Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo, atsakovė byloje R. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamas nepranešus atsakovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 2 dalis). CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015). CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu paduodamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, ieškovas turi nurodyti inter alia (be kita ko) priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu. Nesant priimto ieškinio (ar kito panašaus pobūdžio procesinio dokumento), prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti pareikštas tik tuo atveju, jeigu asmuo ketina tokį dokumentą pateikti, tačiau neturi objektyvios galimybės to padaryti, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-884-180/2016). Taigi šios priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-744-180/2015).

Pagal CPK 375 straipsnį teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje, atsižvelgdamas į vaikų interesus. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės, taikomos nagrinėjant šeimos bylas, dažniausiai atlieka ginčo teisinių santykių sureguliavimo iki teismo sprendimo priėmimo funkciją ir skirtos visų pirma apsaugoti nepilnamečių vaikų turtinius ir (ar) asmeninius neturtinius interesus bei užtikrinti, kad nebūtų pažeisti tėvų ar vieno jų interesai (CK 3.65 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir jo išaiškinimus teismų praktikoje, darytina išvada, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo šeimos bylose gali būti taikomos, nustačius tokias sąlygas: 1) tikėtinai pagrindžiamas būsimo ieškinio reikalavimas; 2) egzistuoja grėsmė, kad būsimas teismo sprendimas bus neįvykdytas arba turi būti nustatomas poreikis sureguliuoti ginčo situaciją iki teismo sprendimo priėmimo, siekiant apsaugoti vienos iš šalių ir (ar) jų nepilnamečių vaikų interesus; 3) pareiškėjas (ieškovas), teikdamas prašymą, neturėjo galimybės kartu pateikti ieškinio.

Pažymėtina, kad nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju (šioje proceso stadijoje). Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, ieškovas, teikdamas prašymą CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu, visų pirma privalo nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju ieškovas kliūtimi ieškiniui paduoti nurodė, kad tik 2021 m. spalio 1 d. gauta pažyma dėl mediacijos atlikimo, 2021 m. spalio 6 d. VGTPT sprendimu jam paskirtas advokatas, 2021 m. spalio 8 d. užsakytos pažymos iš įvairių įstaigų, kurios reikalingos civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimui, tačiau dar nėra gauti atsakymai ir per trumpą laiko tarpą nespėta parengti ieškinio teismui.

Teismo vertinimu, ieškovas nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, kad egzistuoja objektyvios kliūtys prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti kartu su ieškiniu. Ieškovo nurodytos aplinkybės, dėl kurių ieškinys negali būti paduotas iš karto, teismo nuomone, nėra pakankamos. Pažymėtina, jog ieškinys teismui gali būti paduotas net ir naudojantis privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija. Tokia pozicija formuojama ir teismų praktikoje, nurodant, kad Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnyje reglamentuotas įpareigojimas (kreipimasis dėl privalomosios mediacijos) neužkerta kelio kreiptis į teismą su ieškiniu, ir ši aplinkybė nėra laikoma svarbia bei reikšminga priežastimi pateisinančia ieškinio nepateikimą, teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio (CPK 147 straipsnio 3 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1260-794/2020). Atkreiptinas dėmesys, kad pažyma dėl mediacijos atlikimo gauta 2021 m. spalio 1 d., advokatas ieškovui paskirtas 2021 m. spalio 6 d., o prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui pateiktas 2021 m. spalio 12 d. Be to, pažymėtina, jog ieškovo užsakytos pažymos iš įvairių įstaigų, kurios reikalingos civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimui, gali būti teikiamos teismui ir vėlesnėse proceso stadijose bei nėra kliūtis pateikti teismui ieškinį. Todėl teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas dėl pateisinamų priežasčių neturėjo objektyvios galimybės pateikti ieškinį.

CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato teismo galimybę kol bus išnagrinėta byla nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Pagrindas šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti yra dvi sąlygos: tėvai gyvena skyriumi ir vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Bei CK nustatyta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), ši tėvų pareiga yra asmeninė ir besąlyginė. Vaikui priteistino laikino išlaikymo (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas), kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, nes realiuosius vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydžio, jo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams klausimai sprendžiami teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti pakanka pagrįstų abejonių, kad gali būti pažeista vaiko išlaikymo teisė civilinės bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje nėra savitikslis, asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę, ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš tėvų interesai (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia aplinkybėmis, kad vaiko motina piktnaudžiauja alkoholiu, kelia konfliktus, visiškai neprisideda prie dukros išlaikymo. Tačiau ieškovas nurodytų faktinių aplinkybių visiškai nepagrindė objektyviais įrodymais, dėl ko teismas neturi pagrindo išvadai, kad atsakovės gyvenimo būdas ir elgesys kelia grėsmę esminiams nepilnametės šalių dukros interesams (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymi, kad šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 straipsnis), ir vien prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo pateikimas, ieškovui nepateikus įrodymų, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų ir įvertintų aplinkybių visumą, sprendžia, kad šioje proceso stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti nepilnamečio vaiko R. S. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu ir priteisti jai išlaikymą iš atsakovės, iki ieškinio pateikimo, todėl ieškovo prašymas netenkinamas (CPK 144 straipsnis, 147 straipsnio 3 dalis). Ieškovui išaiškintina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis), todėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinimas, neriboja jo teisės prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones pakartotinai patikslinus ir pagrindus prašymą (CPK 147 straipsnio 3 dalis).

Sprendžiant laikinosios apsaugos priemonės taikymo klausimus, teismas nesprendžia ginčo iš esmės ir visų įrodymų byloje netiria, o tik analizuoja duomenis pateiktus su ieškovo prašymu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144–145, 147, 290–291 straipsniais,

nutaria:

Atmesti ieškovo A. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pateikimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.