Kauno apygardos teismo nutartis

2017-12-11 · Civilinė byla Nr. 2S-2707-264/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-11
Bylos Nr.
2S-2707-264/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13028-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Pareiškėjas
R. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2707-264/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13028-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.; 3.3.2.5; 3.3.2.4. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 11 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-19864-877/2017 pagal pareiškėjo R. M. pareiškimą dėl antstolės A. A. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys antstolė A. A., UAB „Kultūros sandėlis“, UAB „Sakalas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas R. M. pateikė skundą antstolei A. A., kuriame prašė panaikinti antstolės 2017 m. gegužės 12 d. reikalavimą dėl informacijos pateikimo. Nurodė, kad antstolės reikalavimas susijęs su patekimu į patalpas asmens, kuris nėra skolininkas. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su uždarąja akcine bendrove „Kultūros sandėlis“ buvo nutraukta. Patalpose, į kurias reikalauja patekti antstolė šiuo metu veiklą vykdo kitas juridinis asmuo. Antstolė A. A. 2017 m. birželio 21 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir perdavė jį su vykdomąja byla Kauno apylinkės teismui. Suinteresuotas asmuo UAB „Sakalas“ atsiliepime prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Priteisė valstybei iš R. M. 14,02 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.Teismas nurodė, kad nepateikti įrodymai, jog negyvenamų patalpų sutartis, kuria patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra išnuomotos uždarajai akcinei bendrovei „Kultūros sandėlis“ yra nutraukta, nepateikė jokių įrodymų, kad uždaroji akcinė bendrovė „Kultūros sandėlis“ yra skolinga pareiškėjui R. M.. Byloje nėra sudaryta ir nuomos sutarties šalių pasirašytų turto perdavimo priėmimo aktų, kuriuose būtų nurodyta ir aiškiai išdėstyta, kokį turtą ir kokia apimtimi uždaroji akcinė bendrovė „Kultūros sandėlis“ perdavė pareiškėjui R. M., taip pat nėra objektyvių duomenų, leidžiančių aiškiai nustatyti, kokį turtą ir kokia apimtimi uždaroji akcinė bendrovė „Kultūros sandėlis“ už susidariusį įsiskolinimą perleido pareiškėjui R. M.. Civilinėje ir vykdomojoje bylose esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas pikta valia neįleidžia uždarosios akcinės bendrovės „Kultūros sandėlis“ direktoriaus į išsinuomotas patalpas, nesileidžia į kalbas, uždarosios akcinės bendrovės „Kultūros sandėlis“ turtą, esantį (duomenys neskelbtini), naudoja savo veikloje, vadovaudamasis sutartimi laiko savo turtu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas nustatė, kad pareiškėjo veiksmai trukdo antstolei įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. Nenustačius antstolės veiksmuose pažeidimų, teismas pareiškėjo skundas atmetė.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjas R. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo R. M. prašymą – panaikinti antstolės A. A. 2017 m. gegužės 12 d. reikalavimą dėl informacijos pateikimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismo nurodytas pareiškėjo skundo atmetimo motyvas - įrodymų apie nuomos sutarties nutraukimą nebuvimas, yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi tokių rašytinių įrodymų, vadovaujantis nuomos sutarties sąlygomis iš esmės neturėjo būti. Iš negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 8.1 punkto turinio, matyti, kad pareiškėjas turėjo teisę dėl susidariusių įsiskolinimų vienašališkai, be raštiško įspėjimo nutraukti nuomos sutartį. Kaip matyti iš negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 6.10; 7.3 ir 8.5 punktų, Įrangos nuomos sutarties ir Darbų atlikimo sutarties turinio, nutraukus negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl nuomininko (skolininko) kaltės, nuomotojas (Pareiškėjas) turėjo teisę vienašališkai padegti susidariusius įsiskolinimus iš nuomotose patalpose buvusio skolininko inventoriaus. Galiojusių sutarčių normos numato vienašališką tokio inventoriaus perėmimą, nereikalaujant tarp šalių sudaryti dvišalio priėmimo - perdavimo akto, todėl teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra įrodymų patvirtinančių inventoriaus perdavimą Pareiškėjui (priėmimo - perdavimo akto).Ieškovas UAB „Kultūros sandėlis“- skolininkas, Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje c. b. Nr. e2-2651-264/2017, savo ieškiniu iš esmės pripažino, jog nuomotose patalpose esančio inventoriaus nuosavybės teisė perėjo pareiškėjui. Vien jau tai patvirtina, jog antstolė neturi teisės patekti į patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) ir aprašyti šiose patalpose skolininkui priklausančio turto, kadangi pats skolininkas pripažįsta šio turto nuosavybės perėjimą pareiškėjui. Byloje vis dar nėra priimtas galutinis teismo sprendimas, o laikinosios apsaugos priemonės byloje pritaikytos nebuvo, laikytina, jog visi pareiškėjo atlikti veiksmai - sutarčių nutraukimas ir skolininko turto įskaitymas laikytini teisėtais, kol jie nėra teismo sprendimu pripažinti neteisėtais. Nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl tarp bylos šalių susiklosčiusių materialinių santykių pakeitimo, nėra pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytų aplinkybių tikrumu.2017 m. gegužės 12 d. reikalavimu dėl informacijos pateikimo antstolė A. A., vykdydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį Nr. eL2- 20663-235/2017 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtą civilinėje byloje pagal ieškovo (kreditoriaus) UAB „Sakalas“ ieškinį (pareikšimą dėl teismo įsakymo išdavimo) atsakovei (skolininkei) UAB „Kultūros sandėlis“ dėl skolos priteisimo, siekė patekti į R. M. nuosavybės teise priklausančias patalpas, nors jis nėra nurodytos civilinės bylos šalis. R. M. nebuvo ir nėra civilinės bylos Nr. eL2-20663-235/2017 šalimi, dėl to Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurią vykdo antstolė, nėra pasisakyta dėl R. M. teisių ir pareigų.Antstolis negali būti tuo asmeniu, kuris nesant efektyvios ex ante ir ex post teisminės kontrolės, pats asmeniškai galėtų spręsti ir priimti privalomus reikalavimus, patekti ne į skolininkui priklausančias patalpas.Net jeigu R. M. ir norėtų įvykdyti antstolės reikalavimą, to atlikti negalėtų, kadangi tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeistų trečiojo asmens - UAB „Mudu abudu“ teises. Šiuo metu, patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuomos teisiniais santykiais perleistos trečiajam asmeniui UAB „Mudu abudu“. Taigi, iš esmės antstolė su reikalavimu dėl informacijos pateikimo formaliai privalo kreiptis ne į pareiškėją, o į juridinį asmenį UAB „Mudu abudu“. Be patalpų valdytojo, naudotojo sutikimo, antstolė patekti į tokias patalpas teisės neturi. Taigi, tik esant UAB „Mudu abudu“ sutikimui, arba egzistuojant teismo nutarčiai tiesiogiai suvaržančiai UAB „Mudu abudu“ teises į buveinės saugumą, antstolė A. A. turėtų teisę patekti į minėtas patalpas.Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė A. A. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:LR CPK 18 str. numato, kad įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys, įsakymai ar nutarimai yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiuo atveju vykdoma įsiteisėjusi teismo nutartis. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis praktiškai tampa neįvykdoma, kadangi visas įmonės turtas yra patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Kultūros sandėlis“ informavo (pateiktas trumpalaikio turto balansas), kad skolininkui priklauso didelės vertės trumpalaikis turtas - alkoholiniai gėrimai, kurie yra R. M. priklausančiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Šio turto aprašyti ir paskirti turto saugotoją nepavyko, kadangi R. M. nesutinka įsileisti į minėtas patalpas. Šiai dienai nėra aišku, ar pareiškėjas minėto turto nėra perleidęs tretiesiems asmenims.Pareiškėjas neturėdamas jokio teismo sprendimo ar teisinio pagrindo savavališkai pasisavino ne tik sutartyje nurodomą turtą, bet visą įmonės UAB „Kultūros sandėlis“ trumpalaikį ir ilgalaikį turtą, kuris nebuvo įtrauktas į nuomos sutartį, dėl ko būtų pažeidžiamos išieškotojų teisės išieškoti skolą iš skolininko turto. R. M. prisiteisus skolą iš UAB „Kultūros sandėlis“ ir realizavus įmonės turtą, skolos turėtų būti dengiamos proporcingai visų kreditorių naudai. Šiuo atveju suinteresuotas asmuo pats ėmėsi vykdyti „teisingumą“ ir nusprendė kas yra teisinga, bei kas kam priklauso, t.y. prisiskyrė savo kompetencijai ir teismo, ir antstolio funkcijas, savinasi visą skolininko turtą ir daro Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties Nr. eL2-20663-235/2017 įvykdymą neįmanomu.Tarp skolininko ir pareiškėjo nebuvo sudaryta turto perdavimo priėmimo aktų. Pareiškėjas savavališkai pasisavino visą skolininko turtą (ne tik sutartyje numatytą turtą), taip pažeisdamas tarp UAB „Kultūros sandėlio“ ir R. M. pasirašytą nuomos sutartį.Pareiškėjas savo atskirajame skunde nurodo, kad reikalavimas turėjo būti teikiamas ne pačiam pareiškėjui, o UAB „Mudu abudu“ į.k. 132873565, veikiančiam adresu (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas yra šios įmonės vadovas. Savo tokiais pareiškimais R. M. sąmoningai siekia vilkinti teismo procesą iš to turėdamas tiesioginės naudos - neteisėtai ir neatlygintinai naudojasi skolininko turtu, taip pažeisdamas tiek skolininko, tiek ir išieškotojo teises.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės A. A. 2017 m. gegužės 12 d. reikalavimo dėl informacijos pateikimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių.

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolė A. A. 2017 m. balandžio 10 d. patvarkymu (v.b.l.10) priėmė vykdyti išieškotojos UAB „Sakalas“ pateiktą vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr.eL2-20663-235/2017 (v.b.l. 6-5), kuria teismas pareiškėjo UAB „Sakalas“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo skolininkei UAB „Kultūros sandėlis“ nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir/ar nekilnojamuosius daiktus 26 260 eurų sumai, uždraudžiant juos parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims. Nesant tokio turto ar esant jo nepakankamai, areštavo trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti. Antstolė 2017 m. balandžio 13 d. surašė reikalavimą skolininkei UAB „Kultūros sandėlis“, kuriuo pareikalavo pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose, valdomus vertybinius popierius bei turto valdymo faktą įrodančių dokumentų kopijas, kasos knygą, finansinės atskaitomybės dokumentus, turto ir pajamų deklaracijas (v.b.l.18). Vykdydama antstolės įpareigojimus, skolininkė pateikė dokumentus (v.b.l.32-20). Antstolė 2017 m. gegužės 12 d. priėmė reikalavimą R. M., kuriuo pareikalavo nurodyti datą ir laiką kada vykdant įsiteisėjusią Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį antstolė gali patekti į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), tikslu aprašyti skolininkei priklausantį turtą ir perduoti jį saugojimui (v.b.l.40). R. M. nesutikdamas su antstolės reikalavimu 2017 m. birželio 15 d. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų (b.l. 3-5). Antstolė 2017 m. birželio 12 d. priėmė patvarkymą, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo ir jį perdavė Kauno apylinkės teismui (b.l.14). Kauno apylinkės teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjo veiksmai trukdo antstolei įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, dėl ko pareiškėjo skundą atmetė.

Dėl antstolio veiksmų.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).Antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Nutartys, kuriomis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra laikomos vykdomaisiais dokumentais (CPK 587 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir tokios nutartys vykdomos skubiai (CPK 152 straipsnio 1 dalis).Apeliantas nurodo, kad antstolė negali asmeniškai spręsti ir priimti privalomus reikalavimus, patekti ne į skolininkui priklausančias patalpas. Taip pat nurodo, kad šiuo metu, patalpos esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuomos teisiniais santykiais perleistos trečiajam asmeniui UAB „Mudu abudu“, todėl antstolė su reikalavimu dėl informacijos pateikimo formaliai privalo kreiptis ne į pareiškėją, o į juridinį asmenį UAB „Mudu abudu“. Apeliacinės instancijos teismas nurodytus apelianto argumentus laiko nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 587 straipsnio 4 punktą vykdomasis dokumentas yra teismo nutartys ir institucijų ir pareigūnų nutarimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vadovaujantis CPK 675 straipsnio 3 dalimi, vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis CPK 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro areštuojamo turto aprašą. Šiuo atveju turto arešto akto antstolis nesurašo. Taigi teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymo yra turto arešto aktas, t. y. dokumentas, kuriuo įforminamas valstybės institucijos sprendimas priverstinai tam tikram laikui apriboti nuosavybės teises į turtą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje 2T-68/2014).Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi UAB „Kultūros sandėlis“ turtui taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi skolininkas, todėl surasti ir aprašyti jo turtą bendrai 26 260 eurų sumai pavedė pareiškėjo pasirinktam antstoliui. CPK 645 str. nustato, kad skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolė iš skolininkės UAB „Kultūros sandėlis“ pateiktų duomenų (v.b.l.32-20) nustačiusi, kad skolininkui priklauso didelės vertės trumpalaikis turtas, kuris yra R. M. priklausančiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), pagrįstai iš apelianto pareikalavo nurodyti datą ir laiką kada vykdant įsiteisėjusią Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį antstolė gali patekti į minėtas patalpas tikslu aprašyti skolininkei priklausantį turtą ir perduoti jį saugojimui (v.b.l.40). Apeliantas neginčija aplinkybės, kad skolininkei priklausantis turtas yra jo nuosavybės teise priklausančiose patalpose, todėl teisėti antstolės reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 str. 1 d.).Nors apeliantas ir nurodo, kad šiuo metu patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), yra išnuomotos UAB „Mudu abudu“, todėl tik esant UAB „Mudu abudu“ sutikimui, arba egzistuojant teismo nutarčiai tiesiogiai suvaržančiai UAB „Mudu abudu“ teises į buveinės saugumą, antstolė A. A. turėtų teisę patekti į minėtas patalpas, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo. Be to, pažymėtina ir tai, kad VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Mudu abudu“ vadovas ir akcininkas yra apeliantas R. M., t. y. asmuo, kuriam ir priklauso šios patalpos.Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad teismo motyvas - įrodymų apie nuomos sutarties nutraukimą nebuvimas, yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi iš negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 8.1 punkto turinio, matyti, kad pareiškėjas turėjo teisę dėl susidariusių įsiskolinimų vienašališkai, be raštiško įspėjimo nutraukti nuomos sutartį, o galiojusių sutarčių normos (6.10; 7.3 ir 8.5 punktai) numatė vienašališką inventoriaus perėmimą, nereikalaujant tarp šalių sudaryti dvišalio priėmimo - perdavimo akto, dėl ko teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra įrodymų patvirtinančių inventoriaus perdavimą pareiškėjui (priėmimo - perdavimo akto). Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.Nors apelianto nurodomos sutarties nuostatos ir numatė vienašališką nuomos sutarties nutraukimą, nuomininkės UAB „Kultūros sandėlis“ įsiskolinimo padengimą iš nuomininko patalpose likusio nuomininkės inventoriaus, tačiau tai nesudaro pagrindo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymui. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, koks buvo susidaręs UAB „Kultūros sandėlis“ įsiskolinimas nuomininkui, bei kokios vertės iš viso buvo UAB „Kultūros sandėlis“ turto nuomininkui (pareiškėjui) priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini). Net ir laikant, kad pareiškėjas pagrįstai iš likusio nuomotojo patalpose skolininkei priklausančio inventoriaus pasidengė susidariusius nuomininkės įsiskolinimus, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš viso neliko jokio UAB Kultūros sandėlis“ priklausančio turto. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų teismui, jog negyvenamų patalpų sutartis yra nutraukta, nepateikė jokių įrodymų, kad UAB „Kultūros sandėlis“ yra skolinga pareiškėjui R. M., kad nėra turto perdavimo priėmimo aktų, kuriuose būtų nurodyta ir aiškiai išdėstyta, kokį turtą ir kokia apimtimi UAB „Kultūros sandėlis“ perdavė pareiškėjui R. M., taip pat nėra objektyvių duomenų, leidžiančių aiškiai nustatyti, kokį turtą ir kokia apimtimi UAB „Kultūros sandėlis“ už susidariusį įsiskolinimą perleido pareiškėjui R. M..Nors apeliantas ir nurodo, kad UAB „Kultūros sandėlis“ Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2651-264/2017, savo ieškiniu iš esmės pripažino, jog nuomotose patalpose esančio inventoriaus nuosavybės teisė perėjo pareiškėjui, o aplinkybė, kad minėtoje byloje laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nebuvo, patvirtina, jog visi pareiškėjo atlikti veiksmai - sutarčių nutraukimas ir skolininko turto įskaitymas laikytini teisėtais, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus vertina kritiškai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr.e2-2651-264/2017 pagal ieškovės UAB „Kultūros sandėlis“ ieškinį atsakovams UAB „Mudu abudu“, R. M., trečiasis asmuo AB „Volfas Engelman“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nuomos sutarties nutraukimo dėl nuomotojo kaltės, nuostolių atlyginimo. Byla nėra išnagrinėta. Be to, vieni ar kiti argumentai, kuriais remiasi bylos šalys, nagrinėjamu atveju nepaneigia nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo privalomumo. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto atskirąjį skundą, iš jo į valstybės biudžetą priteisiamos 6,66 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,66 Eur (šešis Eur ir 66 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Baubienė