- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-24
- Bylos Nr.
- 2A-176-368/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03691-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- B. S., J. S.
- Atsakovas
- L. K.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4788-772/2014, iškeltoje pagal ieškovų B. S. ir J. S. ieškinį atsakovei L. K. dėl įpareigojimo pašalinti augalus ir atlyginti nuostolius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai B. S. ir J. S. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydami įpareigoti atsakovę L. K. pašalinti jos sklype augančius augalus: kadagį, krienus ir svarainius, taip pat priteisti 200 Lt nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2005-03-23 pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise 0,0720 ha žemės sklypą, su gyvenamuoju namu, ir kitais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Teigė, kad, kai atsikėlė gyventi nurodytu adresu, atsakovė kaimynystėje jau gyveno. Tvirtino, kad 2005 m. atsikėlus gyventi minėtu adresu, atsakovės sklype prie medinės tvoros augo kadagys iki 2 metrų aukščio, kuris šiuo metu užaugo iki 5 metrų aukščio, dalis jo šakų ir šaknų išsiplėtė į ieškovų žemės sklypo pusę, užstoja saulės šviesą ir lietaus vandenį, nuo augalo byra spygliai į ieškovų daržą. Pažymėjo, kad 2011 m. iš atsakovės žemės sklypo į ieškovų žemės sklypą pradėjo plėstis krienų ir svarainių ataugos, jos trukdo normaliai augti ieškovų auginamoms daržovėms.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. spalio 1 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovų po 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidas atsakovei, taip pat 11,10 Lt proceso išlaidas valstybei. Nurodė, kad šalia ieškovų tvoros augantis kadagys buvo pasodintas daugiau kaip prieš 20 metų ir ieškovai nepateikė teismui įrodymų, jog dėl esamo kadagio šešėlio, jie kiekvienais metais patiria 200 Lt mažesnio augalų derliaus nuostolį. Atkreipė dėmesį į tai, kad privataus žemės sklypo savininkai, sodindami medžius, krūmus, turi pareigą vadovautis STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9-to priedo „Namo sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ nuostatomis, tačiau šis reglamentas įsigaliojo 2005 metais, t. y. praėjus 10 metų nuo kadagio pasodinimo. Sprendė, kad atsakovei pagal nustatytas faktines aplinkybes neatsirado pareiga pašalinti šalia medinės tvoros augantį kadagį. Atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymas suteikia teisę ieškovams, esant atsakovės atsisakymui, patiems pašalinti kadagio šakas ar šaknis, jeigu tai trukdo naudoti žemės sklypą. Teismo vertinimu, ieškovai neįrodė, kad atsakovės sklype prie medinės tvoros augantis kadagys, pažeistų iš esmės jų teises ar darytų jiems esminę žalą. Pabrėžė, kad atsakovės žemės sklype augantys augalai – krienai, svarainiai negali būti tie augalai kurie būtų formuojami į ieškovų žemės sklypo pusę ir šiems augalams netaikytinos minėto STR keliami reikalavimai. Atmetęs pagrindinį ieškovų ieškinio reikalavimą, teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti papildomų reikalavimų dėl žalos atlyginimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimą, apeliantė (ieškovė) B. S. prašo teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas buvo šališkas ir neįsigilino į bylos esmę, netinkamai įvertino įrodymus. Tvirtinama, kad teismas tinkamai neįvertino svarainių ir krienų gyvybingumo ir jų paplitimo galimybes. Mano, kad atsakovė tik imitavo šių augalų naikinimą, o ieškovai įrodė patirtą žalą.
Atsiliepimas
Atsiliepdamas į apeliantės apeliacinį skundą, ieškovas J. S. prašo teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti. Atsiliepime nurodo, kad teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų, o atsakovė pateikė teismui klaidingus parodymus.
Atsiliepdama į apeliantės apeliacinį skundą, atsakovė L. K. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymi, kad teismas tinkamai įvertino įrodymus ir nustatė, jog ieškovai nepateikė teismui įrodymų, ir atsakovės žemės sklype nėra augalų, kurie būtų pasodinti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantės (ieškovės) B. S. apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl augalų perkėlimo.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kadagys atsakovės sklype pasodintas žymiai anksčiau, nei įsigaliojo statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, todėl minėto STR devinto priedo „Namo sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ 5 punkto nuostatos, nustatančios kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumus, nagrinėjamu atveju netaikytinos, ir to skunde neneigia apeliantė.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit principas). Įstatymai ir kiti teisės aktai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit principas). Teisėtai įgyta teisė pripažįstama ir nuo pažeidimų ginama jos atsiradimo metu galiojusių teisės normų pagrindu, o atliktų veiksmų atitiktis teisės aktuose įtvirtintam teisiniam reglamentavimui tikrinama pagal jų atlikimo metu galiojusias teisės normas. Lietuvos Respublik?s Konstitucinis Teismas 1994 m. kovo 16 d. nutarime yra konstatavęs, kad negalima iš asmens reikalauti laikytis taisyklių, kurių jo veiklos metu nebuvo ir todėl jis negalėjo žinoti būsimų reikalavimų.
Byloje nustatyta, kad kadagys atsakovės sklype buvo pasodintas apie 1995 m. Tuo metu galiojo Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992-12-15 įsakymu Nr. 243 patvirtintos Respublikinės statybos normos RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“. Šių normų 2.4 punkte numatyti vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimo atstumai nuo kaimyninių valdų ribų. Tačiau prieš tai minėtos teisės akto nuostatos nenustatė kadagio sodinimo atstumų nuo kaimyninio sklypo ribų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė reikalavimą įpareigoti atsakovę pašalinti jos sklype augančius augalus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad LR CK 4.42 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teisę žemės sklypo savininkui nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjus kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustačius terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukus jų pašalinimo. Taigi tuo atveju, jeigu atsakovės sklype augančių augalų šaknys ir šakos ateityje trukdys naudoti ieškovų žemės sklypą pagal paskirtį, ieškovai gali pasinaudoti prieš tai nurodyta teise.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik nustačius visas jos taikymo sąlygas: neteisėtą veiką, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę. Nagrinėjamu atveju ieškovų neįrodyta ir teismo nekonstatuota, kad dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) ieškovai realiai patyrė žalos, todėl teismas pagrįstai atmetė reikalavimą dėl 200 Lt nuostolių atlyginimą.
Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Esant šioms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.