- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-18
- Bylos Nr.
- 2S-2440-436/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15566-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- R. M.
- Suinteresuotas asmuo
- DNSB „Trakai“, VĮ Registrų centro
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-19863-638/2014 pagal pareiškėjo R. M. pareiškimą dėl juridinių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys DNSB „Trakai“, VĮ Registrų centro Kauno filialas, Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Dainavos seniūnija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas R. M. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuo 1967 metų buvo gyvenamojo namo statybos kooperatyvo „Trakai“ narys ir yra visiškai išmokėjęs pajų už butą (duomenys neskelbtini).
2014-08-27 pareiškėjui buvo nustatytas 30 dienų terminas pašalinti pareiškimo trūkumus ir išaiškinta teisė susirast atstovą.
Šalies argumentai
2014-09-12 pareiškėjas teismui pateikė prašymą dėl ieškinio dalyko pakeitimo ir atsisakymo įtraukti į bylą Butų savininkų bendriją „Trakai“, VĮ „Registrų centro“ Kauno filialą ir Kauno miesto savivaldybės administraciją. Patikslintame pareiškime pareiškėjas nurodė, kad suinteresuotų asmenų bylos baigtimi apskritai nėra.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pareiškėjo R. M. pareiškimą dėl juridinių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys DNSB „Trakai“, VĮ Registrų centro Kauno filialas, Kauno miesto savivaldybės administracijos Dainavos seniūnija laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.
Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kad suinteresuotų asmenų bylos baigtimi apskritai nėra, kad jis atsisako įrodinėti pajaus už butą išmokėjimą, nes tokių dokumentų niekada nebuvo gavęs bei, kad advokato nesamdys, konstatavo, jog pareiškėjas per teismo nustatytą terminą 2014-08-27 nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, todėl pareiškimas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas R. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimti. Atskirajam skunde nurodoma, kad patikslintu pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėjas pakeitė pareiškimo dalyką ir atsisakė įtraukti į bylą visus suinteresuotus asmenis, nes VĮ Registrų centras ir savivaldybė neturi ryšio su byla. BSB „Trakai“ 2012-06-01, 2014-06-20 pažymose nurodė, kad į pareiškėjo pretenduojamą turtą pretenzijų neturi. Be to pažymoje, kad duomenys apie sumokėtus pajus neišsaugoti dėl senaties termino. Pareiškėjas dokumentų apie sumokėtus pajus ir mokesčius neišsaugojo. Advokatui pasamdyti pareiškėjas neturi pinigų, antrinės teisinės pagalbos tarnybos pagalba nepasitiki.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis nuo 1967 metų buvo gyvenamojo namo statybos kooperatyvo „Trakai“ narys ir yra visiškai išmokėjęs pajų už butą (duomenys neskelbtini). Šiame pareiškime pareiškėjas nurodė, kad jis buvo gyvenamojo namo statybos kooperatyvo „Trakai“ narys, visiškai išmokėjo pajų už butą (duomenys neskelbtini) ir gyvena ginčo bute nuo 1973 metų. 2012 metais kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisės į butą įregistravimo, tačiau VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti pareiškėjui nuosavybės teisę, nes pareiškėjo pateikta bendrijos, kuri yra perėmusi kooperatyvo teises, pažyma neatitiko įstatymo reikalavimų. 2014-08-05 pateikė VĮ Registrų centrui prašymą atidėti sprendimo dėl turto įregistravimo priėmimą aplinkybėms, trukdančioms įregistruoti nuosavybės teisę, pašalinimui.
Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Šioje nutartyje teismas nurodė, kad pareiškėjas savo prašyme turi nurodyti, ar 2012-09-28 VĮ Registrų centras priimtą sprendimą Nr.1-247 pareiškėjas yra apskundęs; pateikti teismui visus prašymus DNSB „Trakai“ ir visus bendrijos atsakymus; pateikti DNSB „Trakai“ naują paklausimą, ar gyvenamojo namo statybos kooperatyvo „Trakai“ archyvas yra saugomas bendrijoje ir, jeigu taip, dėl kokios priežasties pareiškėjui nepateikiami jo prašomi duomenys apie narystę ir pajaus mokėjimą; apsvarstyti, ar į bylą reikalinga įtraukti VĮ Registrų centras ir Kauno miesto savivaldybės administracijos seniūniją; pateikti turimus įrodymus, kad pareiškėjas yra išmokėjęs visą pajų už norimą įregistruoti nuosavybės teise butą, išdėstyti aplinkybes, kada ir kokiomis dalimis mokėjo pajaus įmokas; nurodyti, dėl kokių priežasčių pareiškėjas nesikreipė dėl buto įregistravimo nuosavybės teise anksčiau, kai namas buvo pastatytas ir visas pajus išmokėtas. Pareiškėjui taip pat nurodyta, kad patikslinto pareiškimo ir visų priedų turi būti pateikiama tiek egzempliorių, kad vienas tektų teismui ir po vieną kitai bylos šaliai/šalims. Taip pat pareiškėjui buvo pasiūlyta pasirūpinti atstovavimu, kreiptis į Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybą.
2014-09-12 pareiškėjas teismui pateikė prašymą, kuriuo prašo pakeisti ieškinio dalyką ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas nuo 1973 metų nuosavybės teise valdo butą (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad bylai vesti advokato nebus, nes neturi lėšų jam pasamdyti bei ir atsisakė įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis Butų savininkų bendriją „Trakai“, VĮ „Registrų centras“ Kauno filialą ir Kauno miesto savivaldybės administraciją. Iš šio prašymo matyti, kad neturi įrodymų apie pajaus už butą išmokėjimą, nes tokių dokumentų niekada nebuvo gavęs.
Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali gauti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl, kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos B. S. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-273/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-403/2011; 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-443/2012; kt.). Bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismai nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas).
Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas nuo 1973 metų nuosavybės teise valdo butą, tačiau atsiako pateikti teismui įrodymus, kurie buvo nurodyti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje, todėl teismas laikė, kad pareiškėjas nepašalino šioje nutartyje nustatytų trūkumų.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Kasacinio teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeJ. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.).
Kadangi ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, pažymėtina, kad teismo atliekamas įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti šių bylų specifiką, kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį. Nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas), tačiau pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai taip pat reiškia teismo pareigą pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-159/2007).
Taigi, atsižvelgus į kasacinio teismo suformuotą praktiką, pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi ir įpareigojo pareiškėją pateikti teismui eilę dokumentų, tačiau pareiškėjas teismo nurodymo neįvykdė ir nenurodė jokių priežasčių, dėl ko šio įpareigojimo įvykdyti negali, todėl nesant byloje reikiamų dokumentų, teismui nebus galimybės nustatyti pareiškėjo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjui nepašalinus pareiškimo trūkumų, jo pareiškimas negali būti priimtas.
Pareiškėjui išaiškintina, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą, pareiškėjas turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka (CPK 297 str. 2 d.). Tai reiškia, jog ši teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui, ištaisius teismo nutartyje nurodytus trūkumus, iš naujo bendra tvarka kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Iš Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarties matyti, kad teismas, vadovaudamasis CPK 161 straipsniu, pasiūlė pareiškėjui pasirūpinti atstovavimu byloje, t. y. pasamdyti byloje advokatą arba kreiptis dėl valstybės teisinės pagalbos suteikimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Apeliantas nurodė, jog neturi lėšų pasamdyti advokato, o antrinės teisinės pagalbos tarnybos advokatais nepasitiki.
Pažymėtina, jog tais atvejais, kai posėdžio pirmininkas mano, kad šalis be atstovo pagalbos nesugeba tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, jog jiems būtų atstovaujama procese (CPK 161 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal įstatymą teismas neprivalo rūpintis, kad šalis turėtų atstovą, kvalifikuotą teisininko pagalbą byloje; tik matydamas, kad šalių gebėjimai dalyvauti nagrinėjant bylą yra aiškiai nelygūs, kad dėl sveikatos ar kitos svarbios priežasties šalis be atstovo pagalbos negali tinkamai ginti savo teisių, teismo posėdžio pirmininkas gali pasiūlyti šalims pasirūpinti jų atstovavimu; toks posėdžio pirmininko veiksmas nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.M. v. G.M., bylos Nr. 3K-3-178/2006). Gebėjimas veiksmingai įgyvendinti procesines teises iš esmės priklauso nuo dalyvaujančio byloje asmens gebėjimo sekti procesą ir visapusiškai jame dalyvauti, kurį gali menkinti amžius, nepakankama branda ar negalia. Galimos situacijos, kai dalyvaujantis byloje asmuo dėl menko išsilavinimo, teisinio neišprusimo bei nepatyrimo gali nesugebėti įvertinti pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumo bei jo veiksmingumo konkrečioje byloje, ir dėl to atsidurti nelygiavertėje procesinėje padėtyje kitos bylos šalies atžvilgiu, dėl ko teisingo, sąžiningo ir tinkamo bylos išnagrinėjimo tikslas gali likti neįgyvendintas. Ar šalis dėl tam tikrų priežasčių be atstovo pagalbos negali tinkamai ginti savo teisių, vertinama konkrečioje byloje vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tais atvejais, kai bylą nagrinėjantis teismas nustato CPK 161 straipsnyje numatytas aplinkybes, sudarančias pagrindą šaliai arba trečiajam asmeniui pasiūlyti pasirūpinti atstovavimu, bylą nagrinėjantis teisėjas turėtų išaiškinti ir šios teisės įgyvendinimo galimybes, taip pat ir teisę kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2014).
Nagrinėjamoje byloje matyti, jog pareiškėjas yra garbingo amžiaus, neturintis pakankamai teisinių žinių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad šioje situacijoje, kai pareiškėjo gebėjimai dalyvauti procese dėl individualių savybių yra aiškiai nelygūs ir silpnesnioji proceso šalis dėl šių priežasčių nesugeba tinkamai ginti savo teisių, pagrįstai vadovavosi CPK 161 straipsnio 1 dalyje nurodyta priemone, galinčia padėti tiek pareiškėjui, tiek teismui tinkamai įgyvendinti civilinio proceso tikslus ir pagrįstai pasiūlė pareiškėjui pasirūpinti atstovavimu.
Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, paikdamas pareiškėjo pareiškimą nenagrinėtą, kadangi jis nepašalino trūkumų, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.