sutarties, gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą toje šalyje, ar kitų dokumentų, siejančių ją su šia valstybe. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog skolininkė, reziduodama užsienio valstybėje ir turėdama gyvenamąją vietą, tikėtinai gauna pajamų, iš kurių apmoka gyvenamosios vietos bei pragyvenimo išlaidas, tačiau siekdama išvengti išieškojimo aktyviai ignoruoja savo pareigą. Vykdomojoje byloje skolininkės (jos atstovo) pateiktas prašymas dėl vykdomosios bylos nutraukimo bei skundas, rodo, kad skolininkei apie jos atžvilgiu pradėtą vykdymo procesą yra žinoma. Tačiau, skolininkė antstolei nenurodė nei savo gyvenamosios vietos užsienyje adreso, nei darbo sutarties, nei duomenų apie pajamas, iš kurių būtų galima vykdyti išieškojimą. Skolininkė žinodama apie savo prievolę atsiskaityti su išieškotoju nebendradarbiauja su antstole, ginčija antstolės atliktą išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą. Tokie skolininkės veiksmai liudija tai, kad skolininkė jau nuo pradžių nesistengė vykdyti teismo sprendimo geruoju bei aktyviais veiksmais siekė, kad vykdomasis dokumentas dėl jos nebūtų vykdomas. Teismas tai vertina kaip sąmoningą vengimą mokėti skolą gera valia ar apskritai siekį išvengti skolos iš jos išieškojimo.

15. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju antstolė, priimdama patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėdama vykdymo veiksmus, nepažeidė paminėtų įstatymo nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad vykdymo procesas pradėtas teisėtai, nutraukti vykdomąją bylą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo teisėtumo

16. Iš skundo turinio matyti, kad skolininkė nesutinka su atliktu priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, motyvuodama tuo, kad vykdomoji byla pradėta vykdyti neteisėtai, todėl visi joje atlikti vykdymo veiksmai nėra teisėti. Tuo tarpu ginčo tarp išieškotojo ir skolininkės dėl egzistuojančių priešpriešinių reikalavimų nėra – skolininkė neneigia, kad skolininkė ir išieškotojas vienas kito atžvilgiu turi įsiskolinimų, kurių išieškojimas vykdomas priverstine tvarka.

17. Įskaitymą, kaip vienašalį sandorį, ir jo sukeliamus teisinius padarinius reglamentuoja materialiosios teisės normos, tačiau įstatymų leidėjas CPK 687 straipsnio 1 dalyje nėra suformulavęs jokių imperatyvių draudimų, neleidžiančių pačioms šalims atlikti įskaitymo vykdymo procese, todėl jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. CPK 687 straipsniu įstatymų leidėjas siekė padaryti operatyvesnį ir ekonomiškesnį vykdymo procesą, kad antstoliui, kai jam yra pateikiami vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų išieškojimo, nereikėtų atlikti įprastinių ilgai trunkančių ir brangiai kainuojančių vykdomųjų veiksmų atskirai išieškant priešpriešines pinigų sumas pagal skolininko ir išieškotojo pateiktus vykdomuosius dokumentus. Abu priešpriešiniai reikalavimai turi būti piniginiai ir vykdytini, t. y. lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, jog į reikalavimus, dėl kurių priimtas res judicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017). Pagal kasacinio teismo praktiką, vykdymo procese lygiaverčiais ir akivaizdžiais laikomi reikalavimai, dėl kurių yra išduoti vykdomieji raštai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-611/2019).

18. Apibendrinant kasacinio teismo praktiką aiškinant priešpriešinių reikalavimų įskaitymą vykdymo procese, spręstina, jog vykdymo procese priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą reglamentuoja specialioji CPK 687 straipsnio nuostata, numatanti, kad įskaitymas vykdomajame procese galimas tik tuo atveju, kai skolininkas turi vykdomąjį dokumentą, patvirtinantį jo reikalavimų teisėtumą, ir tik toks skolininko reikalavimas gali būti pripažįstamas vienarūšiu ir įskaitomas. Vykdymo proceso metu yra ribojama šalies (skolininko ar išieškotojo) teisė įskaityti priešpriešinį reikalavimą, nes tokius reikalavimus gali įskaityti antstolis, šaliai kreipusis į antstolį ir pateikus vykdomąjį dokumentą, patvirtinantį jo priepriešinių reikalavimų teisėtumą. Tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą vykdymo procese, turi būti laikomasi CPK 687 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, t. y. tik tuo atveju, kai skolininkas turi vykdomąjį dokumentą, patvirtinantį jo reikalavimų teisėtumą, toks skolininko reikalavimas gali būti įskaitomas. Motyvai apie prievolių vykdytinumą ir akivaizdumą yra svarbūs taikant CPK 687 straipsnį, kada yra sprendžiamas klausimas dėl įskaitymo vykdymo procese, kurį reglamentuoja būtent CPK nuostatos.

19. 2020 m. spalio 15 d. antstolė, gavusi A. L. prašymą dėl priešpriešinių reikalavimų su skolininke A. L. įskaitymo (vykd. b. l. 25), 2020 m. spalio 23 d. patvarkymu atliko įskaitymą ir nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0004/19/01117 iš A. L. priteista 1200 Eur skola laikytina pilnai padengta, o vykdomojoje byloje Nr. 0004/20/01011 iš A. L. priteista suma 8290,10 Eur ir 5 proc. palūkanos A. L. naudai sumažinta iki 7272 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų, taip pat išieškotojai iš A. L. išieškota 181,90 Eur (vykd. b. l. 26).

20. Darytina išvada, kad antstolė, nustačiusi, kad abu vykdomieji dokumentai yra dėl skolininkų ir išieškotojų priešpriešinių sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, pagrįstai priėmė patvarkymą dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Antstolė CPK 687 straipsnio nuostatų nepažeidė.

21. Atsižvelgiant į visus aukščiau išdėstytus argumentus darytina išvada, kad antstolės atlikti veiksmai nepažeidė vykdymo proceso normų, yra teisėti ir pagrįsti, todėl skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos A. L. skundą dėl antstolės V. D. veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0004/19/01117 ir Nr. 0004/20/01011 grąžinti antstolei Vidai Daugirdienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.