Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Vilmos Sakalauskienės skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 81/04-940 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2020 m. rugsėjo 3 d. priėmė nutarimą Nr. 81/04-40 taikyti nuteistajam M. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog Komisija įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nutarė nuteistajam M. V. taikyti lygtinį paleidimą. Komisijos vertinimu nuteistasis bausmės atlikimo metu nebaustas, šiuo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones, nėra socialiai atsiskyręs, bendrauja su šeimos nariais, palankiai žiūri į priežiūrą tiek būnant įstaigoje, tiek už jos ribų, anksčiau neteistas, elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, bausmės atlikimo metu nuteistasis nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, nebuvo nė karto baustas drausminėmis nuobaudomis, nusikalstamo elgesio rizika žema (25 balai), elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad M. V. laikysis įstatymų ir nenusikals, be to, už padarytą, nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės skundas dėl Komisijos 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 81/04-940 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, kuriuo prašoma pakeisti Komisijos nutarimą – netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Prokurorės nuomone, nuteistąjį M. V. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, šiuo metu, nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą būtina atsižvelgti į tai, kad M. V. šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę, kadangi 2018 m. apsimetęs firmos darbuotoju, priiminėjo iš klientų užsakymus plastikinių langų gamybai, paimdavo pinigus, o sutarties nevykdydavo (61 epizodas), todėl veikos pavojingumą, o kartu ir nuteistojo pavojingumą visuomenei, svarbu įvertinti sprendžiant dėl lygtinio paleidimo. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama ir sprendžiama visų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumoje. Nuteistąjį charakterizuoja ir turimi finansiniai įsipareigojimai. 2020-08-10 pagal gautą pažymą Nr. 428 užfiksuota 161,24 Eur ieškinio suma. Atlyginta suma sudaro 8,30 eurų. Taip pat nuteistasis turi pasiėmęs banko paskolą nekilnojamojo turto įsigijimui. Pagal teismo nuosprendį nuteistajam yra priteista 30630,00 eurų. Atlyginta simbolinė turimų finansinių įsipareigojimų suma, verčia abejoti teigiamais ir ženkliais nuteistojo pokyčiais. Be to, specialistai teikdami socialinio tyrimo išvadą tai pat atkreipė dėmesį į nuteistojo gaunamas lėšas ir pajamas bei turimus įsipareigojimus, kurie įvardinti kaip vienas iš kriminogeninių veiksnių didinančių nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Atlikus nuteistojo M. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priklauso žemai rizikos grupei (25 balai, iš kurių dinaminiai veiksniai sudaro 18 balų, kuriuos nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo mažinti), todėl šiuo atveju negalima daryti išvados, kad nuteistojo padaryta pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, kadangi dinaminiai balai nuteistojo aktyviomis pastangomis ir stipria motyvacija turėtų būti mažinami. Pažymėtina, kad Komisija, priimdama sprendimą paleisti M. V. lygtinai, sprendimo nepriėmė vienbalsiai - 4 komisijos nariai pasisakė „už“, 3 komisijos nariai pasisakė „prieš“. Prokurorės nuomone, negalima konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimo ir tai, kad nuteistasis savo tikslų galimo lygtinio paleidimo metu sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis bei paklus nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai. Nuteistasis šiuo metu vis dar nėra įsisąmoninęs priešingų visuomenėje nustatytoms normoms ir elgesio reikalavimams veiksmų pasekmių, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu dar negali būti vertinama kaip akivaizdi ir pakankama. M. V. nėra tikslinga taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui. Atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas nukentėjusiajam tokios trukmės laisvės atėmimo bausmę.

Kalbėdamas skunde apie nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir pobūdį, prokuroras prieštaraudamas pats sau nurodo, kad nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir tai negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą ir tuo pačiu aiškina, kad ši aplinkybė neturi būti sumenkinama. Reikia pažymėti, kad Komisija, vertindama nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nutarime aiškiai ir teisingai nurodė, kad už padarytą nusikalstamą veiką nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Tai reiškia, kad Komisija atsižvelgė į tai, kad padaryta vieną nusikalstama veika, kurios sunkumas ir pobūdis buvo įvertintos ne keliose, bet vienoje baudžiamojoje byloje ir už tai jam buvo paskirta bausmė. Taip pat reikia pažymėti ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ne tik nusikalstamos veikos sunkumą, bet ir kitas bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes, skyrė nuteistajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ir tik apeliacinės instancijos teismas šią bausmę pakeitė realių laisvės atėmimu, nurodęs, jog įstatymas nenumato kitokių negu realus laisvės atėmimas bausmių rūsių už padarytą nusikalstamą veiką.

Komisija tinkamai įvertino ir nuteistojo elgesį iki bausmės atlikimo pradžios ir bausmės atlikimo pataisos namuose metu. Nusikalstama veika, už kurią nuteistas M. V., padaryta 2018 metais. Nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė, priimtas 2020 m. vasario 13 d. Per visą baudžiamosios bylos nagrinėjimo laikotarpį M. V. nepadarė ne tik naujų nusikalstamų veikų, bet ir jokių teisės nusižengimų, kurie savo pobūdžiu būtų bent panašūs į nusikaltimą už kurį jis yra nuteistas. Visą minėtą laikotarpį M. V. dirbo ir pagal savo išgales stengėsi atlyginti baudžiamojoje byloje nukentėjusiais pripažintiems asmenims padarytą žalą. Atlikdamas bausmę pataisos namuose, nuteistasis neturi galimybė dirbti ir tokiu būdu atlyginti nukentėjusiesiems žalą, o lygtinai paleistas iš pataisos namų tokią galimybę jis turi. Komisijos nutarime konstatuota, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu M. V. bus įdarbintas IĮ (duomenys neskelbtini), kurs dirbs plėtros vadybininku. Bendras M. V. darbo stažas yra 12 metų. Akivaizdu, kad prokuroro išvada, jog dėl to, kad nuteistasis atlygino tik dalį žalos verčia abejoti teigiamais ir ženkliais nuteistojo pokyčiais, yra visiškai nepagrįsta.

Pažymi, kad Komisijos išvadoje ir yra teisingai akcentuota, kad ši rizika yra žema - tik 25 balai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, jis nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, įvykdė visus individualiajame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones. Šios aplinkybės leido Komisijai padaryti teisingą išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad M. V. ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat reikia pažymėti, kad įstatymas nereikalauja „žemos nusikalstamo elgesio rizikos“ dar didesnio „žemėjimo“.

Dar viena labai svarbi aplinkybė, kuri taip buvo tinkamai įvertinta Komisijos, ir kurios visiškai neįvertino prokuroras, tai aplinkybė, jog M. V. laisvės atėmimo bausmę atlieką pirmą kartą. Neatlaiko jokios kritikos ir prokuroro teiginys, jog už Komisijos Nutarimo priėmimo Komisijos nariai balsavo ne vienbalsiai, nes kaip žinia Komisijos sprendimai priiminėjami Komisijos narių balsų daugumą. Reikia taip pat pažymėti, kad nei vienas „prieš“ balsavęs Komisijos narys nepareiškė atskirosios nuomonės, kuri prieštarautų Komisijos išvadoms, o tai reiškia, kad sutiko su nutarimu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų atlikę atitinkamą bausmės dalį. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistuosius, atliekančius bausmę už labai sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistuosius, atliekančius bausmę už sunkius nusikaltimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų taikant jiems intensyvią priežiūrą.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Susipažinus su bylos medžiaga, darytina išvada, jog Komisijos 2020 m. rugsėjo 3 d. Nr. nutarimas 81/04-940 taikyti nuteistajam M. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra nepagrįstas.

Nuteistasis M. V. nuteistas 2019-10-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 182 str. 2 d., 54 str. 3 d., 300 str. 3 d., vadovaujantis 54 str. 3 d., 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. bausmės subendrintos ir skirta galutinė bausmė - 2 metai laisvės apribojimo. 2020-02-13 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2019-10-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis pagal BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. ir galutinė bausmė skirta 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 2 mėnesiai 16 dienų.

Teismas pažymi, kad nuteistojo gynėjo cituojama Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacija Rec (2003) 22 yra tik rekomendacinio pobūdžio tarptautinis dokumentas, kuriame įtvirtinti bendrieji principai, kurių tikslas apibrėžti ir suvienodinti lygtinio paleidimo taikymo principus valstybėse narėse. Be to, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama aplinkybių visuma.

Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 4 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenę interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos (ne)taikymo nuteistajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Nors nusikaltimo sunkumas BVK nėra numatytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės negali būti sumenkinamos (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-140-966/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis byloje Nr. 1S-306-397/2020). Būtina atsižvelgti į nuteistojo praeities įvykius ( jo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir pan.), kadangi apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina tik iš jo ankstesnio elgesio (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-935/2020). Priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą būtina atsižvelgti į tai, kad M. V. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kadangi 2018 m. apsimetęs firmos darbuotoju, priiminėjo iš klientų užsakymus plastikinių langų gamybai, paimdavo pinigus, o sutarties nevykdydavo (61 epizodas), todėl veikos pavojingumą, o kartu ir nuteistojo pavojingumą visuomenei, svarbu įvertinti sprendžiant dėl lygtinio paleidimo.

Nors pagal „OASys“ metodiką M. V. nustatyta žema 25 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, iš jų dinaminiai veiksniai sudaro net 18 svertinus taškus, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Teismas sutinka tiek su socialinio tyrimo išvada, tiek su prokurorės nuomone, kad nėra galimybės numatyti, kaip M. V. gebės laikytis nustatytos tvarkos reikalavimų struktūrizuotoje aplinkoje, kadangi jis į pataisos namus atvyko 2020-06-08, tačiau kaip nuteistasis integruosis į visuomenę išėjęs iš struktūrizuotos aplinkos priklausys nuo paties nuteistojo asmeninių faktorių bei aplinkos veiksnių. Be to, išlieka nuteistojo nusikalstamam elgesiui įtaką darantys kriminogeniniai veiksniai: lėšų tvarkymas ir pajamos.

Be to, neatliktos bausmės dydis (1 metai 2 mėnesiai ir 16 dienų iš paskirtų 1 metų 6 mėnesių) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl šiuo atveju, nėra pagrindo daryti išvados, jog atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

Nors nuteistojo gynėjas pateikia duomenis apie galimą M. V. įdarbinimą IĮ (duomenys neskelbtini) plėtros vadybininku lygtinio paleidimo atveju, tačiau teismas pažymi, jog tokio pobūdžio pažymos pateikimas savaime neužtikrina to, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins ir gaus stabilų atlygį ir atlygins padarytą žalą.

Be to, ir Komisija nebuvo vieninga sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, 4 Komisijos nariai balsavo „prieš“ ir 3 nariai „už“. Ir priešingai nei atsiliepime nurodo nuteistojo gynėjas, tai nesuponuoja išvados, kad jei nei vienas „prieš“ balsavęs Komisijos narys nepareiškė atskirosios nuomonės, kuri prieštarautų Komisijos išvadoms, tai reiškia, kad visi sutinka su nutarimu.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokurorės skundas dėl Komisijos 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 81/04-940 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra tenkintinas – Komisijos nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam M. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis bei 4 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės skundą tenkinti.

Pakeisti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. 81/04-940 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam M. V. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.