Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. D. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2024 m. gruodžio 16 d., apie 18.10 val., Vilniuje, Vikingų gatvėje, prie pastato Nr. 3, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 1,73 promilių neblaivumą. Šiais savo veiksmais J. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad kaltinamasis J. D. bylai aktualiu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,73 promilių neblaivumas.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino J. D. pareikštą kaltinimą. Apklaustas tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, nurodė, kad įvykio dieną po darbo sutiko draugą, su kuriuo kartu jo (J. D.) automobilyje „Honda CR-V“ išgėrė 200 g buteliuką degtinės. Po to draugas išvažiavo, o jis (J. D.) nusprendė automobiliu važiuoti pats, sėdo už vairo ir nuvažiavo. Išvažiavus iš aikštelės jis stovėjo prie sankryžos, laukė žalio šviesoforo signalo, kuomet privažiavo policijos pareigūnai, klausė, ar vartojo alkoholį. Jam nustatė 1,75 prom. neblaivumą, koks buvo nustatytas neblaivumas antru pūtimu, neatsimena, tačiau tai nurodyta dokumentuose, šiuo duomenų neginčija. Tai, kad J. D. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys, įvykio vietos bei kitų objektų apžiūros protokolai bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad J. D. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Galima laiduotoja J. P. taip pat pateikė prašymą J. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant ją laiduotoja. Nurodė, kad yra įsitikinusi, jog J. D. ateityje analogiškos veikos nepadarys, žino, kad ji jam yra autoritetas ir mato, kad vien šis ikiteisminis tyrimas jam padarė reikšmingą poveikį ir buvo jam pamoka (b. l. 93).

Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja J. P. nurodė, kad ji pažįsta kaltinamąjį J. D., ji yra (duomenys neskelbtini) vadovė, turi objektų, kuriuose jis dirba. J. D. dirba prekybos centre „Nordika“ 10 metų, be jokių įspėjimų. Ji pati šiame darbe dirba jau 6 metai, kai atėjo, J. D. jau dirbo, ji nėra gavusi nuobaudų. Ji žino, kuo jis yra kaltinimas, sužinojo kitą dieną po įvykio, kaltinamasis jam pats pasakė, kad taip atsitiko, ji klausė, kodėl taip atsitiko, nes anksčiau taip nėra buvę, ji iš pradžių net nepatikėjo. Jis jai pasakė, kad tai buvo prieš Kalėdas, jie tada važiavo į aikštelę. Kaltinamasis tada labai pergyveno, kad automobilyje paliko piniginę ir dokumentus, negalėjo net troleibusu važiuoti. Kaltinamasis atėjo pas ją ne dėl nuvežimo į aikštelę, bet atėjo paprašyti jos pakeisti darbo grafiką, nes jis dirbo nuo 7.00 val., tuo metu buvo žiema ir sniegas, o J. D. yra vienas iš atsakingiausių darbuotojų, kuris dirba su (duomenys neskelbtini). Prekybos centras yra labai didelis, jo teritorija didelė, J. D. (duomenys neskelbtini), jis sakė, kad nežino, kaip reikės dirbti, nes visada važiuodavo su automobiliu, todėl kreipėsi į ją, kad pakoreguotų grafiką ir jam patartų, ką daryti, kaip elgtis, jis buvo tokiame šoke, kad net ir ji šoke buvo. Bet paskui jie susidėliojo, ji klausė kaltinamojo, kodėl taip atsitiko, kad jis vairavo išgėręs, jis sakė, kad nežino, kodėl, sakė, kad net nepagalvojo, kad taip gali būti. Jos išsilavinimas yra aukštasis, studijavo (duomenys neskelbtini), baigė prieš daug metų, bet nedirba to darbo. Taip pat kolegijoje studijavo (duomenys neskelbtini). Ji yra iš tvarkingos šeimos, jos tėvai dirbo (duomenys neskelbtini). Ji turi vairuotojo pažymėjimą ir vairuoja nuo 2000 metų, būna, kad sumoka baudas, kartais už greitį, kartais už parkavimą. Ji nevartoja alkoholio. Kaltinamojo poelgį ji vertina blogai, J. D. jai yra artimas, kaip tėtis, jis labai geras žmogus, rūpinasi kitais žmonėmis. Ji mano, kad jis daugiau taip nedarys. Jie su J. D. po darbo nesusitinka, bet jis jos klausia patarimų ir dėl šeimyninių reikalų ir/ar problemų sprendimo. Ji gali jam daryti įtaką su juo kalbėdama, ji jį mato kiekvieną dieną, taip pat atvažiuoja savaitgalį, nes tikrina, ar anksčiau iš darbo neišeina. Jis jau pasimokė iš šios situacijos. Ji sutinka sumokėti teismo paskirtą sumą kaip užstatą.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis J. D. savo kaltės neneigė ir nesiekė išvengti atsakomybės, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Taip pat būtina įvertinti ir J. D. apibūdinančių duomenų visumą. Jis yra sulaukęs pensinio amžiaus, tačiau dirbantis (b. l. 39) darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (b. l. 44), neteistas (b. l. 42-43), per pastaruosius 3 metus baustas administracine tvarka vieną kartą, už smulkų KET pažeidimą, paskirta bauda sumokėta, nuobauda nebegaliojanti (b. l. 40). Byloje nėra duomenų apie jo priklausomybes ar blogus įpročius. Teismas taip pat atsižvelgia į J. D. duotus paaiškinimus ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti J. P., kuri yra kaltinamojo vadovė darbe. Tiek J. D., tiek J. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad nors jų nesieja šeimyniniai santykiai, tačiau jie yra gerai pažįstami, kartu dirba daug metų, J. P. yra J. D. vadovė pagal pareigas, jis dirba pagal jos nurodymus, tačiau ji taip pat domisi J. D. gyvenimu, pataria jam ne tik darbiniais reikalais, jis jos patarimų klauso, ji jam yra autoritetas. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad J. P. yra neteista (b. l. 103). Nors iš teismo gauto administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad J. P. pastaruosius penkerius metus buvo ne kartą bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau minėti pažeidimai nebuvo šiurkštūs, už juos paskirtos baudos yra sumokėtos, ji nebuvo traukta atsakomybėm už vairavimą esant neblaiviai ar kitus šiurkščius KET pažeidimus, ar su alkoholio vartojimu susijusius administracinius nusižengimus, pačios teigimu alkoholio nevartoja. Apibendrinant išdėstytus argumentus ir įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, konstatuotina, kad šiuo atveju J. P. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, ją su kaltinamuoju sieja pakankamai tvirtas ryšys, ji yra kritiška kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, jos vertybinė orientacija pozityvi, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu ji gali daryti teigiamą įtaką J. D. kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Teismas taip pat įvertina tai, kad J. P. nurodė sutinkanti sumokėti teismo paskirtą užstatą už J. D., kas vertintina kaip rimtas apsisprendimas prisiimti laiduotojos pareigas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, J. D., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos J. P. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą su 1000 Eur užstatu, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis J. D. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vairuodamas transporto priemonę, J. D. pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,73 promilių neblaivumas. Be to, jis transporto priemonę vairavo dienos metu, mieste, kur bet kuriuo metu galėjo būti kitų transporto priemonių ir eismo dalyvių, todėl tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkių tokio jo poelgio padarinių. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Taigi, įvertinus visas anksčiau minėtas aplinkybes, J. D. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams – didesniam nei minimaliam, bet mažesniam už vidurkį terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad J. D. 2024 m. gruodžio 17 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 63-64), tokiu būdu J. D. realiai negalėjo naudotis teise vairuoti nuo 2024 m. gruodžio 17 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, J. D. paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2024 m. gruodžio 17 d.

Kaltinamasis, teikdamas prašymą dėl laidavimo, prašė jam baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise neskirti arba skirti kaip įmanoma trumpesniam laikui. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti terminą nustatyti minimalaus dydžio – 1 metams. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kaltinamojo interesai, kodėl jam reikalinga teisė vairuoti, negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose ir iš jų eliminuoti neblaivius vairuotojus. Aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, kaltinamajam buvo žinomos ir egzistavo dar iki veikos padarymo, tačiau tai nesustabdė J. D. nuo vairavimo neblaiviam. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo, žinantis, kad teisė vairuoti jam yra reikalinga jo paties ar jo šeimos narių poreikiams tenkinti, turi būti pats suinteresuotas nedaryti teisės pažeidimų, už kuriuos įstatymų leidėjas numatė galimą šios teisės atėmimą. Be to, prašymas skirti uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti 1 metams ar net mažesniam terminui šiuo atveju yra nepagrįstas, nes neatitinka nusikalstamos veikos pobūdžio ir pavojingumo ir prieštarauja teismų praktikai. Vertinant J. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą atkreiptinas dėmesys į tai, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, apsvaigimo patikrinimo vengimas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis). Asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn ir administracinėn atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas. Kaip minėta, J. D. vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas neblaivumas (1,73 prom.) viršijo 1,51 prom. dydį, ir tai jo padarytą nusikalstamą veiką daro pavojingesnę lyginant su panašaus pobūdžio administraciniu nusižengimu. Taigi nagrinėjamu atveju už didesnio pavojingumo nusikalstamą veiką skiriama baudžiamojo poveikio priemonė negali būti lygi už administracinį nusižengimą skiriamai administracinio poveikio priemonei. Todėl J. D. skirtina didesnė už minimalią, bet nesiekianti vidurkio baudžiamojo poveikio priemonė. Teismo vertinimu, būtent toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas kaltinamojo asmenybei ir jo padarytai nusikalstamai veikai bei padės įgyvendinti bausmės tikslus.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju J. D. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėto automobilio valdytojas ir savininkas yra J. D.. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad minėtą automobilį palikus J. D., jis automobilį galėtų panaudoti pakartotinai darant nusikalstamą veiką, ko pasėkoje nebūtų tinkamai užtikrinti anksčiau minėti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo tikslai.

Teismų praktikoje pažymima, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad kaltinamajam J. D. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam teisės pažeidimui. Kaip jau minėta, pagal byloje esančius duomenis, automobilio savininkas yra pats J. D.. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad minėtas automobilis yra jo bendras turtas su žmona, automobiliui taupė ir jį pirko kartu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudoją turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ BK 72 straipsnio prasme, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, aplinkybė ar asmuo (šiuo atveju kaltinamojo žmona) suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką, esminės reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje NR. 2K-237/2011). Esminio prioriteto šiuo atveju neturi ir kaltinamojo prašyme nurodytos aplinkybės, kad automobilis yra reikalingas jo sutuoktinei, kuri rūpinasi savo sunkiai sergančia seserimi, kuri gyvena Baltarusijoje, kaimo vietovėje, todėl be automobilio ten sunku nuvykti. Kaip jau minėta, aplinkybės, kad automobilis yra reikalingas ne tik jo paties, bet ir jo šeimos narių poreikiams tenkinti, egzistavo ir J. D. buvo žinomos dar iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai nesustabdė J. D. nuo vairavimo neblaiviam. Kaltinamasis, žinodamas, kad transporto priemonė jam yra reikalinga dėl darbinių, šeimyninių ar kitokių aplinkybių, turėjo būti pats suinteresuotas nedaryti tokio pobūdžio pažeidimų, už kuriuos įstatymų leidėjas yra numatęs transporto priemonės konfiskavimą, tačiau nagrinėjamu atveju tai J. D. nesulaikė. Šiuo atveju taip pat nėra jokio pagrindo manyti, jog kaltinamasis galėjo sąžiningai klysti vertindamas savo blaivumą ir galimybes vairuoti automobilį. Priešingai, kaltinamasis automobilį vairavo praėjus labai nedideliam laiko tarpui nuo alkoholio vartojimo, iš neblaivumo nustatymo akto matyti, jog jam buvo nustatyti trys iš keturių neblaivumo požymių, taip pat iš bylos aplinkybių matyti, jog į įvykio vietą buvo iškviesta policija, nes kaltinamojo neblaivaus vairavimo faktą pastebėjo pašalinis asmuo, taigi, kaltinamojo neblaivumas buvo akivaizdus kitiems asmenims, todėl turėjo būti akivaizdus ir pačiam kaltinamajam. Nepaisant to, jis, privalėdamas suvokti, jog automobilio vairavimas tokioje būsenoje yra pavojingas ir neleistinas, sėdo vairuoti jam priklausantį automobilį, tokiu būdu pasielgė neatsakingai, sąmoningai rizikavo tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių gyvybe, sveikata ir turtu. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, jog šiuo atveju nei kaltinamojo padarytoje nusikalstamoje veikoje, nei jo asmenybėje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą manyti, jog transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju būtų perteklinė priemonė.

VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis automobilio „Honda CR-V 2.0 2WD Comfort“, 2014 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje 2024 m. gruodžio mėnesį buvo 12 150 Eur su PVM. Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo J. D. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismo vertinimu, J. D. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Pažymėtina, kad kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis neįgyja teistumo. Neskyrus J. D. baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą, kartu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo J. D. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Dėl kitų klausimų

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Elinos Safi 2024 m. gruodžio 17 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2024 m. gruodžio 17 d. iki 2025 m. birželio 17 d. (b. l. 65-66). Atsižvelgiant į tai, kad J. D. priklausantis automobilis „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, 2024 m. gruodžio 17 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstinas iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam J. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 61-64) – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD diskas su vaizdo įrašais, saugomas voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio – paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40, 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos J. P. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, su 1000 (vieno tūkstančio) eurų užstatu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti J. D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 17 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, J. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Elinos Safi 2024 m. gruodžio 17 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiam J. D., pratęsti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kaltinamajam J. D. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD diską su vaizdo įrašais, saugomą voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti J. D. ir J. P., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti J. P., kad 1 000 (vieno tūkstančio) eurų dydžio užstatas laiduotojo turi būti įmokėtas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT23 7300 0101 6117 8043, esančią AB Swedbank banke. Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti, kad mokamas užstatas baudžiamojoje byloje Nr. 1-2379-1123/2025. Jeigu užstatą įmokėtų kitas asmuo, būtina mokėjimo paskirtyje papildomai nurodyti laiduotojo vardą ir pavardę. Išaiškinti, kad užstatas pasibaigus laidavimo terminui grąžinamas laiduotojui pateikus prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismui, jei asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Išaiškinti J. D., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 ar 244 straipsnį.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.