Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Editos Lapinskienės ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. ir jo gynėjo advokato Justo Vilio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-07-29 nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį 100 MGL (500 Eur) dydžio bauda. Pritaikius BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda, sumokant ją per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiu A. G. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką.

Nuosprendžiu iš A. G. Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteista 4813,03 Eur žalos atlyginimo. Taip pat nuosprendžiu iš A. G. Valstybinio socialinio draudimo fondui priteista 13023,15 Eur žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. G. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros: A. G., būdamas UAB „ (duomenys neskelbtini) “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, atsakingas už jo vadovaujamos bendrovės ūkinę, finansinę veiklą, bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, teisingą ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją bei siekdamas išvengti turtinės prievolės valstybei – mokesčių sumokėjimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairius darbuotojus, kurie jo nurodymu išmokėjo darbo užmokestį grynaisiais dešimčiai įmonės darbuotojų: D. G., Ž. D., E. B., L. G., J. K., S. R., J. R., S. B., P. B. bei V. Ž. ir laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-08-31 veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę A. Š., laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2017-09-12, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę J. Ž., laikotarpiu nuo 2017-09-13 iki 2018-09-07, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę A. K., laikotarpiu nuo 2018-08-20 iki 2018-12-31, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę L. S., nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė joms duomenų bei dokumentų apie 186 atvejais papildomai išmokėtą darbo užmokestį iš viso 24 224,21 Eur grynais pinigais ir kurios, būdamos suklaidintos, neturėdamos apskaitos dokumentų ar duomenų, patvirtinančių įvykusių ūkinių operacijų tapatumą, apskaitos dokumentais nepagrindė ir apskaitos registruose neužregistravo iš viso 24 224,71 Eur (2016 m. – 11464,46 Eur, 2017 m. – 10804,43 Eur, 2018 m. -1955,82 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo bei 32 086,69 Eur darbo užmokesčio priskaitymo, o būtent:

- D. G. iš viso 1600,00 Eur (2016 m. - 1200,00 Eur, 2017 m. - 400,00 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 2105,44 Eur (2016 m. - 1579,08 Eur, 2017 m. - 526,36 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo,

- Ž. D. iš viso 2557,52 Eur (2016 m. - 2004,46 Eur, 2017 m. - 553,06 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 3456,11 Eur (2016 m. - 2708,74 Eur, 2017 m. - 747,37 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo,

- E. B. iš viso 875,00 Eur (2016 m. - 420 Eur, 2017 m. - 420,00 Eur, 2018 m. – 35,00 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 1151,25 Eur (2016 m. - 552,60 Eur, 2017 m. - 552,60 Eur, 2018 m. - 46,05 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo,

- L. G., iš viso 720,00 Eur (2016 m. – 240,00 Eur, 2017 m. - 240,00 Eur, 2018 m. - 240,00 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 947,52 Eur (2016 m. - 315,84 Eur, 2017 m. - 315,84 Eur, 2018 m. - 315,84 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo,

- J. K., iš viso 4200,00 Eur (2016 m. - 2400,00 Eur, 2017 m. - 1800,00 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 5526,15 Eur (2016 m. - 3157,80 Eur, 2017 m. - 2368,35 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo,

- S. R., iš viso 4000,00 Eur (2016 m. - 2400,00 Eur, 2017 m. - 1600,00 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 5384,21 Eur (2016 m. - 3221,97 Eur, 2017 m. - 2162,24 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo,

- J. R., iš viso 1200,00 Eur (2016 m.) darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 1579,08 Eur (2016 m.) darbo užmokesčio priskaitymo,

- S. B. iš viso 1600,00 Eur (2016 m.) darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 2105,20 Eur (2016 m. ) darbo užmokesčio priskaitymo,

- P. B., iš viso 2040,00 Eur (2017 m.) darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 2684,16 Eur (2017 m.) darbo užmokesčio priskaitymo,

- V. Ž. iš viso 5432,19 Eur (2017 m. - 3751,37 Eur, 2018 m. - 1680,82 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 7147,57 Eur (2017 m. - 4935,99 Eur, 2018 m. - 2211,58 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo.

Tokiu būdu, A. G. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2. Be to, A. G. nuteistas ir už tai, kad, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turtą, jo panaudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai: A. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , registruotos adresu (duomenys neskelbtini) , direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, atsakingas už jo vadovaujamos bendrovės ūkinę, finansinę veiklą, bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, teisingą ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, teisingą duomenų apie bendrovės turtą pateikimą valstybės įgaliotoms institucijoms, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją bei siekdamas išvengti turtinės prievolės valstybei – mokesčių sumokėjimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“ 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta ,,mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, tyčia, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31, turėdamas tikslą išvengti 4813,02 Eur Gyventojų pajamų mokesčio, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-08-31 veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę A. Š., laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2017-09-12 veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę J. Ž., laikotarpiu nuo 2017-09-13 iki 2018-09-07 veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę A. K., laikotarpiu nuo 2018-08-20 iki 2018-12-31 veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę L. S., nesuvokusias jo nusikalstamų veikų pobūdžio, nepateikė joms duomenų bei dokumentų apie darbo užmokesčio išmokėjimą darbuotojams grynais pinigais, iš viso 24224,71 Eur, dėl ko buhalterės nedeklaravo iš viso 32086,69 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 deklaracijose, pateiktose per elektroninę deklaravimo sistemą Klaipėdos apskrities VMI, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y.:

- 3-se Metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose (forma FR0573) už 2016 m., 2017 m. ir Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje (forma GPM312), kurias per elektroninę deklaravimo sistemą pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, už 2018 m. deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra nedeklaravo šiose deklaracijose iš viso 32086,69 Eur (16 eilutėje už 2016 m. – 15220,31 Eur, 2017 m. – 14292,91 Eur, 4 eilutėje už 2018 m. – 2573,47 Eur) išmokėtų apmokestinamųjų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir 4813,02 Eur (17 eilutėje už 2016 m. – 2283,07 Eur, 2017 m. – 2143,91 Eur, 5 eilutėje už 2018 m. – 386,04 Eur) išskaičiuoto pajamų mokesčio,

- 36-se Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572) už 2016 m. 1-12 mėn., 2017 m. 1-12 mėn. ir Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma GPM313) už 2018 m. 1-12 mėn., kurias per elektroninę deklaravimo sistemą pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra nedeklaravo šiose deklaracijose iš viso 32086,69 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio (2016 m. – 15220,31 Eur (18 eilutėje), 2017 m. – 14292,91 Eur (18 eilutėje), 2018 m. – 2573,47 Eur (5 eilutėje)), 4813,02 Eur išskaičiuoto pajamų mokesčio (2016 m. – 2283,07 Eur (19, 20 eilutėse), 2017 m. – 2143,91 Eur (19, 20 eilutėse), 2018 m. – 386,04 Eur (6,7 eilutėse)).

3. A. G. nuteistas ir už tai, kad Lietuvos Respublikos 1991-05-21 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 9 straipsnio 1 ir 2 dalies (nuo 2017-01-01 - 12 straipsnio 1 ir 2 dalių) nuostatas, kuriose nurodyta, kad „1. Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti <...> 2. Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“, Lietuvos Respublikos 1996-05-21 Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 (2002-12-03 įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Asmenys <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, Lietuvos Respublikos 2003 m. liepos 4 d. Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurių sudedamoji dalis yra pensijų įmoka, ir papildomos dalyvio lėšomis mokamos įmokos <...> draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF biudžetui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-08-31, tyčia, turėdamas tikslą išvengti 13023,15 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-08-31 veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę A. Š., laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2017-09-12 veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę J. Ž., laikotarpiu nuo 2017-09-13 iki 2018-09-07 veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę A. K., laikotarpiu nuo 2018-08-20 iki 2018-12-31 veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę L. S., nesuvokusias jo nusikalstamų veikų pobūdžio, nepateikė joms duomenų bei dokumentų apie darbo užmokesčio išmokėjimą darbuotojams grynais pinigais, iš viso 24224,71 Eur, dėl ko buhalterės laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai per elektroninę deklaravimo sistemą pateikė iš viso 62 pranešimus, kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir nedeklaravo iš viso 32086,69 Eur apdraustųjų asmenų pajamų ir 13023,15 Eur įmokų, iš jų:

- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikė 59 Pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) už 2016 m., 2017 m., 2018 m., kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, tai yra šiuose pranešimuose nedeklaravo iš viso 31645,90 Eur apdraustųjų asmenų pajamų (eilutėje P20.4), iš jų: 2016 m. - 14957,16 Eur, 2017 m. - 14115,27 Eur, 2018 m. - 2573,47 Eur ir 12846,57 Eur įmokų (eilutėje P20.5), iš jų: 2016 m. – 6082,80 Eur, 2017 m. – 5729,70 Eur, 2018 m. – 1034,07 Eur,

- 2016-08-23 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir 2017-05-11 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikė 2 Pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD), kuriose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir nedeklaravo iš viso 394,74 Eur apdraustųjų asmenų pajamų (eilutėje P5), iš jų: 2016-08-31 – 263,15 Eur, 2017-05-11 – 131,59 Eur ir iš viso 158,08 Eur įmokų sumą (eilutėje P6), iš jų: 2016-08-31 – 105,20 Eur, 2017-05-11 – 52,88 Eur,

- 2017-08-16 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikė 1 Elektroninį prašymą dėl apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo duomenų tikslinimo (forma PT) už 2017 m. 7 mėn., kuriame deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir nedeklaravo iš viso 46,05 Eur apdraustųjų asmenų pajamų (eilutėje A11) ir 18,50 Eur įmokų (eilutėje A12).

Tokiu būdu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. G., laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą mokesčių ir įmokų iš viso 17836,17 Eur, iš jų: - 4813,02 Eur 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio, 1925,35 Eur 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 962,52 Eur 3 proc. socialinio draudimo įmokų, 161,09 Eur 2 proc. pensijų įmokų, 9974,19 Eur 30,98 proc. (iki 2016-12-31), 31,18 proc. (nuo 2017-01-01) socialinio draudimo įmokų.

4. A. G. buvo kaltinamas, bet išteisintas dėl to, kad neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis: A. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) , direktoriumi, neteisėtai, neturėdamas leidimo, savo darbo vietoje - UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) , nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos iki 2019-04-16 8.40 val. laikė šaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos 6 mm kalibro „ME Flobert 4“ modelio revolverį, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamą C kategorijos šaunamajam ginklui, skirtą šaudyti 6 mm kalibro „Flobert“ tipo šoviniais bei 4 vienetus pramoninės gamybos 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo „Flobert“ tipo šovinių, skirtų 6 mm kalibro įvairių modelių revolveriams, kol kratos metu šį ginklą ir šaudmenis surado ir paėmė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos (toliau – FNTT) pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai

5. Nuteistasis A. G. ir jo gynėjas advokatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. G. pripažintas kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, bei kuria patenkinti baudžiamojoje byloje pateikti civiliniai ieškiniai, ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį, o civilinius ieškinius atmesti.

5.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, jog A. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarė remdamasis byloje apklaustų liudytojų parodymais, specialistės išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės - finansinės veiklos, jos paaiškinimais teismo posėdžio metu, kita (rašytine) bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad visi kaltinime nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, aptariamu laikotarpiu gavę ne tik buhalterinėje apskaitoje apskaitytą bet ir neapskaitytą atlyginimą nurodė, kad atlyginimą iki įmonės finansinių sunkumų laikotarpio pradžios tvarkingai gaudavo į savo banko sąskaitas, o retsykiais - grynais pinigais iš įmonės kasos, pasirašydami atitinkamus dokumentus buhalterijoje. Teismo nuosprendyje taip pat nurodyta, kad visi šie liudytojai, o taip pat ir keletas kitų (pvz. S. B.) parodė kaltinime nurodytais laikotarpiais reguliariai, praktiškai kartu su atlyginimu, kas mėnesį gaudavę darbo sutartyje nurodytą priedą prie atlyginimo grynais pinigais, kurių kiekvienam atskirai išmokėdavo jų tiesioginiai vadovai (skyrių, pamainų meistrai). Teismas nuosprendyje nurodė, kad, kaip nustatyta iš liudytojos R. D. ir dalinai iš liudytojo V. R. parodymų, pinigus šiems atlyginimams išmokėti jie gaudavo iš įmonės vadovo A. G. kartu su laisvos formos sąrašais, kuriuose buvo nurodyta, kokiam darbuotojui ir kiek reikia išmokėti. Byloje yra tokio sąrašo pavyzdžių, iš kurių matyti, kad tai nėra griežtos atskaitomybės buhalteriniai dokumentai. Visa tai, anot pirmosios instancijos teismo, tik patvirtina sąžiningus parodymus teisme davusių liudytojų R. D. ir V. R. parodymus, kad jiems direktoriaus A. G. tiesiogiai ar per kitus asmenis buvo liepta pagal tokius paskaičiavimus iš prie jų pridėtos pinigų sumos išmokėti darbuotojams neoficialius atlyginimų priedus, neapskaitytus buhalterinėje apskaitoje, ir jie tai atliko, o nei surinkti gavusiųjų parašų, nei pristatyti jų į buhalteriją nei išsaugoti šių sąrašų nebuvo įpareigoti. Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje liudytojų D. S. ir I. V. parodymų A. G. naudai nevertino kaip jo kaltę paneigiančius, argumentuodamas tai tuo, kad jie su A. G. gyvena tame pačiame nedideliame miestelyje dėl to gali būti mažiau sąžiningi. Taip pat teismui visiškai neužkliuvo tai, kad teismo posėdžio metu apklausti liudytojai pradėjo maišytis, nurodė kai ko nebeprisimenantys ir tai vertino kaip natūralius procesus, vykstančius praėjus nemažai laiko nuo aptariamų įvykių.

5.2. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino visus A. G. paaiškinimus, kuriais jis ginčijo liudytojų parodymus ir specialisto išvadą: paaiškinimus, kad liudytojai dėl savo mažo išsilavinimo ir ilgo laiko, praėjusio po įvykių, nebeprisimena, kad už visus jiems išmokamus pinigus turėjo pasirašyti, A. G. į bylą pateiktus kasos išlaidų orderius, pagal kuriuos kaltinime nurodytiems asmenims (UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos buvo išmokėta grynųjų pinigų sumų. Be to, nuosprendyje pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus visus A. G. ir jo gynėjų argumentus dėl specialistės išvados neteisingumo. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad A. G., būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia - sąmoningai netinkamai vykdė jam žinomus buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus, numatydamas, kad dėl to iš dalies nebus galima nustatyti įmonės nuosavo kapitalo (pelno) bei įsipareigojimų dydžio valstybės biudžetui, ir šių padarinių norėjo. Tokiu būdu, anot pirmosios instancijos teismo, asmuo realizavo BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtį ir yra pagrįstai patrauktas už tai baudžiamojon atsakomybėn.

5.3. Apeliaciniame skunde pastebima, kad pirmosios instancijos teismas A. G. kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo iš esmės pripažino remdamasis vien liudytojų parodymais (teismas nuosprendyje nurodė, kad priimdamas sprendimą rėmėsi ir specialistės išvada, jos parodymais, tačiau ir pati specialisto išvada surašyta remiantis iš esmės vien liudytojų parodymais). Tačiau bylą nagrinėjusiam teismui buvo pateikti 2021-06-02 A. G. paaiškinimai, kuriuose jis aprašė byloje apklaustų liudytojų parodymų nenuoseklumą, prieštaringumą tiek savo paties ankstesniems parodymams, tiek prieštaravimą su kitų liudytojų parodymams, tiek ir liudytojų parodymų prieštaringumą A. G. pateiktiems ir byloje esantiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiams.

5.4. Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas nuosprendyje nurodo, kad J. R. parodė, kad „laikotarpiu nuo 2014-01-14 iki 2017-01-02 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektriku. (...) apytiksliai nuo 2015 pradžios iki 2017 m. sausio, kai nutraukė darbo santykius su šia įmone, jis beveik kiekvieną mėnesį prie oficialaus atlyginimo, kuris buvo pervedamas į jo banko sąskaitą, papildomai grynais pinigais gaudavo priedą, kuris svyruodavo nuo 100 iki 150 eurų priklausomai nuo išdirbtų valandų. Šį priedą išmokėdavo inžinierius V. R., kuris pasikviesdavo kiekvieną darbuotoją, kuriam paduodavo grynuosius pinigus, už kuriuos pasirašydavo ant to paties ranka rašyto lapo arba niekur nepasirašydavo, nebeprisimena. Buhalterijoje iš kasos jam pinigus išmokėjo tik išeinant iš darbo, tada reikėjo pasirašyti kažkokį lapelį“. Taigi, kaip nuosprendyje nurodo teismas, aprašydamas liudytojo J. R. liudijimus, liudytojas J. R. buhalterijoje iš kasos pinigus grynais gavo tik vieną kartą, tuomet pasirašė kažkokį lapelį (kasos išlaidų orderį), o visais kitais kartais pinigus grynais jam sumokėdavo inžinierius V. R. ir tuomet jis arba nieko nepasirašydavo arba pasirašydavo ant ranka rašyto lapo. Tačiau pastebėtina, kad byloje surinkti duomenys patvirtina priešingas nei nurodyta apklausoje aplinkybes, o būtent įrodo tai, kad per tiriamąjį laikotarpį J. R. grynaisiais pinigais išmokėtos sumos buvo apskaitytos ir patvirtintos grynųjų pinigų gavėjo J. R. parašais: kasos išlaidų orderiu Nr. 16-538 J. R. buvo išmokėta 316,18 Eur; kasos išlaidų orderiu Nr. 17-0382 J. R. buvo išmokėta 7,74 Eur; 2017-01-03 kasos išlaidų orderiu Nr. 17-U13 (numeris sunkiai įskaitomas) J. R. buvo išmokėta 192,61 Eur suma; 2017-01-24 kasos išlaidų orderiu Nr. 17-0143 J. R. buvo išmokėta 232,61 Eur suma, Avanso žiniaraščiu Nr. 20161201/2 J. R. buvo išmokėta 90 Eur suma; Atlyginimo žiniaraščiu Nr. 201612011 J. R. buvo išmokėta 332,35 Eur suma; Avanso žiniaraščiu Nr. 20161222 J. R. buvo išmokėta 90 Eur suma; Avanso žiniaraščiu Nr. 20161223 J. R. buvo išmokėta 332,35 Eur suma. Iš viso 1593,84 Eur. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje atvaizduota grynaisiais pinigais J. R. išmokėta suma yra netgi 393,84 Eur didesnė, nei specialisto išvadoje priskaičiuota 1200 Eur suma, kurią neva, grynaisiais pinigais išmokėjo ir neapskaitė nuteistojo vadovaujama bendrovė.

5.5. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad teismas nuosprendyje nurodo, kad D. G. parodė, jog „UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo laikotarpiu nuo 2014-02-06 iki 2017-04-21 (...) į jo banko sąskaitą būdavo pervedamas minimalus atlyginimas ir kiekvieną mėnesį dar gaudavo priedą (atlyginimą) vokelyje, kurį jam paduodavo buhalterijoje (...) priedo dydis būdavo nuo 100 eurų iki 150 eurų, už kurį pasirašydavo ant lapo ties savo vardu ir pavarde“. Remiantis liudytojo parodymais, išeitų taip, jog darbuotojas turėjo įsitikinimą, jog, jeigu jau buvo mokamas užmokestis grynaisiais, o ne į banko sąskaitą, tai reiškia, kad mokamas neoficialus darbo užmokestis. Byloje surinktų įrodymų visetas įrodo tai, kad grynaisiais pinigais išmokėtas darbo užmokestis buvo tvarkingai apskaitytas kaip oficialus atlyginimas, o kasos operacijos, kuriomis liudytojui išmokėti grynieji, patvirtintos paties D. G. parašais: 2016-12-05 kasos išlaidu orderiu Nr. 16-536 D. G. buvo išmokėta 91,73 Eur suma; 2016-12-05 kasos išlaidų orderiu Nr. 16-537 D. G. per bendrovės kasą buvo sumokėta 260,90 Eur suma, kaip atlygimas už spalio mėn.; 2016-12-30 kasos išlaidų orderiu Nr. 16-696 D. G. per UAB “(duomenys neskelbtini)” kasą buvo sumokėta 170,20 Eur suma, kaip atlygimas už lapkričio mėn.; 2017-02-02 kasos išlaidų orderiu Nr. 17-0186 D. G. per UAB “(duomenys neskelbtini)” kasą buvo sumokėta 259,44 Eur suma, kaip atlygimas už gruodžio mėn.; 2017-03-02 kasos išlaidų orderiu Nr. 17-0387 D. G. per UAB “(duomenys neskelbtini)” kasą buvo sumokėta 90 Eur suma, kaip avansas už 2017 m. sausio mėn.; 2017-03-14 kasos išlaidų orderiu Nr. 17-0474 D. G. per UAB “(duomenys neskelbtini)” kasą buvo sumokėta 207,17 Eur suma, kaip atlygimas už 2017 m. sausio mėn.; 2017-03-30 kasos išlaidų orderiu Nr. 17-0512 (sunkiai įskaitomas) D. G. per UAB “(duomenys neskelbtini)” kasą buvo sumokėta 90 Eur suma, kaip atlygimas už 2017 m. vasario mėn.; 2017-04-25 kasos išlaidų orderiu Nr. 17-0790 D. G. per UAB “(duomenys neskelbtini)” kasą buvo sumokėta 926,13 Eur suma, kaip atsiskaitymas; Avanso žiniaraščiu Nr. 20161201/5 užfiksuotas 90 Eur sumos išmokėjimas grynaisiais pinigais D. G. naudai; Avanso žiniaraštis Nr. 20161222 pagrindžia, jog D. G. per bendrovės kasą buvo išmokėta 90 Eur; Avanso žiniaraštis Nr. 20170413/10 pagrindžia, jog D. G. per bendrovės kasą buvo išmokėta 90 Eur. Iš viso per tiriamąjį laikotarpį 2365 Eur. Taigi, tikrinamuoju laikotarpiu UAB “(duomenys neskelbtini)” D. G. išmokėta darbo užmokesčio suma ženkliai 765 Eur didesnė nei specialisto išvadoje priskaičiuota, neva neapskaityta darbo užmokesčio dalis (1600 Eur). Pažymėtina, jog specialistės išvadoje ir teismo nuosprendyje neatsižvelgta ir į ženklias sumas, kurias D. G. bankiniais pavedimais sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini) “ kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtino atlyginimo dalį. Liudytojas 2019-03-21 FNTT atliktoje apklausoje teigė, kad jam priedai buvo išmokami buhalterijoje, tačiau negalėjo nurodyti buhalterijos darbuotojų, kurios jam išmokėdavo priedus, pavardžių, nes, pasak liudytojo, praėjo nemažai laiko. Liudytojas 2019-03-21 FNTT atliktoje apklausoje užsimena dar ir apie tai, kad jis buvo nepatenkintas dėl atlyginimų vėlavimų, todėl nusprendė išeiti iš darbo: „kadangi 2017 metais pradėjo strigti atlyginimai, todėl 2017 metų balandžio mėnesį išsidarbinau iš UAB „(duomenys neskelbtini)““, ir tai suponuoja, jog liudytojo parodymų negalima vertinti kaip neutralių nuteistajam.

5.6. Kaip pastebima apeliaciniame skunde, 2019-05-02 FNTT atliktoje apklausoje liudytoja L. G. teigė, esą: „buvau informuota, kad pagrinde mano atlyginimas bus minimumas pagal išdirbtas valandas, tačiau papildomai gausiu premijas už kiekvieną pagautą neblaivų ar vagiantį darbuotoją. Tokiu būdu pagrindinis atlyginimas man būdavo pervedamas į mano banko sąskaitą ir plius kiekvieną mėnesį gaudavau premijas (...) 2016-2019 metais, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti nebe pilnu pajėgumu ir buvo atleista nemažai darbuotojų, papildomai kiekvieną mėnesį gaudavau nuo 20 eurų iki 40 eurų. Šias premijas išmokėdavo apsaugos viršininkas grynais pinigais į rankas. Už šiuos gautus pinigus niekur nereikėdavo pasirašyti“. Liudytojos L. G. 2019-05-02 duoti FNTT apklausoje parodymai prieštarauja 2020-06-02 apklausos FNTT metu R. T. duotiems parodymams, kuriuose jis teigė, jog: „Man nėra tekę tokių priedų ar premijų darbuotojams mokėti“. Nuoseklios pozicijos R. T. laikėsi ir 2021-02-03 apklausos teismo posėdžio metu, kur jis teigė, jog: „Atlyginimų mokėjimas ne mano saugos tarnybos funkcija ir aš neturėdavau pinigų, tai neturėjau iš kur mokėti“, „Niekas nėra sakęs, kad gauna neapskaitytą darbo užmokestį“. Atkreiptinas dėmesys, jog apklausiama 2021-02-04 vykusio teismo posėdžio metu L. G. savo poziciją keitė ir parodė, jog: „Aš nesigilinau, ar teisėtai mokami buvo tie pinigai. Kiek buhalterė priskaičiuodavo, tiek ir išmokėdavo. Ten dėdavom kažkokius parašus, mes pasirašydavom vėliau. Mes vėliau nueidavom pasirašyti“. Be to, liudytojos teiginį, apie tai, kad už į rankas grynaisiais pinigais išmokėtas sumas niekur nereikėdavo pasirašyti, paneigia byloje surinkti duomenys: 2017-02-07 kasos išlaidų orderis Nr. 17-0219 pagrindžia, kad L. G. buvo išmokėta 412,96 Eur suma už 2016 m. 12 mėn.; 2017-03-20 kasos išlaidų orderis Nr. 17-0503 pagrindžia, kad L. G. buvo išmokėta 386,29 Eur suma už 2017 m. 1 mėn.; 2017-04-12 kasos išlaidų orderis Nr. 17-0713 pagrindžia, kad L. G. buvo išmokėta 241,84 Eur suma; Avanso žiniaraštis Nr. 29161201/4 pagrindžia, kad L. G. buvo išmokėta 90 Eur suma; Atlyginimo žiniaraštis Nr. 201612013 pagrindžia, kad L. G. buvo išmokėte 269,55 Eur suma; Avanso žiniaraštis Nr. 20161222 pagrindžia, kad L. G. buvo išmokėta 90 Eur suma. Atlyginimo žiniaraštis Nr. 20161223/7 pagrindžia, kad L. G. buvo išmokėta 269,78 Eur suma; Avanso žiniaraštis Nr. 29170412/2 pagrindžia, kad L. G. buvo išmokėta 90 Eur suma; Avanso žiniaraštis Nr. 20170419/3 pagrindžia, kad L. G. buvo išmokėta 90 Eur suma; Atlyginimo žiniaraštis Nr. 201702/5 pagrindžia, kad L. G. buvo išmokėta 170,33 Eur suma. Visi minėti apskaitos dokumentai, kuriuose pagrindžiama iš viso 2109,95 Eur sumos per tiriamąjį laikotarpį išmokėjimas grynaisiais pinigais L. G., yra su L. G. parašais. Ši UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje apskaityta suma yra 1389,95 Eur didesnė už specialisto išvadoje apskaičiuotą neva neapskaitytą grynaisiais pinigais išmokėtą darbo užmokesčio dalį (720 Eur). Pažymėtina, kad specialistė, nors ir turėjo duomenis apie tai, kad vien tik šiai liudytojai per tikrinamąjį laikotarpį buvo parduota maisto produktų už 745 Eur vertę, kuri buvo išskaičiuota iš L. G. darbo užmokesčio, tačiau šio fakto specialistė niekaip nesiejo su jos daromomis išvadomis apie tariamai neapskaitytas sumas. Taigi L. G. specialisto išvadoje nurodyta neva neapskaityta grynaisiais pinigais išmokėta suma (720 Eur) yra net keletą kartų mažesnė nei realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje apskaityta suma (2109,95 Eur).

5.7. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad specialistės išvadoje neatsižvelgta į liudytojos L. G. 2019-05-02 FNTT atliktoje apklausoje duotus parodymus, jog: “Mano atlyginimas, kuris būdavo pervedamas i mano banko sąskaitą su prie atlyginimo gauta premija, viso bendroje sumoje siekdavo nuo 400 euru iki 500 Eur, priklausomai nuo išdirbtų valandų ir pagautų žmonių (pagrinde neblaivių)“. Iš specialisto išvadoje pateiktu lentelių ir suvestinių matyti, kad už 36 mėnesius L. G. mokėtina darbo užmokesčio suma sudarė 16488,02 Eur arba, kitaip tariant, vidutiniškai L. G. mokėtina darbo užmokesčio suma per viena mėnesi sudarė 449,66 Eur, tačiau nepaisant šios aplinkybės ir to, kad per tiriamąjį 36 mėnesių laikotarpį L. G. mažesnis nei 400 Eur atlygis buvo išmokėtas tik 9 mėnesius, tačiau specialistė, nepaisydama fakto, kad net 27 mėnesius iš 36 mėnesio L. G. gavo didesnį nei 400 Eur atlyginimą (iš kurių, 5 mėnesius atlyginimas buvo didesnis netgi nei 500 Eur), vis tiek už visą laikotarpį, remiantis iš liudytojos parodymų konteksto ištraukta fraze apie menamo priedo dydį, už visus 36 mėnesius priskaičiavo tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje neapskaitytas sumas. Byloje surinktų duomenų visuma pagrindžia, kad 2016 m. balandžio mėn. L. G. buvo išmokėta 644.57 Eur darbo užmokesčio suma; 2016 m. birželio mėn. L. G. buvo išmokėta 425,94 Eur darbo užmokesčio suma; 2016 m. liepos mėn. L. G. buvo išmokėta 426,38 Eur darbo užmokesčio suma; 2016 m. rugsėjo mėn. L. G. buvo išmokėta 529.75 Eur darbo užmokesčio suma; 2016 m. spalio mėn. L. G. buvo išmokėta 410,80 Eur darbo užmokesčio suma; 2016 m. lapkričio mėn. L. G. buvo išmokėta 410,8 Eur darbo užmokesčio suma; 2016 m. gruodžio mėn. L. G. buvo išmokėta 412,96 Eur darbo užmokesčio suma; 2017 m. vasario mėn. L. G. buvo išmokėta 415,23 Eur darbo užmokesčio suma; 2017 m. kovo mėn. L. G. buvo išmokėta 455,81 Eur darbo užmokesčio suma; 2017 m. balandžio mėn. L. G. buvo išmokėta 667.26 Eur darbo užmokesčio suma; 2017 m. gegužės mėn. L. G. buvo išmokėta 443,64 Eur darbo užmokesčio suma; 2017 m. birželio mėn. L. G. buvo išmokėta 424,29 Eur darbo užmokesčio suma; 2017 m. liepos mėn. L. G. buvo išmokėta 467,73 Eur darbo užmokesčio suma; 2017 m. rugpjūčio mėn. L. G. buvo išmokėta 452,02 Eur darbo užmokesčio suma; 2017 m. rugsėjo mėn. L. G. buvo išmokėta 655,59 Eur darbo užmokesčio suma; 2017 m. spalio mėn. L. G. buvo išmokėta 430,21 Eur darbo užmokesčio suma; 2018 m. vasario mėn. L. G. buvo išmokėta 461,53 Eur darbo užmokesčio suma; 2018 m. kovo mėn. L. G. buvo išmokėta 435,10 Eur darbo užmokesčio suma; 2018 m. balandžio mėn. L. G. buvo išmokėta 473,58 Eur darbo užmokesčio suma; 2018 m. gegužės mėn. L. G. buvo išmokėta 462,34 Eur darbo užmokesčio suma; 2018 m. birželio mėn. L. G. buvo išmokėta 833.49 Eur darbo užmokesčio suma; 2018 m. liepos mėn. L. G. buvo išmokėta 429,06 Eur darbo užmokesčio suma; 2018 m. rugpjūtį mėn. L. G. buvo išmokėta 486,18 Eur darbo užmokesčio suma; 2018 m. rugsėjo mėn. L. G. buvo išmokėta 440,46 Eur darbo užmokesčio suma; 2018 m. spalio mėn. L. G. buvo išmokėta 428,23 Eur darbo užmokesčio suma; 2018 m. lapkričio mėn. L. G. buvo išmokėta 436,16 Eur darbo užmokesčio suma; 2018 m. gruodžio mėn. L. G. buvo išmokėta 546,55 Eur darbo užmokesčio suma. Specialisto išvadoje neatsižvelgta ir į ženklias sumas, kurias L. G. bankiniais pavedimais sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimo dalį. Apie tai, kad tokie mokėjimai vykdavo, specialistei turėjo būti žinoma iš A. K. (A.) FNTT duotų parodymų, tačiau specialistė savo skaičiavimuose atlyginimo dalies išmokėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams iš kitų subjektų banko sąskaitos, visiškai nevertino, nors gynybos duomenis, L. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankiniais pavedimais sumokėta atlyginimo dalis sudarė 6539,14 Eur, o UAB „(duomenys neskelbtini) “ bankiniais pavedimais sumokėta atlyginimo dalis sudarė 3937,36 Eur. R. T. 2020-06-02 atliktos apklausos FNTT metu tvirtino, jog: „Būdavo atvejai, kad apsaugos darbuotojas pagaudavo vagiančius ar girtus darbuotojus, tokiu būdu jie surašydavo aktus, kuriuos ar aš, ar pats apsaugos darbuotojas nunešdavo i administraciją“. Byloje tarnybinių pranešimų ar kitų duomenų, kuriuose būtų užfiksuota apie girtus ar vagiančius asmenis, nesurinkta, todėl nepakanka duomenų, kuriais remiantis būtų galima bent teoriškai suskaičiuoti, kiek kartų, dirbant L. G., buvo užfiksuota darbuotojų neblaivumo ar vagystės atvejų. Byloje duomenų apie tarnybinius pranešimus, kurie leistų identifikuoti L. G. užfiksuotus neblaivius/vagiančius darbuotojus nėra pateikta, nors darbuotoja parodė, kad būtent nuo to priklausė, ar ji gaus priedą ar ne. Apsaugos viršininko pozicija po 2020-06-02 atliktos apklausos FNTT nesikeitė. Jis 2021-02-03 teismo posėdžio apklausos metu tvirtino, kad: „Noriu pažymėti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagautų vagiančių darbuotojų buvo tik keletas atvejų“, „Per dešimt darbo metų vagystės atvejų būdavo tik vienetai“. Specialisto išvadoje skaičiuojama, kad L. G. kiekvieną mėnesį pastoviai gaudavo neapskaitytas premijas, nevertinant to, kad R. T. teigimu tokie atvejai būdavo išskirtiniai. Tiek apsaugos viršininko R. T. 2020-06-02 apklausos FNTT metu, tiek ir apklausos teismo posėdyje metu, liudytojas laikėsi pozicijos, jog tokių atvejų buvo fiksuoti tik vienetai, tačiau, nepaisant to, specialisto išvadoje skaičiuojama, kad kiekvieną mėnesį (t. y.) 36 mėnesius L. G. buvo mokama neapskaityta fiksuoto dydžio darbo užmokesčio premija.

5.8. Apeliaciniame skunde svarbia aplinkybe teigiama yra tai, kad L. G. išėjimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priežastis buvo ne po vieną mėnesį vėluojantis atlyginimas, kas be kita ko, galėjo paveikti liudytojos parodymų patikimumą ir objektyvumą. Savo apklausoje L. G. nurodė, jog po išsidarbinimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai liko neišmokėta 1865 Eur skola. Faktą, apie skolą taipogi pagrindžia ir 2019-11-07 Klaipėdos apygardos nutartis (civilinėje byloje Nr. eB2-365-796/2019).

5.9. Apeliaciniame skunde pažymima, kad duodami parodymus ir kiti teismo nuosprendyje nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai (Ž. D., E. B., J. K., S. R., S. B., P. B., V. Ž.), kuriems neva darbo užmokesčio dalis buvo mokama neoficialiai (vokeliuose) iš esmės pateikė vienodus paaiškinimus, t. y., kad dalis darbo užmokesčio jiems buvo mokama vokeliuose ir už grynai gautus pinigus jiems niekur nereikėdavo pasirašyti (o jei kai kurie ir nurodydavo, kad kartais pasirašydavo, jog gavo pinigus, tai buvo daroma ant paprasto ranka rašyto lapo), tačiau 2021-05-26 A. G. paaiškinimuose teismui nurodyta (ir pateikti tai pagrindžiantys dokumentai), jog nagrinėtu laikotarpiu (2016-01-01 – 2018-12-31) visiems šiems darbuotojams darbo užmokesčio dalis buvo išmokėta grynais, šiems pasirašius ant kasos išlaidų orderių (orderiai su darbuotojų parašais pateikti teismui), o kai kuriems grynais išmokėtos sumos, pvz. Ž. D., buvo gerokai didesnės nei nurodyta specialistės išvadoje (nors Ž. D. 2019-03-19 apklausos FNTT metu teigė, jog „gaunant pinigus grynais į rankas man nereikėdavo niekur pasirašyti“, jo parašai ant kasos išlaidų orderių yra). Taigi, įvertinus liudytojų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu duotus parodymus, sulyginus juos su byloje esančiais įrodymais (UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiais 2016-01-01 – 2018-12-31 laikotarpiu) akivaizdu, jog visų 10 liudytojų (Ž. D., E. B., J. K., S. R., S. B., P. B., V. Ž., J. R., L. G., D. G.), kuriems neva buvo mokėtas neoficialus atlyginimas vokeliuose ir kurių atžvilgiu buvo paskaičiuotas nepriskaitytas darbo užmokestis (ir civilinių ieškinių sumos), parodymai ir kuriais iš esmės vieninteliais rėmėsi pirmosios instancijos teismas ir specialistė, surašydama išvadą, yra melagingi, prieštaraujantys byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

5.10. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, FNTT Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistė savo 2020-04-15 išvadoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos remiasi jau aukščiau minėtų 10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų paaiškinimais ir remdamasi jais daro prielaidą, kad, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 tiems 10 darbuotojų išmokėjo papildomai grynais pinigais 186 atvejais iš viso 24 224,71 Eur darbo užmokesčio, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose iš viso 24224,71 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo, 32 086,69 Eur darbo užmokesčio priskaitymo. Taigi, kaip matyti, specialistė byloje pateikė sąlyginę išvadą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodo, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) praktika, pvz., 2019-04-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-1073/2019, galima situacija, kuomet bendrovės gautos pajamos ir mokėtini mokesčiai nustatyti sąlyginiais skaičiavimais pagal ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymus. Tokia specialisto išvada gali turėti įrodomąją reikšmę tuo atveju, jei duomenų, kuriais grindžiama išvada, patikimumas patvirtinamas bylos teisminio nagrinėjimo metu ir nekelia abejonių. Tačiau tiek šiame apeliaciniame skunde, tiek ir bylos teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, A. G. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus dėl liudytojų parodymų, iš esmės vien tik kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, prieštaringumo ir melagingumo ir jais negalima remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Taip pat ir specialistės išvada, bei jos paaiškinimais remtis negalima, kadangi paneigta sąlyga, t. y. duomenų, kuriais grindžiama išvada (liudytojų parodymų), patikimumas. Taigi byloje nėra jokių įrodymų dėl A. G. kaltės jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu.

5.11. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuo 2016-07-06 iki 2017-07-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo restruktūrizuojamos įmonės teisinį statusą (nes dėl 2014 m. išplitusio afrikinio kiaulių maro ir dėl to užsidariusios Rusijos rinkos patyrė didelių finansinių sunkumų). Pagal Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 straipsnio 2-3 dalis restruktūrizuojamos bendrovės veiklą restruktūrizavimo proceso metu prižiūri teismo paskirtas restruktūrizavimo administratorius. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės ataskaitos būdavo audituojamos nepriklausomo auditoriaus. Tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo audituojama audito įmonės „(duomenys neskelbtini) “, minėta įmonė buvo sertifikuota auditorių rūmų, tačiau auditoriai A. G. nebuvo pareiškę jokių priekaištų dėl bendrovėje vedamos apskaitos. Atvirkščiai, auditoriai nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį ir tą dieną pasibaigusių metų finansinius veiklos rezultatus pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir verslo apskaitos standartus. Kadangi A. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė teisingai ir tinkamai, laikydamasis visų teisės aktų reikalavimų, o pagal BK 222 straipsnio 1 dalį jis nuteistas neteisėtai ir nepagrįstai, pirmosios instancijos teismui netinkamai įvertinus liudytojų, iš esmės vien tik kuriais buvo grindžiamas kaltinimas ir jo nuteisimas, paaiškinimus, A. G. turi būti išteisintas dėl jam inkriminuotų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymo, civiliniai ieškiniai turi būti atmesti.

6. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma apeliacinį skundą atmesti.

7. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

8. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015). Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.

9. Nuteistasis A. G. ir jo gynėjas advokatas apeliaciniame skunde nesutinka su įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, jog A. G. nuteistas nepagrįstai, nėra jokių įrodymų dėl A. G. kaltės padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie argumentai atmestini.

10. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Proceso dalyvių pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus atmetimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-67-746/2015). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

11. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog aptartų reikalavimų laikytasi, pirmosios instancijos teismas išdėstė ištirtus įrodymus bei juos išsamiai išanalizavo, vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek visumą, nustatydamas jų tarpusavio ryšius, motyvuotai paneigė apelianto keltas abejones, gynybines versijas. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje išdėstytais argumentais bei motyvuotomis išvadomis ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. G. pripažintas kaltu pagrįstai, jo kaltę įrodo būtent įrodymų visuma.

12. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptartas nagrinėjamoms nusikalstamoms veikoms aktualus teisinis reguliavimas bei teismų praktika, todėl apygardos teismas jų nebekartoja.

13. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. G. nuteistas dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo atitinkamu laikotarpiu, dėl ko šiuo laikotarpiu negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o taip pat nuteistas dėl to, kad siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turtą, jo panaudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Išnagrinėjus bylą, buvo nustatyta, kad A. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairius darbuotojus, kurie jo nurodymu išmokėjo darbo užmokestį grynaisiais pinigais dešimčiai įmonės darbuotojų: D. G., Ž. D., E. B., L. G., J. K., S. R., J. R., S. B., P. B. bei V. Ž., ir atitinkamais laikotarpiais veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteres A. Š., J. Ž., A. K., L. S., nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė joms duomenų bei dokumentų apie 186 atvejais papildomai išmokėtą darbo užmokestį iš viso 24 224,21 Eur grynais pinigais ir kurios, būdamos suklaidintos, neturėdamos apskaitos dokumentų ar duomenų, patvirtinančių įvykusių ūkinių operacijų tapatumą, apskaitos dokumentais nepagrindė ir apskaitos registruose neužregistravo iš viso 24 224,71 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo bei 32 086,69 Eur darbo užmokesčio priskaitymo. Tai lėmė ir neteisingų duomenų nurodymą privalomose teikti ataskaitose ir deklaracijose, kurie buvo pateikti valstybės įgaliotoms institucijoms, bei atitinkamo dydžio mokesčių nesumokėjimą.

14. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. G. kaltę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o kartu ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį grindė teisiamajame posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais: liudytojais apklaustų buvusių įmonės darbuotojų D. G., Ž. D., E. B., L. G., J. K., S. R., J. R., S. B., P. B., V. Ž., S. B., R. D., D. S., V. R., I. V., o taip pat specialistės D. B. duotais parodymais, specialisto išvada, ir kitais byloje esančiais duomenimis.

15. Didžioji dalis apeliacinio skundo argumentų yra susiję būtent su liudytojų parodymais (išsamiau aptarti J. R., D. G., L. G.), argumentuojant, jog šie yra melagingi, pažymint, jog liudytojais apklaustiems darbuotojams dalis darbo užmokesčio buvo išmokėta grynais pinigais, jiems pasirašant ant kasos išlaidų orderių, kurie nurodyti apeliaciniame skunde, taip pat kritikuojama specialisto išvada, atkreipiant dėmesį, jog ji yra sąlyginė, be to, paremta, pasak apelianto, nepatikimais liudytojų parodymais. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

16. 2020-04-15 specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-9-4069 nurodyta, kad, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 10 darbuotojų išmokėjo papildomai grynais pinigais 186 atvejais iš viso 24224,71 Eur darbo užmokesčio, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose iš viso 24224,71 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo, 32086,69 Eur darbo užmokesčio priskaitymo, nesilaikė, be kita ko, 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

17. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sąlyginės specialisto ar ekspertizės akto išvados savaime nerodo jų neišsamumo ar nepatikimumo. Tokių išvadų atveju eksperto (specialisto) atsakymas į pateiktą klausimą yra siejamas su viena ar keliomis sąlygomis, todėl aplinkybės, kuriomis grindžiama sąlyginė išvada, turi būti patikimai nustatytos. Nagrinėjamoje byloje specialisto išvada, kad konkrečios darbo užmokesčio sumos buvo neįtrauktos į buhalterinę apskaitą, valstybės įgaliotoms institucijoms pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, nesumokėti mokesčiai, grįsta sąlyga: jeigu konkretiems darbuotojams atitinkamu laikotarpiu papildomai grynais pinigais buvo išmokėtos darbo užmokesčio dalys. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl A. G. kaltės, specialisto išvadą pripažino įrodymu, ja motyvuotai vadovavosi ir kolegija neturi pagrindo su tokiu sprendimu nesutikti. Specialistė, atlikdama tyrimą, taikė dokumentų tikrinimo bei dokumentų lyginimo metodus, įvertinusi pateiktus ikiteisminio tyrimo bylos duomenis, liudytojų parodymus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius duomenis, nustatė, kad dešimčiai įmonės darbuotojų 186 atvejais buvo išmokėta neapskaityta darbo užmokesčio dalis (iš viso 24224,71 Eur). Teisiamajame posėdyje buvo apklausta išvadą surašiusi specialistė D. B., kuri savo išvadą patvirtino, išsamiai, pateikdama konkrečius pavyzdžius, paaiškino, kaip atliktas tyrimas, kokius duomenis ir kaip vertino, pažymėdama, kad įvertinta viskas, kas jai buvo pateikta.

18. Nuteistasis A. G. ir jo gynėjas advokatas apeliaciniame skunde teigia, jog specialisto išvada grįsta nepatikimais liudytojų parodymais, atkreipia dėmesį į parodymų nesutapimus, pažymi, jog, nors kai kurie įmonės darbuotojai (J. R., Ž. D., E. B., J. K. bei kt.) ir nurodė, kad dalis darbo užmokesčio jiems buvo mokama grynais pinigais „vokeliuose“, už kuriuos jiems niekur nereikėjo pasirašyti, tačiau tokie jų parodymai prieštarauja rašytiniams įrodymams, kadangi šie darbuotojai dėl grynais pinigais gautos darbo užmokesčio dalies pasirašė ant kasos išlaidų orderių, kurie pateikti teismui. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog liudytojų parodymų patikimumo klausimas buvo keltas ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir skundžiamame nuosprendyje dėl to išsamiai pasisakyta, argumentuojant, kodėl liudytojų parodymai pripažįstami patikimais. Pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje apklausė visus kaltinime nurodytus buvusius įmonės darbuotojus (D. G., Ž. D., E. B., L. G., J. K., S. R., J. R., S. B., P. B., V. Ž.), aktualiu laikotarpiu dirbusias UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteres (A. Š., A. Š., J. Ž., A. K., L. S.), taip pat tiek įvairiems padaliniams vadovavusius (R. D., R. T., V. R., I. V.), tiek kitus darbuotojus (D. S., S. B., S. J.). Dauguma apklaustų liudytojų (D. G., Ž. D., E. B., L. G., J. K., S. R., J. R., S. B., P. B., V. Ž., S. B., S. J.) tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai nurodė gaudavę ne tik darbo užmokestį banko pavedimu į sąskaitą, tačiau reguliariai ir papildomą dalį grynais pinigais. Apie grynų pinigų darbuotojams perdavimą nurodė R. D., V. R., I. V.. Apie tai, jog darbuotojams mokami priedai grynais pinigais teigė žinojęs ir D. S.. Taip pat dauguma liudytojų (Ž. D., L. G., J. K., S. R., J. R., S. B., P. B.) parodė ir tai, kad grynais pinigais išmokamą dalį, dėl kurios niekur nepasirašydavo, jiems atskirai perduodavo padalinių vadovai, tarp kurių R. D., V. R., I. V., ir pastarųjų parodymai procese iš esmės nuosekliai atitinka jiems pavaldžių darbuotojų nurodytas aplinkybes.

19. R. D., V. R., I. V. proceso metu patvirtino, jog gaudavo lapus su sąrašu darbuotojų, išmokėtinomis sumomis ir grynų pinigų tam, jog išmokėtų juos atitinkamiems darbuotojams, kurie ant gautų lapų dėl perduodamų pinigų nepasirašydavo. D. S. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme taip pat nurodė, jog jam yra tekę cecho darbuotojams išmokėti priedus grynais pinigais, tačiau neatsiminė, kas paduodavo pinigus išmokėjimui. Teisme patvirtinęs ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, D. S. nurodė ir tai, kad už grynus pinigus darbuotojams neduodavo pasirašyti ir nereikėdavo jokio lapo grąžinti. R. D., I. V. teisme nurodė, jog po pinigų išmokėjimo lapus grąžindavo A. G., buhalterijai ar tiesiog išmesdavo, V. R. patvirtino, jog lapų niekam nepristatydavo, o ikiteisminio tyrimo metu pateikė tyrimui kelis, jo teigimu, išsaugotus minėtus lapus, daugiausia 2014 metų laikotarpio, tačiau tarp jų matomas vienas, ant kurio ranka užrašyta „16.liepa“, kuriame lentelėje nurodyti asmenų vardai, pavardės, sumos (b. l. 121-132, t. 4). R. D. ikiteisminio tyrimo metu jai pateikus lapą su užrašu „16.liepa“ patvirtino, kad tai kito cecho lapas, bet ir ji gaudavusi panašius. Kaip teisingai pastebėta skundžiamame nuosprendyje, tokie svarbių rekvizitų neturintys lapai su sąrašais negali būti buhalterinės apskaitos dokumentai. Kaip matyti iš R. D., I. V., iš dalies ir V. R. parodymų, grynuosius pinigus su sąrašais jie gaudavo iš A. G. ar buhalterijoje. Tokias liudytojų nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina ir liudytoja apklaustos vienos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterių L. S. parodymai. L. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog iš pradžių ji kurį laiką tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją, tačiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose patalpose, todėl žinojo, kad kai kuriems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, pačiai yra tekę R. D., V. R., I. V. paduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. G. jai duotus sąrašus ir pinigų sumas, kurias šie turėjo išmokėti cechų darbuotojams, pati ji lentelių, kuriose nurodytos išmokėjimo sumos, neruošdavo, meistrai lapų negrąžindavo. Tiesa teisiamajame posėdyje liudytoja L. S. jau nurodė, kad apie darbuotojams mokėtus neoficialius atlyginimus nežino, bet visiškai nepaneigė ir savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, pažymėdama, jog visgi buvo vienas ar du kartai, kai A. G. jai perdavė grynų pinigų, tačiau ji pati nebeatsimena kam pati perdavė šiuos pinigus. Taigi L. S. ne visas ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes teisiamajame posėdyje prisiminė, tačiau faktiškai pakartojo, jog būta atvejų, kai ji gaudavo iš A. G. grynų pinigų, kurie buvo perduodami toliau. Taigi netikėti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie atitinka ir kitų liudytojais apklaustų įmonės darbuotojų parodymus, nėra pagrindo.

20. Keli ikiteisminiame tyrime bei teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai – apsaugos vadovas R. T., buhalterės J. Ž., A. K., A. Š., A. Š. – parodė nieko nežinoję apie jokius neoficialius atlyginimus, niekam jų nemokėję, o patys gaudavę tokį darbo užmokestį, koks ir priklausė. Tačiau šių liudytojų parodymai nepaneigia aukščiau aptartų liudytojų parodymų. Ikiteisminio tyrimo metu ir nebuvo nustatyta tokių aplinkybių, jog neapskaitytas darbo užmokestis būtų buvęs mokamas visiems darbuotojams, priešingai, bylos duomenų visuma leidžia spręsti, jog neapskaitytos grynųjų pinigų sumos buvo mokamos tik daliai darbuotojų.

21. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į kai kuriuos liudytojų (J. R., D. G., L. G.) parodymų ikiteisminiame tyrime ir teisme neatitikimus dėl to, ar asmenys ir kiek kartų už grynais pinigais gautas sumas pasirašydavo, tačiau dėl tokio pobūdžio liudytojų parodymų netikslumų yra pasisakyta ir skundžiamame nuosprendyje, nurodant realias objektyvias bei subjektyvias priežastis. Pirmosios instancijos teismas pastebėjo praėjusį nemažą laiko tarpą nuo byloje nagrinėjamų įvykių, jaudinimąsi dėl dalyvavimo teismo posėdžiuose, kuriuose yra kitų proceso dalyvių, ir liudytojų nenuoseklumą teismo posėdyje dėl kai kurių aplinkybių vertino kaip natūralius procesus, o kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolų, dauguma apklaustų liudytojų teisme patvirtino posėdyje pagarsintus savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Apygardos teismas neturi pagrindo su aptartu apylinkės teismo vertinimu nesutikti, juolab, jog kaip matyti iš bylos medžiagos, yra buvę atvejų, kai tiems patiems darbuotojams buvo grynais pinigais išmokėtas, bet buhalterinės apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) pagrįstas ir apskaitytas darbo užmokestis, tačiau ši aplinkybė, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neleidžia vertinti liudytojų parodymų kaip melagingų. Iš visumos liudytojų parodymų galima pagrįstai spręsti, jog jie skyrė situacijas, kai už buhalterijos grynais pinigais išmokamą darbo užmokestį jie pasirašydavo ant apskaitos dokumentų, nuo tų, kai jų tiesioginiai vadovai pasikvietę juos išmokėdavo grynus pinigus, dėl kurių dažniausiai nereikėdavo pasirašyti, pvz. liudytoja J. K. teisme patvirtinusi savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, jog už kaip priedą išmokėtus grynus pinigus pasirašyti nereikėdavo, pinigus duodavo R. D. ar D. (pagal bylos aplinkybes S.), bet yra buvę atvejų, kai kasoje buvo mokami pinigai pagal kasos išlaidų orderį arba pagal žiniaraštį; liudytojas Ž. D. teisme patvirtinęs savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pažymėjo, jog darbo užmokestį grynais pinigais pasikvietęs į virtuvėlę paduodavo V. R., pasirašyti už tuo pinigus nereikėdavo, yra buvę, kad buhalterijoje išmokėjo grynų pinigų, tačiau už juos jau reikėjo pasirašyti. Be kita ko, ir patys R. D., D. S., V. R., I. V. procese nuosekliai teigė, jog jie, darbuotojams perdavę grynuosius pinigus, pasirašyti niekur neduodavo.

22. Apeliaciniame skunde užsimenama, jog bylą nagrinėjusiam teismui buvo pateikti A. G. paaiškinimai, kuriuose jis aprašė liudytojų parodymų nenuoseklumą, prieštaringumą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl A. G. paaiškinimų, apklausė liudytojus, kuriems apeliantas galėjo užduoti klausimų. Aplinkybė, jog nuteistojo gynybinės pozicijos, pateikti paaiškinimai buvo įvertinti kitaip, nei jam atrodo teisinga, nėra pagrindas pripažinti, jog teismo vertinimas prieštarauja įstatymo reikalavimams ar yra nepagrįstas.

23. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytojų neutralumą, objektyvumą galėjo paveikti tai, kad jiems vėlavo atlyginimai, dėl to jie išėjo iš darbo. Tokiais argumentais apeliantas bando sumenkinti liudytojų parodymų patikimumą, tačiau kolegija sutinka su skundžiamo nuosprendžio, kuriame be kita šis klausimas taip pat aptartas, argumentais. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne neapskaitytą darbo užmokestį gavusių darbuotojų iniciatyva, šioje baudžiamojoje byloje kaltintam ir nuteistam A. G. jokių reikalavimų jie nereiškė, apie neapskaitytą darbo užmokestį liudijusių darbuotojų parodymai iš esmės vieni kitus atitinka, papildo, tam tikri jų neatitikimai natūraliai paaiškinami. Nenustatyta ir tai, kad liudytojai galėtų siekti apkalbėti apeliantą, juos sietų draugiški, priešiški ar giminiški santykiai, priešingai, dauguma liudytojų nurodė, jog santykiai su apeliantu normalūs. Taigi vertinti, jog liudytojai galėjo būti kaip nors asmeniškai suinteresuoti duoti neobjektyvius parodymus, kaip tai bandoma teigti apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

24. Taigi palyginusi bei įvertinusi liudytojų viso proceso metu duotus parodymus, jų ryšius ir esminį atitikimą tarpusavyje bei kitiems bylos duomenims, nuoseklų vieni kitų papildymą, kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojų parodymus vertino kaip patikimus ir nėra pagrindo nesivadovauti daugumos apklaustų buvusių įmonės darbuotojų nurodytomis aplinkybėmis dėl papildomai jiems išmokėtų grynų pinigų, dėl to pripažįstama, jog bylos duomenų visuma yra nustatyta specialistės išvadoje nurodyta būtina sąlyga. Bylos duomenys leidžia atkurti logišką su nusikalstamomis veikomis susijusių reikšmingų aplinkybių grandinę, pripažinti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktualiu laikotarpiu egzistavo praktika, jog daliai darbuotojų papildomai buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, nustatyti neapskaityto užmokesčio gavėjai, pinigus perdavę asmenys, per kuriuos veikė nuteistasis. Kaip teisiamajame posėdyje pažymėjo apklausta specialistė D. B., tyrimo metu vertino pateiktus ikiteisminio tyrimo bylos duomenis, įmonės dokumentus ir liudytojų apklausas, kuriose liudytojai nurodė, apie tam tikru laikotarpiu išmokamos sumos grynaisiais pinigais, už kurias nepasirašinėdavo, buvo nustatyta, kad tarp kasos dokumentų, grynųjų pinigų išmokėjimo dokumentų, nebuvo liudytojų apklausos protokoluose nurodytų sumų, kurios buvo nepagrįstos pirminiais dokumentais ir neužregistruotos registruose. Pagal specialistės parodymus bei išvadą, neapskaityto darbo užmokesčio skaičiavimus ji atliko apeliantui palankiausiu būdu ir tuo atveju, jei liudytojas nurodė papildomai gautų grynų pinigų intervalą, buvo imama mažiausia suma.

25. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į duomenis apie darbuotojams išmokėtas sumas kasos išlaidų orderiais, žiniaraščiais, šios sumos išvardijamos, nurodoma, kad specialistė neįvertino kitų įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams bankiniais pavedimais sumokėtų užmokesčio dalių, parduotų maisto produktų. Tokie apelianto argumentai atmestini. Pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė D. B. paaiškino, jog buvo įvertinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašai apie darbo užmokesčio mokėjimą, priskaitymo žiniaraščiai, kasos išlaidų orderiais atlikti mokėjimai, mokėjimai maistu, atsižvelgta į laikotarpius, kai asmenys buvo nedarbingi ar atostogose. Šiuos specialistės parodymus atitinka ir specialisto išvada, kurioje ne tik aprašytas tyrimas, naudoti duomenys, bet ir pridėtos suvestinės pagal buhalterinėje apskaitoje atspindėtas išmokas darbuotojams, iš kurių matoma, jog į A. G. apylinkės teismui kartu su paaiškinimais teiktus žiniaraščius, kasos išlaidų orderius specialisto išvadoje yra atsižvelgta. Be to, specialistė D. B. pažymėjo ir tai, kad jai pateiktuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose taip pat ir ne buhalteriniuose, nebuvo jokių duomenų, kad kitos įmonės būtų išmokėjusios darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, tik liudytojų apklausos protokoluose tai buvo minėta, tokiu atveju kitoms įmonėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pateikti duomenis, kokias sumas turi išmokėti darbuotojams, o šiuo atveju įmonės buhalterinėje apskaitoje nebuvo jokių duomenų, kurie rodytų, kad buvo atlikti mokėjimai kitų įmonių už UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastarosios darbuotojams, nebuvo nei suderinimo aktų, nei užskaitų.

26. Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222, 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus, o jei to padaryti tokiu būdu (ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė. Kita vertus, kaip nurodo nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde, kitos įmonės (UAB „(duomenys neskelbtini) “, UAB „(duomenys neskelbtini) “), darbuotojams atliko bankinius pavedimus, apie tai buvo minima ir pirmosios instancijos teisme apklausų metu ir dėl tokios situacijos specialistė D. B. apklausiama apylinkės teismo posėdyje pažymėjo, jog kitų įmonių atlikti bankiniai darbo užmokesčio pavedimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, išvados nepakeistų, kadangi bankiniai pavedimai susiję su oficialaus darbo užmokesčio mokėjimu, o darbuotojai minėjo ne bankinėmis operacijomis, o grynaisiais pinigais išmokėtas sumas. Taigi abejoti specialisto išvados išsamumu, pateiktais skaičiavimais nėra jokio pagrindo.

27. Apeliaciniame skunde pažymima, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo restruktūrizuojamos įmonės statusą, tokias įmones pagal įstatymą prižiūri teismo paskirtas restruktūrizavimo administratorius, be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo audituojama ir audito įmonės, tačiau auditoriai pastabų A. G. dėl bendrovėje vedamos apskaitos nebuvo pareiškę. Tokie apelianto argumentai atmestini. Nagrinėjamu atveju A. G. nusikalstama veika pasireiškė tuo, jog tam tikros grynųjų pinigų išmokos sąmoningai ir tikslingai nebuvo atspindėtos bendrovės buhalterinėje apskaitoje, todėl be visapusiško tyrimo jos ir galėjo likti neatskleistos.

28. Atsižvelgdama į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė teisingą išvadą dėl visų BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėties požymių buvimo A. G. padarytoje veikoje, taigi tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių apeliacinis skundas šia apimtimi turėtų būti tenkinamas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad A. G. pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 222 straipsnio 1 dalį bei BK 220 straipsnio 1 dalį, o apeliacinis skundas dėl šio nuteisimo jame išdėstytais motyvais negali būti tenkinamas. Civilinių ieškinių išsprendimas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje motyvuotas, šiuo atveju iš A. G. pagrįstai priteista dėl jo nusikalstamų veiksmų atsiradusi turtinė žala.

29. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. G. ir jo gynėjo advokato Justo Vilio apeliacinį skundą atmesti.