- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-29
- Bylos Nr.
- e2S-956-803/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28675-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- E. J.
- Atsakovas
- V. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės E. J. ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui V. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. J. pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo V. J. 2 172,15 Eur skolos, 104,74 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, neįteikęs procesinių dokumentų (ieškinio su priedais ir teismo pranešimo) atsakovui V. J. žinomais adresais bei nenustatęs galimybių įteikti atsakovui procesinius dokumentus Gyventojų registro tarnybos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėse esančiais adresais, procesinius dokumentus atsakovui įteikė viešo paskelbimo būdu, paskelbdamas interneto svetainėje www.teismai.lt pranešimą.
3. Atsakovas V. J. atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 19 d. priėmė sprendimą už akių, tenkindamas ieškovės ieškinio reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 1 dalis).
Šalies argumentai
4. Atsakovas pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas: 1) atnaujinti terminą pateikti pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-19 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-36176-809/2015, peržiūrėjimo; 2) panaikinti Viliaus miesto apylinkės teismo 2015-10-19 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą; 3) atnaujinus bylos nagrinėjimą, ieškovės E. J. ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
5. Atsakovas nurodė, kad gyvenant kartu su ieškove 2014 metais tiek ieškovė, tiek atsakovas pasiskolino iš banko po 20 000,00 Lt (5 792,40 Eur), kuriuos skyrė UAB „J. ir partneriai“ veiklai. Atsakovo teigimu, ieškovei bijant negrąžinti bankui paskolos, ieškovės prašymu atsakovas 2014-03-24 pasirašė skolos lapelį, kuriame nurodė, kad jis ieškovei grąžins 20 000,00 Lt (5 792,40 Eur) iki 2014-09-01. Pažymėjo, kad ieškovė jokių pinigų pagal pasirašytą skolos lapelį atsakovui neperdavė, atsakovas iš ieškovės pinigų nėra gavęs, todėl nėra jai skolingas. Nurodė, kad norėdamas nuraminti ieškovę ir padėti jai grąžinti bankui paskolą, iš trečiųjų asmenų D. L. ir D. T. (D. T.) pasiskolino reikalingą pinigų sumą, kuriuos minėtiems asmenims matant perdavė ieškovei. Atsakovas pažymėjo, kad apie bylos iškėlimą jam nebuvo žinoma, kadangi ieškovė ieškinyje nurodė atsakovo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), nors žinojo, kad atsakovas šiuo adresu negyvena. Procesiniai dokumentai buvo siunčiami atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu atsakovas niekada negyveno, tai tik formaliai deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta. Pažymėjo, jog ieškovei yra žinoma apie atsakovo darbą pagal autorinę sutartį nuo 2013 metų (duomenys neskelbtini), o nuo 2015-10-13 atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi, todėl sprendimo už akių priėmimo metu atsakovui procesiniai dokumentai galėjo būti įteikti darbovietės adresu.
6. Ieškovė atsiliepime į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo su pareiškimu nesutiko, prašė atsakovo V. J. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti bei priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
7. Ieškovė nurodė, kad apie tai, jog atsakovas nebegyvena adresu (duomenys neskelbtini), jai nebuvo žinoma, kadangi ieškovės išsikraustymo metu, atsakovas ten dar gyveno. Paaiškino, kad atsakovas apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą ieškovės neinformavo, nors pagal įstatymą privalėjo pranešti. Manė, kad byloje pateikti mokėjimo pavedimai įrodo, kad atsakovas periodiškai į ieškovės sąskaitą pervedinėjo pinigus, paskirtyje nurodydamas „skola“; mokėjimus atsakovas pradėjo atlikti po skolos raštelio pasirašymo: skolos raštelis pasirašytas 2014-03-24, pirmas mokėjimas atliktas 2014-03-28, paskutinysis – 2014-08-08, o perduodant pinigus nedalyvavo jokie asmenys. Ieįkovės teigimu, ji elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovą dėl skolos grąžinimo, tačiau atsakovas nebendradarbiavo ir skolos negrąžino.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartimi konstatavo, jog atsakovo argumentai sudaro pagrindą atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, tačiau pareiškime nurodytomis aplinkybėmis sprendimas už akių negali būti panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas.
9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovui procesinius dokumentus pagrįstai nutarta įteikti viešo paskelbimo būdu; jie atsakovui įteikti 2015-09-29, todėl laikytina, kad atsakovui per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį nesant svarbių priežasčių, galėjo būti priimtas sprendimas už akių byloje.
10. Teismas nenustatė įrodymų (argumentų) galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Pažymėjo, kad atsakovas ginčija pinigų perdavimo jam faktą, tačiau byloje esantys duomenys paneigia atsakovo pareiškime nurodytas aplinkybes, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, paneigiančių ieškinio pagrįstumą. Teismas nustatė, jog skolos raštelis atsakovo pasirašytas 2014-03-24, o pinigai į ieškovės sąskaitą buvo pervedinėjami po skolos raštelio pasirašymo, t. y. 2014-03-28, 2014-03-31, 2014-04-01, 2014-04-02, 2014-08-07 ir 2014-08-08, mokėjimo nurodymuose nurodyta paskirtis „Skola“. Vertino, jog pareiškime nurodyta aplinkybė, jog ieškovė yra jam skolinga ir atsakovas ketina reikšti byloje priešieškinį, taip pat nesudaro pagrindo tenkinti pareiškimo, kadangi siekdamas apginti savo galimai pažeistą teisę atsakovas turi teisę pareikšti teisme ieškinį CPK nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Apeliantas (atsakovas) V. J. pateikdamas atskirąjį skundą prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą.
12. Ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį apeliantas nurodo tokius argumentus:
12.1. byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas bandė išnaudoti kuratoriaus paskyrimo galimybę. Teismas, nustatęs, jog atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinomos, prieš nusprendžiant įteikti procesinius dokumentus CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, turėjo išnaudoti kuratoriaus skyrimo galimybę. Mano, kad to nepadarius, nebuvo galima procesinių dokumentų įteikti viešo paskelbimo būdu;
12.2. teismas nevertino aplinkybės, jog ieškovei buvo žinomi atsakovo kontaktai bei gyvenamoji ir darbo vieta. Minėtą aplinkybę patvirtino ir pati ieškovė, nurodydama, jog elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovą dėl skolos grąžinimo. Atsakovas pažymi, jog jo kontaktiniai duomenys nesikeitė ir iki šiol yra tie patys, o ieškovė kontaktavo su atsakovu dar gerokai iki kreipimosi į teismą, tačiau niekaip neinformavo atsakovo apie bylą ir neprašė atsakovo nurodyti jo dabartinę gyvenamąją vietą;
12.3. Pagal teismų praktiką CPK 130 straipsnis taikomas tik kraštutiniais atvejais, o teismas, nebandydamas išnaudoti kuratoriaus skyrimo galimybės pažeidė atsakovo teisę būti informuotam apie teismo procesą;
12.4. Teismas netinkamai taikė CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktą, neatsižvelgdamas į aplinkybę, jog pasitvirtinus atsakovo argumentams, nebūtų pagrindo priimti tokį sprendimą už akių, koks buvo priimtas:
Atsiliepimas
12.4.1. neįvertinta aplinkybė, jog ieškovė neįrodė pinigų perdavimo fakto, kadangi nei su ieškiniu, nei su atsiliepimu į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų ginčo paskolos perdavimą atsakovui;
12.4.2. teismas neteisingai nustatė, jog pinigai ieškovei buvo pervedami tik po skolos lapelio pasirašymo, kadangi pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, jog atsakovas dar 2014-02-05 ir 2014-02-21 į ieškovės sąskaita pervedė pinigus;
12.4.3. teismas taip pat nevertino aplinkybės, jog pirmasis mokėjimas po skolos lapelio pasirašymo (2014-03-24) buvo atliktas 2014-03-28 (šiuo pavedimu Ieškovei buvo pervesta 4 000 Lt (1
158,48 Eur), kas sudaro penktadalį tariamos skolos), nesiaiškino, kokiu tikslu pinigai buvo pervedami ieškovei. Pažymi, jog atsakovo pavedimai į ieškovės sąskaitą buvo ne pinigų grąžinimas pagal skolos lapelį, o pinigų skolinimas ieškovei kasdienėms išlaidoms padengti;
12.4.4. teismas neatsižvelgė į atsakovo argumentus dėl liudytojų paaiškinimų, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui;
12.4.5. teismas nesivadovavo proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais. Atsakovas nepateikė priešieškinio, kadangi tai nėra ekonomiška teismui nepanaikinus sprendimo už akių ir neatnaujinus bylos nagrinėjimo. Mano, jog tik panaikinus sprendimą už akių ir atnaujinus bylos nagrinėjimą, bus užtikrintas proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principas, kadangi tokiu atveju visos aplinkybės susijusios su skolos lapeliu ir atsakovo pinigų perdavimu ieškovei galėtų būti nagrinėjamos vienoje byloje.
Atsiliepimas
13. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirojo skundo netenkinti ir priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
Šalies argumentai
13.1. ieškovė atsakovą informavo apie esamą skolą, prašė atsakovo pateikti gyvenamosios vietos adresą, tačiau atsakovas, nors ir gavo ieškovės elektroninį laišką, sąmoningai į jį nereagavo, vengdamas prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, apsunkindamas ieškovei skolos išsiieškojimo galimybes, absoliučiai nedėjo pastangų bendradarbiauti. Mano, kad atsakovas sąmoningai vengė atsiimti dokumentus gyvenamųjų vietų adresais;
13.2. teismas tinkamai taikė ir laikėsi CPK nustatytų reikalavimų dėl procesinių dokumentų siuntimo ir tik atsižvelgęs į tai, kad jų nepavyksta įteikti, sprendė dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovas nepateikia jokių svarbių priežasčių, kodėl jis neatsiėmė procesinių dokumentų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ar nesiėmė veiksmų deklaruoti gyvenamąją vietą ne Gedimino pr. 24-40, Vilnius, jei faktiškai gyvena kitur;
13.3. teismas ėmėsi visų papildomų priemonių procesiniams dokumentams įteikti, teikė užklausas valstybės institucijoms. Be to, teismas užtikrino atsakovo teisę į teisminę gynybą atnaujindamas terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti ir išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo;
13.4. byloje esančių įrodymų pakanka padaryti išvadai, jog buvo pinigų perdavimo atsakovui faktas:
13.4.1. pinigų perdavimą patvirtina ne tik atsakovo pasirašytas skolos raštelis, bet ir paties atsakovo atlikti bankiniai pavedimai, kurie buvo atliekami po skolos raštelio pasirašymo, pavedimuose nurodyta identiška mokėjimų paskirtis – „Skola“;
13.4.2. atsakovas skolos raštelį patvirtino savo parašu, atliko bankinius pavedimus, todėl kaip turintis pakankamai žinių bei gyvenimiškos patirties, pasirašydamas paskolos raštelį savo vardu, puikiai suprato jo turinį ir prieš pasirašydamas ir priimdamas iš ieškovės pinigus turėjo apsvarstyti bei suvokti galimas teisines pasekmes;
13.4.3. ieškovė įrodė, kad pinigai buvo perduoti, o atsakovas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų ar duomenų paneigiančių teismo nustatytas faktines aplinkybes.
Atsiliepimas
13.5. atsakovas, nurodydamas, jog teismas neatsižvelgė į atsakovo anksčiau pateiktus mokėjimus, apeliacinės instancijos teismui pateikdamas naujus įrodymus – 2014 m. vasario 5 d. ir 21 d. mokėjimų pavedimus. Mano, jog teismas tokių įrodymų negalėjo vertinti, kadangi jie nebuvo pateikti, be to, atsakovo pateikti įrodymai turėtų būti nepriimti, kadangi atsakovas nepateikė jokių motyvų, kodėl įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Be to, atsakovo pateikti įrodymai nėra susiję su nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiais teisiniais santykiais, kadangi juose nurodyta visiškai kita paskirtis;
13.6. ieškovė su atsakovu nesitarė dėl konkrečių grąžintinų sumų mokėjimo grafiko, o atsakovas savo valia pasirinko, kokiomis įmokomis grąžinti skolą;
13.7. atsakovo teiginys, kad skolos raštelis buvo pasirašytas kaip ieškovės saugumo garantas yra absurdiškas. Ieškovei perduodant pinigus pagal skolos raštelį nedalyvavo jokie kiti fiziniai asmenys, o aplinkybė, kad atsakovas galėjo skolintis pinigus iš D. L. ir D. T. nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas;
13.8. atsakovas nepaneigė teismo nustatytų aplinkybių, kad ieškovė ir atsakovas sudarė skolos raštelį, o atsakovas atliko mokėjimo pavedimus skolai grąžinti. Atsakovas taip pat nurodydamas, jog teismas netinkamai vertino jo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes, nepagrindė šios pozicijos jokiais įrodymais.
14. Atsakovas 2016-04-19 pateikė teismui papildomus paaiškinimus, nurodydamas, jog ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių ginčo paskolos perdavimą atsakovui, o pirmosios instancijos teismas minėtos aplinkybės netyrė ir nevertino. Nurodo, jog papildomais paaiškinimais nori atkreipti apeliacinės instancijos teismo dėmesį į sprendimo už akių peržiūrėjimo instituto paskirtį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl kartu su atskiruoju skundu pateiktų papildomų įrodymų ir jų reikšmės
15. Apeliantas pateiktais teismui kartu su atskiruoju skundu 2014-02-05 ir 2014-02-27 mokėjimo dokumentais įrodinėja, jog ir anksčiau pervedinėjo pinigus ieškovei, kas paneigia teismo argumentą, jog pinigai ieškovei buvo pervedinėjami po skolos lapelio pasirašymo. Nors atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateiktame procesiniame dokumente nereiškia prašymo dėl šių dokumentų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog šiais dokumentais taip pat grindžiami atskirojo skundo argumentai, sprendžia, jog apeliantas pageidauja jų priėmimo. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimą nagrinėjant civilinę bylą apeliacine tvarka reglamentuoja CPK 314 straipsnis, kuriame numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodo, jog apeliantas nenurodė aplinkybių, dėl kurių negalėjo pateikti minėtų mokėjimo dokumentų pirmosios instancijos teismui, kas sudaro pagrindą atsisakyti priimti tokius įrodymus. Kita vertus, ieškovė pasisakė dėl apelianto pateiktų papildomų dokumentų, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog siekiant išsiaiškinti esmines bylos aplinkybes bei nustatyti, ar tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, yra pagrindas tokius pateiktus dokumentus priimti ir vertinti juos kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Dėl atskirojo skundo argumentų
16. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Pažymėtina, kad pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 2285 straipsnio 5 dalis).
17. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
18. Apeliantas įrodinėja, jog byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, kadangi: 1) pirmosios instancijos teismas neišnaudojo galimybės skirti byloje atsakovo kuratorių; 2) ieškovei buvo žinomi atsakovo kontaktai bei gyvenamoji ir darbo vieta,; 3) pasinaudota kraštutine procesinių dokumentų įteikimo atsakovui galimybe – procesiniai dokumentai įteikti pagal CPK 130 straipsnį , tokiu būdu pažeidžiant atsakovo teisę būti informuotam apie teismo pradėtą teisminį procesą.
19. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apelianto argumentai nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog susiklosčiusi faktinė situacija sudarė pagrindą priimti sprendimą už akių.
20. CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė procesinius dokumentus adresatui įteikti viešo paskelbimo būdu. Minėtas procesinių dokumentų paskelbimo būdas gali būti taikomas, kai nustatomos dvi sąlygos: 1) adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir 2) CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kuratoriaus instituto paskirtis yra papildomai apsaugoti asmenų, kurių gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, procesines teises. Praktikoje ne kartą pažymėta, jog esant CPK 39 straipsnio ir 129 straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms kuratorius skiriamas šalies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, prašymu ir sąskaita, teismas gali tik pasiūlyti šaliai pasinaudoti kuratoriaus institutu, bet neturi teisės skirti jo savo iniciatyva. Prašymo skirti kuratorių ir apmokėjimo nebuvimas reiškia kuratoriaus paskyrimo negalimumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2009; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2010; kt.).
22. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė savo sąskaita būtų prašiusi pirmosios instancijos teismo skirti byloje kuratorių, pateiktame ieškinyje ieškovė aiškiai nurodė, jog neturi galimybių skirti kuratoriaus, minėtą aplinkybę nustatė ir pirmosios instancijos teismas, todėl apelianto argumentai, jog byloje turėjo būti pasinaudota kuratoriaus skyrimo institutu laikytini nepagrįstais.
23. Teismų praktikoje konstatuota, jog procesinių dokumentų byloje dalyvaujančiam asmeniui teismui nurodytais fizinio asmens gyvenamosios ir darbo vietos adresais neįteikimas, kai asmuo jų neatsiima, savaime nesuponuoja išvados, jog adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos. Kasacinis teismas pažymėjo, jog tuo atveju, kai asmens gyvenamosios vietos ar darbo adresu procesiniai dokumentai siunčiami vieną kartą, tikėtina, kad gali susiklostyti situacija, jog procesinių dokumentų įteikimo metu asmens nurodytais adresais nebus, taip pat nebus asmenų, kuriems procesiniai dokumentai gali būti įteikiami, neradus adresato (CPK 123 straipsnio 3 dalis), todėl teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, turėtų nuspręsti, ar procesiniai dokumentai turėtų būti pakartotinai siunčiami nurodytais adresais, ar turėtų būti imamasi papildomų priemonių adresato gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti (pvz., užklausiamas Gyventojų registras, Socialinio draudimo fondo valdyba, ieškovas (pareiškėjas) įpareigojamas patikslinti atsakovo (suinteresuoto asmens) adresą ir pan.), ar turėtų būti taikomas kitas CPK nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (CPK 129-130 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pasinaudojo visomis proceso įstatyme numatytomis galimybėmis informuoti atsakovą apie pradėtą teisminį procesą, todėl pagrįstai konstatavo, jog atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta nežinoma ir atsakovui procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo siunčiami ieškinyje nurodytu adresu, jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, buvo pasinaudota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų baze. Kitų duomenų, kuriais atsakovui galėjo būti įteikti procesiniai dokumentai, byloje nenustatyta (CPK 178 straipsnis).
25. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog ieškovei buvo žinomi atsakovo kontaktai, o pirmosios instancijos teismas tokios aplinkybės neįvertino. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad jo kontaktai (el. pašto adresas bei telefonas) nepasikeitę, jie ieškovei buvo žinomi, todėl ieškovė jo nepagrįstai neinformavo apie teisminį procesą. Pažymėtina, jog ieškovei nėra numatytos pareigos informuoti atsakovą apie pradėtą teisminį procesą. Kita vertus, ieškovė informavo atsakovą apie negrąžintą skolą elektroniniu paštu, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsakęs ieškovei į jos siųstą elektroninį laišką ar nurodęs pasikeitusį savo gyvenamosios vietos adresą (CPK 178, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės paneigia atsakovo argumentus apie ieškovės nesąžiningumą ar jos pasyvų elgesį.
26. Nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties ir apelianto argumentas, kad jo pareiškime nurodyti įrodymai turi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
27. Apeliantas pagrįstai nurodo, jog paskolos sutartis yra realinė ir ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento. Taip pat pagrįsti ir apelianto argumentai, jog ieškovė turi pagrįsti pinigų perdavimo faktą atsakovui, kadangi skolos lapelyje nėra aiškiai nurodytas pinigų perdavimas atsakovui. Taigi nagrinėjamu atveju reikšminga nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybes, susijusias su pinigų perdavimu atsakovui.
28. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir pagrįstai, įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatavo, jog ieškovė įrodė pinigų perdavimo faktą atsakovui. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, po skolos raštelio pasirašymo 2014-03-24 atsakovas 2014-03-28, 2014-03-31, 2014-04-01, 2014-04-02, 2014-08-07 ir 2014-08-08 atliktais pavedimais į ieškovei priklausančią sąskaitą pervedė mokėjimo dokumentuose nurodytas sumas, paskirtyje įrašydamas žodį „skola“. Pažymėtina, kad pinigų perdavimo faktą pagrindžia ir ieškovės siųstas raginimas atsakovui elektroniniu paštu, į kurį, kaip jau buvo nurodyta, atsakovas neatsakė, nors pripažino naudojantis elektroninio pašto adresą. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog minėti mokėjimo dokumentai patvirtina pinigų perdavimo atsakovui faktą, o ieškovė įrodė tarp jos ir atsakovo susiklosčiusius paskolinius santykius.
30. Pinigų atsakovui perdavimo fakto nepaneigia ir atsakovo pateikti 2014-02-05 ir 2014-02-27 mokėjimo dokumentai, kuriais ieškovei buvo pervedamos piniginės lėšos. Iš minėtų mokėjimo dokumentų turinio nustatyta, jog mokėjimo dokumentų paskirtis yra „lėšų pervedimas“, todėl atsakovui pačiam nurodant skirtingą atliktų pavedimų paskirtį vertintina, jog pateikti mokėjimo dokumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo pagrįstai padarytos išvados dėl paskolinių santykių.
31. Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties ir apelianto nurodyta aplinkybė dėl galimų liudytojų D. L. ir D. T. paaiškinimų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tuo atveju, jeigu atsakovas mano, jog jam yra skolinga atsakovė, jis savo galimai pažeistą teisę gali apginti reikšdamas ieškinį CPK nustatyta tvarka. Taigi pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl atsakovo nurodytų aplinkybių, susijusių su liudytojų paaiškinimais, o apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti tokiai apylinkės teismo išvadai.
32. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
33. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą pagal susiklosčiusią faktinę situaciją, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl papildomų paaiškinimų
35. Apeliantas pateikė teismui papildomus paaiškinimus, nurodydamas, jog nori atkreipti teismo dėmesį į sprendimo už akių instituto paskirtį, paaiškindamas iš esmės tapačias atskirajame skunde nurodytas aplinkybes ir reikšdamas tapatų atskirajam skundui reikalavimą. Pažymėtina, jog proceso įstatymas nenumato papildomų rašytinių paaiškinimų teikimo apeliacinės instancijos teismui jau pateikus atskirąjį skundą, o paaiškinimai ir reikalavimai apeliacinės instancijos teismui turėtų būti suformuluoti atskirajame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinę nurodytą aplinkybę bei tai, kad pateiktame procesiniame dokumente dėl papildomų paaiškinimų nurodytos analogiškos atskirajame skunde išdėstytoms aplinkybės, vertintina, jog nėra pagrindo priimti apelianto procesinio dokumento, pavadinto „Papildomi paaiškinimai“.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikus apeliacinės instancijos teismui bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, dėl jų apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pasisakyti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
netenkinti atskirojo skundo.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.