Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.2; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.13; 1.1.8.14; 1.1.10.1; 1.2.4.6; 1.2.14.9.2; 1.2.14.9.3; 2.4.6.1; 2.4.6.4.2

2025 m. kovo 13 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK):

- 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra – laiko ir vietos stebėjimo kontrole elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimą gyvenamojoje vietoje ir nurodant, kad D. A. privalo būti namuose pagal nurodomą gyvenamąją vietą nuo 23.00 val. iki 06.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu, o taip pat skiriant įpareigojimą – dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

- 187 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra – laiko ir vietos stebėjimo kontrole elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimą gyvenamojoje vietoje ir nurodant, kad D. A. privalo būti namuose pagal nurodomą gyvenamąją vietą nuo 23.00 val. iki 06.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu, o taip pat skiriant įpareigojimą – dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

- 187 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra – laiko ir vietos stebėjimo kontrole elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimą gyvenamojoje vietoje ir nurodant, kad D. A. privalo būti namuose pagal nurodomą gyvenamąją vietą nuo 23.00 val. iki 06.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu, o taip pat skiriant įpareigojimą – dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per pirmus 12 mėnesių laisvės apribojimo laikotarpio neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir D. A. paskirta 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra – laiko ir vietos stebėjimo kontrole elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimą gyvenamojoje vietoje ir nurodant, kad D. A. privalo būti namuose pagal nurodomą gyvenamąją vietą nuo 23.00 val. iki 06.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu, o taip pat skiriant įpareigojimą – dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per pirmus 12 mėnesių laisvės apribojimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BK 65 straipsniu, į D. A. paskirtos laisvės apribojimo bausmės trukmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. gruodžio 19 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir nuo 2023 m. gegužės 5 d. iki 2023 m. gegužės 26 d. Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje išbūtas laikas, vieną skyriuje išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

D. A. paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą – nuspręsta pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiosios S. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jos naudai iš D. A. priteista 1 180 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 600 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. A. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2022 m. gruodžio 12 d., apie 23.00 val., Kauno r., (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia papurškė nenustatytos rūšies dujų K. V. į veidą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

2. D. A. taip pat pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį dėl to, kad 2022 m. gruodžio 13 d., laikotarpiu nuo 13.02.14 val. iki 13.02.47 val., Kauno r., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, tyčia išdaužė E. K. priklausančio automobilio „AUDI A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bagažinės stiklą, 250 eurų vertės ir galinį kairės pusės žibintą, 55 eurų vertės, ir tokiais veiksmais sugadino nukentėjusiajam E. K. priklausantį nedidelės vertės turtą, padarydamas pastarajam 305 eurų turtinę žalą.

3. D. A. taip pat pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2022 m. gruodžio 18 d., apie 03.30 val., Kauno r., (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia padegė S. S. priklausantį automobilį „VW PASSAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1 800 eurų vertės bei tuo pačiu metu, Kauno r., (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia padegė V. U. priklausantį ūkinį pastatą, 1 748 eurų vertės, ir tokiais veiksmais sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, padarydamas nukentėjusiajai S. S. 1 800 eurų turtinę žalą, nukentėjusiajai V. U. 1 748 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu D. A. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 11 d. nuosprendį, panaikinti kaltinimą, padarius BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti.

5.1. Nuteistasis nuosekliai teigė, kad 2022 m. gruodžio 18 d. 04.30 val. jį iš miegų prikėlė beldimas į duris. Tuomet jis su šunimi išėjo į lauką, kur pamatė gaisrinę ir iš darbo atėjusią mamą. Mama nurodė, kad kaimynai mano, jog D. A. padegė kaimynės mašiną ir sandėliuką, tačiau nuteistasis ją nuramino ir nuėjo į namus, įsijungė skalbimo mašiną, išgėrė arbatos ir vėl su šunimi išėjo į lauką. Pavaikščiojęs su šunimi, sėdo į automobilį, nuvažiavo į degalinę, įsipylė kuro, nusipirko kavos. Važiuojant pamatė šviesas ir po kurio laiko jį sustabdė policija.

5.2. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė remdamasis prielaidomis. Visų liudytojais apklaustų kaimynų parodymuose atsispinti tik spėjimas. Teismas plačiau neanalizavo V. U. parodymų, jos teiginiai apie nuteistojo atpažinimą iš vaizdo įrašo neparemti jokiais objektyviais įrodymais. Vaizdo įraše užfiksuotas žmogaus siluetas tik šmėsteli kadre, jokiais individualiais požymiais negali būti priskirtas nuteistajam, nes nei rūbai nei asmens sudėjimas nėra atpažįstami. Liudytojų teiginiai, kad nuteistasis nesidomėjo gaisru, neįprastu metu išvedė į lauką šunį ar kad jo mama pirmiausia ėjo namo, o ne žiūrėti gaisro, neįrodo nuteistojo kaltės, o vien neįprastu laiku įjungta skalbimo mašina nepatvirtina, kad D. A. slėpė gaisro pėdsakus.

5.3. Specialisto išvadoje nurodyta, kad ant sportinių drabužių ne tik benzino bet ir kitokių degių skysčių nebuvo rasta. Tai, kad ant plastiko ir medienos detalių bei plastikinio kamštelio rasta benzino pėdsakų niekaip savaime neįrodo nuteistojo kaltės, nes šie daiktai paimti įvykio vietoje, kur ir buvo naudojamas benzinas, tačiau tai nereiškia, kad benziną panaudojo nuteistasis. Specialisto išvadoje paminėtos pirštinės ir batai priklauso D. A., todėl savaime suprantama, kad rastas DNR sutapo su apelianto genotipu. Kadangi apeliantas buvo nuvykęs į degalinę jis kontaktavo su degalinės kuro užpylimo įranga su pirštinėmis ir be jų. Nors į automobilį pylėsi dyzelinį kurą, tačiau šalia minėto kuro yra ir benzininio kuro užpylimo žarnos, o tai galėjo sąlygoti degaus skysčio pėdsakų atsiradimą. Tokiu būdu benzino pėdsakai galėjo atsirasti ant pirštinių, batų ir ant rankų. Taip pat labai svarbu ir tai, kad D. A. vaikščiojo po įvykio vietą, todėl sąlytis su benzino pėdsakais buvo labai realus. Nustatyti benzino pėdsakai ant batų nėra lokalizuoti.

6. Byla nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais. Papildė, kad ginčytini įrodymai dėl BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo turėtų būt įvertinti D. A. naudai, todėl jis turėtų būti išteisintas, nes nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, kadangi nuosprendis yra pagrįstas įrodymų visetu, kuris nuosprendyje yra detaliai išanalizuotas. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas prašė atmesti apeliacinį skundą, kadangi D. A. yra pagrįstai nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį. Nukentėjusiosios S. S. ir V. U. pritarė savo atstovo nuomonei.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo D. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu D. A. ginčija kaltę tik dėl BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, nurodydamas, kad jis šios nusikalstamos veikos nepadarė (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8. Vadovaujantis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-166-699/2018). Teismui proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

9. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo reikalavimus ir argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo D. A. padarytą nusikalstamą veiką bei padarė motyvuotas išvadas dėl jo kaltės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje padarytos išvados yra motyvuotos, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o nuteistojo kaltę visiškai patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Vien tai, kad nuteistasis ir jo gynėjas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo kaltės, kitaip interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindami, nėra pagrindas keisti skundžiamą nuosprendį.

Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

10. BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas visuotinai pavojingu būdu, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

11. Nuteistasis D. A. apklausiamas pirmosios instancijos teisme savo kaltės nepripažino. Dėl esminių įvykio aplinkybių nurodė, kad įvykio dieną jį prikėlė šuns lojimas, prie durų stovėjo nepažįstamas vaikinas, kuris pasakė, kad kaltinamasis kažką padegė. Apie tai jam sakė ir jo motina, nurodžiusi, kad taip kalba kaimynai. Iš tiesų, jis nieko nepadegė, nors neneigia aplinkybių, kad naktį buvo nuvykęs į degalinę, kur pylėsi į automobilio baką dyzelinį kurą, o grįžęs namo skalbėsi drabužius, tačiau ne tuos, kuriuos dėvėjo tą naktį.

12. Vis tik teisėjų kolegija neturi pagrindo tikėti šiais nuteistojo D. A. parodymais, nes juos paneigia teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, pakankama D. A. kaltei pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai atmetė nuteistojo parodymus kaip nepatikimus ir kitokios išvados neturi pagrindo daryti skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija.

13. Šiame kontekste svarbu pabrėžti, kad byloje nėra ginčo, kad buvo padegtas S. S. priklausantis automobilis „VW Passat“ ir V. U. priklausantis ūkinis pastatas. Tai yra aiškiai užfiksuota byloje esančiame vaizdo įraše, o priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2022 m. gruodžio 18 d. aktas patvirtina, kad gaisro kilimo priežastis yra atviras pašalinis ugnies šaltinis (padegimas) (2 t., b. l. 29). Baudžiamojoje byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame yra užfiksuotas padegimo momentas taip pat patvirtina, kad gaisrą sukėlė pašalinis šaltinis. Vaizdo įraše aiškiai matomas sprogimas ir po sprogimo nuo ugnies bėgantis liekno sudėjimo asmuo.

14. Nors nuteistasis neigia padegęs svetimą turtą, tačiau teisėjų kolegija vertindama apeliacinio skundo argumentus, pabrėžia, kad nuteistojo kaltė įrodyta pirmos instancijos teismo ištirtų įrodymų visuma. Šiuo atveju pirmos instancijos teismas vertino, kad D. A. kaltę įrodo nukentėjusios S. S. parodymai, kad jos automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo techniškai tvarkingas, pats užsidegti negalėjo, kad automobilį padegti galėjo D. A., kadangi jis konfliktavo su jos dukters G. S. draugu K. V.; liudytojas D. P. matė, kad dega jo draugės S. S. automobilis, įtaria, kad jį padegė D. A., kerštaudamas; nukentėjusios V. U. dėl gaisro įtaria tik D. A., nes žino, kad jis K. V. vairuojamą automobilį apdaužė, be to, ji D. A. atpažino iš vaizdo kamerų įrašuose padegant automobilį ir pastatą iš kaltinamojo vilkėtų rūbų, silueto, sudėjimo; nukentėjusiojo K. V. teigimu, automobilį padegė D. A., nes jis galvojo, kad automobiliu naudojasi būtent jis, K. V.. Visi paminėtieji liudytojai patvirtino ir tai, kad liudytoja R. A. skubėjo pažiūrėti ne kas dega, o skubėjo į savo namus pažiūrėti, kur yra jos sūnus. Be to, paminėtieji liudytojai patvirtino ir tai, kad D. A. į lauką išėjo gerokai vėliau, kai gaisras jau buvo užgesintas, ir gaisru ar jo kilimo aplinkybėmis nesidomėjo. Taip pat šie liudytojai pažymėjo ir tai, kad anksčiau tokiu metu nėra matę kaltinamąjį vedžiojant šunį. Liudytoja T. G. parodė, kad jai ir kaimynei D. grįžus į butą, apie 04.30 val. išgirdo, kaip pas kaimyną D. A. už sienos įsijungia skalbimo mašinos programa-gręžimas, buvo keista, nes kaimynai A. niekada tokiu paros metu neskalbia rūbų. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja D. M., kuri taip pat nurodė, kad mano, jog padegimą įvykdė D. A., nes yra kerštingas jaunuolis.

15. Nurodytus liudytojų parodymus pagrindžia ir objektyvus duomenys. Padegimo vietoje ant apdegusių plastiko detalių ir medienos gabalo buvo rasta ypač degaus skysčio – benzino – pėdsakų. Benzino pėdsakų buvo rasta ir netrukus po įvykio sulaikyto D. A. batų ir pirštinių, o taip pat ir jo panagėse (3 t., b. l. 21-24). Nors nuteistasis D. A. teigia, kad benzino pėdsakai ant jo batų ir pirštinių galėjo atsirasti būnant degalinėje, kurioje jis pylėsi dyzelinį kurą į savo transporto priemonę ar vaikštant įvykio vietoje, tačiau šiame kontekste svarbu pabrėžti, kad benzino pėdsakai buvo rasti ne tik ant nuteistojo avalynės ir pirštinių, bet ir jo panagėse. Šią aplinkybę patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės 2023 m. vasario 7 d. specialisto išvada Nr. 11-125(23), kurioje nurodyta, kad tikėtina, jog ant tirti pateikto vatos tampono su nuoplovomis nuo D. A. rankų plaštakų ir ant tirti pateiktų dviejų plastiko šepetėlių su jo rankų pirštų panagių turiniu yra ypač degaus skysčio – benzino pėdsakų (3 t., b. l. 29-32). Bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu specialistė D. G. patvirtino nurodytą specialisto išvadą. Specialistė paaiškino, kad išvada yra tikėtina, nes dėl nedidelio kiekio ir užteršimo iš aplinkos buvo nustatyti ne visi junginiai. Tikėtina, kad tai yra benzinas, nes nebuvo rasta kito degaus skysčio. Nors D. A. nurodo, kad netiki specialisto išvada ir jo įsitikinimu ji yra klaidinga, tačiau nepateikia jokių duomenų ar paaiškinimų, paneigiančių aptariamą specialisto išvadą. Vien nuteistojo įsitikinimas, kad byloje esantis įrodymas yra nepatikimas, nereiškia, kad teismas, įvertinęs įrodymą įrodymų leistinumo, teisėtumo ir sąsajumo aspektu ir nustatęs, kad įrodymas yra tinkamas kaltei pagrįsti, negali juo remtis pripažindamas asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiką.

16. Beje, šiuo atveju nustatyta svarbi aplinkybė, kad ant pateiktų tirti objektų (nuteistojo batų, pirštinių, panagių turinio) buvo rasta tik vieno degaus skysčio – benzino pėdsakų. Tad šiuo atveju nuteistojo nurodoma, aplinkybė, kad jis lankėsi degalinėje, įvertinus tai, į kuro baką pylėsi ne benziną, o dyzeliną, neįrodo jo nekaltumo. Priešingai, tai, kad nuteistajam apsilankius degalinėje, ir turėjus kontaktą su dyzelinu, o ne benzinu, ant jo avalynės, pirštinių ir net panagėse aptinkama kitos degiosios medžiagos pėdsakų, rodo tik tai, kad nuteistasis meluoja ir stengiasi nuslėpti reikšmingas aplinkybes.

17. Apeliaciniame skunde D. A. teigia, kad drabužių skalbimas neįprastu laiku neįrodo, kad jis padegė transporto priemonę ir ūkinį pastatą. Nors drabužių skalbimas neįprastu laiku, jį vertinant atskirai nuo kitų baudžiamojoje byloje esančių duomenų savaime ir neįrodo D. A. kaltės, tačiau vertinant šią aplinkybę visų bylos duomenų kontekste, ji kartu su kitais byloje esančiais įrodymais sudaro nuoseklią įrodymų grandinę. 2023 m. sausio 27 d. specialisto išvadoje Nr. 111-001(23) yra nurodyta, kad galimas degus skystis gali būti nuplautas vandeniu, gali visiškai išgaruoti iš objektų iki jų supakavimo ar tyrimo atlikimo. Taigi, savaime suprantama, kad iš D. A. paimti drabužiai (sportinis švarkas, sportinės kelnės ir džemperis), kurie buvo išskalbti, neturėjo jokių degaus skysčio žymių. Vertindama šį nuteistojo elgesį teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad D. A. nusprendė išsiskalbti rūbus tuomet, kai kaimynai aiškiai pradėjo jį kaltinti padegimu ir toks nuteistojo elgesys parodo jo siekį sunaikinti galimus kaltės įrodymus.

18. Nukentėjusysis K. V. bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu nurodė, kad buvę pykčių su D. A.. Tai, kad santykiai tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo yra konfliktiški patvirtino ir pats nuteistasis bei liudytoja S. S., kuri perspėjo dukrą, kad jeigu D. A. pamatys, kad automobilį vairuoja K. V., nuteistasis gali ir padegti automobilį. Įvykio dieną automobilį vairavo K. V.. Konfliktinių santykių tarp D. A. ir K. V. buvimas nors ir nėra tiesioginis D. A. padarytos nusikalstamos veikos įrodymas, tačiau vertinant jų santykius kitų byloje esančių įrodymų kontekste parodo, kad D. A. turėjo motyvą padaryti nusikalstamą veiką, keršydamas nukentėjusiajam K. V..

19. Teisėjų kolegija, išnagrinėjus apeliacinio skundo argumentus, atsižvelgdama į šiame nuosprendyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo ištirti įrodymai yra pakankami D. A. kaltei pagrįsti. Skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje atlikta išsami įrodymų analizė, vertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas tikėtinais, keliančiais abejonių ar prieštaringais duomenimis. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė nukentėjusiuosius, liudytojus, perskaitė liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į visumą. Laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, teismas apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė apelianto parodymus.

20. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra nustatyta nuteistojo D. A. kaltė – tiesioginė tyčia sugadinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu bei priežastinis ryšys tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių. Nors nuteistasis D. A. neigė padaręs BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau subjektyviąją jo padarytos nusikalstamos veikos pusę atskleidžia ne tik tai, kaip pats nuteistasis suvokė savo veiksmus, bet ir tai, kokiais veiksmais pasireiškė jo daroma nusikalstama veika. Akivaizdu, kad apipildamas automobilį ir ūkinį pastatą benzinu ir jį padegdamas D. A. suprato, kad sugadins svetimą, jam nepriklausantį turtą, o tokiu būdu sugadindamas turtą, esantį prie gyvenamojo namo, sugadins turtą visuotinai pavojingu būdu ir siekė tokiu būdu sugadinti turtą. Teismui nekyla abejonių, kad šiuo atveju automobilio ir ūkinio pastato padegimas yra tyčinis veiksmas, kurį atlikdamas D. A. neabejotinai suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų bus sunaikintas svetimas turtas visuotinai pavojingu būdu, ir šių padarinių norėjo, taigi veikė tiesiogine tyčia. Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp D. A. veiksmų ir kilusių padarinių – svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu yra tiesioginis priežastinis ryšys, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.

21. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje, iš esmės paneigus D. A. pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde keliamas versijas, tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir juose pateiktų motyvų pagrindu panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl D. A. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, ir tėra savaip nuteistojo pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija.

Dėl bausmės

22. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamas nuteistajam už BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos bausmės klausimas, tačiau pateiktu skundu apeliacinės instancijos teismo prašoma D. A. išteisinti, nepadarius minėtos nusikalstamos veikos. Tuo atveju, kai skundu prašoma priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, yra apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinio skundo ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018, 2K-251-495/2020). Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija patikrina ir nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam D. A. už BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra ir įpareigojimais.

23. Už BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

24. Skirdamas bausmę už BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes, reikšmingas bausmei individualizuoti, o būtent, kad D. A. be kitų veikų padarė ir nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, veika baigta. D. A. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 157-165), yra jauno amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą. D. A. yra gydytas viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centre pas psichiatrą, tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos 2023 m. gegužės 5 d. – 2023 m. gegužės 26 d. ekspertizės akte Nr. 75U-II-38/2023 nurodyta, kad D. A. nusikalstamų veikų padarymo metu konstatuojamas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, dėl kurio D. A. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. D. A. priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonių taikyti nereikia (3 t., b. l. 134-139). Atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo pobūdį ir D. A. asmenybę, teismas sprendė, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti už BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra ir įpareigojimais.

25. Vertinant nuteistajam už BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo padaryto nusikaltimo pavojingumą bei sukeltas pasekmes. Aptartų nuteistąjį charakterizuojančių ir visų bylos duomenų kontekste spręstina, kad nuteistajam už padarytą BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą paskirta viena švelniausių inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytų bausmių, kurios dydis nustatytas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį, kartu su intensyvia priežiūra ir įpareigojimais, nelaikytina aiškiai per griežta, ja bus tinkamai įgyvendinta bausmės paskirtis, todėl ją keisti nėra jokio pagrindo.

26. Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu D. A. buvo nuteistas ne tik už BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, jis taip pat buvo pripažintas kaltu ir dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje bei 187 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo. Dėl pastarųjų nusikalstamų veikų D. A. neginčija savo kaltės, todėl nepasisakytina ir dėl už šias veikas jam paskirtų bausmių proporcingumo, tačiau įvertinus tai, kad buvo analizuojama D. A. kaltė dėl BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir už šią nusikalstamą veiką paskirtos bausmės proporcingumo klausimas, plačiau pasisakytina dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. A. paskirtų bausmių bendrinimo.

27. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu paskirtas laisvės apribojimo bausmes subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskyrė D. A. galutinę subendrintą 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra ir įpareigojimais. Vertindamas bausmių bendrinimo būdo parinkimo pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia, kad nagrinėjamu D. A. nuteistas už skirtingoms rūšims priskiriamų nusikalstamų veikų padarymą. BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams, o kitos dvi nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos – nusikaltimams: BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nesunki, o BK 187 straipsnio 2 dalyje – apysunkė nusikalstama veika. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatomis, nustačius kad asmens padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų rūšims, taikomas švelnesnis bausmių bendrinimo būdas – bausmių apėmimas. Taigi, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir paskirtos per griežtos galutinės bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai). D. A. skundžiamu nuosprendžiu už jo padarytus nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 2 dalyje, paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje padarymą paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bendrinama apėmimo būdu ir skirtina galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra ir pirmos instancijos teismo paskirtais įpareigojimais.

Dėl suėmime ir ekspertizės įstaigoje išbūto laiko įskaitymo pasikeitus BK

28. BK 3 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojusiame BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje buvo numatyta, kad viena laisvės atėmimo diena yra prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms (įstatymo redakcija galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.). Nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančio įstatymo redakcijos BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje numatyta, kad viena laisvės atėmimo diena yra prilyginama trims laisvės apribojimo dienoms. Iš to, kas išdėstyta matyti, kad įstatymo pakeitimas švelnina nuteistojo D. A. padėtį, kadangi į jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitomą laikinajame suėmime ir Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje išbūtą laiką keičiant laisvės apribojimo bausme, į galutinę paskirtą bausmę bus įskaitomas ilgesnis atliktos bausmės laikas, todėl yra pagrindas šioje dalyje nuosprendį pakeisti dėl naujos baudžiamojo įstatymo redakcijos.

29. Aptartų argumentų pagrindu vadovaujantis BK 66 straipsniu, BK 65 straipsniu (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), į D. A. paskirtos laisvės apribojimo bausmės trukmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. gruodžio 19 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms ir nuo 2023 m. gegužės 5 d. iki 2023 m. gegužės 26 d. Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje išbūtas laikas, vieną skyriuje išbūtą parą prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Dėl S. S. civilinio ieškinio

30. Nors nuteistasis apeliaciniu skundu neginčija S. S. civilinio ieškinio, tačiau jis ginčija kaltę dėl BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, o tai apibrėžia pačias plačiausias apeliacijos ribas.

31. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji S. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 800 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (4 t., b. l. 154-156). Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosios S. S. civilinis ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir S. S. naudai buvo priteista 1 180 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 600 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Pirmosios instancijos teismas sugadinto automobilio vertę nustatė vadovaudamasis VšĮ „Emprekis“ duomenimis, o neturtinę žalą sumažino atsižvelgdamas į tai, kad S. S. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jos dvasinius išgyvenimus, tačiau atsižvelgė, kad nukentėjusioji dėl nusikalstamos veikos patyrė emocinį išgąstį ir baimę.

32. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir nekyla abejonių, kad D. A. savo tyčiniais veiksmais sugadino nukentėjusiajai S. S. priklausantį turtą, todėl egzistuoja visi civilinės atsakomybės pagrindai. Be to, nukentėjusiajai padaryta turtinė žala yra įrodyta teismo posėdyje ištirtais dokumentais, pagrindžiančiais nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. S. padarytą turtinę žalą, todėl kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytu turtinės žalos dydžiu.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į ginamos vertybės specifiką, pagrįstai vadovavosi faktinėmis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, patvirtinančiomis nukentėjusiajai padarytos žalos pasireiškimą, konkrečioje nagrinėjamoje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visuma. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas pagrįstai vertino tai, kad dėl nusikaltimo nukentėjusieji patyrė išgąstį ir baimę. Kolegija papildomai pastebi, jog neturtinė žala padaryta tyčiniais, visuotinai pavojingais nuteistojo veiksmais. Nustatytas neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai S. S., atsižvelgiant į šiuo atveju reikšmingų aplinkybių visumą, neprieštarauja teismų praktikai, yra protingas, proporcingas, atitinka kaltininko ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, teisingumo, sąžiningumo principus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis, įvertinus byloje nustatytus nusikalstamos veikos pobūdį ir pasekmes, jos nurodytas aplinkybes dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, sukeltų nepatogumų, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, nėra nepamatuotai didelis ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad spręsdamas civilinio ieškinio klausimus pirmos instancijos teismas klaidų nepadarė.

Dėl proceso išlaidų.

34. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant D. A. – 287,50 Eur, o atstovaujant nukentėjusiąją S. S. – 181,25 Eur.

35. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

36. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, nuteistojo D. A. teisės į gynybą užtikrinimas yra reikšmingesnis ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jo proceso išlaidas, susijusias su jam valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išieškoti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas atsiradusias dėl nuteistojo gynimo apeliacinės instancijos teisme, netenkinamas.

38. Apeliacinės instancijos metu nukentėjusiosios S. S. interesus atstovavo advokatas Arnoldas Blaževičius, kuris nukentėjusiajai buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. ATS-2024-34212. Analizuojamu atveju apeliacinis procesas buvo pradėtas nuteistojo iniciatyva, nukentėjusioji nuosprendžio neskundė. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, tačiau švelninama tik galutinė paskirta bausmė. Tuo tarpu pagrindinis skundo reikalavimas dėl nuteistojo išteisinimo, atmetamas. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, taip pat tai, kad išlaidos, atsiradusios atstovaujant nukentėjusiąją S. S. apeliacinės instancijos teisme, nėra didelės (181,25 Eur), sprendžia, kad nukentėjusiosios atstovavimo išlaidos turi būti išieškotos iš nuteistojo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo D. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 11 d. nuosprendį pakeisti dalyje dėl paskirtų bausmių subendrinimo ir į bausmę įskaitomų laikotarpių:

2024 m. spalio 11 d. nuosprendžiu D. A. paskirtas bausmes už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą subendrinti vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, ir D. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę - 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra – laiko ir vietos stebėjimo kontrole elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimą gyvenamojoje vietoje ir nurodant, kad D. A. privalo būti namuose pagal nurodomą gyvenamąją vietą nuo 23.00 val. iki 06.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu, o taip pat skiriant įpareigojimą – dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; per pirmus 12 (dvylika) mėnesių laisvės apribojimo laikotarpio neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, BK 66 straipsniu (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), į D. A. paskirtą bausmę įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. gruodžio 19 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d., vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms, ir nuo 2023 m. gegužės 5 d. iki 2023 m. gegužės 26 d. išbūtą laiką Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje, vieną skyriuje išbūtą parą prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 11 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš D. A. valstybės naudai priteisti 181,25 eurų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nukentėjusiosios atstovo paslaugoms apmokėti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų už gynėjo Ričardo Lilo dalyvavimą bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu iš D. A. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.