Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Artmeja“ apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-68-831/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pocket Office“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Artmeja“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Teismas nepagrįstai atmetė apeliantės nurodytą argumentą dėl šalių sudarytos sutarties negaliojimo. Nors apeliantė dar 2013 m. liepos 29 d. raginime prašė ieškovę pateikti visus sutarties galiojimą patvirtinančius dokumentus, tačiau ieškovė dėl apeliantei nesuprantamų priežasčių šių dokumentų nepateikė ir tokiu būdu suklaidino apeliantę dėl depozito sumokėjimo bei sutarties negaliojimo.Teismas be pagrindo apeliantės argumentą dėl negrąžintų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų atmetė remdamasis vien tik atsakovėspateiktu dokumentų priėmimo–perdavimo aktu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad minėtame akte yra minimi tik pirminiai dokumentai, tačiau ieškovė yra negrąžinusi apeliantei visų jai priklausančių buhalterinės apskaitos dokumentų,ką patvirtina ir ieškovės pateiktas 2014 m. sausio 30 d. atsakymas į apeliantės raginimą, kuriame ieškovė pripažįsta negrąžinusi visų dokumentų. Paskutinius buhalterinės apskaitos dokumentus ieškovė apeliantei grąžino tik 2014 m. kovo 27 d.Nepagrįstai iš apeliantės ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos transporto priemonės nuomai ir išlaidos už procesinių dokumentų parengimą. Tiek ieškovės sudaryta lengvojo automobilio nuomos sutartis Nr. 140205/1, tiek teisinių paslaugų sutartis yra ginčytinos, kadangi jas yra pasirašęs vienas ir tas pats asmuo, o remiantis CK 2.135 straipsnio 2 dalimi asmuo tuo pat metu negali būti abiejų sandorio šalių atstovu. Todėl negalima laikyti, kad bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos leistinais įrodymais. Apeliantės manymu, transporto priemonė, kurios nuomos sutartį pateikė teismui ieškovė, - Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiogiai priklauso nuomos sutartyje nurodytam šalių atstovui N. R.. Be to, remiantis CPK 98 straipsnio nuostatomis, yra atlyginama tik už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą, o ieškovei teisines paslaugas suteikė juridinis asmuo UAB „Vilniaus teisininkų biuras“. Ieškovė, pateikdama ginčytinus įrodymus, patvirtinančius jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tokiu būdu stengiasi nubausti apeliantę.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovės UAB „Pocket Office“ ieškinys atsakovei UAB „Artmeja“ dėl skolos priteisimo, yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

Bylos faktinės aplinkybės

Remiantis civilinėje byloje Nr. L2-1409-633/2013 esančiais įrodymais nustatyta, kad 2012 m. liepos 3 d. UAB „Pocket office“ ir UAB „Artmeja“ sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 120703/1 (civilinė byla Nr. L2-1409-633/2013, b.l. 4–6), pagal kurią ieškovė (paslaugos teikėja) sutartyje nustatyta tvarka ir terminais įsipareigojo tvarkyti apeliantės (klientės) buhalterinę apskaitą nuo 2012 m. balandžio mėnesio remiantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais, o apeliantė įsipareigojo už suteiktas per kalendorinį mėnesį paslaugas sumokėti pagal išrašytą sąskaitą faktūrą.2013 m. gegužės 31 d. ieškovė pateikė apeliantei apmokėjimui už 2013 m. balandžio mėnesį suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) 386 Lt sumai (civilinė byla Nr. L2-1409-633/2013, b.l. 10), o 2013 m. birželio 30 d. - sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už 2013 m. gegužės mėnesį suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas 457 Lt sumai (civilinė byla Nr. L2-1409-633/2013, b.l. 11). Apeliantė sutartyje nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus pateiktų sąskaitų faktūrų neapmokėjo. Apeliantė pripažįsta, kad ieškovės pateiktos sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iki šiol nėra apmokėtos, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija teigdama, jog ji buvo suklaidinta dėl depozito pagal sutartį sumokėjimo, o kartu ir dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties galiojimo. Be to, pateiktų sąskaitų faktūrų neapmokėjo dėl to, kad ieškovė apeliantei nėra grąžinusi visų buhalterinės apskaitos dokumentų.

Dėl šalių sudarytos sutarties galiojimo

Kaip nustatyta byloje, 2012 m. liepos 3 d. ieškovė ir apeliantė sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 120703/1, pagal kurią ieškovė įsipareigojo tvarkyti apeliantės buhalterinę apskaitą nuo 2012 m. balandžio mėnesio, o apeliantė įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti pagal išrašytas sąskaitas faktūras. Šalių sudarytos sutarties 2.2 punkte numatyta, kad sutartis įsigalioja ją pasirašius abiems šalims ir klientui sumokėjus 300 Lt avansą. Sumokėta avansinė įmoka lieka paslaugų teikėjui visą sutarties galiojimo laikotarpį ir grąžinama jai pasibaigus. Klientui po sutarties pasirašymo nesumokėjus depozito per 5 darbo dienas, sutartis laikoma negaliojančia. Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties sąlygų, sutarties galiojimas yra siejamas ne tik su sutarties pasirašymu, bet ir su 300 Lt dydžio depozito sumokėjimu. Šalių sudaryta buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis yra pasirašyta abiejų šalių atstovų, juridinių asmenų vadovų, todėl tam, kad šalių sudaryta sutartis galiotų, apeliantė kaip klientė sutartyje nustatyta tvarka turėjo sumokėti 300 Lt depozitą.

Pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka skundžiamame sprendime konstatavo, kad šalių sudaryta sutartis galioja, kadangi ieškovės pateikti įrodymai patvirtina depozito pagal sutartį sumokėjimą. Su pirmosios instancijos teismo išvada dėl šalių sudarytos sutarties galiojimo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti. Byloje esantis 2012 m. liepos 5 d. užskaitymo aktas (b.l. 50) patvirtina, kad atlikus užskaitymą tarp UAB „Pocket Office“ ir UAB „Vilniaus buhalterių grupė“, ieškovė laikė, jog apeliantė pagal šalių sudarytą buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį sumokėjo 363 Lt dydžio depozitą. Nurodytas užskaitymo aktas nėra nuginčytas, galioja, dėl jo teisėtumo apeliantė jokių argumentų nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šis užskaitymo aktas patvirtina depozito pagal šalių sudarytą 2012 m. liepos 3 d. buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį sumokėjimą, o kartu ir šalių sudarytos sutarties galiojimą. Apeliantės nuodyti argumentai, jog ieškovė, nepateikdama depozito sumokėjimą patvirtinančių įrodymų apeliantei, suklaidino apeliantę dėl sutarties galiojimo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo. Pažymėtina, kad apeliantė tik 2013 m. liepos 29 d. raginimu kreipėsi į ieškovę prašydama pateikti įrodymus, patvirtinančius šalių sudarytos sutarties galiojimą, kai tuo tarpu sutartis sudaryta dar 2012 m. liepos 3 d. Visą šį laikotarpį, t. y. beveik metus laiko, kaip matyti iš šalių paaiškinimų, ieškovė teikė apeliantei paslaugas pagal sutartį bei apmokėjimui sąskaitas faktūras, kurias apeliantė apmokėdavo. Bet koks atidus, sąžiningas ir rūpestingas civilinių teisinių santykių dalyvis, o ypač juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo standartai, manydamas, kad jis nėra sudaręs sutarties dėl tam tikrų paslaugų teikimo, ne tik kad nepriimtų jam teikiamos paslaugos ir ypač tokį ilgą laiko tarpą, bet ir už ją nemokėtų, o kartu ir imtųsi priemonių išsiaiškinti, kokiu pagrindu jam yra teikiamos šios paslaugos. Pažymėtina, kad apeliantė tokių veiksmų ėmėsi tik praėjus metams laiko nuo sutarties sudarymo. Esant nurodytoms aplinkybėms vertintina, kad apeliantė, net ir neturėdama konkrečių įrodymų apie sutarties galiojimą, savo veiksmais patvirtino, jog ji šalių sudarytą sutartį laiko galiojančia ir ją tam tikrą laiko tarpą vykdė. Aplinkybė, kad apeliantė dėl įrodymų apie depozito sumokėjimą nepateikimo galimai buvo suklaidinta dėl sutarties galiojimo, nepaneigia jos pareigos sumokėti už suteiktas paslaugas. Be to, apeliantė atsiliepime į ieškinį (b.l. 13) pripažino, kad tarp šalių 2012 m. liepos 3 d. buvo sudaryta buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. 120703/1, kas tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvados dėl šalių sudarytos sutarties galiojimo pagrįstumą.

Dėl tinkamo įrodymų vertinimo

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2013).

Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė irįvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, susijusius su dokumentų apeliantei perdavimu, todėl nepagrįstai atmetė apeliantės argumentą dėl negrąžintų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų. Apeliantė prievolės sumokėti už suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas netinkamą vykdymą grindė aplinkybe, jog ieškovė apeliantei nėra grąžinusi jai priklausančių dokumentų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, remdamasis apeliantės pateiktu dokumentų perdavimo–priėmimo aktu, sprendė, kad apeliantės argumentas dėl negrąžintų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, kadangi, spręsdamas klausimą dėl buhalterinės apskaitos dokumentų apeliantei perdavimo, neįvertino visų byloje esančių su šia aplinkybe susijusių rašytinių įrodymų, o konkrečiai apeliaciniame skunde nurodyto ieškovės atsakymo į apeliantės 2014 m. sausio 29 d. raginimą (b.l. 49), tačiau tuo pačiu nurodo, kad ši aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi aplinkybės, susijusios su buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimu apeliantei, nelaikytinos turinčiomis reikšmės sprendžiant ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo klausimą. Nors apeliantė teigė, kad ji savo prievolės sumokėti už suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas nevykdė dėl to, kad ieškovė jai neperdavė buhalterinės apskaitos dokumentų, tačiau pagal šalių sudarytos sutarties nuostatas buhalterinės apskaitos dokumentai, mokesčių deklaracijos ir apskaitos registrai už visą sutarties laikotarpį klientui perduodami tik po visiško atsiskaitymo už paslaugas pagal paslaugų teikėjo išrašytas sąskaitas (sutarties 4.2 punktas). Esant nurodytam šalių susitarimui, ieškovė, apeliantei neatsiskaičius už suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas, neturėjo pareigos perduoti apeliantei buhalterinės apskaitos dokumentų, mokesčių deklaracijų ir apskaitos registrų. CK 6.207 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių. Apeliantei nemokant už suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas, ieškovė remdamasi minėta CK nuostata, taip pat šalių sudarytos sutarties nuostatomis, turėjo teisę atsisakyti vykdyti apeliantės reikalavimą dėl dokumentų grąžinimo. Apeliantės reikalavimas perduoti jai visus dokumentus, kai ji nebuvo sumokėjusi už suteiktas paslaugas, ir prievolės sumokėti už suteiktas paslaugas tinkamas nevykdymas negavus šių dokumentų, nelaikytinas sudarančiu pagrindą pateisinti netinkamą apeliantės įsipareigojimų pagal sutartį sumokėti už suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas vykdymą. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų su dokumentų neperdavimu apeliantei susijusių argumentų nepasisako.

Pripažinus, kad apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pateisinti jos netinkamą sutartinių įsipareigojimų pagal šalių sudarytą 2012 m. liepos 3 d. buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 120703/1 vykdymą, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti, jog apeliantei netinkamai vykdžius savo prievoles tarp šalių egzistavusių sutartinių teisinių santykių pagrindu, ji pažeidė tarp šalių sudarytos sutarties nuostatas, savo sutartinę prievolę sumokėti už suteiktas paslaugas, todėl turi atlyginti ieškovei jos patirtus nuostolius. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės pareikštą ieškinį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Nagrinėjamoje byloje keliamas iš apeliantės ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimas teigiant, jog teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos transporto priemonės nuomai bei išlaidos už procesinių dokumentų parengimą, kadangi šios išlaidos nėra pagrįstos leistinais rašytiniais įrodymais, o be to, nėra atlyginamos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, jei teisines paslaugas suteikia ne advokatas ar advokato padėjėjas.

Kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė apeliantė, CPK 98 straipsnyje reglamentuojama išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas, tačiau tai, jog CPK konkrečiai nėra reglamentuotas išlaidų teisinėms paslaugoms, kurias teikia ne advokatai ar advokatų padėjėjai, bet kiti asmenys, kaip kad šiuo konkrečiu atveju – juridinis asmuo, atlyginimas, nesudaro pagrindo pripažinti, jog tokių išlaidų atlyginimas yra negalimas. Priešingas aiškinimas pažeistų ne tik lygiateisiškumo principą, bet ir byloje dalyvaujančio asmens laisvę pasirinkti jam priimtiniausią subjektą reikiamoms teisinėms paslaugoms suteikti. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas spendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taigi bylą laimėjusi šalis turi teisę į jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Išlaidos, kurias asmuo turėjo dėl teisinių paslaugų jam suteikimo parengiant procesinius dokumentus, reikalingus civilinėsbylos nagrinėjimui, priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų, todėl byloje dalyvaujantis asmuo turi teisę į jų atlyginimą (CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas vien dėl to, kad teisines paslaugas ieškovei suteikė juridinis asmuo.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, kiti apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos transporto priemonės nuomai bei išlaidos už procesinių dokumentų parengimą, yra pagrįstos leistinais rašytiniais įrodymais, kadangi tiek transporto priemonės nuomos sutartis, tiek ir teisinių paslaugų teikimo sutartis yra sudaryta vieno ir to paties asmens, kas yra draudžiama. CK 2.135 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo tuo pat metu negali būti abiejų sandorio šalių atstovu, todėl ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančios sutartys yra ginčytinos. Visų pirma pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog apeliaciniame skunde minimos sutartys būtų nuginčytos, kad jos negaliotų, dėl ko remtis jomis sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą nebūtų pagrindo.Argumentus dėl šių sutarčių negaliojimo apeliantė nurodė tik apeliaciniame skunde, kai tuo tarpu CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas grįsti apeliacinį skundą aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą priteisti ieškovei iš apeliantės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Priteista bylinėjimosi išlaidų suma atitinka protingumo ir sąžiningumo principus, nėra nepagrįstai didelė, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl nesutiktina su apeliantės argumentu, jog ieškovė, siekdama prisiteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas tokiu būdu siekia nubausti apeliantę. Priešingai, apeliantei, kuriai keliami didesni atidumo ir rūpestingumo kriterijai, turėjo būti žinoma, kad pralaimėjusi bylą šalis turi atlyginti kitai šaliai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl turėjo įvertinti tokių išlaidų atsiradimo tikimybę.

Dėl draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus

Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

Tiek apeliantė apeliaciniame skunde, tiek ir ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė išspręsti apeliantės pagal šalių sudarytą sutartį sumokėto depozito įskaitymo į priteistą skolos sumą klausimą, tačiau reikalavimas dėl depozito įskaitymo į prašomą priteisti skolos sumą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikštas, pirmosios instancijos teismas aplinkybių, susijusių su depozito įskaitymu į prašomą priteisti skolos sumą, nenagrinėjo, dėl jų nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus ribotos apeliacijos modelio ypatumus, dėl šalių pareikšto reikalavimo įskaityti depozito sumą į priteistą skolos sumą nenagrinėja, kadangi, apeliacinės instancijos teismui išsprendus šalių ginčą iš esmės, šalys netektų galimybės pasinaudoti apeliacijos teise. O nurodyta aplinkybė, atsižvelgiant į tai, kad šalys nesutaria dėl galutinės ieškovei iš apeliantės priteistinos skolos sumos, yra reikšminga.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 185 str., 263 str.), jį naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

Kadangi apeliacinis skundas atmestas, apeliantei nepriteistina iš atsakovės žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

Ieškovė prašo priteisti jai iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, turėtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 363 Lt (b.l. 101–102). Bylinėjimosi išlaidos pagrįstos, atitinka protingumo kriterijų, todėl ieškovei priteistina iš apeliantės 363 Lt bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Pocket office“, juridinio asmens kodas 302593303, Vilnius, Raudonės g. 74, iš atsakovės UAB „Artmeja“, juridinio asmens kodas 302700506, Vilkaviškio r. sav., Girėnų k., Vištyčio g. 43, 363 Lt (tris šimtus šešiasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų.