Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. ir 2018 m. spalio 11 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovams N. E. J., E. P. ir R. J., tretiesiems asmenims notarei I. J. ir G. J. dėl žalos atlyginimo ir paveldėjimo teisinių santykių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

III. Atskirųjų skundų teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

X. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nenustatęs absoliučių teismo nutarčių negaliojimo pagrindų, teismas atskiruosiuose skunduose nustatytose ribose toliau tikrina skundžiamų nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl bylos sustabdymo ir naujų įrodymų prijungimo

XI. 2018 m. spalio 24 d. teisme buvo gautas ieškovės prašymas sustabdyti atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarties nagrinėjimą iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-5494-505/2018, kurioje yra sprendžiamas klausimas dėl VGTPT Kauno skyriaus 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. 2.1-(NTP-2)-18-NT-2299-9066 panaikinimo (10 t., b. l. 90–92).

XIII. CPK 163 straipsnyje įtvirtinti privalomi civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Teismas pažymi, kad apeliantės nurodomos administracinės bylos nagrinėjimas nėra susijęs priežastiniu ryšiu su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu. Ginčijamomis nutartimis yra atsisakyta priimti ieškovės civilinėje byloje teikiamus prašymus, kaip teismui pateiktus pakartotinai. Šiose nutartyse įvertintas konkretaus apeliantės procesinio veiksmo teisėtumas, išanalizuotos dokumentų pateikimo metu egzistavusios aplinkybės. Šių nutarčių teisėtumui negali turėti jokios įtakos neišnagrinėtos administracinės bylos baigtis. Dėl nurodytų priežasčių prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl ginčo esmės

XV. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis buvo atsisakyta priimti ieškovės procesinius dokumentus, teisėtumo ir pagrįstumo. Įvertinęs teismui pateiktų procesinių dokumentų, ginčijamų nutarčių turinį ir atskirųjų skundų motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas abiem atvejais priėmė teisėtas ir pagrįstas nutartis.

XVII. Kaip matyti iš ieškovės 2018 m. rugsėjo 4 d. pareiškimo (10 t., b. l. 3–7), ji prašė teismo iš naujo spręsti jos 2018 m. balandžio 17 d. „prašymo–pareiškimo“ (reg. Nr. DOK-43184) priėmimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad dėl pareiškėjos 2018 m. balandžio 17 d. prašymo–pareiškimo jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, atsisakė priimti pareiškimą, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas, nepagrįstai atsisakęs priimti pareiškimą, taip pažeidė jos teisę į teisminę gynybą. Apeliacinės instancijos teismas tokį argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

XVIII. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai). Nepaisant to, teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Ji negali būti suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Ją įgyvendinant taip pat reikia laikytis įstatymų, t. y. teisė į teisminę gynybą gali būti įgyvendinama tik tokia tvarka, kokią nustato įstatymai. Būtent tai ir sudaro vieną iš teisinės valstybės idėjos pamatinių nuostatų. Kalbant apie galimybes ginčyti ar skųsti teismo procesinius sprendimus, teisė į teisminę gynybą yra užtikrinama įstatymuose numatant specialius teismo procesinių sprendimų peržiūrėjimo institutus, tokius kaip apeliacija, kasacija ir proceso atnaujinimas. Taip nustatomos išimtinės galimybės ginčyti teismo procesinius sprendimus bei jais nustatytus faktus. Kitokia tvarka ginčyti teismo sprendimus bei reikalauti juos peržiūrinėti negalima. Priešinga išvada paneigtų teismo sprendimo privalomumo principą (CPK 18 straipsnis), sukurtų galimybę su teismo sprendimu nesutinkančiai šaliai pakartotinai inicijuoti jau išnagrinėto klausimo nagrinėjimą.

XIX. Kaip nustatyta iš byloje esančių dokumentų, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-12751-587/2018, kuri Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi palikta nepakeista, ieškovės 2018 m. balandžio 17 d. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3039-877/2017 laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 11 d. nutartis yra įsiteisėjusi. Šis prašymas, vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, pakartotinai negali būti nagrinėjamas.

XX. Atsisakymas priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo nėra kliūtis tokį prašymą pateikti pakartotinai, jeigu yra pašalinamos atsisakymą priimti procesinį dokumentą lėmusios kliūtys. Kitaip tariant, ieškovė turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą su savarankišku prašymu dėl proceso atnaujinimo, atitinkančiu CPK XVIII skyriaus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės 2018 m. rugsėjo 4 d. pareiškimo turinį, sprendžia, kad šis dokumentas negali būti vertinamas kaip savarankiškas prašymas dėl proceso atnaujinimo. Šiuo dokumentu iš esmės išsakomas nesutikimas su teismų veiksmais atsisakant priimti atsakovės 2018 m. balandžio 17 d. pareiškimą, ir prašoma tą patį klausimą išspręsti iš naujo. Dėl nurodytos priežasties pakartotinis apeliantės kreipimasis į teismą buvo pagrįstai įvertintas kaip tapataus reikalavimo pateikimas, kurį priimti teismas neturėjo pagrindo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

XXI. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartyje, tinkamai įvertinus byloje susiklosčiusią teisinę situaciją, be pagrindo spręsta, kad turi būti atsisakoma priimti apeliantės 2018 m. balandžio 17 d. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3039-877/2017 (reg. Nr. DOK-43184). Kaip minėta, šio pareiškimo priėmimo klausimas jau yra išspręstas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 11 d. nutartimi, priimdamas 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartį teismas sprendė 2018 m. rugsėjo 4 d. pareiškimo, kurį pripažino tapačiu, priėmimo klausimą, todėl būtent šį dokumentą ir turėjo įvardinti kaip tą, kurį atsisakoma priimti. Nurodytas netikslumas gali būti pašalinamas patikslinant ginčijamą nutartį, nekeičiant jos esmės.

XXII. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 11 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti apeliantės 2018 rugsėjo 20 d., 2018 m. rugsėjo 26 d. ir 2018 m. rugsėjo 28 d. procesinius dokumentus. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės pateiktus pareiškimus, turėjo nurodyti, kokio dydžio žyminį mokestį ji turi sumokėti, kad būtų priimtas jos pareiškimas dėl proceso atnaujinimo. Su tokia pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Kaip matyti iš apeliantė teismui teiktų procesinių dokumentų turinio, šie dokumentai negali būti vertinami kaip savarankiški prašymai atnaujinti procesą civilinėje byloje. Apeliantė dar kartą pateikė savo poziciją dėl jau išspręsto 2018 m. balandžio 17 d. prašymo, kurį sprendžiant jai buvo išaiškinta, kaip ji turi savo teises įgyvendinti. Kadangi klausimas dėl 2018 m. balandžio 17 d. prašymo priėmimo jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, apeliantė nebegali jo teikti pakartotinai ar kelti klausimų dėl teismo nustatytų tokio prašymo trūkumų pagrįstumo.

XXIII. Reikalavimai prašymui dėl proceso atnaujinimo apeliantei buvo išaiškinti teismams nagrinėjant jos pradinį prašymą. Tačiau pakartotinai kreipdamasi į teismą apeliantė į jai pateiktus išaiškinimus neatsižvelgė, nurodė su jais nesutinkanti, reikalavo pakartotinai spręsti jau išspręstą klausimą. Tokį apeliantės elgesį pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ne kaip savarankiško prašymo pareiškimą, bet kaip dar vieną bandymą iš naujo inicijuoti klausimo dėl 2018 m. balandžio 17 d. pareiškimo priėmimo nagrinėjimą. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

XXIV. Kartu teismas dar kartą pažymi, kad apeliantės teisės į teisminę gynybą nėra ribojamos, kadangi net ir šios nutarties priėmimas nėra kliūtis apeliantei ginti savo teises teismine tvarka, teikiant prašymą, kuris atitiktų teisės aktų reikalavimus.

XXV. Iš apeliantės procesinių dokumentų turinio yra akivaizdu, kad jai neaišku, kaip turi būti apskaičiuotas už prašymą dėl proceso atnaujinimo mokėtinas žyminis mokestis. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad už prašymą atnaujinti procesą byloje mokėtinas žyminis mokestis apskaičiuojamas taip: vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 4 dalimi, už kiekvieną neturtinį reikalavimą mokamas 100 Eur žyminis mokestis (Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu buvo įvertintas keturių reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrįstumas) (100 Eur * 4 = 400 Eur); be to, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, už turtinius reikalavimus mokamas žyminis mokestis priklauso nuo reikalavimo sumos (kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo turinio, teismas nagrinėjo apeliantės reikalavimus dėl 546,36 Eur santaupų, 205,35 Eur pensijos priteisimo, nuosavybės teisių į 3/8 lengvojo automobilio „VW Golf“, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo; vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 2 dalimi, apeliantei tenka pareiga nurodyti šio turto vertę ir pagal ją apskaičiuoti už ieškinį mokamą žyminį mokestį). Be to, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, apeliantė turi teisę prašyti ją atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, kartu su prašymu pateikdama įrodymus, kad dalį žyminio mokesčio sumokėjo, taip pat duomenis, kurie patvirtintų, jog dėl turtinės padėties likusios sumos sumokėti ji neturi galimybės. Vadovaujantis CPK 84 straipsniu, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas iki teismo procesinio sprendimo priėmimo, jeigu prašymas yra motyvuotas (jame nurodyta, kodėl mokestis negali būti sumokėtas iš karto ir kas leidžia spręsti, kad apeliantė jį galės sumokėti vėliau) bei pridėti motyvus patvirtinantys įrodymai.

XXVI. Kiti atskirųjų skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

XXVII. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 2,56 Eur, tačiau iš ieškovės šios išlaidos nepriteisiamos, nes neviršija minimalios teisės aktuose nustatytos ribos – 3 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarties rezoliucinę dalį nurodant, kad atsisakoma priimti ieškovės 2018 m. rugsėjo 4 d. pareiškimą civilinėje byloje Nr. 2-3039-877/2017 (reg. Nr. DOK-100696).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.