Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijų būdu, naudojant ZOOM vaizdo konferencijų programą, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. Č. ieškinį atsakovams N. K., D. K. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovų N. K., D. K. priešieškinį ieškovei A. A. Č. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas, patikslintas priešieškinys atmestinas.

Ieškovės A. A. Č., jos atstovės, atsakovų N. K., D. K., jų atstovės paaiškinimais, bylos rašytiniais dokumentais, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai D. J. Č. (mirusi (duomenys neskelbtini) ) ir P. Č. (miręs (duomenys neskelbtini)) išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarytos 2014 m. sausio 2 d. pagrindu perdavė atsakovui N. K. su sąlyga išlaikyti turto perleidėjus iki jų gyvos galvos be kita ko ir šioje byloje ginčo nagrinėjimo dalyku esantį tokį turtą: - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) sav. (t1, p.b.l. 7-28;). D. J. Č. 2017 m. balandžio 14 d. teikė Alytaus apylinkės teismui ieškinį atsakovams N. K., D. K. dėl nurodytos išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo. Teismas 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi, patvirtinęs šalių sudarytą taikos sutartį, bylą nutraukė. Patvirtintos taikos sutarties pagrindu išlaikymo iki gyvos galvos sutartis nutraukta ir D. J. Č. grąžinta: visas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); - 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); - 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); - 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); - 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); - 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) sav. (Civilinė byla Nr. e2-624-418/2017). Po keturių mėnesių 2017 m. gruodžio 29 d. D. J. Č. (toliau ir - pradinė ieškovė) kreipėsi į teismą su kitu ieškiniu, t. y. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos atsakovams priteisimo už atsakovų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje (t1, p.b.l. 1-4;). Ieškiniu D. J. Č. prašė atidalinti taikos sutartimi atitekusį atsakovui N. K. nekilnojamąjį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant šį turtą pradinei ieškovei asmeninės nuosavybės teise bei priteisiant iš pradinės ieškovės atsakovams 3 429,50 Eur kompensaciją, kompensacijos mokėjimą išdėstant per dvejus metus. Pradinei ieškovei 2018 m. rugsėjo 29 d. mirus, bylos nagrinėjimas 2018 m. lapkričio 12 d. sustabdytas (t2, p.b.l. 17-19;). Testamentų registro išrašu (t2, p.b.l. 23-24;) nustatyta, kad 2018 m. gegužės 17 d. D. J. Č. surašyto testamento (t4, p.b.l. 130;) pagrindu palikimą priėmė A.A. Č.. Teismas 2019 m. vasario 1 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą, pakeisdamas mirusią pradinę ieškovę jos teisių perėmėja šiuo metu esama byloje ieškove A. A. Č. (t2, p.b.l. 25-27;).

Bylos nagrinėjimo metu šalys 2019 m. gegužės 8 d. teikė prašymą perduoti civilinę bylą mediacijai (t2, p.b.l. 53;). Teismas šalių prašymą tenkino, 2019 m. birželio 5 d. nutartimi bylą perdavė teisminiam taikinamajam tarpininkavimui – teisminei mediacijai, bylos nagrinėjimas paskirtas 2019 m. rugpjūčio 16 d. (t2, p.b.l. 65-66;). Teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi teisminės mediacijos terminas pratęstas iki 2019 m. rugsėjo 9 d., teismo posėdis paskirtas 2019 m. rugsėjo 10 d. (t2, p.b.l. 76-77;). Teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi teisminės mediacijos terminas pratęstas iki 2019 m. spalio 7 d., teismo posėdis paskirtas 2019 m. spalio 22 d. (t2, p.b.l. 84-85;). Teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartimi teisminės mediacijos terminas pratęstas iki 2019 m. lapkričio 22 d., teismo posėdis paskirtas 2019 m. lapkričio 26 d. (t2, p.b.l. 91-92;). Teismo posėdyje, vykusiame 2019 m. lapkričio 26 d., atsakovų atstovas pranešė, kad taikinamasis tarpininkavimas nepavyko, šalims ginčą išspręsti taikiai nepavyko (t2, p.b.l. 99-100;). Tolimesnio bylos nagrinėjimo metu šalys bandė ginčą išspręsti taikiai, tačiau siūlyti kompromisai ir nuolaidos proceso dalyvių netenkino.

Ginčo turtas - tai statiniai (t3, p.b.l. 160-164; t4, p.b.l. 10;), esantys adresu (duomenys neskelbtini) , kurį sudaro: 1) pastatas - gyvenamasis namas (plane pažymėtas indeksu 1A1m), pastatytas 1943 metais, vieno aukšto, krosninio šildymo, sienos rąstai, stogo danga asbestcementis, bendras plotas 57,26 kv. m., naudingas plotas 48,30 kv. m., gyvenamasis plotas 35,86 kv. m., tūris 192 kub. m., užstatymo plotas 66,00 kv. m.; 2) pastatas – ūkinis pastatas (plane pažymėtas indeksu 2I1ž), pastatytas 1974 metais, medinis su karkasu, vieno aukšto, tūris 22 kub. m., užstatymo plotas 9,00 kv. m.; 3) pastatas – ūkinis pastatas (plane pažymėtas indeksu 3I1m), pastatytas 1943 metais, sienos rąstai, vieno aukšto, tūris 118 kub. m., užstatymo plotas 47,00 kv. m.; 4) pastatas – ūkinis pastatas (plane pažymėtas indeksu 4I1ž), pastatytas 1973 metais, medinis su karkasu, vieno aukšto, tūris 40 kub. m., užstatymo plotas 16,00 kv. m.; 5) pastatas – ūkinis pastatas (plane pažymėtas indeksu 5I1ž), pastatytas 1973 metais, medinis su karkasu, vieno aukšto, tūris 14 kub. m., užstatymo plotas 7,00 kv. m.; 6) priklausinys – kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai: stoginė, lauko tualetas (plane pažymėta indeksu 6I1ž), pastatyti 1973 metais. Šalys ginčijamą nekilnojamąjį turtą valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Žemės sklypą, 0,4000 ha ploto, ant kurio stovi ginčo statiniai asmeninės nuosavybės teise valdo viena ieškovė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu (t3, p.b.l. 162;). Pradinė ieškovė šį žemės sklypą asmeninės nuosavybės teise įgijo administracinio sprendimo - Apskrities viršininko 1999 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 38-105 - pagrindu (t1, p.b.l. 49;).

Bylos nagrinėjimo metu pradinės ieškovės prašymu 2018 m. liepos 1 d. teismo nutartimi paskirta ginčo nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė (t1, p.b.l. 178-179;). Ekspertas 2018 m. spalio 26 d. išvada nustatė (t2, p b.l. 12, DOK 40200) tokią ginčo pastatų rinkos vertę: 1) pastato – gyvenamojo namo 6 762 Eur; 2) pastato – ūkinio pastato (indeksas 2I1ž) 322 Eur; 3) pastato – ūkinio pastato (indeksas 3I1m) 1 127 Eur; 4) ūkinio pastato (indeksas 4I1ž) 644 Eur; 5) ūkinio pastato (indeksas 5I1ž) 129 Eur; 6) kitų inžinerinių statinių (indeksas 6I1ž) 32 Eur. Taip pat ekspertas nustatė, kad 0,400 ha. Žemės sklypo rinkos vertė 23 184 Eur. Šalys eksperto išvadai neprieštarauja, sutinka su ginčo pastatų nustatyta rinkos verte.

Dėl atsakovų siūlomo varianto atidalyti jų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016).

Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, pabrėžiama bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014), laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009) .

Kartu su patikslintu priešieškiniu atsakovai pateikė jų užsakymu architektės parengtą gyvenamojo namo padalijimo į du atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, t. y. du butus, projektą ir prašo leisti pakeisti vienbučio gyvenamojo namo paskirtį į dvibutį gyvenamąjį namą, atlikus ginčo gyvenamojo namo kapitalinį remontą (t3, p.b.l. 108-127;). Pagal architektės parengtą gyvenamojo namo padalijimo projektą (toliau ir – Projektas) atsakovams atidalijama gyvenamojo namo dalis pridedamame plane pažymėta A raide, o ieškovei – B raide pažymėta dalis (t3, p.b.l. 111; t4, p.b.l. 23-26;). Plane nurodyta, kad pažymėta A raide butą Nr. 1 sudaro tokios patalpos: veranda (4,02 kv. m.), virtuvė (11,00 kv. m.), gyvenamasis kambarys (11,52 kv. m.), buto bendras plotas 26,54 kv. m., o plane pažymėta B raide butą Nr. 2 sudaro tokios patalpos: veranda (4,02 kv. m.), virtuvė (12,44 kv. m.), gyvenamasis kambarys (12,64 kv. m.), buto bendras plotas 29,10 kv. m. Prie Projekto yra pateikti aiškinamieji raštai (t3, p.b.l. 109-110; 170-173; t4, p.b.l. 94-95;), kuriuose, be kito ko, paaiškinta, kad kapitalinio remonto metu siūloma įrengti įėjimo duris į buto Nr. 1 gyvenamąsias patalpas, dėl to esamos verandos išorinėje sienoje būtina įrengti įėjimo duris; esamos verandos patalpą būtina padalinti į dvi lygias dalis, įrengiant tarpbutinę skiriamąją sieną su garso izoliacija ir gipso plokščių apdaila; esamojo gyvenamojo namo rąstų sienoje būtina išpjauti angą įėjimo durims patekimui iš verandos į buto gyvenamąsias patalpas A2 ir A3, taip pat reikalinga įrengti angą durims pertvaroje tarp patalpų A2 ir A3, gyvenamojo namo viduje esamoje rąstų sienoje, skiriančioje du butus turi būti užtaisomos esamų durų angos bei įrengiama tarpbutinė „C“ akustinio komforto klasės garso izoliacija iš buto Nr. 1 patalpų pusės. Atskiriami du butai bus apšildomi atskirai įrengtomis esamomis kieto kuro krosnimis. Buto Nr. 1 patalpose bus būtina išmūryti atskirą dūmų kaminą. Taip pat numatoma padalinti esamą nenaudojamą palėpę, įrengiant karkasinę pertvarą su garso izoliacija. Pertvaros įrengimo vieta numatoma virš pirmo aukšto esamos rąstų sienos.

Atsakovai susipažinę su UAB „Sabelija“ aktu ir konsultacine išvada, pateikė Projektą rengusios architektės papildomą 2021 m. lapkričio 24 d. paaiškinimą (t5, p.b.l. 14-30;). Paaiškinime, be kita ko, nurodyta, kad: planuojant pastato patalpų padalijimą numatoma, kad dūmai iš patalpoje Nr. A 2 esančios kieto kuro krosnies bus saugiai nuvesti į naują dūmų kaminą. Dūmtraukio vieta orientacinė, kamino vietą galima keisti, atsižvelgiant į esamos perdangos ir gegnių vietas. Jeigu bus rengiamas kapitalinio remonto projektas, bus detalizuotas saugus esamos krosnies dūmų nuvedimas į naują dūmtraukį; durų angos kirtimas rąstų sienoje neturės įtakos laikančių rąstų sienų stabilumui. Visi projektiniame pasiūlyme nurodyti darbai techniškai yra padaromi. Pastato remonto darbai turi būti atliekami atsižvelgiant į faktinę namo būklę. Vizualiai nėra nustatyta konkrečių gyvenamojo namo konstrukcijų: pamatų, rąstų sienų, perdangos sijų, gegnių defektų ar būklės, kuri keltų grėsmę žmonių, esančių pastate ar šalia pastato saugumui. Namas nėra avarinis; jeigu atlikus pastato techninių konstrukcijų tyrimus ar techninę ekspertizę paaiškėtų vizualiai nenustatyti konstrukcijų defektai, tai būtų privaloma spręsti tų konstrukcijų remonto būdai arba jų keitimo į geresnes savybes atitinkamai pagal nustatytą situaciją. Kartu su architektės paaiškinimu atsakovai pateikė ir Druskininkų savivaldybės administracijos Ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto 2021 m. lapkričio 24 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo Aktą Nr. P1-154 (t5, p.b.l. 42-43;). Akte nurodyta, kad specialistas, dalyvaujant atsakovei D. K., apžiūrėjo ginčo gyvenamąjį namą ir nustatė jo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklę tokią: pastato pamatai geri; pastato sienos iš išorės apkaltos dailylentėmis; išorės sienos geros būklės; vidaus sienų rąstų būklės įvertinti negalima, nes jų nesimato; vidaus sienos išdažytos, geros būklės; stogas uždengtas šiferio lakštais, nuo stogo nukritę keli šiferio lakštai; perdangos būklė gera, pastato verandos būklė gera, pastato vidaus grindys geros būklės.

Minėta, atsakovams pateikus gyvenamojo namo padalijimo į du atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, t. y. du butus projektą, tenka pareiga įrodyti, kad jų siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdas yra priimtiniausias, jis nepažeis ieškovės teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.

Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo gyvenamasis namas yra rąstų sienų, pastatytas 1943 metais, taip pat vienas iš ūkinių pastatų (plane pažymėtų indeksais 3I1m) pastatytas tais pačiais 1943 metais. Taigi, atsižvelgiant į aptartų STR-ų nustatytus ginčo statiniams taikomus mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimus, teismas konstatuoja, kad yra formalus pagrindas spręsti, kad gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas (plane pažymėtų indeksais 3I1m), esant apkrovoms, galinčioms statinį veikti statybos ir naudojimo metu gali sukelti viso statinio ar jo dalies griūtį, didesnę deformaciją nei leistina, žalą kitoms statinio dalims ir kita, kadangi gyvenamasis namas gyvuoja (2022-1943 = 79 metai – 65 metų) 14 metų ilgiau, o ūkinis pastatas (2022-1943 = 79 metai -50 metų) 29 metus ilgiau nei nustatyta STR-ų reikalavimuose.

Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovų teiginiu, kad gyvenamojo namo mechaninis atsparumas bei pastovumas atitinka STR-ų reikalavimus ir tai patvirtina aukščiau minėtas Druskininkų savivaldybės administracijos Ūkio ir turto valdymo skyriaus darbuotojo surašytas 2021 m. lapkričio 24 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo Aktas (t5, p.b.l. 42-43;). Nepateikus aktą surašiusio asmens kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų nėra pagrindo spręsti, kad akte nustatyti ir konstatuoti gyvenamojo namo būklės vertinimo rezultatai tinkamai įvertinti. Be to, svarbu pažymėti, kad gyvenamojo namo rąstų būklės savivaldybės darbuotojas tinkamai įvertinti negalėjo, nes statinio būklė vertinta atlikus tik vizualią apžiūrą. Tai, kad gyvenamojo namo rąstinių sienų faktinė būklė nėra žinoma, patvirtina ir architektės aukščiau minėtas paaiškinimas (t5, p.b.l. 26-27;) „jeigu atlikus pastato techninių konstrukcijų tyrimus ar techninę ekspertizę paaiškėtų vizualiai nenustatyti konstrukcijų defektai, tai būtų privaloma spręsti tų konstrukcijų remonto būdai arba jų keitimo į geresnes savybes atitinkamai pagal nustatytą situaciją“. Taigi atsakovai pateiktais dokumentais neneigia ieškovės atsikirtimo, kad Projekto nurodyti kapitalinio remonto sprendiniai yra neįgyvendinami be papildomo statinio esančių konstrukcijų sustiprinimo, pakeitimo ir papildomo techninio skaičiavimo ir naujo statybos darbų įvertinimo, kuris būtinas dėl statinio nusidėvėjimo ir seniau sumontuotų medinių konstrukcijų mechaninio pastovumo. Be to, svarbu pažymėti, kad atsakovai teikdami patikslintą priešieškinį patys pripažino aplinkybę, kad „Visi ūkiniai pastatai yra seni, jiems reikalingas remontas <...>“ (t4, p.b.l. 137;). Tokiu atveju išlieka abejonės, ar atsakovų pasiūlytas ginčo gyvenamojo namo atidalijimo variantas pagal architektės parengtą gyvenamojo namo padalijimo į du atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, t. y. du butus Projektą, yra techniškai priimtinas, t. y. fiziškai įmanomas įgyvendinti, nes nepaneigta ieškovės atsikirtime aiškinamos aplinkybės. Iš esmės byloje nėra žinoma, ar esama gyvenamojo namo medinių konstrukcijų būklė atitinka statybos normatyvinių dokumentų reikalavimus, nes namas nuo 1943 metų iki 2017 metų eksploatuotas be kapitalinio remonto, o nuo 2017 metų name niekas negyvena. Atsakovams nepateikus įrodymų, paneigiančių UAB „Sabelija“ akte ir konsultacinėje išvadoje nurodytus teiginius, kad ginčo namui gyvuojant 79 metus Projekto nurodyti kapitalinio remonto sprendiniai yra neįgyvendinami be papildomo statinio esančių konstrukcijų sustiprinimo, pakeitimo ir papildomo techninio skaičiavimo ir naujo statybos darbų įvertinimo, kuris būtinas dėl statinio nusidėvėjimo ir seniau sumontuotų medinių konstrukcijų mechaninio pastovumo nėra pagrindo spręsti, kad atsakovų parengtas gyvenamojo namo padalijimo Projektas yra techniškai priimtinas, t. y. fiziškai įmanomas įgyvendinti ir neturės negatyvaus poveikio kito bendraturčio (ieškovės) teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).

Be to, teismas sprendžia, kad atsakovai pateiktu Projektu atskleidė tik iš dalies savo siekius. Įstatymas nustato, kad bendraturčio sutikimas dėl atidalijimo reiškia ne abstraktų, o konkretų bendraturčio sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Dėl aptarto teismas sprendžia, kad atsakovai turėjo pareigą atskleisti ne tik kapitalinio remonto metu numatomus atlikti statybos darbus, bet ir darbų atlikimo orientacinį laikotarpį, remonto darbų preliminarią vertę (sąmatą). Teismas laiko, kad nurodytų aplinkybių neatskleidimas ir nepagrindimas duomenimis ar dokumentais nagrinėjamoje faktinėje situacijoje riboja bendrasavininkės (ieškovės) teises. Byloje nustatyta, kad tiek atsakovai, tiek ieškovė ginčo gyvenamajame name negyvena. Teismui patenkinus atsakovų reikalavimą, tikėtina situacija, kad atsakovai rekonstrukcijos darbus vykdys neapibrėžtą, tenkinantį tik jų interesus, laikotarpį. Tokiu atveju tikėtini kiti šalių teisminiai ginčai dėl darbų atlikimo trukmės. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo gyvenamojo namo ½ dalies vertė nėra didelė (6 762:2) 3381 Eur (t2, p b.l. 12, DOK 40200) rekonstrukcijos darbų atlikimo sąmatos pateikimas šioje situacijoje taip pat yra reikšmingas, kadangi atsakovams pateikus sąmatą būtų galima įvertinti ir palyginti prašomo atidalinti projekto vertę su esama atsakovų turto verte bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kas svarbu sprendžiant prašomos rekonstrukcijos ekonominio pagrįstumo klausimą. Ieškovė atsikirtime į Projektą pateikė duomenis, kad atsakovų prašomų duoti sutikimą atlikti remonto darbų kaina tikėtina galėtų sudaryti 14 315 Eur (t4, p.b.l. 78-81; 84-86; 88; 90;). Atsakovai nurodytai aplinkybei paneigti kokių nors įrodymų neteikia. Teismo posėdžio metu (2022 m. sausio 17 d., garso įrašas 01:38:40 – 01:40:30;) atsakovas N. K. paaiškino, kad planuoja per 3 metus investuoti apie 15000 -20000 Eur į rekonstruojamą namą, tačiau aiškinamoms aplinkybėms pagrįsti įrodymų nepateikia. Taigi, atsakovams neginčijant, teismas laiko, kad remonto darbų preliminari vertė (sąmata) galėtų sudaryti mažiausiai 14 315 Eur. Tokia pinigų suma viršija (6762 : 2 = 3 381; 14 315 : 3 381 = 4,23) daugiau nei keturis kartus turto vertę daikto dalies, kurią prašoma atidalinti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai name negyvena, juo nesinaudoja nėra žinoma kokia ekonominė logika skatina atsakovus investuoti sąlyginai didelę pinigų sumą į 3 381 Eur vertės nekilnojamojo daikto dalį. Atsakovo N. K. paaiškinimas, kad pradinė ieškovė yra tolima jo giminaitė (atsakovo senelis yra pradinės ieškovės tėvo brolis), dėl to jaučia sentimentus šiam gyvenamajam namui ir pageidauja jį rekonstruoti, savaime nesuteikia pagrindo spręsti, kad atsakovo subjektyvus vertinimas pagrindžia realų planavimą investuoti per nežinomą laikotarpį didelę pinigų sumą į menkavertę gyvenamojo ½ dalį, nes nepateikiama įrodymų aiškinamai aplinkybei pagrįsti. Bylos duomenys labiau tikėtinai pagrindžia priešingą aplinkybę, kad atsakovai neatskleidžia tikrųjų pagrindų ir ketinimų, kadangi nuo 2014 m. sausio 2 d. kuomet išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu atsakovas tapo ginčo namų valdos savininku jokių rekonstrukcijos, remonto ar pastatų esminių pagerinimo statybos darbų neatliko.

Atsakovai taip pat prašo atidalinti ir ūkinius pastatus tokiu būdu: ūkinį pastatą 2Ilž; stoginę 6I1Ž ir 1/2 dalį ūkinio pastato 3Ilm; lauko tualetą priskirti atsakovams N. K. ir D. K., kas sudaro 1/2 dalį ir atitinka idealiąją nuosavybės dalį, o ūkinius pastatus 4I1ž, 5Ilž ir 1/2 dalį ūkinio pastato 3I1m; lauko tualetą priskirti ieškovei A. A. Č., kas sudaro 1/2 dalį ir atitinka idealiąją nuosavybės dalį. Ūkiniai pastatai yra ginčo gyvenamojo namo priklausiniai. Atsakovai pripažįsta, kad visiems ūkiniams statiniams reikalingas remontas dėl jų nusidėvėjimo. Taip pat svarbu pažymėti, kad atsakovų reikalavimas šioje dalyje keitėsi. Atsakovai teikdami priešieškinį pradinei ieškovei 2018 m. gegužės 10 d. (t1, p.b.l. 139-144;) 12 p. nurodė, kad „atsižvelgdami į tai, kad ieškovė yra senyvo amžiaus, tačiau labai nori grįžti gyventi į namą, mes suprasdami ją sutinkame ieškovei atidalinti ūkinius pastatus ir priešieškiniu teikė reikalavimą ūkinius pastatus atidalinti natūra priteisiant juos pradinei ieškovei“. Vėliau atsakovai savo reikalavimą pakeitė ir prašo ūkinius pastatus atidalinti.

Kasacinis teismas ne kartą akcentavo ir tai, kad bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, jog atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015; 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018; kt.), o tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; kt.).

Teismas pažymi, kad atsakovų siūlomas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas neabejotinai apsunkins ieškovės nuosavybės teisių įgyvendinimą ne tik į ginčo statinius, bet ir į žemės sklypą, kuriame yra ginčo statiniai. Byloje nustatyta, kad ginčo gyvenamajame name nėra įrengtas vandentiekis, nuotekų tinklai, šiuo metu galima naudotis esamo šulinio vandeniu ir lauko tualetais, dėl to bus reikalinga atvesti vandens įvadą iš esamo geriamojo vandens šulinio į butą Nr. 1, įrengti buitinių nuotekų sukaupimo rezervuarą. Gyvenamajame name bus reikalinga įrengti atskirą elektros įvadą į butą Nr. 1, taip pat šalia namo įrengti automobilių parkavimo vietą. Visi nurodyti įrenginiai ar tinklai turės būti įrengti ieškovės asmeninės nuosavybės teise valdomame žemės sklype. Tokiu atveju būtų apsunkintas ir suvaržytas ieškovės nuosavybės teisių į žemės sklypą įgyvendinimas, nes pakloti vandentiekio, kanalizacijos, elektros tinklai, iškastas nuotekų surinkimo rezervuaras, įrengta parkavimo aikštelė pareikalaus ne tik dalies žemės sklypo naudojimosi savo nuožiūra teisės suvaržymo, bet ieškovė papildomai turės vykdyti kitus privalomus statybos, sanitarinius ir pan. nustatytus reikalavimus (uždraudimas atlikti kokius nors darbus žemės sklype be atsakovų sutikimo, paisymas nustatytų atstumų iki esamo vandentiekio, kanalizacijos, elektros instaliacijos ar nuotekų rezervuaro atliekant darbus žemės sklype ir kt.). Aptarto pagrindu teismas sprendžia, kad esamoje situacijoje tarp ieškovės ir atsakovų būtų sukurti dar sudėtingesni nei esami bendraturčių teisiniai santykiai ir tai prieštarautų proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principams.

Teismas neturi pagrindo sutikti su patikslintame priešieškinyje nurodytu atsakovų teiginiu (t4, p.b.l. 141;), kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi (Civilinė byla Nr. e2-624-418/2017) teismas patvirtinęs šalių sudarytą taikos sutartį, pažeidė atsakovų interesus palikdami atsakovams atitekusius statinius be žemės. Visų pirma pažymėtina, kad atsakovui N. K. pagal 2014 m. sausio 2 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį perėjo nuosavybėn ne D. J. Č. ir P. Č. visas valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise turtas, bet D. J. Č. asmeninės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, kuriame yra ginčo statiniai ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise D. J. Č. ir P. Č. valdomi ginčo statiniai (t, p.b.l. 7;). Dėl to pradinės ieškovės (D. J. Č.) reikalavimu taikos sutartimi buvo pagrįstai sugrąžinta jos asmeninės nuosavybės teise valdytas žemės sklypas ant kurio yra ginčo statiniai. Svarbu pažymėti, kad CK 4.40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Taigi įstatymas nenustato, kad nekilnojamasis daiktas, esantis ant žemės sklypo, kiekvienu atveju yra šios žemės sklypo priklausinys. Tokia įstatymo nuostata suponuoja išvadą, kad galima situacija, kai dėl tam tikrų priežasčių statinio savininkas neturi nuosavybės teisės į sklypą, kuriame statinys pastatytas, o žemės sklypo savininkui priklausančiame sklype gali būti kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių. Būtent tokia situacija ir egzistuoja nagrinėjamoje byloje.

Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, nustatytas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atidalijimo siekiantys bendraturčiai (atsakovai) neįrodė, kad jų siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitos bendraturtės (ieškovės) teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, dėl to patikslintas priešieškinys dalyje atidalinti gyvenamąjį namą unikalus, Nr. 1594-3000-1017, esantį adresu Ratnyčios k. l, Druskininkų sav., priklausantį ieškovei A. A. Č. (1/2 dalis), atsakovams N. K. ir D. K. (1/2 dalis) į du atskirus turtinius vienetus, keičiant paskirtį į dvibutį sekančiai: butą Nr. 2 patalpų bendrasis plotas - 29.10 kv.m., patalpos pažymėtos žymeniu Al-veranda (4,02 kv.m.), A2-virtuvė (12.44 kv.m.), A3- gyvenamas kambarys (12.64 kv.m.) priskirti asmeninės nuosavybės teisėmis, ieškovei A.A. Č.; butą Nr. l patalpų bendrasis plotas - 26,54 kv.m., patalpos pažymėtos žymeniu Bl-veranda (4,02 kv.m.), B2-virtuvė (11.0 kv.m.), B3- gyven. kambarys (11.52 kv.m.) priskirti atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis N. K. ir D. K. - atmestinas.

Atmetus reikalavimą dėl gyvenamojo namo atidalijimo, kitas išvestinis reikalavimas dėl gyvenamojo namo priklausinių atidalijimo - atidalinti ūkinius pastatus tokiu būdu: ūkinį pastatą 2Ilž; stoginę 6I1Ž ir 1/2 dalį ūkinio pastato 3Ilm; lauko tualetą priskirti atsakovams N. K. ir D. K., kas sudaro 1/2 dalį ir atitinka idealiąją nuosavybės dalį, o ūkinius pastatus 4I1ž, 5Ilž ir 1/2 dalį ūkinio pastato 3I1m; lauko tualetą priskirti ieškovei A. A. Č., kas sudaro 1/2 dalį ir atitinka idealiąją nuosavybės dalį – taip pat atmestinas.

Atmetus reikalavimą dėl gyvenamojo namo atidalijimo, kiti išvestiniai reikalavimai: leisti atsakovams be ieškovės Aldonos A. Č. sutikimo gauti gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos rekonstravimo darbų projektavimui ir statybai atlikti leidimą; leisti atsakovams be ieškovės A. A. Č. sutikimo atlikti gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priklausinių įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, kaip 2 atskirus turtinius vienetus - keičiant į paskirtį dvibutis - atmestini.

Dėl ieškovės siūlomo varianto atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės

Nors kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; kt.), tačiau svarbu pažymėti, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog visiškas bendraturčio daikto dalies atidalijimas, kai nepaliekama bendrai naudojamų jo dalių, yra teisingas ir tinkamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2011).

Ieškovė prašo atidalinti ginčo turtą tokiu būdu: gyvenamąjį namą su visais ūkiniais pastatais priteisti asmeninės nuosavybės teise jai, o atsakovams iš ieškovės priteisti kompensaciją už bendrosios dalinės nuosavybės teise atsakovų valdytą ginčo nekilnojamąjį turtą.

Byloje nustatyta, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški. Ieškovės nuomone atsakovai su sutuoktiniais D. J. Č. (mirusi (duomenys neskelbtini)) ir P. Č. (miręs (duomenys neskelbtini)) pasielgė nesąžiningai. Sudarius išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, atsakovui N. K. atiteko visas sutuoktinių nekilnojamasis turtas, tačiau atsakovas pasielgė amoraliai, turto perleidėjų neišlaikė, neteikė materialinio aprūpinimo, sergančių D.J. Č., P. Č. neslaugė. Tai, kad atsakovas N. K. pažeidė sutartinius įsipareigojimus išlaikyti iki gyvos galvos patvirtina aukščiau aptarti civilinės bylos Nr. e2-624-418/2017 duomenys. Svarbu pažymėti, kad teismui nutraukus išlaikymo iki gyvos galvos sutartį pradinės ieškovės D.J. Č. pretenzijos atsakovui neišnyko. Vėliau 2018 m. vasario 2 d. ji kreipėsi į prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą atsakovo N. K. atžvilgiu dėl sukčiavimo (Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnis), kadangi mirus sutuoktiniui laidotuves rengė už savo lėšas, atsakovas niekuo neprisidėjo, nors VSDFV Alytaus skyrius buvo išmokėjęs atsakovui mirusiojo mėnesio dydžio pensiją (t2, p.b.l. 116-117;).

Byloje taip pat nustatyta, kad šalys niekada negyveno ir nesinaudojo ginčo gyvenamuoju namu ar ūkiniais pastatais. Paskutinė name gyveno pradinė ieškovė, kurią esama ieškovė 2017 metais išsivežė į savo namus ir prižiūrėjo bei slaugė iki mirties, t. y. 2018 m. rugsėjo 29 d.

Bylos nagrinėjimo metu laikotarpyje nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d. taikyta teisminė mediacija, tačiau taikus ginčo išsprendimas nepasiektas. Atsakovai patikslintame priešieškinyje nurodė, kad sutiko sudaryti taikos sutartį siūlydami ieškovei sumokėti jiems viso 10 000 Eur kompensaciją (t4, p.b.l. 141;) už tenkančią ginčo turto dalį. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutiktų sudaryti taikos sutartį, bet kompensacijos dydį sutinka mokėti ne didesnį nei 6000 Eur. Aptartos aplinkybės, kiti bylos duomenys suteikia pakankamą pagrindą konstatuoti, kad šalys nėra linkusios kooperuotis ir bendradarbiauti, įgyvendinant bendrosios nuosavybės teises, ir tolimesnis bendrosios nuosavybės teise statinių naudojimo palikimas yra neracionalus, neužtikrinantis socialinės ir teisinės taikos tarp šalių. Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovai tapo ginčo turto savininkais pradinei ieškovei ir jos sutuoktiniui gera valia perdavus ginčo turtą atsakovui N. K., tikintis iš jo pilno išlaikymo, materialaus aprūpinimo ir slaugos ligos atveju, tačiau sutarties atsakovas nevykdė. Iš esmės ieškiniu prašoma sugrąžinti nekilnojamąjį turtą į padėtį, kuri buvo iki išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai siūlyta taikos sutartimi sutiko atsisakyti tolimesnio bendrosios nuosavybės teise ginčo statinių valdymo, taip pat, kad ginčo statiniai pastatyti žemės sklype, kurį asmeninės nuosavybės teise valdo ieškovė, teismas daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo atveju proporcingumo, taip pat protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus atitinka tik atidalijimas, priteisiant vienam iš bendraturčių, t. y. atsakovams kompensaciją pinigais už jiems atitenkančią statinių dalį.

Kasacinio teismo praktika nurodo, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Minėta, kad bylos nagrinėjimo metu pradinės ieškovės prašymu 2018 m. liepos 1 d. teismo nutartimi buvo paskirta ginčo nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė (t1, p.b.l. 178-179;). Ekspertas 2018 m. spalio 26 d. išvada nustatė (t2, p b.l. 12, DOK 40200) tokią ginčo pastatų rinkos vertę: 1) pastato – gyvenamojo namo 6 762 Eur; 2) pastato – ūkinio pastato (indeksas 2I1ž) 322 Eur; 3) pastato – ūkinio pastato (indeksas 3I1m) 1 127 Eur; 4) ūkinio pastato (indeksas 4I1ž) 644 Eur; 5) ūkinio pastato (indeksas 5I1ž) 129 Eur; 6) kitų inžinerinių statinių (indeksas 6I1ž) 32 Eur. Taigi, bendrosios dalinės nuosavybės teise šalių valdomų statinių rinkos vertę sudaro (6762+322+1127+644+129) 9016 Eur. Šalys eksperto išvadai neprieštarauja, sutinka su ginčo pastatų nustatyta rinkos verte. Kadangi šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą valdo lygiomis dalimis (po ½ dalį), dėl to kompensacijos dydis atsakovams iš ieškovės už atidalintą iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovų nekilnojamojo turto dalį sudaro (9016:2) 4508 Eur, tokia suma priteistina atsakovams.

Dėl servituto nustatymo

Lietuvos Respublikos CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Lietuvos Respublikos CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatomas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.

Servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto apsunkinimas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, kai yra objektyviai būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose Nr. 3K-3-210/2012; Nr. 3K-3-433/2012; Nr. 3K-3-259/2014; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė ieškovė (D. J. Č.) žemės sklypą asmeninės nuosavybės teise įgijo administracinio sprendimo - Apskrities viršininko 1999 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 38-105 - pagrindu (t1, p.b.l. 49;). Žemės sklypas išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi nuo 2014 m. sausio 2 d. iki sutarties nutraukimo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nuosavybės teise valdytas atsakovų. Atsakovai sudarę taikos sutartį su pradine ieškove, nuosavybės teisių į namų valdos žemės sklypą neteko. Atmetus atsakovų patikslintą priešieškinį dalyje dėl gyvenamojo namo ir ūkių statinių atidalijimo nėra pagrindo tenkinti ir priešieškinio reikalavimo dėl servituto nustatymo pagal UAB „AGINRO“ 2021 m. rugsėjo 6 d. matininko parengtą statinių ir kelio servituto planą (t4, p.b.l. 150-151;), nes atidalijus atsakovų nekilnojamojo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant kompensaciją pinigais už jiems atitenkančią statinių dalį, atsakovų bendrosios nuosavybės neliko, visi ant žemės sklypo esantys statiniai atitenka ieškovei. Nelikus daiktų, kurių tinkamam naudojimui buvo prašyta nustatyti servitutą, nėra pagrindo suteikti atsakovams teisę naudotis svetimu (ieškovės) žemės sklypu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Dėl nurodyto, ieškinį patenkinus visiškai, atsakovai turi pareigą atlyginti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė prašo priteisti advokato išlaidas, kurios sudaro 800 Eur (t1, p.b.l. 34; t2, p.b.l. 118-120; t2, p.b.l. 136-137;), 1 000 Eur (t3, p.b.l. 15-16;), 3 850 Eur (t4, p.b.l. 171-175;), 700 Eur (t5, p.b.l. 35-36;) 650 Eur (DOK -2429) tokiu būdu viso (800+1000+3850+700+650) 7000 Eur. Teismas konstatuoja, kad ieškovės prašomos priteisti advokato išlaidos už prašyme nurodytų procesinių veiksmų atlikimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968) „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.3, 8.16, 8.18, 8.19 papunkčiuose nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, taip pat įvertinus suteiktos teisinės pagalbos pobūdį, bylos sudėtingumą, apimtį (byloje buvo sprendžiamas tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimų pagrįstumas), pateiktų procesinių dokumentų argumentaciją, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais teismas sprendžia ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina viso 6300 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 98 straipsnis). Taip pat iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei priteistina už ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėtas (80+80) 160 Eur žyminis mokestis (t1, p.b.l. 6; t3, p.b.l. 17;). Už atliktą nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę ieškovė ekspertui sumokėjo (200+600) 800 Eur (t1, p.b.l. 186; t2, p.b.l. 11-13;). Ekspertizė paskirta teismo nutartimi, patirtos ieškovės išlaidos pagrįstos, dėl to atsakovai turi pareigą atlyginti lygiomis dalimis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Valstybė patyrė 58,80 Eur pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų siuntimu, kadangi priešieškinys atmetamas, nurodytos išlaidos priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268 270, 283 ir 399 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Atidalinti turtą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitais inžineriniais statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais adresu (duomenys neskelbtini) sav. (toliau - Turtas), priklausantį ieškovei A. A. Č. ir atsakovams N. K. ir D. K. iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant šį Turtą ieškovės A. A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai asmeninės nuosavybės teise bei priteisiant iš ieškovės A. A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovų N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 4 508 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų aštuonių eurų ir 00 ct) kompensaciją už jai priteistą Turtą.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) sumokėto žyminio mokesčio, 3 500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 400 Eur (keturis šimtus eurų) išlaidas ekspertizei atlikti, tokiu būdu viso 3980 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų).

Priteisti iš atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) sumokėto žyminio mokesčio, 3 500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 400 Eur (keturis šimtus eurų) išlaidas ekspertizei atlikti, tokiu būdu viso 3980 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų).

Priteisti iš atsakovo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 29,40 Eur (dvidešimt devynis eurus 40 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor Bank“, AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 29,40 Eur (dvidešimt devynis eurus 40 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor Bank“, AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.