- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-07-29
- Bylos Nr.
- 1-81-729/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-6-00017-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė (pirm.)
- Kaltinamasis
- A. G.
- Civilinis ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija
- Prokuroras
- Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB "E." konsultantu, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 222 str.1d., 220str. 1d. ir 253 straipsnio 1 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. G. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:
A. G., būdamas UAB „Agrovet“, įmonės kodas 163185392, registruotos adresu Kretingalės miestelyje, Klaipėdos rajone, direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, atsakingas už jo vadovaujamos bendrovės ūkinę, finansinę veiklą, bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, teisingą ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją bei siekdamas išvengti turtinės prievolės valstybei – mokesčių sumokėjimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus", laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 veikdamas per UAB "Agrovet" įvairius darbuotojus, kurie jo nurodymu išmokėjo darbo užmokestį grynaisiais dešimčiai įmonės darbuotojų: D. G., Ž. D., E. B., L. G., J. K., S. R., J. R., S. B., P. B. bei V. Ž. ir laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-08-31 veikdamas per UAB „Agrovet“ buhalterę A. Š., laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2017-09-12 veikdamas per UAB „Agrovet“ buhalterę J. Ž., laikotarpiu nuo 2017-09-13 iki 2018-09-07 veikdamas per UAB „Agrovet“ buhalterę A. K., laikotarpiu nuo 2018-08-20 iki 2018-12-31 veikdamas per UAB „Agrovet“ buhalterę L. S., nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė joms duomenų bei dokumentų apie 186 atvejais papildomai išmokėtą darbo užmokestį iš viso 24 224,21 Eur grynais pinigais ir kurios, būdamos suklaidintos, neturėdamos apskaitos dokumentų ar duomenų, patvirtinančių įvykusių ūkinių operacijų tapatumą, apskaitos dokumentais nepagrindė ir apskaitos registruose neužregistravo iš viso 24 224,71 Eur (2016 m. – 11464,46 Eur, 2017 m. – 10804,43 Eur, 2018 m. -1955,82 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo bei 32 086,69 Eur darbo užmokesčio priskaitymo, o būtent:
- D. G. iš viso 1600,00 Eur (2016 m. - 1200,00 Eur, 2017 m. - 400,00 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 2105,44 Eur (2016 m. - 1579,08 Eur, 2017 m. - 526,36 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo,
- Ž. D. iš viso 2557,52 Eur (2016 m. - 2004,46 Eur, 2017 m. - 553,06 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 3456,11 Eur (2016 m. - 2708,74 Eur, 2017 m. - 747,37 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo,
- E. B. iš viso 875,00 Eur (2016 m. - 420 Eur, 2017 m. - 420,00 Eur, 2018 m. – 35,00 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 1151,25 Eur (2016 m. - 552,60 Eur, 2017 m. - 552,60 Eur, 2018 m. - 46,05 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo,
- L. G., iš viso 720,00 Eur (2016 m. – 240,00 Eur, 2017 m. - 240,00 Eur, 2018 m. - 240,00 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 947,52 Eur (2016 m. - 315,84 Eur, 2017 m. - 315,84 Eur, 2018 m. - 315,84 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo,
- J. K., iš viso 4200,00 Eur (2016 m. - 2400,00 Eur, 2017 m. - 1800,00 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 5526,15 Eur (2016 m. - 3157,80 Eur, 2017 m. - 2368,35 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo,
- S. R., iš viso 4000,00 Eur (2016 m. - 2400,00 Eur, 2017 m. - 1600,00 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 5384,21 Eur (2016 m. - 3221,97 Eur, 2017 m. - 2162,24 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo,
- J. R., iš viso 1200,00 Eur (2016 m.) darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 1579,08 Eur (2016 m.) darbo užmokesčio priskaitymo,
- S. B. iš viso 1600,00 Eur (2016 m.) darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 2105,20 Eur (2016 m. ) darbo užmokesčio priskaitymo,
- P. B., iš viso 2040,00 Eur (2017 m.) darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 2684,16 Eur (2017 m.) darbo užmokesčio priskaitymo,
- V. Ž. iš viso 5432,19 Eur (2017 m. - 3751,37 Eur, 2018 m. - 1680,82 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 7147,57 Eur (2017 m. - 4935,99 Eur, 2018 m. - 2211,58 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo
Tokiu būdu, A. G. apgaulingai tvarkė UAB „Agrovet“ buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „Agrovet“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to, jis, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turtą, jo panaudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai:
A. G., būdamas UAB „Agrovet“, įmonės kodas 163185392, registruotos adresu Kretingalės miestelyje, Klaipėdos rajone, direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, atsakingas už jo vadovaujamos bendrovės ūkinę, finansinę veiklą, bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, teisingą ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, teisingą duomenų apie bendrovės turtą pateikimą valstybės įgaliotoms institucijoms, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją bei siekdamas išvengti turtinės prievolės valstybei – mokesčių sumokėjimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“ 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta ,,mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, tyčia, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31, turėdamas tikslą išvengti 4813,02 Eur Gyventojų pajamų mokesčio, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-08-31 veikdamas per UAB „Agrovet“ buhalterę A. Š., laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2017-09-12 veikdamas per UAB „Agrovet“ buhalterę J. Ž., laikotarpiu nuo 2017-09-13 iki 2018-09-07 veikdamas per UAB „Agrovet“ buhalterę A. K., laikotarpiu nuo 2018-08-20 iki 2018-12-31 veikdamas per UAB „Agrovet“ buhalterę L. S., nesuvokusias jo nusikalstamų veikų pobūdžio, nepateikė joms duomenų bei dokumentų apie darbo užmokesčio išmokėjimą darbuotojams grynais pinigais, iš viso 24224,71 Eur, dėl ko buhalterės nedeklaravo iš viso 32086,69 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 deklaracijose, pateiktose per elektroninę deklaravimo sistemą Klaipėdos apskrities VMI, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Agrovet“ turtą, t.y.:
- 3-se Metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose (forma FR0573) už 2016 m., 2017 m. ir Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje (forma GPM312), kurias per elektroninę deklaravimo sistemą pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, už 2018 m. deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra nedeklaravo šiose deklaracijose iš viso 32086,69 Eur (16 eilutėje už 2016 m. – 15220,31 Eur, 2017 m. – 14292,91 Eur, 4 eilutėje už 2018 m. – 2573,47 Eur) išmokėtų apmokestinamųjų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir 4813,02 Eur (17 eilutėje už 2016 m. – 2283,07 Eur, 2017 m. – 2143,91 Eur, 5 eilutėje už 2018 m. – 386,04 Eur) išskaičiuoto pajamų mokesčio.
- 36-se Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572) už 2016 m. 1-12 mėn., 2017 m. 1-12 mėn. ir Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma GPM313) už 2018 m. 1-12 mėn., kurias per elektroninę deklaravimo sistemą pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra nedeklaravo šiose deklaracijose iš viso 32086,69 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio (2016 m. – 15220,31 Eur (18 eilutėje), 2017 m. – 14292,91 Eur (18 eilutėje), 2018 m. – 2573,47 Eur (5 eilutėje)), 4813,02 Eur išskaičiuoto pajamų mokesčio (2016 m. – 2283,07 Eur (19, 20 eilutėse), 2017 m. – 2143,91 Eur (19, 20 eilutėse), 2018 m. – 386,04 Eur (6,7 eilutėse)).
Be to, A. G. buvo kaltinamas tuo, kad pažeisdamas - Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 21 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 9 straipsnio 1 ir 2 dalies (nuo 2017-01-01 - 12 str. 1 ir 2 d.) nuostatas, kuriose nurodyta, kad „1. Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti <...> 2. Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“, Lietuvos Respublikos 1996 m. gegužės 21 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 (2002-12-03 įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Asmenys <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, Lietuvos Respublikos 2003 m. liepos 4 d. Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurių sudedamoji dalis yra pensijų įmoka, ir papildomos dalyvio lėšomis mokamos įmokos <...> draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF biudžetui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-08-31, tyčia, turėdamas tikslą išvengti 13023,15 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-08-31 veikdamas per UAB „Agrovet“ buhalterę A. Š., laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2017-09-12 veikdamas per UAB „Agrovet“ buhalterę J. Ž., laikotarpiu nuo 2017-09-13 iki 2018-09-07 veikdamas per UAB „Agrovet“ buhalterę A. K., laikotarpiu nuo 2018-08-20 iki 2018-12-31 veikdamas per UAB „Agrovet“ buhalterę L. S., nesuvokusias jo nusikalstamų veikų pobūdžio, nepateikė joms duomenų bei dokumentų apie darbo užmokesčio išmokėjimą darbuotojams grynais pinigais, iš viso 24224,71 Eur, dėl ko buhalterės laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai per elektroninę deklaravimo sistemą pateikė iš viso 62 pranešimus, kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir nedeklaravo iš viso 32086,69 Eur apdraustųjų asmenų pajamų ir 13023,15 Eur įmokų, iš jų:
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikė 59 Pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) už 2016 m., 2017 m., 2018 m., kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, tai yra šiuose pranešimuose nedeklaravo iš viso 31645,90 Eur apdraustųjų asmenų pajamų (eilutėje P20.4), iš jų: 2016 m. - 14957,16 Eur, 2017 m. - 14115,27 Eur, 2018 m. - 2573,47 Eur ir 12846,57 Eur įmokų (eilutėje P20.5), iš jų: 2016 m. – 6082,80 Eur, 2017 m. – 5729,70 Eur, 2018 m. – 1034,07 Eur,
- 2016-08-23 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir 2017-05-11 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikė 2 Pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD), kuriose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir nedeklaravo iš viso 394,74 Eur apdraustųjų asmenų pajamų (eilutėje P5), iš jų: 2016-08-31 – 263,15 Eur, 2017-05-11 – 131,59 Eur ir iš viso 158,08 Eur įmokų sumą (eilutėje P6), iš jų: 2016-08-31 – 105,20 Eur, 2017-05-11 – 52,88 Eur,
Šalies argumentai
- 2017-08-16 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikė 1 Elektroninį prašymą dėl apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo duomenų tikslinimo (forma PT) už 2017 m. 7 mėn., kuriame deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir nedeklaravo iš viso 46,05 Eur apdraustųjų asmenų pajamų (eilutėje A11) ir 18,50 Eur įmokų (eilutėje A12).
Tokiu būdu, UAB „Agrovet“ direktorius A. G., laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą mokesčių ir įmokų iš viso 17836,17 Eur, iš jų: - 4813,02 Eur 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio, 1925,35 Eur 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 962,52 Eur 3 proc. socialinio draudimo įmokų, 161,09 Eur 2 proc. pensijų įmokų, 9974,19 Eur 30,98 proc. (iki 2016-12-31), 31,18 proc. (nuo 2017-01-01) socialinio draudimo įmokų.
Be to, jis kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis:
A. G., būdamas UAB „Agrovet“, įmonės kodas 163185392, registruotos adresu Kretingalės miestelyje, Klaipėdos rajone, direktoriumi, neteisėtai, neturėdamas leidimo, savo darbo vietoje - UAB „Agrovet“ administracinėse patalpose, adresu Kretingalės miestelyje, Klaipėdos rajone, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos dienos iki 2019-04-16 8.40 val. laikė šaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos 6 mm kalibro „ME Flobert 4“ modelio revolverį, kurio Nr. 625716, priskiriamą C kategorijos šaunamajam ginklui, skirtą šaudyti 6 mm kalibro „Flobert“ tipo šoviniais bei 4 vienetus pramoninės gamybos 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo „Flobert“ tipo šovinių, skirtų 6 mm kalibro įvairių modelių revolveriams, kol kratos metu šį ginklą ir šaudmenis surado ir paėmė FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai.
Apgaulingas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas, kai dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros ( BK 222 straipsnio 1 dalis) ir žinomai neteisingų duomenų apie įmonės turtą ir jo panaudojimą įrašymas į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas bei jų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai, siekiant išvengti mokesčių ( BK 220 straipsnio 1 dalis)
Kaltinamasis A. G. nepripažino savo kaltės dėl šių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Jis parodė, kad nors kaltinimuose nurodytu laikotarpiu išties buvo UAB „Agrovet“ direktoriumi ir vadovavo šios įmonės veiklai, buhalterinės apskaitos dokumentų pats netvarkė ir duomenų apie įmonės turtą ar jo panaudojimą į deklaracijas bei ataskaitas nerašė ir kompetentingoms valstybės institucijoms neteikė; šioms funkcijoms atlikti įmonėje visada buvo įdarbinta buhalterė ar net kelios buhalterės, kurių įgalinimai tvarkingai numatyti darbo sutartyse, pareiginiuose nuostatuose ir kt., kur jos taip pat buvo informuotos apie savo pareigas žinoti ir vykdyti Lietuvos Respublikos teisės aktų keliamus įmonės buhalterinei apskaitai ir atskaitomybei reikalavimus. Kaltinamasis akcentavo, kad nei vienam iš įmonės darbuotojų, nurodytų kaltinimuose, nėra davęs nurodymų mokėti nelegalaus atlyginimo, nėra skyręs tam pinigų ar atlikęs kitų su tuo susijusių kaltinime nurodytų veiksmų; mano, kad nedidelio išsilavinimo darbuotojai neteisingai suprato atsiskaitymų su jais už darbą tvarką, bendrovės grynais pinigais jiems išmokėtus atlyginimus suvokdami kaip nelegalias išmokas, pamiršdami apie tai, kad yra pasirašę kasos išlaidų orderius, kuriais būdavo patvirtinamas tokių sumų jiems išmokėjimas, taip pat pamiršę apie įmonės viduje vykusius piniginius reikalus, darbuotojams iš atlyginimo atsiskaitant už iš įmonės tiesiogiai įsigytą mėsos produkciją ir pan.
Prie įtariamojo apklausos protokolo pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose A. G. paaiškino, jog:
1. Jis laikotarpiu nuo 1992 m. balandžio mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. ėjo UAB „Agrovet“, kuri užsiėmė mėsos gamybos, perdirbimo, didmenine mėsos ir mėsos produktų prekybos veikla, vadovo pareigas. 2014 m. netikėtai atsiradusios neigiamos aplinkybės - afrikinio kiaulių maro išplitimas bei absoliutaus, ilgalaikio ir konkrečiai prieš mėsos gamintojus nukreiptas mėsos produktų embargas į Rusijos Federacijos rinką - iš esmės apsunkino verslą ir UAB „Agrovet“ galimybes laiku vykdyti prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams. 2014 m. gruodžio 15 d. suėjo UAB „Agrovet“ suteikto 7‘269‘592,37 Eur kredito grąžinimo terminas.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
2. Atsižvelgiant į tai, kad ilgametes gamybos tradicijas ir didžiulę patirtį turinčios UAB „Agrovet“ finansinius sunkumus išprovokavo objektyvūs kriziniai veiksniai ir derybose su potencialiu investuotoju buvo pasiektas progresas, UAB „Agrovet“ ėmėsi spręsti finansinius sunkumus restruktūrizacijos keliu, ieškodama sąžiningo kompromiso tarp visų kreditorių. 2016 m. balandžio 30 d. UAB „Agrovet“ dalyvių susirinkimas patvirtino restruktūrizavimo plano metmenis ir juose išdėstytas priemones bei terminus UAB „Agrovet“ mokumui reabilituoti. 2016 m. birželio 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-512- 459/2017 UAB “Agrovet” buvo iškelta restruktūrizavimo byla. 2016 06 28 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi (civilinėje byloje Nr. B2-512-459/2017/ Nr. B2-1200-459/2016) konstatavo, kad UAB „Agrovet“ patiria finansinių sunkumų. Esminė priežastis, nulėmusi Bendrovės laikinus finansinius sunkumus yra užsidariusi Rusijos rinka, afrikinio kiaulių maro sąlygoti eksporto apribojimai į kitas rinkas, dėl ko Bendrovei teko pagamintą produkciją realizuoti mažesnėmis kainomis, o taip pat ekonominis nuosmukis Lietuvos ūkyje ir pasaulinė krizė. Byloje yra duomenys, kad, Rusijai paskelbus embargą, liko negauta reikšminga Bendrovei pajamų suma pagal pasirašytus kontraktus su NVS verslo partneriais „Agrooptom“, „Baltik agro“, „Evroprom“, „Invest zapad“, „Miratorg zapad“, „Traders“, „Ventura“, kurių vertė sudarė apie 12 mln. Eur. Taigi, Bendrovė patyrė finansinius išbandymus, tačiau jie buvo nulemti nuo Bendrovės valios nepriklausančių krizinių veiksnių (eksporto apribojimų dėl afrikinio kiaulių maro ir maisto produktų embargo į Rusijos Federaciją). 2014 m. sausio 27 d. Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimu (Nr. 2014/178/ES reglamentuoti apribojimai kiaulienos, jos pusgaminių ir mėsos produktų judėjimui) buvo nustatyta užkrėsta Europos Sąjungos ribojama zona Lietuvoje. Nors Klaipėdos rajono savivaldybė nebuvo nustatytoje AKM ribojimų zonoje, tačiau jai buvo taikomi tie patys draudimai, kurie buvo nustatyti Lietuvos valstybės mastu. Atsiradus kiaulių maro protrūkiui, Rusija uždraudė kiaulienos importą iš Lietuvos, o, Rusijai paskelbus visišką maisto produktų embargą, buvo užkirstas netgi ir jautienos produktų eksportas. 2014 m. rugpjūčio 6 d. Rusijos Federacijos Prezidento V. P. dekretu Nr. 560 „Dėl tam tikri/ specialiųjų ekonominių priemonių taikymo, siekiant užtii krinti Rusijos Federacijos saugumą“ Europos gamintoju mėsos gaminiams buvo paskelbtas embargas, dėl ko ypač nukentėjo mėsos gamintojai ir galvijų augintojai. 2015 m. birželio 25 d. Rusijos Federacijos Vyriausybės nutarimu Nr. 625 „D. R. Federacijos Vyriausybės 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 778 pakeitimų“ minėtas draudimas įvežti j Rusijos Federaciją žemės ūkio produkciją, žaliavas ir maisto produktus, kurių kilmės šalis yra Jungtinės Amerikos Valstijos, Europos Sąjungos šalys, Kanada, Australija ir Norvegijos Karalystė buvo pratęstas. Rusijos Federacijos paskelbtas embargas išsiskyrė absoliučiu mėsos produkcijos apribojimu, didžiule šalių aprėptimi ir taikomų eksporto suvaržymų ilgalaike trukme, kas apsunkino alternatyvių rinkų paiešką ir galimybes amortizuoti pajamų praradimus. Ko gero, niekas neabejoja politiniu Rusijos prekybos draudimų priežastingumu - buvo įvestos sankcijos žemės ūkio ir maisto produktų importui iš tų šalių, kurios išreiškė neigiamą poziciją Rusijos veiksmų Ukrainoje atžvilgiu. Po embargo mėsos produktams paskelbimo, buvo apsunkintas mėsos produkcijos sausumos tranzitas per Rusijos Federaciją į kitas šalis. Be to, užsidarius Rusijos rinkai, patekimas į kitų šalių rinkas priklauso nuo „valstybės ir produkto“. Eksporto perorientavimas į naujas rinkas reikalauja ne kelių mėnesių, bet kelerių metų. Klaipėdos apygardos teismas 2016 06 28 nutartimi (civilinėje byloje Nr. B2-512-459/2017/ Nr. B2-1200-459/2016) konstatavo, kad UAB „Agrovet“ kreipimasis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo reiškia tai, kad UAB „Agrovet“ siekia padengti visų kreditorių reikalavimus, o ne jų išvengti.
3. Nuo 2016-07-06 iki 2017-07-27 UAB “Agrovet” turėjo restruktūrizuojamos įmonės teisinį statusą; Restruktūrizuojamos bendrovės veikla restruktūrizavimo proceso metu prižiūrėjo teismo paskirtas administratorius ir teismas (IR 1 9 str. 2-3 d.). Pagal ĮRĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatas restruktūrizavimo administratorius, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, privalo atlikti įvairius veiksmus, susijusius su efektyviu restruktūrizuojamos įmonės mokumo atkūrimu, t. y. prižiūrėti restruktūrizuojamos įmonės valdymo organų veiklą, nurodyti įmonės valdymo organų nariams jų veiklos trūkumus ir nustatyti terminą tiems trūkumams pašalinti ir kt. Be to, finansinės ataskaitos būdavo audituojamos nepriklausomo auditoriaus. Tiriamuoju laikotarpiu UAB „Agrovet“ buvo audituojama audito įmonės „Žemaitijos auditas”, minėta įmonė buvo sertifikuota Auditorių rūmų, tačiau auditoriai jam nebuvo pareiškę priekaištų dėl bendrovėje vedamos apskaitos. Atvirkščiai, auditoriai nurodė, jog UAB „Agrovet“ finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia UAB „Agrovet“ finansinę padėtį ir tą dieną pasibaigusių metų finansinius veiklos rezultatus pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir verslo apskaitos standartus.
4. 2017 m. gruodžio 28 d. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-1737-163/2017 iškėlė UAB „Agrovet“ restruktūrizavimo bylą, o AB „SEB bankas“ pareiškimą dėl bankroto bylos atmetė, tačiau 2018 m. vasario 22 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas (c.b. Nr. e2-515-823/2018) bylą perdavė pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 2019 m. liepos 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi (civilinės bylos Nr. e2-l 114-553/2019) 2019 m. gegužės 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria UAB „Agrovet“ iškelta bankroto byla, buvo palikta nepakeista. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi bankroto administratoriumi paskirtas E. J..
5. Tam tikrais periodais, dėl komandiruočių, atostogų ar nedarbingumo jo fiziškai nebūdavo bendrovės buveinės patalpose.
6. Dėl verslo susitikimų su partneriais, klientais, tiekėjais, konsultantais, įvairių valstybinių ir savivaldybių institucijų atstovais, užsienio parodų, kuriuose būdavo pristatoma UAB „Agrovet“ produkcija, konferencijų, apdovanojimų, gamybinių objektų vizitacijų, derybų ir pan. jam dažnai tekdavo vykti į komandiruotes, todėl jo, kaip bendrovės vadovo, veikla pasižymėjo išvažiuojamojo darbo pobūdžiu. Jis, kaip bendrovės vadovas, ženklią dalį savo funkcijų buvo delegavęs už konkrečią bendrovės veiklos sritį atsakingiems specialistams. Kaip pavyzdžiui, apskaitos tvarkymo sritis ir atsakomybės buvo sureglamentuotos bendrovės vidiniais norminiais aktais - įsakymais, tvarkomis, taisyklėmis, direktoriaus patvirtintais sąskaitų planais ir pan., o taip pat darbo ar kt. sutartyse.
7. Tiriamuoju laikotarpiu dėl prastos sveikatos būklės 2017-2018 m. jam ne kartą buvo suteiktas nedarbingumas: 2017.09 .07 - 2017.09.11; 2018.03.26 - 2018.04.20; 2018.10.10 - 2018.10.30; 2018.11.27 - 2018.12.14, jis buvo kasmetinėse atostogose nurodytais periodais: 2016.10.06 - 2016.11.03; 2017.12.27 - 2018.01.24; 2018.10.08 - 2018.11.05; 2018.12.21 - 2018.12.31, buvo išvykęs į komandiruotes 2016.10.22; 2016.12.14 - 2016.12.18; 2017.03.05 - 2017.03.13; 2017.04.21 - 2017.04.26; 2017.05.05 - 2017.05.06; 2017.07.05 - 2017.07.06; 2017.09.04 - 2017.09.06; 2018.02.23 - 2018.02.26, 2018.02.27 - 2017.02.28; 2018.03.05 - 2018.03.06; 2018.05.16 - 2018.05.18; 2018.05.04 - 2018.05.14; 2018.05.24 - 2018.05.25 ir tuo metu negalėjo atlikti vadovo funkcijų bendrovėje, o UAB „Agrovet“ interesų atstovavimas buvo pavestas kitiems atstovams.
12. Vykdant įmonių bankroto įstatymo nuostatas ir teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo rezoliucinę dalį visas turtas ir visa BUAB „Agrovet“ dokumentacija 2019-08-15 dokumentų perdavimo – priėmimo aktu buvo perduoti BUAB „Agrovet“ bankroto administratoriui ir, A. G. žiniomis, iki 2020 metų pradžios buvo netinkamai saugojami ir neužplombuoti, todėl jis neturi galimybių patvirtinti ar paneigti teiginiams apie šių dokumentų trūkumus, atsiradusius jau po jų perdavimo.
13. D. S. išvados teiginio, kad „UAB „Agrovet“ 2016-2018 m. laikotarpiu nebuvo paruošta apskaitos politika, pažymi, jog kasos operacijas vykdė įmonės buhalterės, atskiros kasininko pareigybės nebuvo ir direktoriaus įsakymo dėl kasos darbo į įmonėje nebuvo <...> Kasos knyga 2018-11-01 - 2018-12-31 nebuvo vedama, nes šiuo laikotarpiu nebuvo grynųjų pinigų operacijų; visais kitais laikotarpiais buvo ir kasos operacijos vykdomos, ir darbas su bendrovės kasa ir grynųjų pinigų apskaita tinkamai reglamentuotas, apklaustos buhalterės nurodė buvusios atsakingos už kasą.
14. 2013, 2014, 2015, 2016, 2017 metų nepriklausomų auditorių išvadose nurodyta, kad UAB „Agrovet“ buvo patvirtinta apskaitos politika, suformuota neterminuotais dokumentais, o BUAB „Agrovet“ bankroto administratorius priešingą išvadą padarė, neįvertinęs visos jam perduotos dokumentacijos apimties ir turinio. UAB „Agrovet“ buvo audituojama įmonė, jos sudarytoje finansinėje atskaitomybėje nurodyti duomenys buvo patikrinti nepriklausomo ir specialių žinių bei kvalifikaciją turinčio specialisto, apskaitos politika buvo aprašoma kiekvienais metais pagal Verslo apskaitos standartus.
15. Teismo ekspertės kvalifikaciją turinčios auditorės ekspertinėje išvadoje, kuri buvo surašyta 2018-04-23 - 2018-05-12 (toliau - Ekspertinė išvada) pažymėta, kad “UAB “Agrovet”, tvarkydama apskaitą ir sudarydama balansus, vadovavosi patvirtinta apskaitos politika. VA S, TAS apibrėžtais reikalavimais bei finansiniu ataskaitų sudarymą reglamentuojančiu aktu nuostatais, UAB „Agrovet“ 2017 m. - 2018 m. tiriamieji balansai yra parengti pagal visus galiojančius teisės aktų reikalavimus.
16. Dėl jam inkriminuojamų LR BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d. veikų jis mano, kad specialisto išvadą surašiusiam specialistui nebuvo pateikti visi reikalingi duomenys ir dokumentai. Specialisto išvadoje pateikti atsakymai į visus užduotus klausimus yra sąlyginiai, nes remiasi tam tikra hipotetinio pobūdžio prielaida, kuri kartojama net 6 (šešis) kartus: „Jeigu UAB „Agrovet“ laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 10 darbuotojui/ išmokėjo papildomai grynais pinigais 186 atvejais iš viso 24 224,71 Eur darbo užmokesčio, tai UAB „Agrovet’’ laikotarpiu nuo 2016-01- 01 iki 2018-12-31 nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose iš viso 24 224,71 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo, ir 32 096,69 Eur darbo užmokesčio priskaitymo”, tai <...>.
17. Tiriamuoju laikotarpiu tam tikrais periodais, kai buvo areštuotos UAB „Agrovet“ banko sąskaitos, atsiskaitymai su darbuotojais vyko mišriu būdu - tiek per UAB „Agrovet“ kasą, tiek per banko sąskaitas, tiek pagal susitarimus su kitomis įmonėmis, kaip pavyzdžiui, UAB „Kretingalės mėsa“, UAB „Archimega“, kurios iš savo sąskaitų UAB „Agrovet“ darbuotojams išmokėdavo atlyginimą ar jo dalį, o paskui tarp jų ir jo atstovaujamos bendrovės pagal išmokėtas sumas būdavo atliekamos buhalterinės priešpriešinių finansinių reikalavimų užskaitos ir pasirašomi skolų suderinimo aktai. Sudėjus mokėjimus, įvykdytus per banko sąskaitas ir mokėjimus grynaisiais pinigais, gautųsi darbuotojo darbo užmokesčio suma, kuri ir yra įmonėje apskaityta. Neatmestina, kad dalis darbuotojų įsivaizdavo, jog, jeigu jau pinigai mokami per banko sąskaitą, tai jie yra „legalūs“, o, jeigu mokėjimas vyko grynaisiais pinigais - tai jie „nelegalus ar neapskaityti“. Vis dėlto, per kratą paimti UAB „Agrovet“ dokumentai įrodo, jog darbo užmokestį grynaisiais pinigais gavę specialisto išvadoje minimi darbuotojai: B. E. (už periodą -2017.03.01 -mokėjimo datomis: 2016.12.01, 2016.12.07, 2016.12.23, 2017.01.03,2017.01.12, 2017.02.07, 2017.03.14, 2017.04.06, 2017.04.13, 2017.04.27, 2017.05.08), P. B. už periodą - 2017.03.01, už periodą 2018.03.01-2018.05.01; mokėjimo datomis: 2016.12.23, 2016.12.30, 2017.02.06, 2017.03.17, 2017.04.11, 2017.04.13, 2017.04.26, 2017.05.08, 2017.05.17, 2018.05.31), Ž. D. (už periodą 2016.10.01 - 2017.04.01, už periodą 2017.09.01 - 2017.11.01; mokėjimo datomis: 2016.12.01, 2016.12.05, 2016.12.23, 2017.01.09, 2017.01.09, 2017.03.17, 2017.04.13, 2017.04.26, 2017.05.17, 2017.06.08, 2017.12.08), G. L. (už periodą 2016.10.01 - 2017.02.01; mokėjimo datomis: 2016.12.01, 2016.12.07, 2016.12.23, 2017.01.03, 2017.02.07, 2017.03.20, 2017.04.12, 2017.04.19, 2017.04.28), D. G. (už periodą 2016.10.01 - 2017.04.01; mokėjimo datomis: 2016.12.01, 2016.12.05, 2016.12.23, 2016.12.30, 2017.02.02, 2017.03.14, 2017.03.30, 2017.04.25), K. J. (už periodą 2016.10.01 - 2017.02.01; mokėjimo datomis: 2016.12.01, 2016.12.07, 2016.12.23, 2016.12.30, 2017.02.07, 2017.03.10, 2017.04.10, 2017.04.13, 2017.04.25, 2017.05.17,), R. S. (už periodą 2016.12.01 - 2017.03.01; mokėjimo datomis: 2016.12.01, 2016.12.07, 2016.12.23, 2016.12.30, 2017.01.27, 2017.02.07, 2017.03.09, 2017.04.10, 2017.04.13, 2017.04.25, 2017.05.17;), J. R. (už periodą 2016.10.01 - 2017.01.01; mokėjimo datomis:2016.12.05, 2016.12.23, 2017.01.03, 2017.01.24, 2017.03.02), V. Ž. (už periodą
- 2017.03.01; mokėjimo datomis: 2017.04.07) lėšas gavo pasirašytinai, o iš bendrovės kasos atliktos ūkinės operacijos buvo įformintos nustatytos formos orderiais. Esant užfiksuotiems apskaitos duomenims, darbuotojų paaiškinimai, jog už grynuosius pinigus jie neva niekur nepasirašinėdavo turi būti vertinti kritiškai, nes nedidelio išsilavinimo darbuotojai gal būt nelabai suvokdavo, už ką konkrečiai jie pasirašo, tai galėjo nulemti jų klaidingą įsitikinimą, kad darbo užmokesčio dalis gauta grynaisiais pinigais yra neteisėta. Iš specialisto išvadoje nurodytų duomenų neaišku, kaip buvo apskaičiuoti apklaustų darbuotojų priedai, pvz., Ž. D. ir V. Ž., nes nurodomas tik algos vidurkis, tačiau neaišku, per kokį laikotarpį ir kokiu būdu šis vidurkis buvo apskaičiuotas. Kadangi UAB „Agrovet“ vėluodavo darbuotojams išmokėti algas, darbuotojams galėjo susidaryti regimybė, kad tam tikrais laikotarpiais, kai bendrovė „prisivydavo pradelstus mokėjimus“ jie gaudavo daugiau pajamų.
18. Su kai kuriais kaimo vietovėje dirbančiais darbuotojais teko užbaigti darbo santykius dėl jų piktnaudžiavimo alkoholiu ar prarasto pasitikėjimo, jiems bandant pasisavinti produkciją ar kitas materialines vertybes, todėl šie darbuotojai galimai jaučia asmenines nuoskaudas ir pyktį, todėl negali šiame procese būti objektyvūs.
19. 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi (Priedas Nr. 6) Klaipėdos apygardos teismas BUAB „Agrovet“ bankroto byloje Nr. eB2-365-796/2019 patvirtino kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi (Priedas Nr. 7), o vėliau - patikslintus pirmosios eilės kreditorių reikalavimus, nes su dalimi darbuotojų buvo atsiskaityta Garantinio fondo lėšomis. Jeigu įmonės buhalterinė apskaita būtų buvusi vesta ydingai, bankroto procese tai irgi būtų išryškėję.
Teismui prie kaltinamojo apklausos pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose A. G. atkreipė dėmesį į liudytojų S. J., R. V., J. R., P. B., V. Ž., V. R., R. D., D. G., Ž. D., E. B., L. G., J. K., S. B., S. R., I. V., R. T., S. B., D. S., V. B., L. S. parodymų nenuoseklumą ir spragas, 2020-04-15 atliktos specialisto išvados trūkumus, išanalizavo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, įrodančius grynųjų pinigų išmokėjimą per įmonės kasą kaltinime nurodytiems darbuotojams, akcentavo atlyginimų UAB „Agrovet“ darbuotojams mokėjimą į banko sąskaitas tiesiogiai iš kitų įmonių sąskaitų ir tvirtino, kad visi šie trūkumai ir neaiškumai įrodo, jog jam pareikšti kaltinimai nėra pagrįsti ir įrodyti, todėl byla turi būti nutraukta, o kaltinamasis – išteisintas.
Liudytoja R. D. parodė, kad UAB "Agrovet" gamybos technologe buvo priimta 2004-03-31, nuo 2015 metų vidurio jos pareigos pasikeitė į gamybos direktorės, ja ji dirbo iki 2018-08-17, tačiau puse etato - UAB "Agrovet", o kita puse etato - UAB "Pajūrio mėsinė". UAB "Agrovet" dėl darbo sąlygų ir apmokėjimo tarėsi bei buvo pavaldi direktoriui A. G.. Pagal savo darbo pobūdį, ji vadovavo gamybje dirbusiems darbuotojams. Pati darbo užmokestį gaudavo bankiniais pavedimais du kartus per mėnesį, per visą darbo laikotarpį nėra gavusi jokio priedo ar premijos grynais pinigais, tačiau kai ėjo meistrės pareigas, ji savo cecho darbuotojams kiekvieną mėnesį išmokėdavo neapskaitytą darbo užmokestį, kuris buvo įvardintas kaip priedas. Apytiksliai iki 2016 metų pradžios, kiekvieno mėnesio viduryje ją iš buhalterijos darbuotojų pakviesdavo ateiti į buhalteriją, o nuo 2016 metų pakviesdavo pats UAB "Agrovet" direktorius A. G., kurie jai paduodavo lapą su jos vadovaujamo cecho darbuotojų pavardėmis ir nurodytomis sumomis išmokėjimui, į kurį būdavo įsukti grynieji pinigai, skirti išmokėti darbuotojams, toks pat, kaip apklausos metu jai pateiktas kito cecho lapas (2016 metų liepos mėnesio) su nurodytomis pavardėmis ir sumomis. Tokius lapus UAB "Agrovet" direktoriaus A. G. paliepimu, išmokėjus darbuotojams pinigus, reikėjo gražinti į buhalteriją. Gavusi tokį lapą su pinigais, ji kiekvienam lape išvardintam darbuotojui išmokėdavo lapo lentelės paskutinėje grafoje su užrašu "Mokėti" nurodytą pinigų sumą. Išmokant darbuotojams pinigus, A. G. nurodymu, jiems nerodydavo to lapo ir neduodavo ant jo pasirašyti, į buhalteriją pasirašymui irgi darbuotojų nenukreipdavo; visi suprato, kad tai neapskaityta darbo užmokesčio dalis, už kurią pasirašyti nereikia. Ne visi jos vadovaujamo cecho darbuotojai gaudavo tokias papildomas sumas prie pagrindinio atlyginimo, ne kiekvieną mėnesį jos buvo mokamos, pačios išmokos irgi nebuvo vienodos, priklausė nuo darbuotojo darbo pobūdžio ir, kaip ji spėja, nuo darbuotojo su A. G. sutarto atlyginimo. Išmokėjusi nurodytas sumas, lapą gražindavo A. G. arba tiesiog išmesdavo, pati jų nekaupė ir neišsaugojo. Neapskaitytą darbo užmokestį gaudavo ne visi darbuotojai ir ji atsimena ne visas darbuotojų pavardes, bet keletą prisimena, tai J. K., S. R., S. B., S. B.. Kiek prisimena, jai tokį neapskaitytą darbo užmokestį tekdavo mokėti iki 2017 metų pabaigos. Kad darbuotojams būdavo išmokamas neapskaitytas darbo užmokestis, ji suprato, nes žinojo, kad išmokamas darbuotojams oficialus darbo užmokestis, o ji panašai tuo pat metu išmoka jau neapskaitytą.
Liudytojas D. S. parodė, kad UAB "Agrovet" dirbo nuo 2009-08-25 iki 2016-03-21 ir nuo 2017-10-02 iki 2019 metų kovo mėnesio. Į darbą jį priėmė UAB "Agrovet" direktorius A. G.. Iš pradžių į UAB "Agrovet" buvo priimtas paprastu darbuotoju, o vėliau tapo meistru gamybos ceche, kuriam vadovavo R. D.; dirbdavo tai, ką nurodydavo atlikti vadovė R. D.. Iš UAB „Agrovet“ gaudavo atlyginimą, numatytą jo darbo sutartyje, dar kas mėnesį papildomai gaudavo automobilio nuomos mokestį pagal pasirašytą dėl to sutartį. Tiek atlyginimas, tiek pinigų suma už automobilio nuomą visada būdavo pervedami į jo banko sąskaitą, jokių papildomų priedų ar premijų jis negaudavo. Žinojo, kad cecho darbuotojai gauna priedus prie atlyginimo, tačiau tuos priedus darbuotojams išmokėdavo cecho vadovė R. D., o jam tik kartą ar du, nesant R. D., yra tekę išmokėti darbuotojams priedus grynais pinigais. Kada ir kas duodavo pinigus išmokėjimui, jis neprisimena, dėl jų išmokėjimo tardavosi su R. D.. Žmonėms už gautus pagal šiuos lapus pinigus niekur pasirašyti nereikėdavo, jis jų parašų nerinkdavo ir į buhalteriją pasirašyti eiti neliepdavo, nes nebuvo tokio nurodymo.
Liudytojas R. T.parodė, kad UAB "Agrovet" apsaugos darbuotoju dirbo nuo 2010 metų, po metų tapo apsaugos vadovu. Į darbą jį priėmė UAB "Agrovet" direktorius A. G.. Įsidarbinant UAB "Agrovet", su juo buvo pasirašyta darbo sutartis ir joje numatytas darbo užmokestis, kuris kito ir augo, tačiau visada būdavo mokamas per banką, jokių priedų ar premijų jis nėra gavęs. Vadovavo apsaugos darbuotojams, sudarinėjo ir jų darbo grafiką. Kiekvienas darbuotojas asmeniškai kalbėdavo ir sutardavo su UAB "Agrovet" direktoriumi dėl atlyginimo. Kaip ir kiek jiems (apsaugos darbuotojams) buvo mokama atlyginimo, jis nežino, taip pat nežino, ar jie gaudavo kokias premijas ar priedus, o tuo labiau jam nėra tekę tokių priedų ar premijų darbuotojams mokėti. Buvo keletas atvejų, kai apsaugos darbuotojai pagaudavo vagiančius ir girtus darbuotojus, tokiu būdu jie surašydavo aktus, kuriuos nunešdavo į administraciją.
Liudytojas V. R.parodė, kad laikotarpiu nuo 2007-09-5 iki 2018-05-31 jis dirbo UAB "Agrovet" inžinierium, į darbą jį priėmė UAB "Agrovet" direktorius A. G.. Dirbo cechuose Klaipėdos g. 16, Kretingalėje, kur buvo įsikūrusi tiek UAB "Agrovet", tiek UAB "Pajūrio mėsinė", tiek "Kretingalės mėsa", aptarnavo visas šias įmones. Su direktoriumi A. G. buvo sutarta, kad dalį atlyginimo mokės banko pavedimais kaip atlyginimą, o kitą dalį atlyginimo mokės grynais pinigais iš kasos, įvardijant tai mokesčiu už automobilio nuomą (nes buvo sudaręs su įmone savo automobilio, kuriuo važinėjo į darbą, nuomos sutartį). Taip viskas ir vyko. V. R. vadovavo mechanikų skyriaus darbuotojams (šaltkalviams, elektrikams ir kt.). Kiekvieną mėnesį (nuo kurių metų – nepamena) jis gaudavo iš technikos direktoriaus I. V. lapą su jame įsuktais pinigais, kuriuos pagal lape nurodytas sumas jis turėdavo jam pavaldiems darbuotojams išmokėti kaip priedus prie gaunamo atlyginimo. I. V. paaiškino, kad darbuotojai buvo sutarę su įmonės direktoriumi dėl šių priedų ir darbuotojai jam patvirtino, kad dalį atlyginimo jiems taip moka, „juodais“ pinigais. Tame lape prie kiekvieno asmens būdavo nurodyta: vardas, pavardė, koks sutartas atlyginimas, kiek oficialiai išmokėta darbuotojui (pervesta į banko sąskaitą) ir galutinis stulpelis – priklausomas darbuotojui išmokėti priedas, kuris nebūdavo apskaitomas UAB „Agrovet“ buhalterinėje apskaitoje. Taip kiekvieną mėnesį jis arba I. V. pavaldiems techninės dalies darbuotojams išmokėdavo buhalterės su šiuo lapu paduotus pinigus. Išmokėdamas darbuotojams šiuos pinigus, jis neduodavo jiems pasirašyti ant lapo, net nerodė jiems jo, kad darbuotojai nematytų vienas kito gaunamo atlyginimo (priedo), kad dėl ko darbe nekiltų nesutarimų. Kad išmokamas atlyginimas buvo neapskaitytas, jis žinojo iš tokios jam nurodytos išmokėjimo tvarkos ir darbuotojai tai žinojo, visiems tai buvo aišku. Už tuos pinigus į buhalteriją nereikėdavo eiti pasirašyti, tai nebuvo tie atvejai, kai atlyginimas būdavo išmokamas kasoje grynais pinigais; tokių atvejų buvo retai, bet tada reikėdavo eiti į buhalteriją ir pasirašyti už gaunamus pinigus. Pirminės apklausos metu jo pateiktuose prieduose- lapuose, kuriuos gaudavo iš buhalterijos, labai aiškiai eina suprasti, koks darbuotojui numatytas atlyginimas, kiek išmokėta oficialiai ir kokią sumą reikia išmokėti papildomai. Kuri konkrečiai buhalterė paduodavo lapą su pinigais, jis negali įvardinti, kadangi buhalterės keitėsi, o jis jų ir nepažinojo. Tokia pinigų mokėjimo tvarka buvo nemažai metų, tikslaus laikotarpio neatsimena. Jam pačiam taip atlyginimas mokamas nebuvo, jis įmonės lėšų įsigyti smulkioms detalėms ar kt. reikmėms negaudavo, viskas buvo perkama banko pavedimais, įtraukiant pirkinius į apskaitą. Nepamena, kad kas nors iš jo vadovaujamų darbuotojų būtų buvęs pagautas bandant išsinešti detalių iš įmonės ar atsinešęs ką nors iš namų paremontuoti.
Liudytojas I. V.parodė, kad UAB "Agrovet" dirbo laikotarpiu nuo 2002-07-01 iki 2018-04-27 technikos direktoriumi. Jis dalyvaudavo ir pokalbiuose su naujai priimamais savo padalinio darbuotojais dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, o dėl darbo užmokesčio darbuotojai derindavosi su UAB "Agrovet" direktoriumi A. G.. Įsidarbinant į UAB "Agrovet", su juo buvo pasirašyta darbo sutartis su fiksuotu darbo užmokesčiu. Jo darbo užmokestis per darbo laikotarpį kito ir augo. Paskutinius kelis metus jo atlyginimas siekė apie 1000 eurų (atskaičius mokesčius). Visas jo darbo užmokestis jam buvo pervedamas į jo banko sąskaitą. Per savo darbo laikotarpį nėra gavęs jokių priedų ar premijų, tačiau jam pačiam yra tekę kelis kartus (tiksliai neprisimena) techninės dalies darbuotojams išmokėti grynuosius pinigus. Ar šie buvo apskaityti buhalterinėje apskaitoje ar ne, jis nežino. Jam buhalterijoje (neprisimena kas) paduodavo pinigų sumą su lapu, kuriame buvo nurodyta kiek ir kokiam darbuotojui išmokėti. Pasikvietęs kiekvieną darbuotoją į savo kabinetą, jis paduodavo darbuotojui jo grafoje nurodytą pinigų sumą; pats niekur neduodavo jiems pasirašyti, tačiau liepdavo nueiti pasirašyti į buhalteriją, o kaip ir ar ten buvo apskaitytos šios darbuotojams išmokėtos sumos, nežino. Pats iš buhalterijos gautus lapus po to, kai išmokėdavo pinigus, išmesdavo, o kelis yra grąžinęs į buhalteriją. Nepamena, ar šios išmokos buvo mokamos kas mėnesį. Būdavo, kad įmonė grynais pinigais išmokėdavo atlyginimus, ypač gamyboje dirbantiems žmonėms, kurie dirbo pamainomis ir negalėjo nueiti į buhalteriją. Lapelyje būdavo įvairios pinigų sumos, vidurkis 600-700 Eur. Jis nėra davęs pinigų ir sąrašų V. R. išmokėti darbuotojams šiuos priedus.
Liudytoja A. Š.parodė, kad UAB "Agrovet" buhaltere dirbo nuo 2013-11-04 iki 2016-08-31. Į darbą ją priėmė UAB "Agrovet" direktorius A. G.. Su ja buvo pasirašyta darbo sutartis, jos darbo vieta buvo UAB "Agrovet" priklausančiose administracinėse patalpose. Ji sėdėjo viename kabinete su pačiu UAB "Agrovet" direktoriumi A. G., UAB "Kretingalės mėsa" finansų direktore L. G., UAB "Agrovet" techninės dalies atsakingu darbuotoju I. V., būdavo- ir su kitais darbuotojais: A. Š. ir kitų įmonių, kurios buvo tose pačiose patalpose (UAB "Kretingalės mėsa", UAB "Pajūrio mėsinė"), atsakingais darbuotojais. Jos darbo laikotarpiu ji, kaip UAB "Agrovet" vyr. buhalterė, vedė bendrovės buhalterinę apskaitą, teikė ataskaitas valstybės įgaliotoms institucijoms, skaičiavo darbuotojams atlyginimus pagal jai cechų meistrų pateiktus darbuotojų darbo tabelius. UAB "Agrovet" apskaitą vedė tik pagal jai pateiktus pirminius apskaitos dokumentus. Jos darbo laikotarpiu, kiek atsimena, atlyginimai UAB "Agrovet" darbuotojams visada būdavo pervedami tik į darbuotojų banko sąskaitas, labai retais atvejais buvo mokama grynais pinigais iš kasos, bet tai būdavo įforminama kasos išlaidų orderiais ar kitais tinkamais buhalterinei apskaitai dokumentais. Jai nėra tekę perduoti pinigus cechų meistrams, kad jie išmokėtų darbuotojams. Pati atlyginimą gaudavo tik tokį, koks buvo numatytas jos darbo sutartyje. Jai taip pat nėra tekę matyti, kad UAB "Agrovet" direktorius ar kitas darbuotojas perduotų kokias nors pinigines sumas atsiskaitymui su kitais darbuotojais.
Liudytoja A. Š. parodė, kad laikotarpiu nuo 2016-07-18 iki 2019-02-28 ji dirbo UAB "Agrovet" buhaltere, padirbo pusmetį ir išėjo gimdymo ir vaiko priežiūros atostogų. Po vaiko priežiūros atostogų ji nebegrįžo į UAB "Agrovet", ją pakeitė kita buhalterė J. Ž.. Tą pusmetį, nuo 2016-07-18 apytiksliai iki 2017 metų kovo mėnesio, dirbant UAB "Agrovet" buhaltere, į jos pareigas įėjo: suvesti pirminius apskaitos dokumentus, skaičiuoti darbuotojams atlyginimus, teikti ataskaitas valstybės įgaliotoms institucijoms, taip pat buvo atsakinga už kasą, bankinius pavedimus ir kt. Jos darbo laikotarpiu jai neteko girdėti apie darbuotojams mokamą neapskaitytą darbo užmokestį, o tuo labiau tokį skaičiuoti ar išmokėti. Ji pati negaudavo jokių papildomų neapskaitytų pinigų, t.y. jos atlyginimas, kuris buvo numatytas darbo sutartyje, būdavo pervedamas į jos banko sąskaitą. Jos darbo laikotarpiu buvo areštuotos UAB "Agrovet" banko sąskaitos ir kai būdavo kasoje grynų pinigų, jai tekdavo pagal darbo užmokesčio žiniaraščius ir kasos pajamų orderius išmokėti darbuotojams atlyginimus, tada būdavo užpildomi ir pasirašomi atitinkami dokumentai.
Liudytoja J. Ž.parodė, kad laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2019-01-16 ji dirbo UAB "Agrovet" buhaltere, iki tol apie metus ji dirbo apskaitininke UAB "Kretingalės mėsa". Padirbusi nuo 2017-03-01 iki 2017 metų rugsėjo mėnesio, ji išėjo vaiko gimdymo ir priežiūros atostogų, o ją pakeitė kita buhalterė A. K., taigi buhaltere ji dirbo tik pusę metų. Tuo metu į jos pareigas įėjo suvesti pirminius apskaitos dokumentus, skaičiuoti darbuotojams atlyginimus, teikti ataskaitas valstybės įgaliotoms institucijoms, taip pat ji buvo atsakinga už kasą ir kt. Jos darbo laikotarpiu jai neteko girdėti apie darbuotojams mokamą neapskaitytą darbo užmokestį, o tuo labiau tokį skaičiuoti ar išmokėti, nėra perdavusi tam jokių pinigų ar sąrašų ir padalinių vadovams. Ji ir pati negaudavo jokių papildomų neapskaitytų pinigų, t.y. jos atlyginimas, kuris buvo numatytas darbo sutartyje, visas būdavo pervedamas į jos banko sąskaitą arba išmokamas grynais pinigais iš įmonės kasos, pasirašant kasos išlaidų orderį. Tokiu būdu atlyginimai įmonės darbuotojams buvo mokami tada, kai buvo areštuotos UAB "Agrovet" banko sąskaitos ir kai kasoje būdavo grynų pinigų; tada jai tekdavo pagal darbo užmokesčio žiniaraščius ir kasos pajamų orderius išmokėti darbuotojams atlyginimus. Jokios premijos ar priedai pagal jai pateiktus duomenis buhalterinei apskaitai vesti įmonėje nebuvo mokami.
Liudytoja A. A. (buv. Karmonienė) parodė, kad UAB "Agrovet" buhalterės pareigose dirbo laikotarpiu nuo 2017-09-13 iki 2018-09-07. Į darbą ją priėmė UAB "Agrovet" direktorius A. G., su kuriuo buvo pasirašyta darbo sutartis ir numatytas 900 eurų (neatskaičius mokesčių) atlyginimas. Iki jos UAB "Agrovet" buhalterinę apskaitą vedė J. Ž.. A. K. darbo vieta buvo UAB "Agrovet" tarnybinėse patalpose, Kretingalėje. Be jos kabinete dar dirbo UAB "Kretingalės mėsa" buhalterė V. Z. ir teisininkė, kurios nei vardo, nei pavardės neprisimena. Ji, kaip buhalterė, vedė apskaitą tik pagal jai pateiktus pirminius apskaitos dokumentus. Ji taip pat ėjo ir kasininkės pareigas, tai yra vykdė atsiskaitymus už atliktas paslaugas. Į jos pareigas įėjo: skaičiuoti darbuotojams atlyginimus (atlyginimai būdavo arba nustatyti mėnesiniai, arba valandiniai), teikti ataskaitas valstybės įgaliotoms institucijoms, suvesti sąskaitas (pirkimus-pardavimus), prižiūrėti banką ir kasą. Jos darbo laikotarpiu UAB "Agrovet" banko sąskaitos buvo areštuotos, todėl, tam, kad nenutrūktų gamybinis procesas, atlyginimus pagal susitarimą pravesdavo arba "Kretingalės mėsa", arba "Archimega". Iš areštuotų sąskaitų, jei jose būdavo pinigų, būdavo leistini mokėjimai valstybės įgaliotoms institucijoms susimokėti mokesčius. Jos darbo laikotarpiu atlyginimas darbuotojams būdavo išmokamas bankiniais pavedimais, tačiau būdavo pavieniai atvejai, kai direktoriaus A. G. nurodymu tekdavo atlyginimą išmokėti ir grynais pinigais, bet tuo atveju pinigai būdavo išmokami griežtai pagal kasos išlaidų orderius. Kiek tokių atvejų buvo, dabar neprisimena, nes, kaip ir minėjo, tokie atvejai buvo pavieniai. Pati asmeniškai atlyginimą gaudavo tik bankiniais pavedimais į jos banko sąskaitą. Atlyginimas jai būdavopervedamas įvairiai, t.y. kartais vieną kartą per mėnesį, o kartais per du kartus, t.y. mėnesio gale avansas, o mėnesio viduryje atlyginimas. Savo darbo laikotarpiu nėra gavusi jokio priedo ar premijos. UAB "Agrovet" tiekė UAB "Kretingalės mėsa" ir UAB "Archimega" produkciją (žalią mėsą, žalios mėsos gaminius) ir kadangi tarp bendrovių buvo įsiskolinimų, pagal rašytinius tarpusavio susitarimus šios bendrovės pervesdavo UAB "Agrovet" darbuotojams atlyginimus; tai matyti iš šių susitarimų bei rašytinių UAB „Agrovet“ prašymų pervesti darbuotojams atlyginimus bei skolų suderinimo aktų. Jei, pvz. UAB "Kretingalės mėsa" pervesdavo UAB "Agrovet" darbuotojams atlyginimus, būdavo surašomi skolų suderinimo aktai (sudengimai per sąskaitą 276) ir mažinama UAB "Kretingalės mėsa" skola bendrovei UAB "Agrovet". Visas darbuotojui paskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis būdavo suvedamas į programą "Rivilė". Suvedus visą priskaičiuotą ir darbuotojui išmokėtą darbo užmokestį, kiekvieną mėnesį būdavo išspausdinami darbo užmokesčio žiniaraščiai. Atskiros ataskaitos, t.y. kiek darbo užmokesčio pravedė UAB "Kretingalės mėsa" ar UAB "Archimega" nebūdavo vedamos. Tačiau tiek UAB "Kretingalės mėsa", tiek UAB "Archimega" į UAB "Agrovet" elektroninį paštą atsiųsdavo informaciją-bankinių pavedimų kopijas kiek ir kokiam UAB "Agrovet" darbuotojui buvo pervesta darbo užmokesčio. Šios gautos informacijos nebuvo spausdinamos, o tik sutikrinamos kompiuteryje (5 t., b.l. 10-13).
Liudytoja L. S.parodė, kad UAB "Agrovet" buhaltere dirbo nuo 2018-08-17 iki 2018-12-31; prieš tai nuo 2015 metų dirbo buhaltere UAB "Pajūrio mėsinė", kurios administracinės patalpos buvo UAB "Agrovet" teritorijoje, tokiu būdu; kai iš UAB "Agrovet" išėjo buhalterė A. K., L. S. vedė ir UAB "Agrovet" buhalterinę apskaitą. Į jos kaip buhalterės pareigas įėjo paskaičiuoti UAB "Agrovet" darbuotojams atlyginimus, teikti ataskaitas valstybės įgaliotoms institucijoms, vesti įmonės buhalterinę apskaitą, ji taip pat buvo ir įmonės kasininkė. Kai ji įsidarbino į UAB "Agrovet", bendrovės finansinė padėtis jau buvo sunki, trūko apyvartinių lėšų, taip pat stigo pinigų išmokėti darbuotojams atlyginimus, juos bankiniais pavedimais pervesdavo ne UAB "Agrovet", o UAB "Archimega". Kasoje grynųjų pinigų taip pat buvo retai ir mažai. Jai1- 2 kartus ( ikiteisminiame tyrime yra sakiusi, kad ne kartą) yra tekę paduoti UAB "Agrovet" meistrams pinigines sumas, kurias jai paduodavo UAB "Agrovet" direktorius A. G.. Ji suprato, kad tie paduoti pinigai - neapskaitytas darbo užmokestis. Ji pati neskaičiuodavo ir neruošdavo lentelių, kuriose būtų nurodytos išmokėjimui sumos. Šias lenteles ruošdavo arba patys meistrai, arba A. G.. Jai tik reikėdavo perduoti A. G. jai paduotas grynųjų pinigų sumas kartu su lapais R. D., V. R. arba I. V., kad jie išmokėtų savo cechų darbuotojams. Meistrai tų lapų jai negrąžindavo, ji į jokias apskaitas jų neįtraukdavo, šiuos pinigus gavę darbuotojai pasirašyti į buhalteriją neateidavo. Šias sumas jai tekdavo perduoti apytiksliai nuo 2017 metų. Su kitais UAB "Agrovet" darbuotojais jai yra tekę bendrauti tik keletą kartų, jiems yra tekę išmokėti darbo užmokestį pagal kasos išlaidų orderius arba darbo užmokesčio žiniaraščius; tai buvo reti atvejai, kadangi iš esmės atlyginimai buvo pervedami darbuotojams per banką. E. B. kaip UAB „Agrovet“ darbuotoją ji žinojo, yra mačiusi jos vardą ir pavardę, sudarinėdama darbo tabelius. L. S. E. B. niekada nėra išmokėjusi jokio neapskaityto darbo užmokesčio, tačiau apskaitytą darbo užmokestį pagal kasos išlaidų orderį arba darbo užmokesčio žiniaraštį išmokėti E. B. galėjo; tokiu atveju buvo ne tik išmokėti pinigai, bet ir užpildytas bei pasirašytas atitinkamas dokumentas, vėliau įtrauktas į įmonės buhalterinę apskaitą.
Liudytojas S. B. parodė, kad UAB "Agrovet" dirbo darbininku gamybos ceche nuo 1999-06-09 iki 2018-10-29. Į darbą jį priėmė UAB "Agrovet" direktorius A. G., su juo buvo pasirašyta darbo sutartis, kurioje numatytas jo darbo užmokestis. Nuo kažkurių metų (tiksliai neprisimena) jis kartais gaudavo priedą prie atlyginimo, t.y., pagrindinis atlyginimas būdavo pervedamas į jo banko sąskaitą, o priedą jam išmokėdavo meistrė R. D.. Priedą gaudavo maždaug du kartus per metus ir dažniausiai vasarą, kai būdavo daugiau darbo; jis siekdavo nuo 100 eurų iki 150 eurų. Nuo 2017 metų tokių priedų nebegaudavo, gaudavo juos keletą metų iki 2016 metų (imtinai). Kada gaudavo priedus, meistrė R. D. pasikviesdavo jį į savo darbo kabinetą, kur išmokėdavo pinigus grynais; pasirašyti, kad gavo pinigus, kartais reikėdavo, kartais nereikėdavo, jis nebeatsimena tiksliai. Lapas, kuriame buvo nurodyta, kiek jam išmokėti, ir kur jis pasirašydavo, būdavo paprastas, ranka rašytas, kitoks nei atsiskaitymo lapelis, kuris būdavo spausdintas. Ar kiti kolegos gaudavo tokius priedus, jis nežino, kiekvienas atskirai būdavo iškviečiamas.
Liudytoja S. B. parodė, kad nuo 2012-02-06 iki 2016-08-24 ji dirbo UAB "Agrovet" gamybos padalinio fasuotoja. Jos tiesioginė viršininkė buvo gamybos padalinio meistrė R. D.. Įsidarbinus į UAB "Agrovet", pasirašė darbo sutartį, kurioje buvo numatytas darbo užmokestis, šiek tiek didesnis nei minimumas. Be šio atlyginimo, kuris visada būdavo pervedamas į jos banko sąskaitą, kai kuriais mėnesiais (priklausomai nuo atlikto darbo apimčių) ji gaudavo priedus, kurie svyruodavo nuo 200 eurų iki 250 eurų, kuriuos grynais pinigais jai išmokėdavo meistrė Rūta, kuri pasikviesdavo atskirai kiekvieną darbuotoją ir pagal lapą su darbuotojams paskaičiuotomis sumomis išmokėdavo grynuosius pinigus. Ji nebeprisimena, ar jai reikėdavo už šias gautas sumas kur nors pasirašyti. Tokius priedus ji gavo iki pat jos darbo UAB "Agrovet" pabaigos, bet ne kiekvieną mėnesį ir ne to paties dydžio. Gavus priedą, nei ant lapo Rūtai, nei į buhalteriją pasirašyti eiti nereikėdavo ir ji gerai žinojo, kad tas priedas buvo mokamas neoficialiai. Dėl oficialiai gaunamo atlyginimo ji kas mėnesį gaudavo atsiskaitymo lapelį ir jame nurodyta suma sutapdavo su į banko sąskaitą gauta suma.
Liudytojas V. Ž. parodė, kad UAB "Agrovet" dirbo nuo 2004-08-04 iki 2006-07-04 ir laikotarpiu nuo 2017-02-24 iki 2018-06-11 pagal darbo sutartį, kurioje buvo numatytas fiksuotas darbo užmokestis šiek tiek didesnis už minimumą. Jis buvo priimtas į išpjaustymo padalinį darbininku, jam vadovavo J. P., o paskui E. G.. Paskutiniu laikotarpiu (nuo 2017-02-24 iki 2018-06-11) jo atlyginimo vidurkis buvo 700 eurų. Pagrindinis atlyginimas, kuris buvo numatytas darbo sutartyje, buvo pervedamas į jo banko sąskaitą, o likusi dalis buvo išmokama grynais pinigais. Kiekvieną mėnesį iš administracijos ateidavo darbuotoja, kurios vardo ir pavardės nežino, kuri išsikvietusi kiekvieną darbuotoją atskirai, išmokėdavo grynųjų pinigų sumas, už kurias pasirašyti niekur ( nei išmokant, nei buhalterijoje) dažniausiai nereikėdavo, bet kartą kitą yra ir pasirašęs ant lapo, kur nurodyta jo pavardė, gaudamas tą priedą. Neprisimena tikslių sumų, bet žino, kad sudėjus į banko sąskaitą gautus pinigus (atlyginimą) ir sudėjus gautus grynus pinigus, susidarydavo 700 eurų. Atsiskaitymo lapelyje, kurį gaudavo kas mėnesį, būdavo nurodyta tik į banko sąskaitą pervedama pinigų suma. Yra pirkęs tiesiogiai iš įmonės mėsos produkcijos, būdavo, kad pinigus už tai nuskaitydavo nuo jo per banką gaunamo atlyginimo, bet su tais grynais pinigais tai niekaip nesusiję.
Liudytojas J. R. parodė, kad laikotarpiu nuo 2014-01-14 iki 2017-01-02 dirbo UAB „Agrovet“ elektriku, jo darbas buvo pamaininis, pagal sudarytą darbo sutartį jam buvo mokamas kiek didesnis nei minimalus valandinis darbo užmokestis. Pradėjus dirbti UAB „Agrovet“, pirmus metus atlyginimas buvo mokamas tik pervedimu į jo banko sąskaitą, o apytiksliai nuo 2015 pradžios iki 2017 metų sausio, kai nutraukė darbo santykius su šia įmone, jis beveik kiekvieną mėnesį prie oficialaus atlyginimo, kuris būdavo pervedamas į jo banko sąskaitą, papildomai grynais pinigais gaudavo priedą, kuris svyruodavo nuo 100 eurų iki 150 eurų, priklausomai nuo išdirbtų valandų. Šį priedą išmokėdavo inžinierius V. R., kuris pasikviesdavo kiekvieną darbuotoją, kuriam paduodavo grynuosius pinigus, už kuriuos pasirašydavo ant to paties ranka rašyto lapo arba niekur nepasirašydavo, nebeprisimena. Buhalterijoje iš kasos jam pinigus išmokėjo tik išeinant iš darbo, tada reikėjo pasirašyti kažkokį lapelį. Bankiniai pavedimai buvo daromi reguliariai, kas mėnesį, o grynais buvo mokama nereguliariai. Buvo išnuomojęs įmonei savo automobilį, gaudavo lėšų kurui įsigyti, o už automobilio nuomą nieko negaudavo ir grynus pinigus išmokantis meistras niekad nesakė, kad čia už automobilio nuomą.
Liudytoja J. V. (buv. Kazakevičienė) parodė, kad UAB "Agrovet" gamybos padalinio darbininke dirbo nuo 2005-11-23 iki 2009-11-27 ir nuo 2012-06-28 iki 2018-06-11. Su ja buvo pasirašyta darbo sutartis, vyko pokalbis su direktoriumi A. G. dėl darbo apmokėjimo, buvo sutartas minimalus atlyginimas ir priedai už atliktą darbą, kurie priklausydavo nuo pagamintos produkcijos kiekio. Nuo 2016 metų pradžios jai atlyginimą įmonė kiekvieną mėnesį pervesdavo į jos banko sąskaitą, o priedą, kuris priklausė nuo atlikto darbo, nuo 200 eurų iki 300 eurų, jai išmokėdavo grynais pinigais. Už šį gautą priedą jai pasirašyti niekur nereikėdavo. Šiuos priedus pagrinde paduodavo R. D., yra keletą kartų tekę nueiti pasiimti į buhalteriją (buhalterės nei vardo nei pavardės nežino), taip pat keletą kartų yra išmokėjęs meistras D. S.. Tokius priedus ji gavo iki 2017 metų spalio mėnesio. Vėliau pradėjo trūkti darbo, strigti atlyginimų išmokėjimas, priedų irgi nebegaudavo. Neatsimena, ar reikėdavo kur pasirašyti, gaunant priedą, jo dydis svyruodavo, priklausė nuo išdirbio, būdavo mėnesių, kai visi pinigai buvo pervedami tik per banką, grynais nemokami. Kartais atlyginimas būdavo mokamas iš kasos, tada reikėdavo eiti į buhalteriją ir pasirašyti už gaunamus pinigus.
Liudytoja L. G. parodė, kad UAB "Agrovet" apsaugos darbuotoja ji dirbo nuo 2013-08-01 iki 2015-03-30 ir nuo 2015-06-23 iki 2019-01-29. Dėl priėmimo į darbą kalbėjo su UAB "Agrovet" direktoriumi A. G., su kuriuo ir buvo pasirašyta darbo sutartis, kurioje numatytas valandinis atlyginimas. Taip pat ji buvo informuota, kad jos atlyginimas bus minimumas pagal išdirbtas valandas, tačiau papildomai gaus premijas už kiekvieną pagautą neblaivų ar vagiantį darbuotoją. Pagrindinis atlyginimas jai būdavo pervedamas į jos banko sąskaitą ir kiekvieną mėnesį gaudavo premijas grynais pinigais, iš pradžių šių grynų pinigų gaudavo daugiau, 2016-2017 metais jos premija kiekvieną mėnesį siekdavo nuo 20 eurų iki 100 eurų, o 2018-2019 metais - nuo 20 eurų iki 40 eurų. Šias premijas jai kiekvieną mėnesį išmokėdavo UAB “Agrovet” apsaugos viršininkas R. T. grynais pinigais, įsivedęs į savo kabinetą, už kuriuos pasirašyti niekur nereikėdavo ir ji nesigilino, ar šie pinigai yra apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje.
Liudytoja E. B. parodė, kad UAB "Agrovet" dirbo nuo 2009-08-27 iki 2018-08-22, dėl darbo sąlygų ir apmokėjimo ji tarėsi su UAB "Agrovet" direktoriumi A. G., su kuriuo ir buvo pasirašyta jos darbo sutartis, kurioje numatytas šiek tiek didesnis nei minimalus darbo užmokestis. Maždaug nuo 2016 metų, tiksliai nepamena, ji prie oficialaus atlyginimo papildomai pradėjo gauti priedus nuo 35 eurų iki 50 eurų. Taip kas mėnesį (konkreti diena nebūdavo nustatyta, būdavo mėnesių, kai ir nemokėdavo) ji kaip ir visi darbuotojai eidavo į buhalteriją, kur buhalterė L. S. jai išmokėdavo priedą, už kurį nereikėdavo niekur pasirašyti. Tokius priedus gavo iki 2018 metų vasario mėnesio, o vėliau pradėjo strigti atlyginimų išmokėjimai, tai priedų nebegaudavo, o nuo 2018 metų birželio iš viso nebemokėjo ir atlyginimo. Atsiskaitymo lapelyje nurodyta suma sutapdavo su ta, kurią ji gaudavo į banko sąskaitą kaip darbo užmokestį, o priedą galvojo kad gauna už kenksmingas darbo sąlygas.
Liudytojas D. G. parodė, kad UAB "Agrovet" dirbo laikotarpiu nuo 2014-02-06 iki 2017-04-21. Į darbą jį priėmė ir dėl darbo sąlygų tarėsi su UAB "Agrovet" direktoriumi E. G., jam buvo nustatytas minimalus darbo užmokestis, tačiau po kurio laiko jis pradėjo gauti priedą prie darbo užmokesčio, t.y. į jo banko sąskaitą būdavo pervedamas minimalus atlyginimas ir kiekvieną mėnesį papildomai gaudavo priedą (atlyginimą) vokelyje, kurį jam paduodavo buhalterijoje. Apytiksliai nuo 2016 metų pradžios jis perėjo dirbti į sandėlį, t.y. dirbo sandėlio darbuotoju, tada taip pat gaudavo oficialų atlyginimą į kortelę ir kiekvieną mėnesį dar gaudavo priedą (neoficialų atlyginimą) vokelyje, kurį jam kiekvieną mėnesį išmokėdavo buhalterijoje, kas – nepamena, priedo dydis būdavo nuo 100 eurų iki 150 eurų, už kurį pasirašydavo ant lapo ties savo vardu ir pavarde.
Liudytojas Ž. D. parodė, kad UAB "Agrovet" dirbo laikotarpiais nuo 2007-05-02 iki 2009-10-10 ir nuo 2011-07-25 iki 2018-10-05 šaltkalviu-elektriku pareigoms. Į darbą jį priėmė, dėl darbo sąlygų ir apmokėjimo tarėsi su UAB "Agrovet" direktoriumi A. G., su kuriuo buvo sutarta, kad 2014 metais jo darbo užmokestis bus viso 2400 litų, kurio dalis jam bus pervedama į kortelę, o kita dalis kiekvieną mėnesį bus išmokama grynais, tačiau bendra suma sudarydavo 2400 litų. Kai 2015 metais litai pasikeitė į eurus, tai jo atlyginimas konvertavosi į 695 eurus, o nuo 2016 metų atlyginimo pradėjo gauti 800 eurų. Tokiu būdu, 2014-2017 metais kiekvieno mėnesio pradžioje dalis atlyginimo būdavo pervedama į jo banko sąskaitą, o dalį atlyginimo jam grynais pinigais išmokėdavo inžinierius V. R. į rankas. Gaunant pinigus grynais, jam pasirašyti niekur nereikėjo. Kokiomis sumomis būdavo pervedama į kortelę ir kokiomis sumomis būdavo išmokama į rankas (kokiu santykiu), jis neprisimena, priedų dydis nebuvo vienodas, tik žino, kad 2014 metais atlyginimo gaudavo viso po 2400 litų kiekvieną mėnesį, 2015 metais gaudavo viso po 695 Eurų kiekvieną mėnesį, 2016-2017 metais kiekvieną mėnesį gaudavau viso po 800 eurų. 2018 metais jis išsikovojo, kad jam būtų skaičiuojamas atlyginimas visas oficialiai, tokiu būdu nuo 2018 metų visas atlyginimas jam būdavo pervedamas į jo banko sąskaitą, t.y. jokio kito priedo prie atlyginimo nebegaudavo. Yra gavęs atlyginimą ir grynais iš kasos buhalterijoje, bet tada reikėdavo pasirašyti buhalterinį dokumentą.
Liudytojas S. J. parodė, kad UAB "Agrovet" šaltkalviu elektriku dirbo nuo 2016-11-28 iki 2017-10-18 ir nuo 2018-06-01 ir dirbo iki 2019 metų kovo 29 dienos. Kai darbinosi į UAB "Agrovet", dėl darbo sąlygų ir atlyginimo susitarė su UAB "Agrovet" direktoriumi A. G.. Kai įsidarbino, 2016 metų lapkričio mėnesį buvo sutarta, kad jo atlyginimas viso į rankas kiekvieną mėnesį bus 700 eurų, t.y. darbo sutartyje buvo numatytas minimalus valandinis atlyginimas ir buvo sutarta, kad likusi dalis bus išmokama kiekvieną mėnesį grynais pinigais. Tokiu būdu, jo darbo laikotarpiu nuo 2016-11-28 iki 2017-10-18 pagrindinis atlyginimas, priklausomai nuo išdirbtų valandų, buvo pervedamas į jo banko sąskaitą vieną kartą per mėnesį, o likusi dalis būdavo išmokama grynais pinigais. Šiuos grynuosius pinigus jam kas mėnesį išmokėdavo inžinierius V. R.. Kiek gaudavo papildomų pinigų, jis dabar neprisimena, nes ši suma nebuvo pastovi, o svyruodavo, bet bendrai sudėjus pinigus, kurie būdavo pervedami į jo banko sąskaitą ir pinigus, kuriuos išmokėdavo V. R., bendra suma susidarydavo ne mažiau kaip 700 eurų. 2018 metais grįžo dirbti į UAB " Agrovet" su sąlyga, kad jam atlyginimas visas bus mokamas į banko sąskaitą, kad jokių vokelių ir neapskaityto darbo užmokesčio nebebus mokama ir tokių priedų nebegaudavo.
Liudytojas P. B. parodė, kad nuo 2016-11-01 iki 2018-10-08 dirbo UAB „Agrovet“ operatoriumi, su juo buvo pasirašyta darbo sutartis, kurioje buvo numatytas darbo užmokestis 430 eurų (neatskaičius mokesčių). Nuo 2017 metų sausio mėnesį, kai jau buvo apmokytas, pradėjo gauti prie darbo užmokesčio priedus, kuriuos kiekvieną mėnesį jam paduodavo arba I. V., arba V. R.. Gaunant priedus, kurie svyravo nuo 170 eurų iki 230 eurų, jam nereikėdavo niekur pasirašyti. Tokiu būdu, kiekvieno mėnesio paskutinę dieną į jo banko sąskaitą būdavo pervedamas avansas, iki kiekvieno mėnesio penkioliktos dienos pervedamas atlyginimas, o priedus (neapskaitytą darbo užmokestį) išmokėdavo labai įvairiai, bet dažniausiai mėnesio gale. Tokius priedus, sumoje nuo 170 eurų iki 230 eurų, jis gavo visus 2017 metus. Yra gavęs grynų pinigų ir iš kasos buhalterijoje, bet ten buvo išmokama oficialiai, reikėdavo pasirašyti dokumentus. Vėliau buvo sudaryta jo automobilio nuomos sutartis, tada nebe meistras jam grynus pinigus sumokėdavo kaip priedą prie atlyginimo, o už automobilio nuomą būdavo pervedama . priedas priklausydavo ir nuo išdirbtų dienų, nedarbingumo laikotarpių, yra į kortelę gavęs atlyginimą ir iš UAB „Archimega“. Vėliau buvo laikotarpis, kai jis tris mėnesius buvo išsiųstas dirbti į UAB „Grimeda“, jokie dokumentai dėl to nebuvo sudaryti, atlyginimas nebuvo sumokėtas, įmonė liko su juo neatsiskaičiusi išeinant iš darbo.
Liudytoja S. R. parodė, kad UAB "Agrovet" dirbo laikotarpiu nuo 2013-03-18 iki 2017-09-04 gamybos padalinio darbininke, R. D. ją informavo, kad atlyginimas priklausys nuo darbo rezultatų, t.y nuo pagamintos produkcijos tonažo. Pokalbio metu nebuvo informuota, kad jos atlyginimas bus išmokamas dalimis (pavedimu ir grynais). Tik pradėjusi dirbti, iš darbuotojų sužinojo, kad į banko sąskaitą bus pervedamas oficialus minimalus atlyginimas, o priedas (neapskaityti pinigai), kuris priklauso nuo darbo rezultatų, bus išmokamas grynais pinigais į rankas. Tokiu būdu, nuo pat jos darbo UAB "Agrovet" pradžios, ji kiekvieną mėnesį gaudavo oficialų minimalų atlyginimą į banko sąskaitą-mėnesio gale avansą ir mėnesio viduryje- atlyginimą ir kiekvieną mėnesį gaudavo priedą prie atlyginimo, kuris būdavo išmokamas grynais pinigais. Kai pinigai pasikeitė iš litų į eurus, jos gaunamas priedas grynais pinigais svyruodavo nuo 200 eurų iki 300 eurų priklausomai nuo atlikto darbo. Už šį gautą priedą jai niekur pasirašyti nereikėdavo. Šiuos priedus pagrinde paduodavo R. D., o kai R. D. nebūdavo, priedą išmokėdavo meistras D. S.. Per banką gaunamas atlyginimas būdavo nurodomas algalapyje, o grynais mokami pinigai – prirašyti ranka. Jie būdavo išmokami praktiškai kas mėnesį, bet į pabaigą labai vėluodavo, ar reikdavo už juos kur pasirašyti – neatsimena. Kas mėnesį sumos buvo skirtingos,m yra gavusi ir 1300 Lt, ir 1600 Lt, ir 1900 Lt. Iš kasos pinigų buhalterijoje nėra gavusi, kaip ir iš kitų įmonių bankiniais pavedimais.
2020-04-15 specialisto išvadoje dėl UAB “Agrovet” ūkinės finansinės veiklos nustatyta, kad UAB „Agrovet“ laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant teisės aktų reikalavimų - Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 straipsnio 1 dalies, pagal kurią „apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti“, 2 straipsnio 18 dalies „ūkinė operacija – ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydį ir struktūrą.“, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, tai yra laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 10 darbuotojų darbo užmokesčio išmokėjimo 186 atvejais iš viso 24224,71 Eur, iš jų: 2016 m. – 11464,46 Eur, 2017 m. – 10804,43 Eur, 2018 m. -1955,82 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 32086,69 Eur darbo užmokesčio priskaitymo, iš jų: 2016 m. - 15220,31 Eur, 2017 m. – 10804,43 Eur, 2018 m. – 2573,47 Eur, 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius”; 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 apskaitos registruose neužregistravo 10 darbuotojų darbo užmokesčio išmokėjimo 186 atvejais iš viso 24224,71 Eur, iš jų: 2016 m. – 11464,46 Eur, 2017 m. – 10804,43 Eur, 2018 m. -1955,82 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 32086,69 Eur darbo užmokesčio priskaitymo, iš jų: 2016 m. - 15220,31 Eur, 2017 m. – 10804,43 Eur, 2018 m. – 2573,47 Eur. Taip pat buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto reikalavimų, kur nurodyta „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“; 16 punkto reikalavimų, kur nurodyta „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą”, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) nepagrindus ir apskaitos registre „Kasos knyga“ neužregistravus darbo užmokesčio išmokėjimo 10 darbuotojų 186 atvejais iš viso 24224,71 Eur, iš jų: 2016 m. – 11464,46 Eur, 2017 m. – 10804,43 Eur, 2018 m. -1955,82 Eur.
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00017-19 medžiagą negalima nustatyti iš kokių piniginių lėšų UAB „Agrovet“ laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 atliko neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimus grynais pinigais 10 darbuotojų. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00017-19 medžiagą, ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „Agrovet“ apskaitos dokumentus, jeigu UAB „Agrovet“ laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 10 darbuotojų išmokėjo papildomai grynais pinigais 186 atvejais iš viso 24224,71 Eur darbo užmokesčio, tai UAB „Agrovet“ laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose iš viso 24224,71 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo, 32086,69 Eur darbo užmokesčio priskaitymo. Dėl šios priežasties ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00017-19 medžiagą bei UAB „Agrovet“ buhalterinės apskaitos dokumentus dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Taip pat nustatyta, kad jeigu UAB „Agrovet“ laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 10 darbuotojų išmokėjo papildomai grynais pinigais 186 atvejais iš viso 24224,71 Eur darbo užmokesčio, tai UAB „Agrovet“ laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose 24224,71 Eur (2016 m. – 11464,46 Eur, 2017 m. – 10804,43 Eur, 2018 m. -1955,82 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo, 32086,69 Eur (2016 m. - 15220,31 Eur, 2017 m. – 10804,43 Eur, 2018 m. – 2573,47 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo:
- D. G. iš viso 1600,00 Eur (2016 m. - 1200,00 Eur, 2017 m. - 400,00 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 2105,44 Eur (2016 m. - 1579,08 Eur, 2017 m. - 526,36 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo,
- Ž. D. iš viso 2557,52 Eur (2016 m. - 2004,46 Eur, 2017 m. - 553,06 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 3456,11 Eur (2016 m. - 2708,74 Eur, 2017 m. - 747,37 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo,
- E. B. iš viso 875,00 Eur (2016 m. - 420 Eur, 2017 m. - 420,00 Eur, 2018 m. – 35,00 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 1151,25 Eur (2016 m. - 552,60 Eur, 2017 m. - 552,60 Eur, 2018 m. - 46,05 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo,
- L. G. iš viso 720,00 Eur (2016 m. – 240,00 Eur, 2017 m. - 240,00 Eur, 2018 m. - 240,00 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 947,52 Eur (2016 m. - 315,84 Eur, 2017 m. - 315,84 Eur, 2018 m. - 315,84 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo,
- J. K. iš viso 4200,00 Eur (2016 m. - 2400,00 Eur, 2017 m. - 1800,00 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 5526,15 Eur (2016 m. - 3157,80 Eur, 2017 m. - 2368,35 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo,
- S. R. iš viso 4000,00 Eur (2016 m. - 2400,00 Eur, 2017 m. - 1600,00 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 5384,21 Eur (2016 m. - 3221,97 Eur, 2017 m. - 2162,24 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo,
- J. R. iš viso 1200,00 Eur (2016 m.) darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 1579,08 Eur (2016 m.) darbo užmokesčio priskaitymo,
- S. B. iš viso 1600,00 Eur (2016 m.) darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 2105,20 Eur (2016 m. ) darbo užmokesčio priskaitymo,
- P. B. iš viso 2040,00 Eur (2017 m.) darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 2684,16 Eur (2017 m.) darbo užmokesčio priskaitymo,
- V. Ž. iš viso 5432,19 Eur (2017 m. - 3751,37 Eur, 2018 m. - 1680,82 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo, iš viso 7147,57 Eur (2017 m. - 4935,99 Eur, 2018 m. - 2211,58 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo.
Taip pat nustatyta, kad valstybės įgaliotoms institucijoms UAB „Agrovet“ už tiriamąjį laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 pateikė duomenis neatitinkančius tikrovės apie turtą ar jo panaudojimą : ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos 04-6-00017-19 duomenis nustatyta, kad jeigu UAB „Agrovet“ laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 10 darbuotojų išmokėjo papildomai grynais pinigais 186 atvejais iš viso 24224,71 Eur darbo užmokesčio, tai UAB „Agrovet“ laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose iš viso 24224,71 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo, 32086,69 Eur darbo užmokesčio priskaitymo, tai UAB „Agrovet“ nesilaikė:
1) Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007:
- 23 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“;
- 24 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, tai yra UAB „Agrovet“ laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 nedeklaravo iš viso 32086,69 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, neišskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso 4813,02 Eur (2016 m. – 2283,07 Eur, 2017 m. – 2143,91 Eur, 2018 m. – 386,04 Eur) 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio, tai yra:
- 3-se Metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose (forma FR0573) už 2016 m., 2017 m. ir Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaraciją (forma GPM312) už 2018 m. deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra nedeklaravo šiose deklaracijose iš viso 32086,69 Eur (16 eilutėje už 2016 m. – 15220,31 Eur, 2017 m. – 14292,91 Eur, 4 eilutėje už 2018 m. – 2573,47 Eur) išmokėtų apmokestinamųjų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir 4813,02 Eur (17 eilutėje už 2016 m. – 2283,07 Eur, 2017 m. – 2143,91 Eur, 5 eilutėje už 2018 m. – 386,04 Eur) išskaičiuoto pajamų mokesčio.
- 36-se Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572) už 2016 m. 1-12 mėn., 2017 m. 1-12 mėn. ir Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma GPM313) už 2018 m. 1-12 mėn., kurias pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra nedeklaravo šiose deklaracijose iš viso 32086,69 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio (2016 m. – 15220,31 Eur (18 eilutėje), 2017 m. – 14292,91 Eur (18 eilutėje), 2018 m. – 2573,47 Eur (5 eilutėje)), 4813,02 Eur išskaičiuoto pajamų mokesčio (2016 m. – 2283,07 Eur (19, 20 eilutėse), 2017 m. – 2143,91 Eur (19, 20 eilutėse), 2018 m. – 386,04 Eur (6,7 eilutėse)).
2) Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 21 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 9 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų (nuo 2017-01-01 - 12 str. 1 ir 2 d.) reikalavimų, kur nurodyta, kad „1. Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti <...> 2. Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“, tai yra laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 nuo 32086,69 Eur apskaitoje neparodyto priskaičiuoto darbo užmokesčio (išmokėta 24224,71 Eur) nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondą biudžetą iš viso 9974,19 Eur (2016 m. – 4715,22 Eur, 2017 m. – 4456,51 Eur, 2018 m. – 802,46 Eur) 30,98 proc. (iki 2016-12-31), 31,18 proc. (nuo 2017-01-01) socialinio draudimo įmokų;
3) Lietuvos Respublikos 1996 m. gegužės 21 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 (2002-12-03 įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Asmenys <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, tai yra laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 nuo 32086,69 Eur apskaitoje neparodyto priskaičiuoto darbo užmokesčio (išmokėta 24224,71 Eur) nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondą biudžetą iš viso 2887,87 Eur įmokų, iš jų: 1925,35 Eur (2016 m. – 913,35 Eur, 2017 m. – 857,59 Eur, 2018 m. – 154,41 Eur) 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 962,52 Eur (2016 m. – 456,57 Eur, 2017 m. – 428,75 Eur, 2018 m. – 77,20 Eur) 3 proc. socialinio draudimo įmokų;
4) Lietuvos Respublikos 2003 m. liepos 4 d. Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurių sudedamoji dalis yra pensijų įmoka, ir papildomos dalyvio lėšomis mokamos įmokos <...> draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF biudžetui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“, tai yra laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-12-31 nuo 8840,32 Eur (2708,74+747,37+3221,97+ 2162,24) apskaitoje neparodyto priskaičiuoto darbo užmokesčio Ž. D. ir S. R. nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondą biudžetą iš viso 161,09 Eur, iš jų: 2016 m. – 102,86 Eur, 2017 m. – 58,23 Eur 2 proc. pensijų įmokų;
5) Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 12 d. Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 (galioja iki 2016-12-31) 3 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų įmokų dydis yra lygus 0,2 procento priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžiui“, tai yra laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 8 darbuotojams nuo 15220,31 Eur apskaitoje neparodyto darbo užmokesčio nepriskaičiavo ir nesumokėjo 30,39 Eur 0,2 proc. įmokų į Garantinį fondą.
UAB „Agrovet“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 21 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 14 straipsnio 2 dalies (nuo 2017-01-01 - 17 str. 2 d.) reikalavimų, kur nurodyta, kad „Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų”, tai yra laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 nuo 32086,69 Eur apskaitoje neparodyto priskaičiuoto darbo užmokesčio (išmokėta 24224,71 Eur) nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondą biudžetą iš viso 13023,15 Eur įmokų, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikė iš viso 62 pranešimus, kuriose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir nedeklaravo iš viso 32086,69 Eur apdraustųjų asmenų pajamų ir 13023,15 Eur įmokų, iš jų:
- UAB „Agrovet“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikė 59 Pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) už 2016 m., 2017 m., 2018 m., kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, tai yra šiuose pranešimuose nedeklaravo iš viso 31645,90 Eur apdraustųjų asmenų pajamų (eilutėje P20.4), iš jų: 2016 m. - 14957,16 Eur, 2017 m. - 14115,27 Eur, 2018 m. - 2573,47 Eur ir 12846,57 Eur įmokų (eilutėje P20.5), iš jų: 2016 m. – 6082,80 Eur, 2017 m. – 5729,70 Eur, 2018 m. – 1034,07 Eur,
- UAB „Agrovet“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 2016-08-23 ir 2017-05-11 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikė 2 Pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD), kuriose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir nedeklaravo iš viso 394,74 Eur apdraustųjų asmenų pajamų (eilutėje P5), iš jų: 2016-08-31 – 263,15 Eur, 2017-05-11 – 131,59 Eur ir iš viso 158,08 Eur įmokų sumą (eilutėje P6), iš jų: 2016-08-31 – 105,20 Eur, 2017-05-11 – 52,88 Eur,
Žemesnės instancijos teismas
- UAB „Agrovet“ 2017-08-16 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikė 1 Elektroninį prašymą dėl apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo duomenų tikslinimo (forma PT) už 2017 m. 7 mėn., kuriame deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir nedeklaravo iš viso 46,05 Eur apdraustųjų asmenų pajamų (eilutėje A11) ir 18,50 Eur įmokų (eilutėje A12).
UAB „Agrovet“ nuo nepriskaityto 32086,69 Eur darbo užmokesčio nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 17866,56 Eur (2016 m. – 8501,46 Eur, 2017 m. – 7944,99 Eur, 2018 m. – 1420,11 Eur), mokesčių ir įmokų, iš jų:
- 4813,02 Eur 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio, iš jų: 2016 m. – 2283,07 Eur, 2017 m. – 2143,91 Eur, 2018 m. – 386,04 Eur);
- 1925,35 Eur 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų, iš jų: 2016 m. - 913,35 Eur, 2017 m. – 857,59 Eur, 2018 m. – 154,41 Eur;
- 962,52 Eur 3 proc. socialinio draudimo įmokų, iš jų: 2016 m. – 456,57 Eur, 2017 m. – 428,75 Eur, 2018 m. – 77,20 Eur;
- 161,09 Eur 2 proc. pensijų įmokų, iš jų: 2016 m. – 102,86 Eur, 2017 m. – 58,23 Eur;
- 9974,19 Eur 30,98 proc. (iki 2016-12-31), 31,18 proc. (nuo 2017-01-01) socialinio draudimo įmokų, iš jų: 2016 m. – 4715,22 Eur, 2017 m. – 4456,51 Eur, 2018 m. – 802,46 Eur.
- 30,39 Eur (2016 m.) 0,2 proc. įmokų į Garantinį fondą(1 t., b.l. 157-174; 2 t., b.l. 2 t., b.l. 1-195; 3 t., b.l. 1-195; 4 t., b.l. 1-37).
Šią išvadą pateikusi specialistė D. B., apklausta teismo posėdyje, patvirtino savo duotą išvadą ir parodė, kad tyrimo metu buvo vertinami pateikti ikiteisminio tyrimo bylos duomenys, įmonės dokumentai ir liudytojų parodymai apie tai, kad tam tikrais laikotarpiais jiems buvo išmokami grynais pinigais priedai prie atlyginimo, už kuriuos niekur nepasirašinėdavo. Ištyrus visus tyrimui pateiktus UAB „Agrovet“ kasos išlaidų orderius, nustatyta, kad liudytojų nurodytos sumos nebuvo pasgrįstos šiais ar kitais pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais (darbo užmokesčio žiniaraščiais), t.y., nebuvo rastos tapačios sumos. Todėl buvo duota sąlyginė išvada, kad jeigu UAB „Agrovet“ buvo išmokėtos šios sumos, jos buvo nepagrįstos dokumentais ir taip padaryti išvadoje nurodyti buhalterinės apskaitos pažeidimai bei išvengta nuo šių sumų priklausančių mokesčių į valstybės biudžetą. Klausimas – prašymas suvesti, kiek konkretų mėnesį konkretus darbuotojas yra gavęs darbo užmokesčio bankiniu pavedimu, kiek tą mėnesį – grynais pinigais ir ar tai atitinka deklaracijoje nurodytą jam išmokėtą darbo užmokestį, nebuvo užduota, todėl tokie skaičiavimai ir nebuvo atliekami. Iš viso buvo nustatyti 186 atvejai, nes liudytojai, nurodyti specialisto išvadoje, iš viso buvo nurodę tiek mėnesių gavę neoficialią darbo užmokesčio dalį. Šiuo atveju specialistei nebuvo pateikta jokių neoficialių žiniaraščių, juodraščių, kitų neoficialių dokumentų (rašytinių įrodymų apie neoficialios atlyginimo dalies mokėjimą), patvirtinančių neoficialių atlyginimų išmokėjimą, todėl tai ir nebuvo vertinta. Visos pagal kasos išlaidų orderius išmokėtos sumos yra nustatytos ir įvertintos, buhalterinių dokumentų, pateiktų šiam tyrimui, visuma buvo pakankama. Specialistei nebuvo užduotas klausimas, kokio dydžio atlyginimą gaudavo konkretus UAB „Agrovet“ darbuotojas ir kuriais mėnesiais; buvo vertinamas skirtumas tarp to, ką darbuotojas kaip liudytojas parodė gavęs konkrečiais laikotarpiais ir kokios jam išmokėtos bankiniais pavedimais ar per kasą sumos yra užfiksuotos įmonės buhalterinėje apskaitoje. Neturint kitų įrodymų, darbuotojų (liudytojų) parodymuose nurodytos kaip jų gautos sumos buvo imamos domėn kaip realiai gautos, paklaidos nedaromos ir nenustatinėjamos. Atliekant galimai išmokėtos neoficialios atlyginimo dalies skaičiavimus, buvo atsižvelgiama į tuos laikotarpius, kuriuos asmuo (darbuotojas) visą mėnesį atostogavo arba buvo nedarbingas – šiais laikotarpiais nebuvo skaičiuojamas jam neoficialiai išmokėtas darbo užmokestis, o į trumpesnius laikotarpius nebuvo atsižvelgta, nes ir darbuotojai ( liudytojai) tokių laikotarpių savo parodymuose neišskyrė. Kadangi tyrimui iš UAB „Agrovet“ buvo pareikalauta pateikti visus su darbo užmokesčio išmokėjimu susijusius dokumentus ir, atliekant tyrimą, nebuvo nustatyta spragų šių mokėjimų eiliškume, darytina išvada, kad visa, ką įmonė išmokėjo teisėtai, ir yra į šiuos dokumentus įtraukta. Visi grynųjų pinigų išmokėjimo laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-10-31 dokumentai tyrimui buvo pateikti, taip pat ir suvestiniai dokumentai, kurie atitiko vieni kitus, trūkstamų grandžių ar laikotarpių nenustatyta, o liudytojų (darbuotojų) nurodytų jiems išmokėtų grynųjų pinigų šiuose dokumentuose nebuvo nurodyta, todėl ir padaryta išvada, kad šie mokėjimai nebuvo įtraukti į buhalterinę apskaitą. Iš tyrimui pateiktų UAB „Agrovet“ buhalterinių dokumentų visumos nebuvo nustatyta jokių duomenų, kad kitos įmonės būtų išmokėjusios darbo užmokestį UAB „Agrovet“ darbuotojams; tarp darbuotojų (liudytojų) parodymų yra pavienių pasisakymų, kad tam tikrais laikotarpiais atlyginimą jiems bankiniais pavedimais mokėjo kitos su UAB „Agrovet“ susijusios įmonės, pačioje įmonės buhalterinėje apskaitoje tokių duomenų (nei suderinimo aktų, nei užskaitų, nei kt. dokumentų) nebuvo. Šios banko pavedimais galimai išmokėtos sumos neturi jokios įtakos išvadai dėl grynaisiais pinigais mokėto neapskaityto atlyginimo mokėjimo fakto ir dydžio, nes visi liudytojai nurodė neoficialų atlyginimą visada gaudavę grynais pinigais, o į banko korteles – oficialų, nurodytą darbo sutartyse. Darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiai buvo analizuojami ir vertinami kompleksiškai su banko pavedimais ir kasos išlaidų orderiais atliktų mokėjimų informacija, čia nesutapimų nerasta, žiniaraščiuose nurodytos oficialaus darbo užmokesčio kiekvienam darbuotojui sumos, o ne didesnės, kurias darbuotojai(liudytojai) tvirtino gaudavę iš dalies grynais pinigais iš pamainų meistrų. Visos kasos išlaidų orderiais (oficialiai grynais pinigais) darbuotojams išmokėtos sumos buvo įvertintos kaip išmokėta oficialaus atlyginimo ir kitų su juo susijusių išmokų (atostoginių, nedarbingumo, atsiskaitymų tarp įmonės ir darbuotojo ir kt.) dalis, kuri nebuvo įtraukta, apskaičiuojant galimai neoficialiai darbuotojams išmokėtas sumas. Jei darbuotojas (liudytojas) nurodė, kad neoficialiai gaudavo nuo tiek iki tiek pinigų, ji į išvadas įtraukdavo mažiausiąją sumą.
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados Įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, buvo pakankamai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro remdamasis byloje apklaustų liudytojų parodymais, specialistės išvada dėl UAB „ Agrovet“ ūkinės – finansinės veiklos, jos detaliais paaiškinimais teismo posėdžio metu, kita (rašytine) bylos medžiaga. Dėl apgaulingai įmonėse tvarkomos buhalterinės apskaitos Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla asmeniui, kuris apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau tekste– BAĮ) 2 straipsnio 4 dalį buhalterinė apskaita yra ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti. Taigi buhalterinės apskaitos tvarkymas yra procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pavyzdžiui, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šioje normoje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų (ir bent minimalios apimties), kad konkretus subjektas būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Įmonės vadovas pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį yra atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų arba pateikiamuose dokumentuose tyčia nurodo klaidingus duomenis, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-7-176-303/2015 ir kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, jog realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015 ir kt.). Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015 ir kt.). Nors pagal BAĮ 10, 11 ir 21 straipsniuose apgaulingas apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistais), tačiau pagal teismų praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas. Buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas negali atsakyti už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam, jeigu ne jis juos priėmė iš pirminio šaltinio. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-569/2012, Nr. 2K-430/2013, Nr. 2K-7-176/2015, Nr. 2K-437-303/2015 Šioje byloje baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas ir teismui atiduotas tik UAB „Agrovet“ direktorius A. G., kaltinime nurodant, kad jis savo nusikalstamas veikas atliko per šios įmonės buhalteres A. Š., J. Ž., A. K. (dabas – Aleksandravičienė), L. S., nesupratusias jo nusikalstamų veiksmų, nes būtent šios įmonės darbuotojos, atsakingos už buhalterinės apskaitos tvarkymą ir ataskaitų valstybės institucijoms pateikimą, šių joms nežinomų į buhalterinę apskaitą įtrauktinų duomenų į ją neįtraukė, o jų kaltė dėl to ar bent koks bendrininkavimas su įmonės direktoriumi nebuvo nustatytas. Dėl šių priežasčių teismas mano, kad šios nusikalstamos veikos subjektas šioje byloje buvo nustatytas ir įvardintas teisingai, o ar kiti asmenys atliko nusikalstamus veiksmus, dėl kurių turėtų būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn, nėra šios bylos dalykas ir tokių akivaizdžių duomenų šioje byloje nesurinkta. Visi kaltinime nurodyti UAB „Agrovet“ darbuotojai, aptariamu laikotarpiu gavę ne tik buhalterinėje apskaitoje apskaitytą, bet ir neapskaitytą atlyginimą (D. G., Ž. D., E. B., L. G., J. K., S. R., J. R., S. B., P. B. bei V. Ž.), nurodė, kad dėl priėmimo į darbą tarėsi su UAB „Agrovet“ direktoriumi A. G., su juo pasirašė darbo sutartį ir joje numatytą atlyginimą iki įmonės finansinių sunkumų laikotarpio pradžios tvarkingai gaudavo į savo banko sąskaitas, o retsykiais – grynais pinigais iš įmonės kasos, pasirašydami atitinkamus dokumentus buhalterijoje. Taip pat visi šie liudytojai, o taip pat ir keletas kitų (pvz., S. B.) parodė kaltinime nurodytais laikotarpiais reguliariai, praktiškai kartu su atlyginimu, kas mėnesį gaudavę darbo sutartyje nenurodytą priedą prie atlyginimo grynais pinigais, kurį kiekvienam atskirai išmokėdavo jų tiesioginiai vadovai (skyrių, pamainų meistrai). Kai kurie iš šių liudytojų parodė, kad jau pokalbio dėl darbo metu A. G. jiems pasakė, kad už darbą jie gaus darbo sutartyje nustatytą (dažniausiai minimalų) atlyginimą, o šalia jo, priklausomai nuo darbo rezultatų – priedus; netrukus jie iš savo patirties ar kitų įmonės darbuotojų sužinojo, kad šie priedai įmonėje mokami neoficialiu būdu ir nėra įtraukiami į darbuotojui apskaitytas su darbo užmokesčiu susijusias išmokas. Kaip nustatyta iš liudytojos R. D. ir dalinai – liudytojo V. R. parodymų, pinigus šiems atlyginimams išmokėti jie gaudavo iš įmonės vadovo A. G. (kartais – tiesiogiai, kartais – paliktus buhalterijoje) kartu su laisvos formos sąrašais, kuriuose buvo nurodyta, kokiam darbuotojui ir kiek reikia išmokėti. Byloje yra ir tokio sąrašo pavyzdžių ( 4 t., 121-132 b.l.), iš kurių akivaizdžiai matyti, kad tai nėra griežtos atskaitomybės buhalteriniai dokumentai, ties darbuotojų vardais, pavardėmis ir sumomis sudėti tik pliusiukai, nėra nei pinigus išmokėjusiojo vardo, pavardės ir parašo, nei juos gavusiojo parašo ir net nėra numatyta vieta parašui, taip pat tik ranka, matyt, paties liudytojo prirašyta šių mokėjimų data (metai ir mėnuo). Visa tai tik patvirtina sąžiningus parodymus teisme davusių liudytojų R. D. ir V. R. parodymus, kad jiems direktoriaus V. G. tiesiogiai ar per kitus asmenis buvo liepta pagal tokius paskaičiavimus iš prie jų pridėtos pinigų sumos išmokėti darbuotojams neoficialius atlyginimų priedus, neapskaitytus buhalterinėje apskaitoje, ir jie tai atliko, o nei surinkti gavusiųjų parašų, nei pristatyti jų į buhalteriją, nei išsaugoti šių sąrašų nebuvo įpareigoti ir tik sau nuo galimų kieno nors pretenzijų apsidrausti V. R. kelis šiuos sąrašus išsaugojo; kiti buvo išmokėjusių asmenų sunaikinti kaip nereikalingi įrodymai, kad ir jie yra padarę kai ką neteisėto. Dėl šių priežasčių, o taip pat – dėl ilgalaikių ir įvairiais aspektais persipynusių tame pačiame nedideliame miestelyje gyvenančių kaltinamojo ir liudytojų D. S., I. V. santykių teismas šių liudytojų, pagal kitų liudytojų parodymus, atlikusių tokius pat direktoriaus pavedimus, nekonkrečius ir miglotus parodymus vertina ne kaip kaltinamojo kaltę paneigiančius duomenis, o kaip šių liudytojų mažesnį sąžiningumą, neturintį didesnės įtakos įrodymų visumai. Teisiamajame posėdyje buvo apklausti visi kaltinime nurodyti liudytojai, kuriems kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo mokėtas neapskaitytas darbo užmokesis (apskaitomo darbo užmokesčio neoficialus priedas) - D. G., Ž. D., E. B., L. G., J. K., S. R., J. R., S. B., P. B. bei V. Ž.. Iš esmės jie visi patvirtino savo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus. Šių liudytojų parodymai iš esmės atitinka vieni kitus, yra aiškūs, nuoseklūs ir logiški, o tai, kad liudytojai teisme iš susijaudinimo, tame pat posėdyje dalyvaujant juos į darbą priėmusiam kaltinamajam, su kuriuo dauguma iki šiol gyvena tame pačiame nedideliame miestelyje ir nori išlaikyti normalius santykius, taip pat salėje esant kitiems proceso dalyviams, būdami nedidelio išsilavinimo ir ne visi – didelio psichologinio atsparumo tam tikram spaudimui, kai ko nurodė nebeprisimeną, pradėjo maišytis ar nusileisti kaltinamojo pozicijai dėl gautų sumų, kartų, reikėjimo ar nereikėjimo už tai pasirašyti ir pan., teismas vertina kaip natūralius procesus, vykstančius praėjus nemažai laiko nuo aptariamų įvykių ir asmeniui rūpinantis ne tik teisingų parodymų davimu, bet ir galima dėl to sau nauda ar žala ir jų balanso radimu. Dėl šių aplinkybių teismas yra linkęs labiau remtis ikiteisminiame tyrime, vykusiame daug trumpesniu laiko intervalu nuo kaltinime nurodytų įvykių, duotus liudininkų parodymus, juolab kad dauguma jų juos ir patvirtino teismo posėdyje. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais, kadangi šie parodymai tarpusavyje sutampa, jų nepaneigia jokie kiti objektyvūs byloje užfiksuoti duomenys. Nors kaltinamasis, ginčydamas ir liudytojų parodymus, ir specialisto išvadą bandė visais procesiniais būdais įtikinti teismą, kad liudytojai dėl savo mažo išsilavinimo ir ilgesnio laiko, praėjusio po įvykių, nebeprisimena, kad už visus jiems išmokamus pinigus turėjo pasirašyti, teikė į bylą savo rašytinius paaiškinimus su priedais – kasos išlaidų orderių ir kitų dokumentų kopijomis, pagal kurias kaltinime nurodytiems asmenims iš UAB „Agrovet“ kasos yra buvę išmokėta grynųjų pinigų sumų, tačiau, kaip aiškiai ir kategoriškai nurodė dauguma šių liudytojų, jie skiria situacijas, kai jiems darbo užmokestis ar kitos išmokos buvo mokamos grynais pinigais buhalterijoje, kur reikėjo pasirašyti atitinkamus dokumentus, kuriuose buvo nurodytos jų gautos pinigų sumos, nuo situacijų, kai meistras po vieną pasikvietęs į atskirą patalpą išmokėdavo grynais laisvos formos sąraše nurodytą pinigų sumą, už kurią kai kuriais atvejais paprašydavo pasirašyti, bet dažniausia – ne. Gretindamas šiuos liudytojų D. G., Ž. D., E. B., L. G., J. K., S. R., J. R., S. B., P. B. bei V. Ž. parodymus su mokėjusių tuos pinigus liudytojų R. D., D. S., V. R., I. V. parodymais, teismas daro išvadą, kad jie tų parašų kai kuriais atvejais paprašydavo, norėdami bent jau savo veiksmams suteikti nors tokio teisėtumo, apsidrausti nuo pinigus davusiojo ir juos gavusiųjų galimų pretenzijų dėl jų išmokėjimo ir pan. Bet kokiu atveju, kaip apklausiama teisme pažymėjo specialistė D. B., atlikdama tyrimą, ji įvertino visas oficialiai grynaisiais pinigais šiems darbuotojams išmokėtas pinigų sumas, turėjo tam pakankamai informacijos (visus tiriamojo laikotarpio UAB „Agrovet“ kasos išlaidų orderius ir jų suvestinius dokumentus – Kasos knygas) ir nustatė, kad darbuotojų nurodyti meistrų jiems periodiškai išmokėti neoficialūs atlyginimo priedai nebuvo apskaityti šiuose buhalteriniuose dokumentuose, nenustatytas nei sumų, nei periodiškumo sutapimas, nerasta darbuotojų nurodytų sumų išmokėjimą patvirtinančių ir jų pasirašytų kasos dokumentų. Tas pat pasakytina ir apie kaltinamojo nuorodą į tai, kad įmonei turint didelių finansinių sunkumų, dalį atlyginimų jos darbuotojams pagal susitarimą su kitomis įmonėmis bankiniais pavedimais sumokėdavo ne UAB „Agrovet“, o kitos įmonės ( UAB „Archimega“, UAB „Pajūrio mėsinė“, UAB ‚Kretingalės mėsa“).Teismui turint už šios bylos ir kaltinimo ribų išeinančių abejonių dėl tokių veiksmų, apeinant pagal kreditorių reikalavimus areštuotą UAB „Agrovet“ sąskaitą, teisėtumo, svarbu net ne tai, o byloje nustatytas faktas, kad tokie atlyginimo mokėjimai tiek kaltinamojo, tiek liudytojų parodymais vyko tik pervedimais per banką , o neoficialius priedus visi liudytojai patvirtino gavę tik grynais pinigais iš konkrečių jiems vadovavusių UAB „Agrovet“ skyrių vadovų rankų. Kaip nurodė specialistė D. B., dėl šios priežasties ji ir neskaičiavo kiekvienam darbuotojui kiekvieną mėnesį visais galimais oficialiais būdais ( pavedimu per banką ar grynųjų išmokėjimu iš kasos) pervesto oficialaus atlyginimo dalies; dėl jos ginčas sprendžiamas ne šioje byloje, o UAB „Agrovet“ bankroto byloje, kur buvę darbuotojai yra įstatymų nustatyta tvarka ir savo apsisprendimu pareiškę įmonei reikalavimus dėl nesumokėtos jiems darbo sutartimis nustatytos atlyginimo dalies skolos grąžinimo. Šioje byloje kalba eina tik apie neoficialų priedą prie to oficialaus atlyginimo, kurio dydis niekur raštu nebuvo nustatytas, tačiau įmonės vadovo, siekiančio tokiu būdu ir išsaugoti darbuotojus, nebelinkusius dirbti už minimalų darbo užmokestį, ir išvengti mokesčių už šiuos papildomus mokėjimus, vienvaldišku sprendimu buvo mokamas, taip pažeidžiant ne tik darbuotojų teises, bet ir BAĮ reikalavimus buhalterinės apskaitos išsamumui ir teisėtumui. Nors kaltinamasis kėlė versiją, kad kaltinime nurodyti liudytojai yra linkę jį apkalbėti, nes bankrutuodama UAB „Agrovet“ yra likusi jiems skolinga nemažas nesumokėtų atlyginimų sumas, tačiau teismas nėra linkęs dėl tokių jo įtarimų nubraukti dešimties ne savo noru į bylą liudytojais įtrauktų asmenų, sąžiningai atlikusių savo pilietinę pareigą paliudyti visas jiems žinomas aplinkybes, parodymų. Pažymėtina, kad šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne dėl vieno iš jų, o dėl tokių išmokų negavusio ir šios įmonės darbuotoju net nebuvusio asmens pranešimo, o kaltinime nurodyti liudytojai jokios naudos iš šio tyrimo ir savo parodymų davimo negaus; nei vienas nėra pareiškęs nei turtinių, nei neturtinių reikalavimų A. G. šioje byloje, visi nurodė jų tarpusavio santykius su kaltinamuoju esant normalius ir neasmeniškus. Teismas neturi jokio pagrindo nesivadovauti specialistės išvadomis dėl UAB „Agrovet“ tokiu būdu vykdyto apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Specialistė rėmėsi būtent jai pateikta UAB „Agrovet“ buhalterinės apskaitos dokumentų visuma ( tiriamojo laikotarpio kasos išlaidų ir kasos pajamų orderiais, apskaitos registru „Kasos knyga“, apskaitos registrais „Asmens kortelės, apskaitos registrais „Atlyginimo žiniaraščiai“, banko sąskaitų išrašais, apskaitos registrais „Bandomasis balansas‘, darbo sutartimis, ikiteisminio tyrimo medžiaga, išrašais iš Juridinių asmenų registro, Mokesčių mokėtojo registro, VMI kompiuterinės duomenų bazės duomenimis, „Sodros“ duomenų bazės duomenimis ir kt., nurodyta ekspertizės akte ( 1 t., 157-174 b.l.) Nors kaltinamasis ir jo gynėjai kategoriškai nesutiko su specialistės pateiktose išvadose dėl UAB „Agrovet“ ūkinės–finansinės veiklos pateiktais skaičiavimais, pateikė savo skaičiavimus dėl kiekvienam darbuotojui galimai teisėtai grynais per kasą ar baniniais pavedimais iš kitų įmonių išmokėtas kaip darbo užmokesčio dalis pinigų sumas, prašė skirti ekonominę ekspertizę, iš esmės savo nepritarimą grįsdami tuo, kad išvados paremtos ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais, o jų neva neteisėtai gautos pajamos ir mokėtini mokesčiai yra nustatyti tik sąlyginiais skaičiavimais, teismas jau yra pasisakęs, šioje byloje nėra pagrindo skirti ekspertizę. Šioje dalyje teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-1073/2019 pažymėjo, kad galima situacija, kuomet bendrovės gautos pajamos ir mokėtini mokesčiai nustatyti sąlyginiais skaičiavimais pagal ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymus. Tokia specialisto išvada gali turėti įrodomąją reikšmę tuo atveju, jei duomenų, kuriais grindžiama išvada, patikimumas patvirtinamas bylos teisminio nagrinėjimo metu ir nekelia abejonių. Pažymėtina, kad nors neįtrauktų į UAB „Agrovet“ buhalterinę apskaitą kaip darbo užmokestis šios įmonės darbuotojams išmokėtų sumų dydis apskaičiuotas sąlyginai, tačiau šie skaičiavimai specialistės atlikti imant duomenis kaltinamajam palankiausiu būdu ( liudytojo nurodomos intervalinės sumos minimumą), o kai ir liudytojo parodymai pernelyg nekonkretūs, nurodomos kaip gautos papildomos sumos „juodais“ pinigais retos ir nebeprisimenamo dydžio ( pvz., S. B. atveju) – tai į skaičiavimus išvis neįtraukta. Nagrinėjamu atveju yra visiškai akivaizdu, jog šioje įmonėje buvo nusistovėjusi nerašyta tvarka, pagal kurią realios įmonės išmokos darbuotojams nebuvo apskaitomos, o tuo pačiu negalėjo būti vykdomi ir nebuvo vykdomi BAĮ numatyti įpareigojimai, kurių apimtis priklausė nuo tinkamo ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių fiksavimo. Tai, kad tokiu būdu buhalterinė apskaita šioje įmonėje buvo vedama apgaulingai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir nesuteikiant atsakingam už tinkamą tokios apskaitos vedimą darbuotojui (buhalteriui) visos realios ir aktualios informacijos apie atliktus mokėjimus įmonės darbuotojams, yra akivaizdi ir be specialiųjų žinių panaudojimo, nes iš liudytojų parodymų akivaizdu, kad dalis jiems išmokėtų sumų buvo neapskaitoma, tai ir pagrindžia išvadą, kad negalima iš dalies nustatyti įmonių turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. G., būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą (žinodamas, kad pagal BAĮ 14 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 ir 2 dalis už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas), tyčia - sąmoningai netinkamai vykdė jam žinomus buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, numatydamas, kad dėl to iš dalies nebus galima nustatyti įmonės nuosavo kapitalo (pelno) bei įsipareigojimų dydžio valstybės biudžetui, ir šių padarinių norėjo. Tokiu būdu jis realizavo BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtį ir yra pagrįstai patrauktas už tai baudžiamojon atsakomybėn. Dėl BK 220 straipsnio Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Taigi baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Nusikaltimo objektas – valstybės biudžetas. Objektyviai veika įgyvendinama asmeniui žinant, kad duomenys neteisingi, juos įrašantį deklaraciją, ataskaitą ar kitą dokumentą ir šį dokumentą pateikiant valstybės įgaliotai institucijai. Neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. BK 220 straipsnyje nurodytos nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Būtinas nusikalstamos veikos požymis yra tikslas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnį kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių. Atsakomybės subjektu laikomas asmuo, kuriam Buhalterinės apskaitos ar Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymų nustatyta tvarka kyla pareiga pateikti deklaraciją, ataskaitą ar kitą dokumentą. – juridinio asmens savininkai, vadovai ir už finansų apskaitą atsakingi darbuotojai. Įmonės vadovas atsako už buhalterio ar kito apskaitą vedančio darbuotojo surašytos deklaracijos pateikimą, jeigu žino, kad joje nurodyti duomenys yra neteisingi, bet vis tiek ją pasirašo ir pateikia. Vadovas atsako jei asmeniškai ir nepasirašo ir nesiunčia dokumentų, bet minėtiems darbuotojams pateikia melagingus duomenis (arba melagingai nepateikia jam žinomų duomenų, kaip šiuo atveju), t. y. veikia per jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusius asmenis. Kaltinamajam A. G. kaltinimas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra kildinamas iš tų pačių objektyvių aplinkybių, kurios nurodytos kaltinime pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Pasitvirtinus kaltinimo daliai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, akivaizdu, kad kaltinamasis suvokė, jog neįtraukus dalies įmonių gaunamų pajamų į buhalterinę apskaitą bei neoficialiai mokamo darbo užmokesčio privalomose teikti ataskaitose ir deklaracijose nurodomi neteisingi duomenys ir šie duomenys bus pateikti atsakingoms institucijoms ir to norėjo, tokiu būdu realizuodamas BK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtį. Būdamas UAB „Agrovet“ direktoriumi, būdamas atsakingas už įmonių veiklos kontrolę bei buhalterinės apskaitos organizavimą ir žinodamas, jog dėl jo anksčiau aptartų neteisėtų veiksmų organizuojant neapskaityto darbo užmokesčio daliai įmonės darbuotojų išmokėjimą įmonėje buhalterinė apskaita tvarkoma apgaulingai (įrašomi neteisingi, tikrovę iškraipantys duomenys), aiškiai suvokė, kad dėl to atsakingai institucijai deklaracijose bus pateikti neteisingi duomenys apie bendrovių pajamas, pelną, turtą, tačiau to proceso nestabdė pavedė įmonėje už buhalterinės apskaitos vedimą atitinkamais laikotarpais atsakingoms A. Š., J. Ž., A. K. (dabar – Aleksandravičienė), L. S. parengti įmonės deklaracijas, įtraukiant į jas jam žinomai neteisingus duomenis apie įmonės realias išlaidas (darbuotojų darbo užmokestį) ir, veikdamas per šias šių jo neteisėtų veiksmų nežinojusias darbuotojas, pateikė kaltinime nurodytas deklaracijas ir apyskaitas valstybės įgaliotoms institucijoms – Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo valdybai. Byloje nustatyta, kad dėl šių A. G. veiksmų neapskaitant įmonėje mokamų atlyginimų darbuotojams, 2016 m. sausio 1 d.–r2018 m. gruodžio 31d. laikotarpiu UAB „Agrovet“ Valstybinei mokesčių inspekcijai ir VSDF valdybos Klaipėdos skyriui pateiktose deklaracijose buvo įrašyti neteisingi duomenys, neapskaičiuotas, neišskaičiuotas bei nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis ir įmokos socialiniam draudimui. Šiais veiksmais nusikalstama veika buvo baigta, todėl A. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį. Teismas, neapkraudamas šio nuosprendžio pertekline informacija, pažymi, kad visos tokiu būdu dėl A. G. kaltų veiksmų su melaginga informacija Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo valdybai pateiktos ataskaitos yra detaliai išanalizuotos specialisto išvadoje ( 1 t., 157-174 b.l.)., kurios rezoliucinė dalis jau yra perkelta į šio nuosprendžio dėstomąją dalį ir su kuria teismas, įvertinus visus aukščiau aptartus argumentus, neturi pagrindo nesutikti.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamame mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-1073/2019). Apskaičiuojant įmonių nuslėptų pajamų, išlaidų, turto, mokesčių dydį susiduriama su problema, kad tikslus išvardytų dydžių nustatymas tam tikrais atvejais gali būti neįmanomas. BK 220 ir 222 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų esmė yra būtent ta, kad asmuo siekia šių duomenų neatskleisti, todėl, kaip yra šioje byloje nagrinėjamu atveju, neparodo visų įmonės gaunamų pajamų. Jeigu nuslėptoji pajamų (atitinkamai vėliau – mokėtinų mokesčių) dalis yra neužfiksuota įmonės juodojoje buhalterijoje, nevedama jos slapta apskaita, tai ir reikalavimas besąlygiškai pagrįsti (įrodyti) tokią sumą būtų neproporcingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. liepos 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-628/2020).
Nagrinėjamoje byloje specialistė išvadas pagrindė oficialiais iš „Sodros“ ir VĮ „Regitra“ gautais dokumentais, kratų metu paimtais įmonės dokumentais, liudytojų parodymais. Apklausiama teismo posėdyje, specialistė parodė, kad buvo ištirtas didelis kiekis medžiagos, visais atvejais, kai nebuvo aiškus konkretus tiriamas dydis (pvz., iš konkretaus darbuotojo gautų ir neapskaitytų pajamų), buvo skaičiuojama minimali ar mažesnė už vidurkį suma, kitaip tariant – abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Specialistė, nors ir palaikė savo išvadų teisingumą, pripažino, kad išvadų pobūdis yra sąlyginis. Tokia (sąlyginė) specialisto išvada įrodomąją reikšmę gali turėti tik tuo atveju, jei duomenų, kuriais grindžiama išvada, patikimumas patvirtinamas bylos teisminio nagrinėjimo metu ir nekelia abejonių. Dėl anksčiau aprašytų kaltinamojo neteisėtų veiksmų neapskaitytos išlaidos, susijusius su darbuotojų darbo užmokesčiu, ir nuo jų nesumokėti mokesčiai buvo nustatyti ne tik besąlygiškai vadovaujantis specialisčių išvadomis, bet ir kitais bylos duomenimis - liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga, tame tarpe – V. R. išsaugotais ir pateiktais neoficialių mokėjimų žiniaraščiais, nesuteikiant išimtinės reikšmės nė vienam iš įrodymų. Nors, kaip minėta, specialisto išvada yra sąlyginės, tačiau joje užfiksuoti duomenys ir padarytos išvados yra patikimos, pagrįstos tais duomenimis, kuriuos ikiteisminio tyrimo metu buvo objektyviai įmanoma surinkti, visos abejonės aiškintos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Byloje nėra duomenų, kad specialistei pateikti duomenys būtų aiškiai melagingi, kad specialistė turėtų išankstinį nusistatymą prieš nuteistąjį ar kad būtų kitų objektyvių pagrindų abejoti išvadų teisingumu. Dėl šios priežasties bei kaltinamojo ir jo gynėjų bandymo nukreipti teismo dėmesį nuo neoficialaus pinigų mokėjimo į gilinimąsi, kiek kurį mėnesį kuriam darbuotojui buvo išmokėta oficialiai, šioje byloje atsisakyta skirti įmonės finansinės veiklos ekspertizę. Tai atitinka ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartyje administracinėje byloje A438-1643/2013 suformuotą praktiką, jog atsižvelgiant į tai, kad buhalterinės apskaitos duomenys pagal teisės aktų nuostatas yra pirminiai ir leistini informacijos šaltiniai, kurių pagrindu yra galima nustatyta tvarka apskaičiuoti mokėtinus mokesčius į biudžetą, todėl tais atvejais, kai tokių duomenų mokesčių mokėtojas nerenka, juos iškraipo ar sunaikina, yra prarandama objektyvi galimybė įprasta tvarka (teisės aktų nustatyta tvarka) apskaičiuoti į biudžetą mokėtinų mokesčių sumas (dydžius). Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnyje yra apibrėžtas mokesčių administratoriui leistino elgesio turinys, o būtent apskaičiavimą jis turi atlikti atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją, o jų nepakankant, pasirinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.
Kaltinamasis A. G. savo kaltės pagal šį jam pareikštą kaltinimą nepripažino ir parodė, kad šaunamojo ginklo nebuvo įsigijęs, jo UAB „Agrovet“ patalpose nelaikė ir kitaip juo nedisponavo, kas atnešė ir padėjo ir kam priklauso kratos metu FNTT pareigūnų rastas ginklas – nežino. 2019-04-16 atliktą kratą bendrovės patalpose atsimena, t.y., atsimena, kad kažkiek joje dalyvavo bet kaip jos dalyvis protokole nebuvo nurodytas, iki šio veiksmo pabaigos patalpose greičiausiai nepasiliko. Neigia tarp jo ir pareigūno T. K. buvus pokalbį, kurio metu jis neva nurodęs, kad ginklas priklauso jam; tvirtina, kad bet kas per ilgus įmonės gyvavimo metus galėjo jį ten padėti, jis pats toje darbo vietoje sėdėdavęs retai, ta spintele išvis nesinaudojęs ir netikrinęs, kas ten ką padeda. Kiek matė, maišelis su ginklu buvo rastas net ne spintelėje, o po ja.
Rašytiniuose paaiškinimuose ikiteisminio tyrimo metu A. G. buvo nurodęs, kad:
1. Administracinė patalpa, kuriose kratos metu buvo rastas ginklas, yra eksploatuojama nuo 2000 metų, joje visad būdavo nuo 4 iki 9 darbo vietų, raktus nuo šio kabineto turėdavo visi šioje patalpoje dirbusieji, kurie galėjo į ją patekti bet kuriuo metu. Šioje bendroje patalpoje vykdavo darbiniai pasitarimai ir įvairūs renginiai, į kuriuos ateidavo darbininkai iš įvairių padalinių, o taip pat įmonės klientai, tiekėjai, partneriai ir pan. Nuo šių UAB „Agrovet“ administracinių patalpų eksploatavimo pradžios UAB “Agrovet” pasikeitė daugiau nei 1000 (vienas tūkstantis) darbuotojų, iš kurių administracijos padalinyje dirbo daugiau nei 100 (vienas šimtas) įvairių pareigybių darbuotojų, o šioje patalpoje pabuvojusių klientų, tiekėjų, konsultantų, paslaugų teikėjų, institucijų atstovų ir kitų asmenų buvo dar daugiau.
2. Ginklas kratos metu buvo rastas plastikiniame maišelyje ne konkrečioje darbo vietoje ar rakinamų stalčių viduje, bet ant grindų po spintele. Jis šio ginklo nepirko ir iki kratos momento jam nebuvo žinomas jo buvimo UAB „Agrovet“ administracinėse patalpose faktas, todėl negali paaiškinti nei kieno šis ginklas, nei kaip ir kada jis atsidūrė bendrose administracinėse patalpose – galbūt jį paliko bendrovės veiklos pradžioje su didelėmis sumomis grynųjų pinigų dirbę gyvulių supirkėjai, kurie važinėdavo po kaimus ir atokias vietoves ir galėjo savo saugumo užtikrinimui nešiotis ginklą, kurį kažkuriuo momentu tyčia ar netyčią paliko UAB „Agrovet“ patalpose.
3. 2016-2019 metais jis daugiausiai darbo laiko praleisdavo kitame (susirinkimų) kabinete, o ne bendroje administracinėje patalpoje su kitais darbuotojais, kadangi dirbdavo su konfidencialaus turinio informacija ir rengdavosi derybiniams susitikimams dėl investicijų, finansinėmis institucijomis, o taip pat teismo posėdžiams. Be to, dalis darbuotojų netoleravo jo rūkymo įpročių, todėl, atsižvelgdamas į kolektyvo poreikius, jis pasirinko atskiresnę erdvę darbui, o bendroje patalpoje buvusi direktoriaus darbo vieta buvo naudojama dokumentams, kurie turėjo būti vadovo pasirašyti, sudėti ir pan.
4. Patekimas į UAB „Agrovet“ gamybinę patalpą, o taip pat ir administracines patalpas vykdavo per apsaugos postą (Priedas Nr. 1), kuriame dirbantys apsaugos darbuotojai privalėjo užtikrinti, kad UAB „Agrovet“ saugomą teritoriją nepatektų draudžiamos medžiagos, daiktai ar pašaliniai asmenys; į šį sarašą buvo įtraukti ir šaunamieji ginklai. Kadangi bendrovės teritorija buvo saugoma, bendrosios administracinės pietų pertraukos metu nebūdavo rakinamos.
Liudytoja K. J. parodė, kad ji dirba UAB „Kretingalės mėsa“, jos darbo vieta yra tame pačiame kabinete, kur dirbo ir UAB „Agrovet“ administracija, todėl kratos atlikimo dieną ji buvo savo darbo vietoje ir matė įvykių eigą. Tame kabinete buvo ir direktoriaus darbo vieta, bet jis ten nesėdėdavo, tik dokumentus pasirašydavo, ant to stalo jie ir buvo dedami, o realiai direktorius dirbo kitame kabinete. Matė, kad kratos metu prie to stalo esančios spintelės lentynose buvo rastas į dėžutę supakuotas šaunamasis ginklas, bet kas ir kada buvo jį ten padėjęs – ji nematė ir nežino. Kai ji atėjo dirbti 2019 m., šioje darbo vietoje jau niekas nuolat nesėdėjo, ten net kompiuterio nebuvo, kabinete nuolat dirbo keturi žmonės, buvo keturios darbo vietos. Nedirbančių tame kabinete žmonių ateidavo, bet už to stalo niekas nelįsdavo, atsisėsdavo prie dirbančiųjų stalų ar atsistodavo kabineto viduryje esančioje erdvėje. Kabineto raktus turėjo V. Z. ir turbūt apsaugos skyriusAr A. G. dalyvavo atliekant kratą, ar buvo fotografuota ar filmuota – nepamena. Pamena, kaip pareigūnai pradėjo tikrinti stalus, stalčius, spinteles ir vienu metu ištraukė kažkokią dėžutę, ją atidarė ir pasakė „Žiūrėk, ką radau; dabar čia bus reikalų“.
Liudytoja V. Z. parodė, kad ji nuo 2017-08-10 dirbo toje patalpoje, kuri užfiksuota kratos metu darytoje nuotraukoje, nuo 2019 metų buvo UAB „Agrovet‘ buhalterė. Prie stalo su raudona kėde buvo direktoriaus darbo vieta, bet jis ten nesėdėdavo, ateidavo tik pasirašyti dokumentų, tas stalas buvo naudojamas dokumentams sudėti, o kas buvo sudėta prie jo pastatytoje spintelėje – ji net nežino. Kratos dieną atsimena, atvykę pareigūnai paprašė darbuotojas palikti savo darbo vietas, o po spintele prie to direktoriaus stalo atrado juodos spalvos dėžutę, kurią atidarę rado šaunamąjį ginklą ir apie tai pasakė. Ji pati tą ginklą matė, pasirašė kratos protokole, kaip dalyvavęs ją atliekant asmuo. Dar jie paėmė kasos, pirkimų-pardavimų knygas, kitus dokumentus. Kratos pabaigoje atvažiavo ir direktorius, jis dar sunumeravo kasos knygą prieš jiems paimant; kokie tarp jo ir pareigūnų vyko pokalbiai, ji neatsimena, tuo metu buvo nėščia ir labai susijaudinusi. Į tą kabinetą, kuriame dirbo keletas darbuotojų, ateidavo ir kiti įmonės darbuotojai ar interesantai, jie ateidavo prie jos ar K. J. darbo stalo, į tuščią direktoriaus vietą nelįsdavo. Ji turėjo raktą nuo kabineto durų, kitą raktą turėjo valytoja, rytais ji ir atrakindavo duris.
Liudytojas T. K. parodė, kad jis yra vienas iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų, 2019-04-16 atlikusių kratą UAB „Agrovet“ patalpose, kurios protokolą surašė kita pareigūnė, L. P.. Kratos darymo metu dalyvavo įmonės darbuotojai, dirbę tame kabinete, taip pat ir UAB „Agrovet“ direktorius A. G.; ar jis buvo nuo pat pradžios, ar atėjo vėliau, liudytojas nepamena. Darant kratą kabinete, iš pradžių buvo pasiūlyta pateikti dokumentus, susijusius su UAB „Agrovet“ buhalterinės apskaitos tvarkymu, taip pat pasiūlyta atiduoti draudžiamus turėti daiktus – šaunamuosius ginklus, narkotines medžiagas, tačiau jų paduota nebuvo. Ieškodamas aktualių pradėtam ikiteisminiam tyrimui dokumentų, spintelėje prie vieno stalo, apatinėje lentynoje, už padėtų ten batų T. K. rado žaliame plastikiniame maišelyje įdėtą juodą plastikinę dėžę, kurioje buvo įdėtas šaunamas ginklas su šaudmenimis. Tuo metu šiame kabinete buvo ir A. G., kuris patvirtino, kad ir ta darbo vieta, ir joje rastas ginklas priklauso jam, yra seniai padėtas ir pamirštas. Patalpoje buvo ir kitų žmonių, ar jie girdėjo šį pokalbį – liudytojas nežino, kodėl A. G. paaiškinimai nei jis pats kaip dalyvavęs atliekant kratą asmuo nebuvo įrašytas į kratos protokolą – pasakyti negali, ne jis pildė tą protokolą. Vaizdo įrašas kratos metu nebuvo daromas, tik fotografuota.
Panašiai parodė ir liudytojas A. K., matęs, kaip T. K. rado šį ginklą darbo vietoje, kurią kaip savo nurodė UAB „Agrovet“ direktorius A. G., ir girdėjęs A. G. sakant, kad tai jo seniai pamirštas ginklas.
Panašiai parodė ir liudytoja L. P., kaip FNTT pareigūnė taip pat dalyvavusi darant šią kratą ir surašiusi jos protokolą. Pareigūnams atėjus daryti kratos, direktorius tame kabinete nebuvo, sėdėjo fojė, kur rūkė ir gėrė kavą, pareigūnams pasakė, kad šiuo metu yra nedarbingas ir turi tuoj išvažiuoti, tačiau iškart neišvažiavo, buvo kabinete, kuriame buvo atlikta krata, kai buvo rastas tas ginklas, jis dar pats jai rodė, kur yra jo darbo stalas, o kur – buhalterių. Kodėl jis nebuvo įrašytas į kratos protokolą, paaiškinti negali, gal dėl jo teiginių, kad tuoj išvažiuos ir nebus kaip užbaigti protokolo, nesant jo parašo. Jo pokalbio su kolegomis pareigūnais apie tai, kam priklauso šis ginklas, ji negirdėjo, buvo užsiėmusi dokumentų, kurių ir buvo atvažiuota paimti, susirinkimu, daugiausia bendravo su UAB „Agrovet“ buhaltere A. K..
Liudytojas R. T. (buvęs UAB „Agrovet“ apsaugos vadovas) parodė, kad patenkančių į bendrovės teritoriją asmenų fiziškai netikrindavo, jų daiktų neapžiūrinėdavo, nėra buvę, kad poste žmogus ginklą paliktų, o kai į teritoriją įvažiuodavo sunkvežimiai, būdavo žiūrima tik kad jie būtų išoriškai tvarkingi, nei vairuotojai, nei jų daiktai nebuvo tikrinami. Žmonių į įmonės teritoriją atvykdavo nemažai, dauguma būdavo susitarę su direktorium ar kitais darbuotojais, registruojami nebuvo.
Liudytoja L. G. parodė, kad dirbo UAB „Agrovet“ apsaugos darbuotoja; jos darbas buvo tikrinti įeinančius asmenis ir įvažiuojančius automobilius, kad neįvežtų (neįneštų) nieko neleidžiamo, įtartiniems asmenims tikrindavo krepšius ir kišenes tiek įeinant, tiek išeinant, tikrindavo darbuotojų blaivumą. Jokių ginklų ar aštrių daiktų nebuvo galima įsinešti ir jai nepasitaikė, kad kas būtų ginklą įsinešęs.
Liudytojas I. V. parodė, kad žino tą administracijos kabinetą, kur dirbo buhalterės ir buvo direktoriaus darbo stalas, yra matęs, kad ten ateidavo daug interesantų, tiekėjų, mėsos prekeivių, vykdavo kolektyvo šventės, yra pats ten nešęs direktoriui dokumentus ir juos pasiėmęs, tačiau šaunamojo ginklo niekad nematė ir nežinojo, kad kažkas yra jį ten atnešęs.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas V. B. parodė, jog jis nuo 2005 metų dirbo UAB "Pajūrio mėsinė" gyvulių supirkėju, bet šaunamojo ginklo niekad nesivežiodavo, važinėdavo dviese, kad būtų saugiau ir nežino, kad A. G. būtų turėjęs ginklą.
Liudytoja A. Š. (buvusi UAB „Agrovet“ buhalterė) parodė, kad A. G. turėjo savo stalą ir bendrajame kabinete, bet nuolat ten nebūdavo; kadangi tose pačiose patalpose buvo kitas kabinetas (posėdžių), tai direktorius ten kviesdavosi pokalbiams ar posėdžiams atsakingus įmonės darbuotojus. Į bendrąjį kabinetą ateidavo ir kitų įmonės darbuotojų, padalinių vadovų, tiekėjų, interesantų, vykdavo ir įmonės susirinkimai ar šventės, kurių metu susirinkdavo daugiau žmonių. Į direktoriaus vietą niekas nesisėsdavo, prie darbuotojų stalų būdavo pakankamai kėdžių interesantams, kas laikė daiktus spintelėje prie to stalo ji nežino. Šautuvo šiame kabinete ji niekad nematė, nei kad jį kas būtų atsinešęs ir palikęs, nei kad jis čia būtų laikomas.
Panašiai parodė ir kitos šiame kabinete dirbusios UAB „Agrovet“ ir kitų čia veikusių įmonių darbuotojos – liudytojos A. Š., J. Ž., A. A. (buv. Karmonaitė), L. S..
Iš 2019-04-16 kratos protokolo nustatyta, kad UAB “Agrovet” veiklos vykdymo vietoje 2019-04-16 atlikta krata, kurios metu UAB “Agrovet” veiklos vykdymo vietoje paimti įvairūs įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, o UAB “Agrovet” direktoriaus A. G. darbo vietoje (darbo stalo spintelės apačioje) rasta ir paimta plastikinė dėžutė, kurioje įdėtas revolveris su šoviniais (1 t., b.l. 80-86).
Pradėjus teisminį bylos nagrinėjimą, prokurorė pateikė teismui 2019-04-16 kratos protokolą priedus Nr. 1-5 – fotografijas, kuriose užfiksuota darbo vieta (užapvalintas stalas, raudonai juoda biuro kėdė ir spintelės, kurių vienos apatinėje lentynoje matyti žalsvos spalvos plastikinis maišelis, šalia spintelės padėti batai (vyriškos šlepetės) ( fotografija Nr. 1), šios vietos vaizdas su daiktais iš arčiau ( fotografijos Nr. 2, Nr. 3), atidaryta juoda dėžė ir joje gulintis šaunamasis ginklas (fotografija Nr. 4, keturi šaudmenys ( fotografija Nr. 5).
Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos pateiktos 2019-05-28 specialisto išvados Nr.30-(311)-(duomenys neskelbtini) dėl kratos metu rasto revolverio ir šovinių, nustatyta, jog pateiktas tirti revolveris yra tinkamas šaudymui pramoninės gamybos 6 mm kalibro “ME Flobert 4” modelio revolveris, numeris 625716, skirtas šaudyti 6 mm kalibro “Flobert” tipo šoviniais. Pagal galiojantį LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą tirti pateiktas revolveris yra “C” kategorijos šaunamasis ginklas. Tyrimui pateikti keturi šoviniai yra pramoninės gamybos 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo “Flobert” tipo šoviniai, skirti 6 mm kalibro įvairių modelių revolveriams. Šoviniai yra šaudmenys, skirti “C” kategorijos šaunamiesiems ginklams. Šoviniai šaudyti tinkami, tame tarpe ir iš tirti pateikto revolverio (1 tomas b.l. 91-93).
Klaipėdos AVPK viešosios tvarkos tarnyba 2019-11-14 raštu informavo, kad kratos metu rastas revolveris 6 mm “ME Flobert 4” Nr. 625716 Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje nėra registruotas niekieno vardu bei ieškomų ginklų registre nėra paskelbta šio ginklo paieška. Taip pat informavo, kad nei A. G., nei UAB “Agrovet”, įmonės kodas 163185392, adresu Kretingalės mstl., Klaipėdos r., į Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyrių dėl leidimo laikyti ginklus nesikreipė, todėl leidimas nei įmonei, nei minėtam fiziniam asmeniui laikyti ginklus nėra išduotas (1 t., b.l. 97).
Įvertinus byloje pagal šį kaltinimą surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, kaltinamojo A. G. kaltė liko neįrodyta, t.y., neįrodyta, kad jis iki 2019-04-16 neteisėtai disponavo tą dieną UAB „Agrovet“ administracinėse patalpose atliktos kratos metu rastu šaunamuoju ginklu – revolveriu “ME Flobert 4” , kurio numeris 625716, ir keturiais tinkamais juo šaudyti šaudmenimis. Nors objektyvioji šios, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, nusikalstamos veikos pusė abejonių nekelia ( šis ginklas ir šaudmenys – nusikalstamos veikos objektai - buvo rasti ir nustatyta, kad tai yra šaunamasis ginklas ir šaudmenys, o leidimas juos laikyti niekam nebuvo išduotas, taigi jie buvo laikomi neteisėtai, o tai ir sudaro objektyviąją šios nusikalstamos veikos pusę), byloje nebuvo surinkta pakankama visuma objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad šios nusikalstamos veikos subjektas buvo būtent A. G. ( subjektyviosios nusikalstamos veikos pusės, t.y., kaltės formos, nenustačius kaltinamojo, nebėra prasmės nustatinėti). Valstybinio kaltintojo įsitikinimu, A. G. kaltę padarius šią nusikalstamą veiką pakankamai įrodo kratos protokolas, į kurį įrašytas šio ginklo radimas UAB „Agrovet“ administracinėse patalpose, bendrame darbo kabinete, tik teisminiam bylos nagrinėjimui pateiktos penkios fotografijos, kuriose, kaip tvirtinama irgi pavėluotai pateiktame pareigūnės tarnybiniame pranešime, užfiksuota šio ginklo radimo vieta ir faktas, šią kratą atlikusių pareigūnų parodymai, kad A. G. neva iškart pripažinęs, jog tai jo ginklas, ir specialisto išvada, kad tai yra šaunamasis ginklas ir tinkami juo šaudyti šaudmenys. Tuo tarpu kaltinamojo ir jo gynėjų iškeltos abejonės dėl to, kodėl A. G. neva išsakyti kratos metu teiginiai apie šio ginklo priklausymą jam nebuvo įrašyti į kratos protokolą, jis pats irgi neįrašytas į šį protokolą kaip šiame veiksme dalyvavęs asmuo, vietoje nepaimtas jo paaiškinimas, o liudytojai - FNTT pareigūnai ir tame kabinete kratos atlikimo metu dirbusios darbuotojos – apklausti tik teisme, praėjus dviems metams po šio įvykio, ir be dviejų pareigūnų niekas daugiau negirdėjo A. G. prisipažinimo, kad tai jo ginklas – liko niekuo neatremtos ir nepašalintos, teismo vertinimu, praleidus laiką ir progą surinkti įrodymus ir tinkamai užfiksuoti visas svarbias šios nusikalstamos veikos sudėties požymių įrodymui aplinkybes. Tokių laiku nesurinktų įrodymų tarpe, teismo manymu, galėjo būti ir daktiloskopinė ekspertizė, kurią šiuo metu atlikinėti jau nebetikslinga dėl ilgo laiko tarpo tarp ginklo radimo ir teisminio nagrinėjimo bei fakto, kad per šį laikotarpį jį lietė ne vienas žmogus ( kratą atlikę pareigūnai, specialisto išvadą teikę specialistai ir kt.). Kaltinamojo pozicija, kurios jis laikėsi ikiteisminiame tyrime ir teisme, kad tą ginklą, supakuotą dėžutėje ir žaliame firminiame „Bitės“ telekomunikacijų tinklo maišelyje ir todėl – išoriškai nepastebimą, galėjo į šią bendrą administracinę patalpą atnešti ir palikti bet kas, pavyzdžiui, kas nors iš mėsos tiekėjų, kurie dirbdavo (supirkinėdavo kaimuose gyvulius) ne visada saugiomis sąlygomis ir yra kalbėję apie ginklo reikalingumą apsaugai. Kaltinamojo ir jo gynėjų iniciatyva į bylą buvo pateikta pakankamai daug įrodymų, o taip pat – užduota klausimų apklausiamiems šioje byloje liudytojams, kurie visi patvirtino, jog kabinetas, kuriame šis ginklas buvo rastas, buvo didelis, jame nuolat dirbo 4-9 žmonės, o dar ir lankydavosi kiti įmonės darbuotojai, tiekėjai, verslo partneriai bei interesantai, vykdavo didesni ar mažesni kolektyvo susibūrimai; nors ta darbo vieta, kur spintelės apačioje buvo rastas maišelis su ginklu, kaip ir buvo direktoriaus darbo vieta, apklaustos liudytojos A. Š., A. Š., J. Ž., A. A. (buv. Karmonaitė), L. S. patvirtino A. G. parodymus, kad jis čia nesėdėdavo, užsukdavo retsykiais, pasirašyti dokumentų, turėjo ir kitą kabinetą, o dažnai būdavo ir išvykęs, tuo tarpu šis kabinetas tai būdavo išvis nerakinamas, tai raktus nuo jo turėdavo 2-6 įmonės darbuotojai (buhalterės, apsauga, valytoja). Esant tokiems byloje surinktiems duomenims ir nesant surinktų pakankamų juos paneigiančių, teismas negali priopažinti įrodytu fakto, kad būtent A. G., kaip nurodyta kaltinime, disponavo šiuo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, todėl pagal šį jam pareikštą kaltinimą kaltinamasis išteisinamas, nesurinkus jo kaltę patvirtinančių įrodymų ( Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Šios bylos objektu tapęs “ME Flobert 4” modelio revolveris, numeris 625716, ir 4 pramoninės gamybos 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo “Flobert” tipo šoviniai, skirti 6 mm kalibro įvairių modelių revolveriams, saugomi FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdyboje, yra daiktai, turėję reikšmės šiai bylai tirti ir nagrinėti. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nepaaiškėjo, kas yra teisėtas jų savininkas, iš gautų byloje duomenų nustatyta, kad jie niekieno vardu nėra įregistruoti, laisvai civilinėje apyvartoje naudojami būti negali, tačiau yra tinkami šaudyti, t.y., naudoti pagal paskirtį, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, yra perduotini valstybės nuosavybėn – į Ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Dėl bausmės paskyrimo
Spręsdamas dėl kaltinamajam skirtinos už jo padarytų nusikalstamų veikų padarymą bausmės individualizavimo, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį ir jais sukeltų nusikalstamų pasekmių sunkumą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Šios dvi A. G. padarytos nusikalstamos veikos yra idealiąja sutaptimi tarpusavyje susiję apysunkiai tyčiniai nusikaltimai, kurias kaltinamasis padarė pirmą kartą, anksčiau neteistas ir tik kartą iš viso baustas administracine tvarka, neturėdamas galiojančių administracinių nuobaudų. Abi veikos baigtos, atsirado realūs faktiniai nusikaltimų padariniai – žala valstybės biudžetui, kuri iki šiol nėra atlyginta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad jis yra tik teigiamai charakterizuojamas įvairių visuomeninių organizacijų kaip linkęs į labdaringą veiklą, pagalbą socialiai remtiniems asmenims, kultūros mecenavimą, savo gyvenamojoje vietovėje dėl to žinomas asmuo, šiuo metu ir pats jau turintis rimtų sveikatos sutrikimų, ir slaugantis pasiligojusią sutuoktinę. Įvertinus visas šias aplinkybes, A. G. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriamos mažesnės nei sankcijos vidurkis baudos bausmės, kurios, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrinamos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę.
Dėl civilinių ieškinių
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija šioje byloje yra pareiškusi kaltinamajam 4813,03 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos valstybės biudžetui atlyginimo, kurį grindžia šioje byloje surinkta informacija ir specialisto išvada, nes galimybės užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau- MAĮ) nustatyta tvarka nėra galimybės. Pažymi, kad BK 222, 220 ir kt. straipsniuose turtinė žala valstybei padaroma, ūkio subjektams (įmonėms) nesumokėjus mokesčių ir paprastai atsakingas už šios žalos padarymą yra juridinis asmuo, tačiau UAB „Agrovet“ šioje byloje nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn, žala kaltinime nurodytais jos vadovo veiksmais valstybės biudžetui yra padaryta 2016-2018 metų laikotarpiu, taigi yra suėjęs MAĮ 68 straipsnyje nustatytas ribojantis mokesčių apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas ir mokesčių administratorius nebeturi galimybės nei patikrinti bendrovės veiklos 2016 metais, nei suformuoti prievolių. Be to, UAB „Agrovet“ nuo 2019-07-24 turi bankrutuojančios įmonės teisinį statusą ir todėl yra nepajėgi sumokėti į valstybės biudžetą priskaičiuotų pagal šios bylos duomenis ir nesumokėtų 4813,02 Eur mokesčių. Tačiau juridinio asmens veikla yra neatsiejama nuo fizinių asmenų, per kuriuos jis veikia, veiklos, todėl civilinėn atsakomybėn dėl žalos, padarytos nusikaltimu valstybės finansams, gali būti patraukti ir fiziniai asmenys, konkrečiu atveju, juridinio asmens vadovas. Jo atsakomybei kilti būtina CK IV knygoje numatytų sąlygų visuma : neteisėti vadovo veiksmai, jo kaltė , žala (nuostoliai) ir priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir nuostolių. Teismui nustačius, kad juridinio asmens vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusios žalos atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama ( CK 6.248 str.1d.), nes jis kaip civilinių teisinių santykių subjektas privalėjo elgtis teisingai, protingai ir sąžiningai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad reikalavimas priteisti dėl nusikalstamos veikos nesumokėtus mokesčius gali būti įgyvendintas per baudžiamąjį procesą, jei šių valstybės patirtų turtinių praradimų kompensavimas baudžiamajame procese būtų efektyvesnis ir operatyvesnis teisių gynimo būdas nei naujų mokesčių administravimo procedūrų pradėjimas ir jei valstybės turtiniai praradimai kyla tiesiogiai iš nusikalstamos veikos ir gali būti reikšmingi jos teisiniam kvalifikavimui ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018-06-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018). Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatsiejama nuo įstatyme įtvirtintų baudžiamojo proceso tikslų ( BPK 1 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016-06-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-124-648/2016). Kadangi būtent A. G. šioje byloje įrodyti nusikalstami veiksmai lėmė šios žalos atsiradimą, tarp jo veiksmų ir šios žalos yra vienareikšmis priežastinis ryšys, todėl, ieškovo nuomone, jis ir privalo visiškai atlyginti savo nusikalstama veika valstybei padarytą turtinę žalą.
VSDFV Klaipėdos skyrius šioje byloje pareiškė 13023,15 Eur dydžio civilinį ieškinį, prašydama iš UAB „Agrovet“ ir A. G. subsidiariai priteisti šią A. G. nusikalstamais veiksmais valstybės biudžetui padarytą turtinę žalą, kuri susidarė išmokant tiriamuoju laikotarpiu dešimčiai darbuotojų papildomus neoficialius atlyginimus grynaisiais pinigais ir nesumokant nuo šios sumos socialinio draudimo įmokų, privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir pensijų įmokų. Pažymėjo, kad UAB „Agrovet“ šios 13023,15 Eur įmokų sumos iki ieškinio pateikimo nėra sumokėjusi, patikslintų socialinio draudimo pranešimų nėra pateikta, todėl apdraustųjų asmenų duomenys Registre nėra patikslinti ir VSDFV Klaipėdos skyrius negali taikyti priverstinių priemonių dėl išieškojimo iš UAB „Agrovet“. Reikalavimas priteisti šias sumas baudžiamajame procese turėtų būti įgyvendinamas, nes biudžeto patirtų turtinių praradimų kompensavimas baudžiamajame procese yra efektyvesnis ir operatyvesnis teisių gynimo būdas, šioje byloje surinkti ir įvertinti visi įrodymai apie mokesčių mokėtojo įmokų skolą lėmusius neteisėtus veiksmus, o turtiniai praradimai kilo tiesiogiai iš galimai padarytos nusikalstamos veikos ir yra reikšmingi jos teisiniam kvalifikavimui. Kadangi UAB „Agrovet“ šiuo atveju negali įvykdyti prievolės dėl jos dalyvio – vadovo A. G. nesąžiningų veiksmų, šis asmuo kaip juridinio asmens dalyvis subsidiariai atsako savo turtu pagal šią juridinio asmens prievolę ( 6 t., b.l. 16-20).
Atsižvelgiant į pareikštų civilinių ieškinių reikalavimus, pagrindimą, argumentavimą ir šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, taip pat įvertinus tai, kad šiuo nuosprendžiu yra pripažįstama, jog UAB „Agrovet“ nesumokėjo specialisto išvadoje nurodytų ir civiliniuose ieškiniuose paminėtų mokesčių, dalies kurių išieškojimas mokestinių procedūrų būdu jau būtų ir neįmanomas, išimtinai dėl šio juridinio asmens vadovo A. G. kaltų veiksmų, o pati UAB „Agrovet“ yra bankrutuojančios įmonės statusą turintis juridinis asmuo, neturintis galimybių patenkinti šiuos civilinių ieškovų reikalavimus, civiliniai ieškiniai tenkinami visiškai ( BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303str. 2d., 5 d. 2 p., teismas
nusprendžia:
pagal Lietuvos Respublikos BK 222straipsnio 1d. ir paskirti 150 MGL ( 7500,00 Eur) dydžio baudą;
pagal Lietuvos Respublikos BK 220 str.1d. ir paskirti 100 MGL ( 500,00 Eur) dydžio baudą.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 63str. 1, 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. G. galutinę bausmę – 150 MGL ( 7500, 00 Eur) dydžio baudą, sumokant ją per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. G. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką.
Visiškai patenkinti Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį ir priteisti jai iš A. G. 4813,03 Eur žalos atlyginimo.
Visiškai patenkinti Valstybinio socialinio draudimo fondo civilinį ieškinį ir priteisti jam iš A. G. 13023,15 Eur žalos atlyginimo.
Daiktus, turėjusius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti - “ME Flobert 4” modelio revolverį, numeris 625716, ir 4 pramoninės gamybos 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo “Flobert” tipo šovinius, saugomus FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.