Kauno apygardos teismo nutartis

2014-04-29 · Civilinė byla Nr. A2-1118-343/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-29
Bylos Nr.
A2-1118-343/2014
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00353-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Aldavita“
Suinteresuotas asmuo
G. V.
Kategorijos
  • 124.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. A2-1118-343/2014Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00353-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 124.1; 124.2.2; 122.2; 122.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Aldavita“ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-622-470/2014, kuria atmestas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Aldavita“ prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1239-292/2013, suinteresuotas asmuo G. V. įmonė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja (atsakovė) UAB „Aldavita“ pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1239-292/2013, kurioje teismas 2013 m. vasario 11 d. preliminariu sprendimu priteisė iš atsakovės UAB „Aldavita“ ieškovei G. V. įmonei 20 110,59 Lt skolą, 6 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 302 Lt žyminį mokestį ir 400 Lt už advokato teisinę pagalbą. Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 3d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas 2013m. rugsėjo 16 d. nutartimi pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. preliminarų sprendimą ir iš atsakovės priteistą ieškovei skolos dydį sumažino iki 16 487,85 Lt sumos. Pareiškėja (atsakovė) nurodė, kad automobilis, dėl kurio remonto iš jos ieškovei buvo priteista skola, buvo apdraustas UAB „IF Draudimas“. Automobiliui dalinai sudegus, draudikas šį įvykį pripažino draudiminiu ir 2011 m. lapkričio 22 d. ieškovei pervedė 4 175 Lt už atliktus automobilio remonto darbus. Tokiu būdu ieškovė du kartus gavo apmokėjimą už tuos pačius remonto darbus: 4 175 Lt iš draudimo bendrovės ir 5 959,25 Lt iš atsakovės. 5 959,25 Lt sumą priteisė teismas. Šią aplinkybę pareiškėja sužinojo 2013 m. gruodžio 6 d., kai draudimo bendrovė pateikė visus dokumentus, susijusius su ieškovei išmokėtomis sumomis. Mano, kad, esant žinomai šiai aplinkybei bylos nagrinėjimo metu, ieškovės reikalavimai turėjo būti sumažinti 4 175 Lt suma.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo (ieškovė) G. V. įmonė su prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutiko, nurodė, kad 4 175 Lt draudimo bendrovės išmokėtą sumą ieškovė grąžino atsakovei. Pažymėjo, kad atsakovė pati davė nurodymą draudimo bendrovei draudimo išmoką pervesti tiesiogiai ieškovei, todėl pareiškėjai ši aplinkybė turėjo būti žinoma ir negali būti laikoma nauja.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 6 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Teismas nustatė, kad aplinkybė, jog po civilinės bylos išnagrinėjimo pareiškėjai tapo žinoma, kad jos automobiliui dalinai sudegus, šis įvykis buvo pripažintas draudiminiu įvykiu ir draudikas UAB „IF Draudimas“ pervedė ieškovei 4 175 Lt draudimo išmoką, negalėjo būti nežinoma pareiškėjai. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad draudimo išmoką draudimo bendrovė pervedė ieškovei pačios pareiškėjos UAB „Aldavita“ nurodymu. Teismas nesutiko, kad apie pinigų pervedimo faktą pareiškėjai tapo žinoma tik 2013 m. gruodžio 3 d., kai jos įmonei buvo pateikti visi dokumentai, susiję su draudimo įmonės sumokėtomis sumomis ieškovei. Tokios pareiškėjos pozicijos teismas nelaikė naujai paaiškėjusia aplinkybe, apie kurią bylinėjimosi eigoje jai negalėjo būti žinoma, kadangi, duodama sutikimą (nurodymą) draudimo bendrovei pervesti draudimo išmoką tiesiogiai ieškovei, pareiškėja turėjo tikėtis, jog ši išmoka ir bus išmokėta, be to, pareiškėja šį procesą galėjo ir privalėjo netrukdoma kontroliuoti, nes buvo Sausumos transporto priemonių (KASKO) draudimo sutarties šalis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1239-292/2013. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:

1. Pareiškėja apie draudimo bendrovės išmokėtą draudimo išmoką ieškovei G. V. įmonei negalėjo žinoti, kadangi ieškovė tai pačiai sumai už remonto paslaugas išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras skirtingais numeriais, iš kurių vieną išsiuntė pareiškėjai, o kitą - draudimo bendrovei. Ieškovė privalėjo išsiųsti tą pačią PVM sąskaitą faktūrą ir pareiškėjai, ir draudimo bendrovei;

2. Pareiškėja nežinojo apie ieškovės draudimo bendrovei išrašytos sąskaitos apmokėjimą. Ieškovė nepranešė, kokią piniginių lėšų sumą gavo iš draudimo bendrovės. Tik, išaiškėjus dvigubam apmokėjimui, G. V. įmonė grąžino neteisėtai priteistus ir išieškotus 4 175 Lt, motyvuodama tuo, jog nežinojo, kad už tuos pačius darbus buvo išrašytos dvi sąskaitos skirtingiems mokėtojams. Kadangi pati ieškovė šios aplinkybės nežinojo, todėl to negalėjo žinoti ir pareiškėja;

3. Nors ieškovė ir grąžino neteisėtai gautus 4 175 Lt, tačiau pareiškėja patyrė nuostolių dėl šios sumos priteisimo ir išieškojimo (žyminis mokestis, palūkanos, delspinigiai, atstovavimo išlaidos), kurių ieškovė negrąžino.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuoto asmens (ieškovės) G. V. įmonės atstovas advokatas V. K. prašė atskirąjį skundą atmesti dėl tokių motyvų:

1. Atsitikus draudiminiam įvykiui ir pareiškėjos automobiliui dalinai sudegus, pats pareiškėjas kreipėsi į draudimo bendrovę ir prašė draudimo išmoką pervesti šį automobilį remontavusiai ieškovei. Šią aplinkybę pripažino pareiškėjos atstovas. Aplinkybė, kad draudikas padengė remonto išlaidas pareiškėjai buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, todėl negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe;

2. Tiek draudimo bendrovei, tiek pareiškėjai, ieškovė už remonto darbus buvo pateikusi vieną PVM sąskaitą faktūrą dėl 5 959,25 Lt automobilio remonto išlaidų. Pareiškėjos teiginys, kad buvo pateiktos dvi skirtingos sąskaitos, niekuo nepagrįstas;

3. Nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad ji patyrė nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta.

Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Tarp šalių kilo ginčas, ar pareiškėjos nurodyta aplinkybė dėl draudimo bendrovės išmokėtos draudimo išmokos gali būti laikoma naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, sudarančia pagrindą atnaujinti procesą Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1239-292/2013. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011; kt.). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi, pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog įvykis, kurio metu dalinai sudegė pareiškėjos automobilis buvo pripažintas draudiminiu ir ieškovei draudimo bendrovė pervedė 4 175 Lt draudimo išmoką, negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia aplinkybe, apie kurią bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai negalėjo būti žinoma. Pažymėtina, kad ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010). Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas patvirtino, kad davė nurodymą draudimo bendrovei pervesti draudimo išmoką tiesiogiai ieškovei G. V. įmonei. Ši aplinkybė bei tai, jog pareiškėja, apdraudusi savo automobilį transporto priemonių (KASKO) draudimu iš draudimo sutarties turėjo žinoti, kad atvejis su jos apdrausto automobilio užsidegimu, gali būti pripažintas draudiminiu įvykiu bei tikėtis draudimo išmokos patirtai žalai atlyginti, paneigia pareiškėjos argumentus, jog apie draudimo išmokos faktą jai tapo žinoma po bylos išnagrinėjimo. Pareiškėja, būdama draudimo sutarties šalimi, užsidegus jai priklausančiam apdraustam automobiliui, privalėjo domėtis su galimai pripažintinu draudiminiu įvykiu susijusiomis aplinkybėmis, įskaitant ir susijusiomis su draudimo išmokos gavimu.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad procesui atnaujinti nepakanka vien tik pateikti naujų dokumentų ar duomenų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą. Naujai paaiškėjusios aplinkybės turi turėti esminės reikšmės bylai. Tai reiškia, kad dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindu gautų naujų duomenų atsiranda pagrindas ir teisinė galimybė panaikinti ar pakeisti jau priimtus ir įsiteisėjusius teismo sprendimus bei šalių reikalavimus išspręsti kitaip, negu jie buvo pirmiau išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004). Bylos duomenys patvirtina, kad 2014 m. sausio 24 d. G. V. įmonė gautą 4 175 Lt draudimo išmoką pervedė pareiškėjai. Ieškovei grąžinus draudimo išmoką pareiškėjai, neliko pagrindo mažinti civilinėje byloje Nr. 2-1239-292/2013 teismo ieškovei priteistos skolos dydį išmokėtos draudimo išmokos suma. Darytina išvada, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės esminės reikšmės bylai neturi. Apie savo patirtus papildomus nuostolius pareiškėja nepateikė jokių įrodymų

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, teisėtos ir pagrįstos nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė