Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vladislavo Lenčiko, Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. (D. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. J. paskirtas laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė bausmė D. J. paskirta laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas sulaikymo laikas 2017 m. balandžio 18 d. kaip atlikta viena laisvės atėmimo diena.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 18 d.

D. J. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktos iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš D. J. konfiskuotas automobilis „Toyota Avensis VERSO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. balandžio 18 d., 01.58 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,09 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais D. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Teismo posėdyje nuteistasis D. J. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

Nuteistasis D. J. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neginčija, tačiau prašo taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nuteistojo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas teisėjų kolegijai abejonių nekelia, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. J. bausmę, BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, D. J. kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę bei kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. D. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apylinkės teismas įvertino tai, kad D. J., turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, vėl padarė tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui. Apeliantas vairavo automobilį būdamas neblaivus, keldamas pavojų ne tik savo bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Be to, jis ne kartą baustas administracine tvarka ir už pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu. Tai D. J. charakterizuoja neigiamai. Šios aplinkybės rodo nuteistojo lengvabūdišką požiūrį į visuotinai priimtas elgesio taisykles. Todėl apylinkės teismas pagrįstai nuteistajam parinko šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kaip jau minėta, D. J. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino pilnai. Byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, D. J. šiuo nuosprendžiu paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams. Paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti bausmės vykdymą jeigu nusprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas privalo vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo – D. J. nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą ir jam paskirta vienerių metų subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

Nors nuteistasis D. J. atitinka formaliąsias BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi visas bylos aplinkybes ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, D. J. praeityje ne kartą teistas bei baustas administracine tvarka, nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Taigi, nuteistasis jam parodyto pasitikėjimo nepateisino ir praėjus mažiau nei pusę bausmės atidėjimo laikotarpio vėl nusikalto pažeisdamas teismo paskirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Be to, BK 75 straipsnio nuostatos apeliantui buvo taikytos jau du kartus. Nors dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų sunkių padarinių neatsirado, tačiau jo elgesys, sėdant už transporto priemonės vairo esant neblaiviam, rodo jo ypatingą neatsakingumą ir abejingumą visuotinai priimtoms elgesio taisyklėms. Taigi aptarti duomenys neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis savo gyvenimo būdo nekeičia ir teigiamų išvadų nedaro. Todėl nėra pagrindo manymui, kad būdamas laisvėje jis nedarys naujų nusikaltimų. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti D. J. paskyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad D. J. turėtų būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, nes jam reikia pasirūpinti mažametėmis dukromis ir neįgalia močiute, kadangi šios aplinkybės neturi įtakos bausmės skyrimui. Juolab, kad tai nesutrukdė apeliantui nusikalsti. Be to, teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, kad D. J., siekdamas išspręsti alkoholio problemą, lanko anoniminių alkoholikų susirinkimus, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo taikyti jam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo D. J. apeliacinį skundą atmesti.