Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje D. J. (D. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vedęs, dirbantis, teistas: 1) 1996 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) (1961 m.) 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams, pritaikius 1995 m. gruodžio 21 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 straipsniu, neatlikta bausmė sumažinta 1/3; 2) 2001 m. balandžio 6 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK (1961 m.) 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu - 9 mėnesiams laisvės atėmimo su 300 Lt vertės turto konfiskavimu; 3) 2003 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 272 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį, 3271 straipsnį - laisvės atėmimu 4 metams su 400 litų vertės turto konfiskavimu ir 250 Lt bauda; 4) 2003 m. kovo 20 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 272 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimas 4 metams 2 mėnesiams su 500 Lt vertės turto konfiskavimu; 5) 2004 m. lapkričio 26 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams; 6) 2006 m. lapkričio 17 m. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - areštu 30 parų; 7) 2006-12-05 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 2 d. - areštu 30 parų. 2007 m. vasario 22 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutartimi bausmė paskirta 2006 m. lapkričio 17 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu subendrinta su Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – areštas 45 paroms; 8) 2008 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 40 parų arešto; 9) 2008 m. birželio 10 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 10) 2009 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metams 7 mėnesiams laisvės atėmimo; 11) 2010 m. balandžio 22 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį - 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo;12) 2015 m. lapkričio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 4 mėnesiams laisvės atėmimo, atidedant bausmės vykdymą 1 metams; 13) 2016 m. liepos 18 d. Vilniaus m. apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas 3 metams, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. J. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. balandžio 18 d., 01:58 val. Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 8 g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,09 promilės etilo alkoholio).

D. J. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą dieną nuvažiavo pas pažįstamą draugą, kur gėrė alų, jo nemažai išgėrė. Pas draugą atėjo kiti draugai, su kuriais jis susipyko, jam grasino sugadinti automobilį. Jis girtas sėdo prie vairo ir norėjo parvažiuoti namo. Važiuojant sprogo padanga. Jam išlipus privažiavo patrulis, uždėjo antrankius, iškvietė policiją.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

Liudytoja E. M. tyrimo metu parodė, kad 2017 m. balandžio 18 d. apie 1.47 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu P. S. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Dariaus ir Girėno g., maršrutinio transporto žiede yra sustabdytas neblaivus vairuotojas. Į įvykio vietą atvyko labai greitai, per maždaug 2 minutes. Dariaus ir Girėno g., ties pastatu Nr. 8 pamatė stovintį apsaugos darbuotojo automobilį Škoda valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o priešais jį stovėjo tamsios spalvos automobilis Toyota valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lauke prie apsaugos darbuotojo stovėjo neblaivus agresyvus asmuo, kuris svirduliavo, kalbėjo nerišliai, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Asmeniui buvo uždėti antrankiai. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo D. J., D. J. teigė, kad jis vairavo automobilį ir jį sustabdė apsaugos darbuotojas ir teigė, kad važiavo į namus, esančius Konduktorių g. D. J. buvo apgadinęs automobilio vairuotojo pusės priekinį ratą, kurio padanga buvo išsimontavusi, pats teigė, kad atsitrenkė į bortelį važiuodamas. Alkotesteriu D. J. buvo nustatytas 2.49 promilių girtumas. Tuomet pristatė D. J. į priklausomybės ligų centrą, D. J. sutiko su padarytu pažeidimu, nieko neneigė (b. l. 65).

Liudytojas A. M. tyrimo metu parodė, kad 2017 m. balandžio 18 d. apie 1.50 val., važiavo su darbiniu automobiliu „Škoda“ Dariaus ir Girėno g. mažėjančia tvarka. Dariaus ir Girėno g. ties sankryža su Kapsų g., staiga prieš jo automobilį iš Kapsų g. išvažiavo tamsios spalvos automobilis Toyota valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas įvažiavo į sankryžą esant draudžiamam (raudonos) spalvos šviesoforo signalui ir sukėlė avarinę situaciją, nes buvo priverstas staigiai stabdyti. Automobilio Toyota vairuotojas tuomet pasuko į dešinę į maršrutinio transporto žiedą Dariaus ir Girėno g. ir važiavo juo toliau. Įtarė, kad vairuotojas gali būti neblaivus, todėl pradėjo važiuoti jam iš paskos. Važiuodamas automobilio Toyota vairuotojas atsitrenkė priekiniu vairuotojo pusės ratu į kairės pusės bortelį ir toliau važiavo. Vairuotojas toliau važiuodamas sustojo Dariaus ir Girėno g. ties pastatu Nr. 8, nes buvo raudonos spalvos šviesoforo signalas ir bijodamas, kad jis toliau važiuodamas gali sukelti eismo įvykį liudytojas išlipo iš automobilio ir priėjo prie vairuotojo durų. Atidaręs vairuotojo duris pamatė visiškai neblaivų asmenį, iš kurio burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo labai nerišli. Liepė asmeniui išlipti iš automobilio ir jis išlipo, tačiau elgėsi labai agresyviai, mosikavo rankomis, todėl nusprendė jam uždėti antrankius už nugaros, dėl savo ir jo paties saugumo. Dedant antrankius asmuo teigė, kad jis yra A. B. ir dirba Vilniaus AVPK. Sulaikydamas asmenį jis mobilaus ryšio telefonu informavo Bendrojo pagalbos centro darbuotojus apie situaciją ir už maždaug 1 minutės prie jo privažiavo policijos pareigūnai. Vėliau policijos pareigūnai šiam asmeniui nustatė 2.49 promilių girtumą. Taip pat pastebėjo, kad yra prakirstas vairuotojo pusės priekinis ratas po kontakto su borteliu (b. l. 63).

Iš specialisto išvados matyti, kad D. J. kraujyje nustatyta mažiausiai koncentracija 2,09 promilės alkoholio (b. l. 10).

Iš pažymos iš VĮ "REGITRA" duomenų bazės matyti, kad automobilis „Toyota Avensis VERSO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso D. J. (b. l. 13).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, jog vidutinė lengvojo automobilio „Toyota Avensis VERSO“ (2001 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 2450 Eur (b. l. 16).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad D. J. nusikalstama veika ir kaltė padarius baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką - visiškai įrodyti. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė vairavęs automobilį netrukus po to, kai vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. alų. Pripažintas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad D. J. kraujyje nustatyta 2,09 promilių etilo alkoholio koncentracija. Remiantis minėtais įrodymais teismas pripažįsta, kad D. J. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

D. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įstatymo pagrindų, leidžiančių D. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas nenustatė. Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas atžvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, D. J. kaltės formą ir rūšį, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. D. J. veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, jis ne kartą teistas praeityje (b. l. 53-59), baustas administracine tvarka (b. l. 60-61), nusikalto teistumui neišnykus, pažeisdamas teismo skirtus įpareigojimus nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. D. J. dirbantis, vedęs, teigė auginantis ir išlaikantis du vaikus. Tokios nustatytos aplinkybės ir siekiamas bausmės tikslų tinkamas įgyvendinimo tikslas verčia teismą D. J. skirti laisvės atėmimo bausmę, jos dydį atsižvelgus į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnio nuostatas parenkant žemiau sankcijos vidurkio.

Įvertinus D. J. teistumų skaičių, du kartus jam taikytą bausmės vykdymo atidėjimą, per kurį jis vėl nusikalto, paskutinį kartą nevykdydamas ir teismo įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – teismas priverstas konstatuoti, kad nėra pagrindo manyti, jog D. J. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad bausmės tikslai galėtų būti įgyvendinti be realaus jos atlikimo.

Teismas siekdamas įgyvendinti teisingumo principą ir tai, kad D. J. nusikalto naudodamasis ir piktnaudžiaudamas įgyta specialia teise, mato pagrindą jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad D. J. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, vairavo be piktybinių tikslų, minėta baudžiamoji poveikio priemonė skirtina įstatymo numatyto termino vidurkiui. Remiantis Vilniaus apygardos teismo praktika, šios poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės paskyrimo laiko (nutartis byloje Nr. 1S-455-387/2014).

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam D. J., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad D. J. įvykio metu, būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatytos 2,09 promilės etilo alkoholio, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam. Tai matyti iš byloje esančių VĮ „Regitra“ duomenų (b. l. 130). Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustačius, kad automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo D. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kuri apibrėžta BK 41 straipsnio dalyje. Tai reiškia, kad turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymas turi ir nubaudimo elementų ir iš esmės yra imperatyvi nuostata, išskyrus teismų praktikoje aptartus atvejus, kai ši poveikio priemonė neproporcinga padarytam teisės pažeidimui. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad D. J. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo D. J. akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismas pažymi, kad baudžiamosios priemonės paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kuri pagal BK 41 straipsnio 2 dalį nėra vien tik galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas atėmimas ar apribojimas, bet ir nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimas, bausmę atlikusių asmenų paveikimas, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas. Tokios bausmės paskirties įgyvendinimo kontekste teismas sprendžia, kad transporto priemonės konfiskavimas aktualiu atveju būtinas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konfiskavimas yra ne tik prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau turi ir turtinę paskirtį, kuria įgyvendinama idėja, jog svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir siekiama padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad D. J. priklausančios transporto priemonės – automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas. Panašios pozicijos laikomasi ir Vilniaus apygardos teismo formuojamoje teismų praktikoje baudžiamosiose bylose Nr. 1A-296-209/2017, 1A-385-211/2017.

Kaltinamajam D. J. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaip tinkamai įgyvendinančios savo paskirtį paliktino iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais teismas

nusprendė:

D. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį į ir skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu D. J. paskirti 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2016 m. liepos 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinę bausmę D. J. skirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmę įskaityti sulaikymo laiką 2017 m. balandžio 18 d. kaip atliktą vieną laisvės atėmimo dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu D. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2017 m. balandžio 18 d.

D. J. paskirtas kardomąsias priemones dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą bei rašytinį pasižadėjimą palikti iki bausmės vykdymo pradžios, po ko panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu iš D. J. konfiskuoti automobilį „Toyota Avensis VERSO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Toyota Avensis VERSO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti iki konfiskacijos vykdymo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.