- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-20
- Bylos Nr.
- e2S-345-587/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01772-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Pareiškėjas
- T. U.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. U. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. U. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0100/23/00504, suinteresuotas asmuo antstolė D. M.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas T. U. (toliau – pareiškėjas, skolininkas) pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės D. M. (toliau – antstolė) 2023 m. lapkričio 20 d. patvarkymo Nr. S-23-100-34250 dėl varžytynių paskelbimo vykdomojoje byloje Nr. 0100/23/00504 vykdymą, iki kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolės 2023 m. lapkričio 20 d. patvarkymo dėl varžytynių paskelbimo Nr. S-23-100-34250.
2. Pareiškėjas nurodė, kad pagal 2016 m. spalio 19 d. kredito sutartį Nr. KS06/452 (toliau – kredito sutartis) išieškotojas AB „Citadele“ bankas (toliau – išieškotojas) pareiškėjui suteikė 302 307 Eur kreditą iki 2023 m. spalio 19 d. Pareiškėjo prievolių pagal kredito sutartį įvykdymui užtikrinti 2016 m. spalio 25 d. buvo sudaryta sutartinė hipoteka, pagal kurią buvo įkeistas pareiškėjui, A. U., UAB „Dzūkijos servisas“, MB „Mano žemės“ priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas (23 vnt.). 2017 m. kovo 3 d. buvo sudaryta sutartinė hipoteka, pagal kurią buvo įkeistas pareiškėjui ir A. U. priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypai (72 vnt.). 2022 m. birželio 20 d. išieškotojas nutraukė kredito sutartį prieš terminą ir pradėjo priverstinius skolos išieškojimo veiksmus. Išieškotojas antstolei pateikė vykdyti Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarės J. Š. 2023 m. balandžio 5 d. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. JŠ-3636 (vykdomoji byla Nr. 0100/23/00505) ir Nr. JŠ-3638 (vykdomoji byla Nr. 0100/23/00504) dėl 604,74 Eur notaro atlygio, 101 647,42 Eur skolos ir 4 678,57 Eur metinių palūkanų išieškojimo. 2023 m. balandžio 18 d. antstolės turto arešto aktu Nr. S-23-100-11282 vykdomojoje byloje Nr. 0100/23/00505 buvo areštuoti 2016 m. spalio 25 d. sutartine hipoteka įkeisti daiktai. 2023 m. balandžio 18 d. antstolės turto arešto aktu Nr. S-23-100-1128 vykdomojoje byloje Nr. 0100/23/00504 buvo areštuoti 2017 m. kovo 3 d. sutartine hipoteka įkeisti daiktai. Antstolės patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0100/23/00504 buvo paskirta ekspertizė nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), turto vertei nustatyti. UAB „IdeArt“ 2023 m. spalio 19 d. ekspertizės akte turtas įvertintas 37 300 Eur. 2023 m. lapkričio 20 d. antstolės patvarkymu Nr. S-23-100-34250 vykdomojoje byloje Nr. 0100/23/00504 paskelbtos nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirmosios varžytynės. Pareiškėjas mano, kad antstolės priimtas patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi antstolei nebuvo tikslo skelbti vienintelio pareiškėjo gyvenamosios paskirties turto pardavimą iš varžytynių, kadangi išieškotojo įsipareigojimų užtikrinimui yra įkeista pakankamai kitos paskirties kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Dėl šių antstolės veiksmų pareiškėjas pateikė skundą. Šiuo atveju yra būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes, teismui patenkinus pareiškėjo skundą, o turtą pardavus varžytynėse, teismo sprendimo bus neįmanoma įvykdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teismas nusprendė, kad vien pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog yra vykdomos pareiškėjui priklausančio turto varžytynės, savaime nereiškia, kad varžytynėms pasibaigus turtas bus perleistas kitam savininkui. Pareiškėjas nepateikia duomenų, jog varžytynių dalyviai yra pasiūlę kainą, jog varžytynės būtų įvykusios, taip pat būtų įvykdytos kitos teisės aktuose nustatytos sąlygos, kurioms esant turtas yra perleidžiamas iš varžytynių. Teismas pažymėjo, kad nepateikta įrodymų, pagrindžiančių, jog šiuo atveju egzistuoja reali tikimybė, jog pareiškėjui priklausantis ginčo turtas iki pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų išnagrinėjimo bus realizuotas priverstine tvarka, nes net ir esant varžytynių laimėtojui, tai savaime nereiškia, kad pasibaigus varžytynėms nuosavybės teisė į turtą iš karto pereis jų laimėtojui – varžytynių aktas pasirašomas tik sumokėjus pinigus už nupirktą turtą teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad vien tik deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo teiginiai, nepateikiant atitinkamų aplinkybių egzistavimą patvirtinančių įrodymų, nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismo vertinimu, grįsdamas prašymą, pareiškėjas nepateikia objektyvių duomenų, kodėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius varžytynių iki skundo dėl antstolės veiksmų išnagrinėjimo, palankaus pareiškėjui teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjui buvo žinoma apie vykdymo procesą, atliekamą turto ekspertizę, tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų, kad būtent šiuo metu atsirado poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės ir pateikiami argumentai didžiąja dalimi nukreipti į antstolės veiksmų neteisėtumo įrodinėjimą, o tai nėra šio prašymo nagrinėjimo dalykas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir patenkinti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas neatskleidė ginčo esmės ir teisinių tokio teismo sprendimo pasekmių. Antstolei nebuvo pagrindo skelbti vienintelio pareiškėjo gyvenamosios paskirties turto pardavimą iš varžytynių, kuomet išieškotojo įsipareigojimų užtikrinimui yra įkeista pakankamai kitos paskirties kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Išieškojimas iš pareiškėjui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena, esant pakankamam kiekiui kito turto, yra neteisingas. Teismui nepagrįstai laikė nesvarbiomis šias aplinkybės ir dėl jų plačiau nepasisakė.
1.2. Įvykus varžytynėms, nebūtų poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ginti pažeistas teises tokiu būdu.
1.3. Teismas nukrypo nuo ginčo ir pareiškėjo pagrindinio reikalavimo esmės. Ginčo turtas negali būti paskelbtų varžytynių pardavimo objektu. Teismui patenkinus pareiškėjo skundą ir panaikinus antstolės patvarkymą, o turtą pardavus varžytynėse, teismo sprendimo įvykdyti bus neįmanoma.
1.4. Teismas nevertino, kad pareiškėjo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išieškojimo procesas vykdomojoje byloje nėra stabdomas, išieškotojo interesai nėra pažeidžiami, nes išieškojimas gali būti nukreiptas į kitą įkeistą turtą, kurio pakanka išieškotojo skolai padengti.
6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė naują įrodymą – 2023 m. gruodžio 8 d. pareiškėjo skundą dėl antstolės 2023 m. gruodžio 1 d. patvarkymo ,,Dėl informacijos pateikimo“ Nr. S-23-100-35469 vykdomojoje byloje Nr. 0100/23/00504 panaikinimo, prašydamas jį prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Pagal bendrą taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Naujų įrodymų priėmimui taikoma įrodymų sąsajumo taisyklė (CPK 180 straipsnis), kuri reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateiktas naujas įrodymas – skundas dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0100/23/00504 – nėra susijęs su šioje civilinėje byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis, pareiškėjas nepagrindė pateikto dokumento sąsajumo su ginčo dalyku, todėl nėra pagrindo jį priimti į nagrinėjamą bylą.
9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0100/23/00504, prašydamas panaikinti antstolės 2023 m. lapkričio 20 d. patvarkymą Nr. S-23-100-34250 dėl varžytynių paskelbimo. Kartu su skundu dėl antstolės veiksmų pareiškėjas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolės veiksmų, sustabdyti antstolės 2023 m. lapkričio 20 d. patvarkymo Nr. S-23-100-34250 dėl varžytynių paskelbimo vykdomojoje byloje Nr. 0100/23/00504 vykdymą. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatavęs, kad nepateikia objektyvių duomenų, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius varžytynių iki skundo dėl antstolės veiksmų išnagrinėjimo, palankaus pareiškėjui teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas. Pareiškėjas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu.
11. Skundų dėl antstolio veiksmų padavimą reglamentuoja CPK 510 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, jog nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė; teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) pareiškėjo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) turi būti nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
12. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinys, nutartyje išdėstyti argumentai, atskleidžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog pareiškėjo skundas nėra tikėtinai pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl pirmosios sąlygos, būtinos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, pažymi, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priėmimo, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-74-943/2017; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1106-790/2019; 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-834-943/2020; kt.).
13. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, Alytaus apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. nutartimi pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų buvo atmestas (civilinė byla Nr. 2YT-705-805/2024). Nors ši pirmosios instancijos teismo nutartis nėra įsiteisėjusi, pareiškėjui pateikus dėl jos atskirąjį skundą, tačiau, nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, aplinkybė, kad, bylą išnagrinėjus iš esmės, pareiškėjo skundas buvo atmestas, suteikia pakankamą pagrindą išvadai dėl skundo reikalavimų preliminaraus nepagrįstumo, t. y. vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų nebuvimo.
14. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl antrosios sąlygos, būtinos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, pažymi, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nepagrįstai nevertino neteisėtų antstolės veiksmų, pareiškėjo nurodytų aplinkybių, įrodančių antstolės atliktų vykdymo veiksmų neteisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, to ir neturėjo daryti, priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Pareiškėjo argumentai dėl antstolės veiksmų, kuriuos jis prašo pripažinti neteisėtais, turi būti vertinami sprendžiant pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų pagrįstumo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai dėl jų nepasisakė.
15. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nepritaikius pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remiasi aplinkybėmis, jog vykdomas išieškojimas iš pareiškėjo turto, pirmiausia iš pareiškėjui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena, šis turtas gali būti išvaržytas. Šiuo atveju svarbia aplinkybe pripažintina tai, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašyme nenurodė pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, nors tai padaryti yra prašančiojo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiga ir būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, apsiribodamas deklaratyviais teiginiais, kad teismui patenkinus pareiškėjo šį skundą, o turtą pardavus varžytynėse, teismo sprendimo įvykdyti bus neįmanoma. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė nesant pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
16. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir taikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.