Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-60-460/2013

2013 m. sausio 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Broniaus Valiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-2200-642/2012 pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui G. K., tretieji asmenys Nordea Bank Finland Plc, UAB „Būsto paskolų draudimas“, UAB „General Financing“, UAB „Ūkio banko lizingas“, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokos metu įgyto turto padalijimo bei ieškovės S. K. (apeliantės) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atsakovui apie iškeltą bylą buvo pranešta šeimos nariams – motinai, kuri atsisakė priimti procesinius dokumentus (t. 1, b. l. 79), bei viešo paskelbimo būdu (t. 1, b. l. 99). Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta šeimos nariams – motinai, kuri atsisakė priimti procesinius dokumentus (t. 1, b. l. 125), bei viešo paskelbimo būdu (t. 1, b. l. 103, 147).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2008 m. liepos 30 d., t. y. santuokos metu, ieškovė ir atsakovas už trečiojo asmens Nordea Bank Finland Plc suteikto kredito lėšas įsigijo žemės sklypą, pastatą–sodo namelį, pastatą–ūkinį pastatą, pastatą–ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre minėti nekilnojamieji daiktai įregistruoti bendrosios jungtinės sutuoktinių S. K. ir G. K. nuosavybės teise (t. 1, b. l. 11, 12, 13, 14, 20, 21, 22, 23, 24). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu vadovaujantis valstybės įmonės Registrų centro duomenimis ieškovės ir atsakovo turto vertė sudarė 203 916 Lt. Apeliacinės instancijos teismui apeliantė duomenų apie kitą Nekilnojamojo turto vertę nepateikė. Ieškovė ir atsakovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ apdraudė kredito Nordea Bank Finland Plc grąžinimą. Ieškovė ir atsakovas neįvykdė kreditavimo sutartyje, sudarytoje su Nordea Bank Finland Plc, nustatytų įsipareigojimų, t. y. negrąžino paskolintų pinigų. UAB „Būsto paskolų draudimas“, apdraudęs kredito grąžinimą, moka trečiajam asmeniui Nordea Bank Finland Plc draudimo išmoką. UAB „Būsto paskolų draudimas“ mokama Nordea Bank Finland Plc draudimo išmokos bendra suma 98 207,68 EUR (339 091,47 Lt) (t. 1, b. l. 120).

Apeliantė teismui pateiktą skundą grindžia trimis aspektais: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) kredito sutartis su Nordea Bank Finland Plc buvo sudaryta išimtinai sutuoktinio iniciatyva, sutuoktinio naudai, todėl ir prievoles pagal minėtą sutartį privalo prisiimti atsakovas; 3) kreditorė Nordea Bank Finland Plc neatidžiai vertino jos sutuoktinio pateiktus duomenis dėl jo atlyginimo dydžio, kitų įsipareigojimų.

Dėl sutuoktinių kaltės

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tų pačių padarinių, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis). Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs ir tai, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, tuokėsi tik dėl to, kad pagerintų gyvenimo sąlygas, skirtingai suprato pagarbą vienas kitam, todėl moralinė vienas kito parama nutrūko savaime nesant trečiųjų asmenų įtakos. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir mano, kad apylinkės teismas nustatydamas ieškovės kaltę ne iki galo tinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytais kriterijais. Pažymėtina, kad jeigu šalys tuokėsi dėl to, kad pagerintų gyvenimo sąlygas, savaime neužprogramuoja to, kad jų santuoka iširs dėl vieno ar jų abiejų kaltės. Pastebėtina ir tai, jog byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės kaip sutuoktinės pareigų pažeidimą iš esmės (CPK 178 straipsnis). Priešingai, ieškovė teismui pateikė įrodymus, pagrindžiančius atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnis). Byloje pateikti duomenys liudija apie sutuoktinio vartojamą smurtą prieš ją (t. 1, b. l 38, 39, 41–42) (CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis), todėl negalima teigti, kad moralinė vienas kito parama nutrūko savaime, o ne dėl atsakovo veiksmų.

Remdamasi pirmiau nurodytomis CK normomis ir jų aiškinimo bei taikymo praktika, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ši sprendimo dalis keistina nustatant, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Dėl turto padalijimo

Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai bendro turto režimas nustatytas įstatyme, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. R. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-422/2008). Nagrinėjamu atveju ieškovė tik deklaratyviai nurodo, jog teikiant prašymą Nordea Bank Finland Plc bei gaunant paskolą ieškovė veikė išimtinai tik atsakovo interesais – pasirašytinai davė sutikimą gauti kreditą, kad minėtas kreditas buvo suteiktas išimtinai atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti –nekilnojamajam turtui pirkti, todėl ir prievoles pagal minėtą kredito sutartį privalo prisiimti atsakovas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje pateiktas valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame nurodyta, jog ginčo turtas – žemės sklypas, pastatas–sodo namelis, pastatas–ūkinis pastatas, pastatas–ūkinis pastatas, esantys Klaipėdos r. sav., Priekulės sen., Derceklių k., Gervių g. 4, bendrąja jungtine sutuoktinų nuosavybe priklauso apeliantei ir atsakovui (CK 3.88 straipsnio 3 dalis) (t. 1, b. l. 12–14). Be to, apeliantė sudarant kredito sutartį su Nordea Bank Finland Plc pasirašytinai patvirtino, kad minėta sutartis sudaroma šeimos poreikiams tenkinti ir neprieštarauja šeimos interesams (CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis) (t. 1, b. l. 24). Apibendrindama tai, kas anksčiau nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų, paneigiančių prezumpciją, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, t. y. įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo turtas priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise, todėl minėtas turtas yra vertintinas kaip bendroji sutuoktinių jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Atskirai pažymėtina, kad ieškovė apylinkės teismui pateikdama ieškinį pati nurodė, jog minėtas ginčo turtas jai ir jos sutuoktiniui priklauso bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe (t. 1, b. l. 48).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo nutraukiant santuoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylųskyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3-P-186/2010), yra konstatavęs, kad teismas bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytu būdu nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatyme nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas).

Remiantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CPK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.123 straipsnyje nurodytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, atsižvelgus į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes; į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo anksčiau minėtų CK normose įtvirtintų kriterijų ir nepagrįstai atskyrė šalims bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą, t. y. nepagrįstai nekilnojamąjį turtą (aktyvą) priteisė tik atsakovui, o prievoles pagal kredito sutartį (turtą – pasyvą), sudarytą su Nordea Bank Finland Plc, ir iš sutarties išplaukiančiomis prievolėmis įmonei UAB „Būsto paskolų draudimas“, paliko solidariomis sutuoktinių prievolėmis. Apeliantė taip pat nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių nukrypimo nuo turto lygių dalių padalijimo pricipo reikalingumą ar būtinumą (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 3.117 straipsnio 2 dalies bei CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias bendro turto lygių dalių principą bei nukrypimą nuo šio principo, todėl apylinkės teismo sprendimo dalis dėl nekilnojamojo turto padalijimo pakeistina priteisiant ieškovei ir atsakovui po ½ santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto – po santuokos nutraukimo pripažintina ieškovei S. K. asmeninės nuosavybės teisė į ½ dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato–sodo namelio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato–ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato–ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo pripažintina atsakovui G. K. asmeninės nuosavybės teisė į ½ dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-sodo namelio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Dėl Nordea Bank Finland Plc kredito išdavimo pagrįstumo

Apeliantė mano, kad kreditorė Nordea Bank Finland Plc neatidžiai vertino jos sutuoktinio pateiktus duomenis dėl jo atlyginimo dydžio, kitų įsipareigojimų. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad šioje byloje yra nagrinėjama santuokos nutraukimo byla ir su santuokos nutraukimu susijusios pasekmės – turto padalijimas, kt. Šiuo atveju ieškovė pirmosios instancijos teismui reikalavimų, susijusių su kredito sutartimi, nepateikė (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 312 straipsnis), todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.

Aktualu pažymėti, kad apeliantė kitų pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimo dalių neskundžia, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta CPK 320 straipsnis).

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė materialiosios teisės normas. Pažymėtina, kad apylinkės teismas nepažeidė procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau yra pagrindas apeliacinio skundo dalį dėl sutuoktinio kaltės nustatymo tenkinti, o kitą skundo dalį atmesti.

Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį dėl kaltės ir nekilnojamojo turto priteisimo pakeisti ir išdėstyti taip:

nutraukti santuoką, įregistruotą 2007 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1429, tarp ieškovės S. K. ir atsakovo G. K. dėl atsakovo G. K. kaltės;

po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovei S. K. asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastatą–sodo namelį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastatą–ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastatą–ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);

po santuokos nutraukimo pripažinti atsakovui G. K. asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastatą–sodo namelį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastatą–ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastatą–ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.