Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. B., J. B. ieškinį atsakovui UAB „J“ dėl 16900 eurų, 5 proc. metinių palūkanų ir 3000 eurų neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovai įsitikinę, kad atsakovo veiksmai – pasyvumas ir jokių pastangų dėl sutarties įvykdymo nesiėmimas, bendradarbiavimo vengimas ir to pasėkoje D. B. sveikatos pablogėjimas yra pagrindas neturtinei žalai priteisti. Vertinant neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes atskirai ir jų visumą, ieškovai reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos, kurios dydis 3000 eurų sumai (trys tūkstančiai eurų), ir kuri turėtų būti atlyginta ieškovei D. B..

Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo nuomone, atsakovo veiksmai nėra niekaip susiję su jo nesąžininga veikla, juo labiau nusikalstama ar tyčine. Siekdami kaip įmanoma greičiau priversti atsakovą grąžinti pinigines lėšas, ieškovai kreipėsi į policiją, apkaltindami sukčiavimu. Tačiau policijos pareigūnai, vertindami situaciją objektyviai, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą nurodydami, jog tai yra civiliniai santykiai ir ieškovai juos bando kriminalizuoti visiškai nepagrįstai. Priimto sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovai neskundė, kas reiškia, jog ir patys suvokė savo šio veiksmo nepagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas dalinai.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurią pasirašė atsakovo atstovas direktorius V. Ž. ir ieškovas J. B.. Tą pačią dieną ieškovas į atsakovo sąskaitą pervedė avansą 1000 eurų, o (duomenys neskelbtini), gavus paskolą, iš ieškovo J. B. sąskaitos buvo pervesta dar 17900 eurų į atsakovo sąskaitą. Pagal sudarytą sutartį, atsakovas įsipareigojo perduotą įsigytą daiktą-automobilį perduoti pirkėjui per 14 dienų, tačiau automobilis iki šiol nebuvo pristatytas ir pinigai negrąžinti.

Atsakovas ieškinį pripažįsta iš dalies. Atsakovas grąžinto dalį ieškovų sumokėtos už automobilį sumos, liko skolingas 9900 Eur. Šioje dalyje atsakovas su ieškiniu sutinka.

Nesant ginčo, ieškinio reikalavimas dėl 9900 Eur sumokėtų už automobilį grąžinimo detaliau neaptariamas, ieškinys šioje dalyje tenkintinas (CK 6.205 str.).

Ieškovai reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos, kurios dydis 3000 eurų sumai (trys tūkstančiai eurų), ir kuri turėtų būti atlyginta ieškovei D. B.. Ieškovė D. B. paaiškino, kad po atsakovo sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo D. B. atsirado psichologinių ir psichinių sveikatos sutrikimų, dėl ko ji turėjo kreiptis pagalbos tiek į psichologą tiek į psichikos sveikatos specialistus. Kadangi vien psichologo pagalbos nepakako, D. B. buvo ir šiuo metu tebėra gydoma stacionare (psichikos dienos centre) pas psichikos sveikatos specialistus, nors anksčiau tokių sveikatos sutrikimų neturėjo. D. B. labai jautriai sureagavo ir jai atsirado nerimas ir pergyvenimai, kai sužinojo, kad nei pinigų nei automobilio ji su sutuoktiniu - kitu ieškovu J. B., iš atsakovo negaus, o tokiu atveju jiems gresia banko numatytos sankcijos (18 procentų metinių palūkanų nuo gautos 20 000 eurų (dvidešimt tūkstančių)). Nežinomybė kamuoja ją ir jos sutuoktinį iki šiol, nes nežino ar pavyks atgauti prarastus pinigus 16900 eurų, kas neabejotinai yra jiems labai didelė pinigų suma, nes bendros šeimos pajamos yra apie 2500 eurų per mėnesį. Be to, D. B. prieš metus laiko buvo diagnozuota onkologinė liga, jai buvo atlikta operacija, todėl patirti išgyvenimai taip pat gali neigiamai paveikti jos sveikatos būklę.

Atsakovas kategoriškai nesutinka su šiuo reikalavimu, nes jo nuomone, esant psichikos sveikatos sutrikimams, neabejotinai darytina išvada, jog jie susiję ne su atsakovo veiksmais, o su ieškovės onkologine liga.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucija 30 str. 2 d.), o neturtinė žala CK 6.250 straipsnio pirmojoje dalyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Čia nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Taigi, pati neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Kartu, vienintelis tinkamas šios žalos įvertinimo ir kompensavimo kelias yra įvertinti ją pinigais, kuris toli gražu nereiškia, kad tai yra asmens išgyvenimų, skausmo, kančios, prarasto džiaugsmo kaina. Dėl to, kaip jau minėta, įstatymas nustato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas. Pažymėtina, jog tik paminėtų aplinkybių visumos įvertinimas leidžia įgyvendinti įstatymo reikalavimą, kad žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusiojo asmens interesų pusiausvyros.

Fiziniam asmeniui neturtinė žala gali būti padaroma ne tik fizinio, bet ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kančiomis ir išgyvenimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad „/..../ Neturtinės žalos dydis turi būti nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli/..../“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2006).

Neturtinės žalos atlyginimas yra vienas iš civilinę atsakomybę reglamentuojančių institutų. Tai reiškia, kad šiam institutui taikyti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis), žalos faktą (neturtinės žalos) (CK 6.250 straipsnis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), kaltę (CK 6.248 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė asmeniui negali būti taikoma. Pareiga įrodyti pirmąsias tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), žalą, priežastinį ryšį – tenka ieškovui, reikalaujančiam žalos atlyginimo. Ketvirtoji sąlyga – kaltė – preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi paneigti šią prezumpciją, t. y. pateikti įrodymus, paneigiančius jo kaltės buvimą (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-104-544/2025).

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Tokios žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo (restitutio in integrum) principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas nustato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Nustatydamas piniginės kompensacijos už neturtinio pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, praradimus dydį, teismas, neperžengdamas šių ribų, vertina individualios bylos aplinkybes ir atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: jos pasekmes (žalingus padarinius), šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2137-601/2017).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas įsipareigojo įsigytą daiktą-automobilį perduoti pirkėjui per 14 dienų, tačiau automobilis iki šiol nebuvo pristatytas ir pinigai negrąžinti. Šios aplinkybės sukėlė ieškovams, ypač ieškovei D. B. dvasinį sukrėtimą, dėl ko turėjo kreiptis į gydytojus. Ieškovei buvo skirtas gydymas. Šios aplinkybės patvirtintos ieškovės pateiktu Medicinos dokumentų išrašu/siuntimu, kuriame nurodoma, kad pacientė skundžiasi nerimu, įtampa, nėra jėgų, sunku susikaupti, patiria stiprų stresą, nes pirko automobilį, pervedė už jį pinigus, tačiau negavo nei automobilio, neatgavo ir pinigų. Skirti vaistai, nukreipta gydymui į psichikos dienos centrą. Gydytoja, įvertindama būklę, konstatavo, kad pacientės būklėje stebima vidinė įtampa, išreikšta energijos stoka, sutrikusi dėmesio koncentracija, darbingumas sutrikęs. Ieškovė neslėpė, kad serga onkologine liga, tačiau tai tik įrodo, kad ieškovė yra jautresnė bet kokiems stresams, kuriuos sukelia nekasdieniniai įvykiai. Šią aplinkybę žinojo atsakovas, tačiau tai naudoja kaip priemonę ginčyti ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos.

CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme neturtine žala laikoma ne tik fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Įvertinus visas bylos metu nustatytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių pasisakymus, spręstina, kad yra nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Teismas nustato neturtinės žalos dydį – 1000 Eur, kuris, teismo nuomone, yra protingas, sąžiningas ir adekvatus ieškovės neigiamiems išgyvenimams ir patirčiai kompensuoti. Neturtinė žala priteistina ieškovės D. B. naudai - patirtai neturtinei žalai atlyginti. Šioje dalyje ieškinys tenkintinas dalinai (CK 6.250 str.).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino kasacinis teismas, nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas iš atsakovo ieškovams priteisia 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2024-10-31 (pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį automobilis turėjo būti perduotas 14 d. po įmokos sumokėjimo – sumokėta (duomenys neskelbtini)) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Kiti šalių posėdžio metu nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovų naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 2700 Eur už advokato pagalbą; 448 Eur (iš bendros 503 Eur žyminio mokesčio sumos minusuojama 55 Eur už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą/netaikymą) žyminį mokestį.

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 98 straipsnio nuostatas, paskirstant bylinėjimosi išlaidas turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) bei vadovaujantis bendromis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, nekyla abejonių, jog visos ieškovų šioje civilinėje byloje patirtos aukščiau nurodytos (sprendimo 44, 47 punkte) dydžio bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 178, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovo UAB „J“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 9900 (devynis tūkstančius devynis šimtus eurų) ieškovų D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. B., gim. (duomenys neskelbtini), naudai.

Ieškovų D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. B., gim. (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovo UAB „J“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant laikotarpiu nuo 2024-10-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo UAB „J“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1000 (vieną tūkstantį) eurų ieškovės D. B., gim. (duomenys neskelbtini), patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Iš atsakovo UAB „J“ priteisti ieškovų D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. B., gim. (duomenys neskelbtini), naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas: 2700 Eur (du tūkstančius septynis šimtus eurų) už advokato pagalbą; 448 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus) žyminį mokestį.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.