- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-01
- Bylos Nr.
- 2-4788-772/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03691-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Ieškovas
- B. S., J. S.
- Atsakovas
- L. K.
dalyvaujant ieškovams B. S. ir J. S., bei jų atstovui adv. G. Armanavičiui, atsakovei L. K. ir jos atstovei adv. I. Gutkovienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų B. S. ir J. S. ieškinį atsakovei L. K. dėl įpareigojimo pašalinti augalus ir atlyginti nuostolius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai 2014-05-14 kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti atsakovę L. K. pašalinti jos sklypo paribyje augančius kadagį, krienus ir svarainius. Priteisti iš atsakovės L. K. nuostolių atlyginimui 200 Lt ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai ieškinyje nurodė šiuo motyvus.
Pagal 2005-03-23 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2-3263 jie įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise 0,0720 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-2086-8017 su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) Šiaulių mieste. Jų santuoka sudaryta Šiaulių rajono civilinės metrikacijos skyriuje 1965-01-23 (akto įrašo Nr. 13). Kai jie atsikėlė gyventi nurodytų adresu, atsakovė kaimynystėje (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, jau gyveno. Šiuo metu dalis tvoros tarp ginčo šalių sklypų yra medinė, o kita dalis - metalinio tinklo. Ieškovams 2005 m. atsikėlus nurodytu adresu gyventi, atsakovės sklype prie medinės tvoros augo kadagys iki 2 m. aukščio. Dabar jis užaugo iki 5 m. aukščio, dalis jo šakų ir šaknų išsiplėtė į ieškovų žemės sklypo pusę, užstoja saulės šviesą ir lietaus vandenį, nuo jo byra spygliai į jų daržą. Todėl po juo neauga daržovės.
2011 m. iš atsakovės žemės sklypo į ieškovų žemės sklypą pradėjo plėstis krienų ir svarainių ataugos. Jos trukdo normaliai augti ieškovų daržovėms. Dėl to jie taip pat kasmet patiria vis didesnių nuostolių. Iš atsakovės sklypo išplitus kadagiui, krienams ir svarainiams ieškovų nuostoliai yra 200 Lt. Ieškovai ne vieną kartą atsakovę įspėjo žodžiu, 2014-03-26 įspėjo raštu, bet ji savo želdinių tinkamai nesutvarkė, nors Šiaulių miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 38 p. ją tai įpareigoja padaryti. Pagal minėtų taisyklių 39 p. nustatyta, kad želdynų ir želdinių savininkai turi juos tvarkyti taip, jog nepažeistų kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų bei naudotojų interesų.
Ieškovai 2013 m. kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją, bet 2013-07-18 raštu Nr. 56-382 savivaldybė jiems atsakė, kad pagal LR CK 4.42 str. ieškovai turi teisę nupjauti ir pasilikti kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jų žemės sklype, ir pasiūlė jiems kreiptis į teismą.
Ieškovai savo reikalavimus atsakovei grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Teismo posėdžio metu ieškovai ir jų atstovas pakartojo ieškinio reikalavimus ir prašė teismo juos tenkinti. Ieškovai pateikė teismui į bylą ir baigiamąją kalbą rašytinės formos. Baigiamojoje kalboje ieškovai išreiškė ir reikalavimą atsakovei atlyginti jiems neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą nurodydama atsikirtimus kodėl su ieškovų ieškiniu nesutinka.
Atsakovė neneigia, kad šalia ieškovų žemės sklypo ribos jos žemės sklype auga kadagys. Ieškovų žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, įsigijimo momentu, kadagys jau buvo apie 2,5 m aukščio. Žemės sklypas, kuriame auga kadagys, atsakovės nuosavybėn įsigytas 1994 metais (1994-07-18) ir sklypo įsigijimo momentu kadagys irgi augo (sodino, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, anksčiau gyvenę E. ir J. Ž.). Pagal atsakovę šiam kadagiui apie 20 metų. Ieškovams apsigyvenus adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kadagiui jau buvo apie 10 metų.
Atsakovė atkreipė dėmesį, jog kadagys yra šiaurinėje ieškovų žemės sklypo atžvilgiu dalyje, ir tą patvirtina Topografinė nuotrauka. Todėl anot atsakovės visiškai nepagrįstas ieškovų teiginys, kad kadagys jų žemės sklype užstoja saulės šviesą. Atsakovei nesuprantamas ir ieškovų teiginys, jog kadagys „užstoja lietaus vandenį“. Teigė, kad nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šias ieškovų nurodytas aplinkybes.
Pažymėjo, jog nuo to laiko, kai ieškovai pradėjo gyventi atsakovės kaimynystėje, t. y. nuo 2005 metų, jie nė karto per 9 metus dėl šio augalo (kadagio) nei žodžiu, nei raštu nereiškė jai jokių pretenzijų. Apie, anot ieškovų, jų patiriamus nuostolius, nepatogumus dėl augančio kadagio, atsakovei tapo žinoma tik gavus ieškinį. Todėl, atsižvelgus į 9 metų terminą, ieškovų gyvenimo šiuo adresu trukmę, į tai, kad jiems pradėjus gyventi kadagys jau augo ir buvo apie 2,5 m aukščio, pagal atsakovę labiau tikėtina, jog ieškovų teisės dėl augančio kadagio yra nepažeistos, nei pažeistos, todėl nėra gintinos.
Kadangi ieškovai teigia, jog nuo kadagio byra į jų žemės sklypo dalį spygliai, todėl po juo neauga daržovės, atsakovė gavusi jų ieškinį, kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Aplinkos skyrių, prašydama įvertinti jos sklype augančio kadagio būklę. Sudaryta komisija nustatė, kad krūmas yra normaliai išsivystęs, tolygiai išsidėsčiusiomis, vešliomis, nedžiūstančiomis šakomis, nepažeistas puvinio, ligų ir kenkėjų, be mechaninių pažeidimų (2014-05-05 Aktas Nr. AP2-17). Aktas patvirtina, kad šis kadagys - sveikas krūmas. Pagal atsakovę nėra byloje objektyvių duomenų, kad nuo sveiko augalo šakų dalies galimai krentančių spyglių dalis kokiu tai būdu ir mastu įtakotų ieškovų žemės sklypo naudmenų našumą, augalų derlingumą.
Pagal atsakovę ieškovai nepagrįstai teigia, kad išplitus kadagiui, krienams ir svarainiams, jie patiria nuostolių. Pažymėjo, jog nei krienai, nei svarainiai šalia ieškovų žemės sklypo neauga ir joks ieškovų nurodytų augalų paplitimas jų žemės sklype nėra net įmanomas ar galimas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsikirtimuose rėmėsi ir teisiniais argumentais, nurodydama, kad privataus žemės sklypo savininkai, sodindami medžius, krūmus, turi pareigą vadovautis Statybos techninio reglamento (toliau STR) 2.02.02:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 1 priedo „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų valdų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ ir STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 - to priedo „Namo sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ 5 punkto nuostatomis. Atsakovės teigimu STR - materialinės teisės normos. Minėti STR įsigaliojo atitinkamai 2004 ir 2005 metais, t.y. praėjus 10 metų nuo kadagio pasodinimo.
Atsakovė teigė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 3 d. skelbia, kad teismai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. 1993-04-06 įstatymas Nr. 1-119 ,,Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“, nustato, kad Lietuvos Respublikos įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir paskelbia LR Prezidentas, jei pačiuose įstatymuose nenustatoma vėlesnė jų įsigaliojimo data (4 str. 1d.). Ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo „Valstybės žiniose“, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data (11 str. 1d.).
Pagal atsakovę visuotinai pripažintinas teisės principas - įstatymas atgal negalioja - reiškia, kad teisiniai norminiai aktai reguliuoja tik tuos visuomeninius santykius, kurie atsirado įsigaliojus norminiam aktui. Skirtingai nuo baudžiamųjų ar administracinių teisinių santykių, kai atsakomybę švelninantis ar panaikinantis įstatymas galioja atgal, civilinių teisinių santykių specifika yra ta, kad naujos normos priėmimas paliečia dviejų teisiškai lygių subjektų teises ir pareigas, todėl nėra galimas vienareikšmis vienodomis sąlygomis proporcingas abiejų šalių padėties pagerinimas. Todėl tam, kad būtų pateisinamas civilinės teisės normos galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti, būtinas šiuo klausimu įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas. Tai galima padaryti tik įstatymo forma. (1999-05-03 LAT Nutartis civilinėje byloje Nr 3K-3-108/1999). Įstatymo leidėjo atskiro pozicijos pareiškimo šiuo klausimu nėra. Todėl nurodytos tiek atsakovės, tiek ieškovų procesiniuose dokumentuose faktinės aplinkybės, taip pat aukščiau nurodyti teisiniai argumentai sudaro pagrindo išvadai, kad kadagio sodinimo metu norminiai teisiniai aktai, nustatantys augalų atstumus nuo kaimyninio žemės sklypo ribos, priimti nebuvo, o iki jų priėmimo joks teisės aktas tokių atstumų nereglamentavo. Pagal atsakovę nurodytų aktų (STR) nustatyti reikalavimai gali būti taikomi tik po jų įsigaliojimo pasodintiems augalams. Kadagio sodinimo metu joks teisės aktas atstumų nuo kaimyninio žemės sklypo ribos nenustatė.
Privačioje žemės valdoje esančius želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, želdinių savininkai turi teisę tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų interesų (LR Želdynų įstatymo 15 str. 2 d. 1 p; Žin., 2007, Nr. 80-3215). Kadagys nėra priskirtas prie saugotinų (2014-05-05 Aktas Nr. AP 2-17). Anot atsakovės kadagys auga greta ieškovams priklausančios šiaurinės jų žemės sklypo ribos, todėl neabejotinai jis saulės ieškovų augalams neužstoja. Atsakovė teigė, kad byloje nėra duomenų apie neigiamą kadagio įtaką ieškovų žemės sklypui. Todėl pagal atsakovę kadagio augimas nepažeidžia ieškovų kaip žemės sklypo savininkų interesų. Priešingai, kadagio augimas yra naudingas, nes kadagiai išskiria aktyvią bakterijas naikinančią medžiagą - fitoncidus, kurie gerai valo orą nuo teršalų. Kadagys pasižymi dezinfekuojančiu poveikiu, naikina daugelį mikrobų (2014-05-26 ŠU Botanikos sodo dendrologo paaiškinimas; http://lt.wikipedia.org/wiki/Paprastasis kadagys). Be to kadagys brandina uogas, kurias ne tik atsakovė, bet ir aplinkiniai kaimynai naudoja kaip prieskonį, vaistą.
Vadovaujantis išdėstytu, atsakovė teismo prašė ieškovų ieškinį atmesti. Taip pat iš ieškovų atsakovės naudai priteisti pastarosios patirtas bylinėjimosi išlaidos.
Atsakovė savo atsikirtimams patvirtinti pateikė teismui įrodymus.
Liudytoja ginčo šalių kaimynė A. D. duodama parodymus teismui nurodė, kad jai yra žinoma, jog ieškovų ir atsakovės žemės sklypo riboje, kur yra ir įvažiavimas į pastarosios žemės sklypą, jau seniai auga kadagys. Teigė, kad jokie svarainiai prie sklypo ribos neauga, o ar auga krienai ji nežino. Nurodė, kad ieškovų pusėje auga daug augalų. Ji žino, kad ginčo kaimynų žemės sklypą be medinės tvoros skiria ir tinklinė tvora.
Liudytoja ginčo šalių kaimynė S. L. parodė, kad prie įvažiavimo į atsakovės sklypą kadagys auga jau seniai. Svarainiai augo prieš 2-3 metus, o šiuo metų neauga. Jai žinoma, kad ieškovų žemės sklype auga bulvės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė pakartojo procesiniame dokumente nurodytus atsikirtimus ir prašė teismo ieškovų ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimo išlaidas.
Teismas 2014-08-08 atliko vietos apžiūrą, kurios metu nustatė šias faktines aplinkybes. Ieškovų ir atsakovų žemės sklypus prie įvažiavimo iš atsakovės pusės skiria medžio tvorą, o toliau tinklinės vielos tvora. Prie medžio tvoros auga kadagys, kurio laja yra iki 5 metrų aukščio. Kadagio šakų nusvirusių į ieškovų žemės sklypą nėra. Tačiau dalis kadagio šakų kirsdamos žemės sklypo oro ribą auga ieškovų žemės sklypo pusėje. Taip pat saulėtą dieną tik nedidelis šešėlis nuo kadagio krintą į ieškovų žemės sklypo pusę. Ieškovams parodžius svarainio ir krienų galimo augimo vietas buvo matyti, jog tėra tik labai nedideli svarainių ūgliai, o krienų likę tik trumpi stiebai, kadangi lapai manytina iki atvykimo buvo nuskinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovų ieškinys atmestinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybė neliečiama, o 2 dalyje – kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Aiškindamas šias nuostatas Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Kiti asmenys turi nepažeisti šių savininko teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (erga omnes). Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu. Nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23 straipsnio nuostata, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, lemia teisinį nuosavybės santykių reglamentavimą, reiškiantį nuosavybės teisių įgyvendinimo tam tikrų taisyklių (ribų) nustatymą, laikantis Konstitucijos reikalavimo, jog įstatymu turi būti garantuojama nuosavybės teisių apsauga. Ši Konstitucijos nuostata išreikšta CK 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje nuosavybės teisės apibrėžtyje, pagal kurią nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi išimtinis šios daiktinės teisės pobūdis nepaneigia jos įgyvendinimo tam tikrų ribojimų; svarbu, kad kiekvienu atveju tai reglamentuojančios teisės normos bei jų taikymas atitiktų iš Konstitucijos, kaip vientiso akto, kylantį būtinumo ir proporcingumo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. S. Š., bylos Nr. 3K-3-469/2008).
Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo (CK 4.42 str. 1d.). Tačiau tokia teisė nesuteikiama žemės sklypo savininkui, jeigu kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknys ir šakos esančios jo žemės sklype, netrukdo naudoti žemės sklypo (CK 4.42 str. 2d.). Savininkas, kuriam trukdoma naudotis, valdyti ar disponuoti jo turtu, gali reikšti negatorinį ieškinį (CK 4.98 str.).
Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovai ((duomenys neskelbtini), Šiauliai) ir atsakovė ((duomenys neskelbtini), Šiauliai) yra gretimų žemės sklypų kaimynai (Topografinė nuotrauka, 8 b.l.). Ieškovų ir atsakovės žemės sklypų riboje įrengta dalis medinės ir dalis tinklinės vielos tvoros (9-10 b.l.). Ieškovai nurodytu adresu pagal 2005-03-23 pirkimo - pardavimo sutartį įsigijo statinius, o vėliau ir žemės sklypą (11-13 b.l.). Atsakovė nurodytu adresu žemė sklypo savininke tapo dar 1994-07-18 (30 b.l.). Šalys taip pat pripažįsta, kad atsakovės žemės sklype prie medinės tvoros augantis kadagys yra pastarosios nuosavybė (10 b.l.). Iš pateiktų byloje nuotraukų nustatyta, kad prie ieškovams priklausančios medinės tvoros atsakovės žemės sklypo pusėje augantis kadagys vasaros metu palieka nedidelį šešėlį ant ieškovų žemės sklype augančių augalų, o jo šaknys irgi turi iš dalies įtakos augalų derlingumui (10 b.l.). Šalia kadagio ir medinės tvoros Vietos apžiūros metu buvo matyti tik labai maži svarainių ūgliai (71, 74-75 b.l.). Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių nuotraukų taip pat nustatyta, kad kaimynų (ginčo šalių) tvora turi betoninį pamatą (71, 74-76, 78-80 b.l.).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtintame STR. 2.02.01:2004 Gyvenamieji pastatai nustatyta, kad kiekvieno namo sklypo ribos žymimos reljefo elementais, atraminėmis sienutėmis, gyvatvore arba ne žemesniu kaip 0,60 m aukščio ažūriniu aptvaru ar kitais būdais, kurių paskirtis informuoti namo bendruomenę, kaimynus bei atsitiktinius praeivius apie kompetencijos ir naudotojų bei nuosavybės teisės ribas (181 p.).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto STR 2.02.09:2005 65 punkte nustatyti sklypo aptvarui keliami reikalavimai. Sklypo aptvaras neturi išeiti už sklypo ribos ar kitos užstatymo linijos, nustatytos sklypo nuosavybės dokumentuose, teritorijų planavimo dokumentuose ar projektavimo sąlygų sąvade.
Iš šalių paaiškinimų ir byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalia ieškovų tvoros augantis kadagys buvo pasodintas gana seniai, tai yra daugiau kaip prieš 20 metų, dar iki to momento, kada atsakovė šį žemės sklypą įsigijo iš ankstesnių savininkų (27 b.l.). Šiuo metu dalis kadagio lajos ir šaknų per tvorą ir jos pamatą patenka į ieškovų žemės sklypo dalį, tai yra toje vietoje kerta oro erdvę ir įsiterpia į svetimą žemės sklypą, bei išeina už kaimyninio sklypo ribos. Tačiau ieškovai nepateikė teismui įrodymų, kad dėl esamo kadagio šešėlio ir jo šaknų jų žemės sklype, jie kiekvienais metais dėl to patiria 200 Lt nuostolį esant mažesniam augalų derliui.
Teismas sutinka su atsakovės teisiniais argumentais, kad privataus žemės sklypo savininkai, sodindami medžius, krūmus, turi pareigą vadovautis STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 - to priedo „Namo sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ nuostatomis, kurių 5 punktas nustato, jog nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti: 5.1. krūmų ir gyvatvorių - ne mažiau kaip 1 metras; 5.2. - žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio - 2 m; 5.3 kitų medžių - 3 m. Formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m. Pažymėtina, kad minėtas STR įsigaliojo 2005 metais, t.y. praėjus 10 metų nuo kadagio pasodinimo. Tačiau teismas laiko, kad nurodytas teisės aktas turi įtakos šalių teisiniams santykiams nuo jo paskelbimo momento, kadangi viešosios teisės normos įpareigoja šalis laikytis jose nustatytų reikalavimų. Kiekvienu atveju teismas spręsdamas šalių ginčą privalo atsižvelgti ne tik į tokiu atveju taikytinos teisės normos reikalavimus, bet ir į nurodytų aplinkybių faktinę padėtį, kuri irgi turi įtakos taikant ir aiškinant viešosios teisės normą.
Ieškovai nagrinėjamoje byloje pareiškė ieškinį, jį pagrįsdami civilinių teisių pažeidimu ir reikalaudami, be kita ko, ne tik atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, bet ir taikyti kitus du jų teisių gynimo būdus (CK 1.138 str. 1d. 2, 4, 6p.). Teismas jau aukščiau yra nurodęs, kad šalių santykiams taikytinos daiktinės teisės (CK 4. 98 str.), o ne civilinių teisių gynimo nuostatos. Nagrinėjamos bylos atveju pažymėtina, kad, siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę CK 4.98 straipsnyje nustatytu pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. liepos 2 d. nutartyje, priimta civilinėje byloje V. O. ir kt. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-230/2010, pabrėžė, kad savininkas neturi įrodinėti, jog jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Savininkui įrodžius savo nuosavybės teises į daiktą ir šių teisių pažeidimo faktą, atsakovas turi įrodyti, kad jo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo savininkai (ieškovai), siekdami CK 4.98 straipsnio pagrindu apginti pažeidžiamą daiktinę teisę, turėjo įrodinėti neigiamą neleistiną augalų poveikį jų žemės sklypui ar jame esantiems augalams.
Šioje byloje teismas konstatuoja, kad atsakovei pagal nustatytas faktines aplinkybes neatsiranda kol kas pareiga pašalinti šalia medinės tvoros augantį kadagį. Be to tokiu atveju ir galiojantis įstatymas (CK 4.42 str. 1d.). suteikia teisę ieškovams esant atsakovės atsisakymui, patiems pašalinti kadagio šakas ar šaknis, jeigu tai trukdo žemės sklypo naudojimui.
Pagal CK 4.9 straipsnio 2 dalį daiktinės teisės suvaržymai kartu su daiktu perleidžiami naujajam daikto savininkui, tačiau jeigu daiktinės teisės suvaržymai turi būti registruojami, kartu su daiktu perleidžiami tik įregistruoti suvaržymai. Todėl atmestinas ir atsakovės motyvas, kad jai nekyla pareiga pačiai pašalinti į ieškovų sklypo pusę įsiterpusias kadagio šakas ar šaknis. Nors ginčo objektas kadagys nėra priskirtas prie saugotinų augalų, tačiau paminėtina, jog šios rūšies augalai atsižvelgiant į jų ribotą paplitimą Lietuvoje vis tiek turėtų būti išsaugomi net ir privačioje valdoje (32 b.l.). Todėl tiek atsakovės, tiek ieškovų veiksmai šalinant kadagio šakas ir šaknis neturi sunaikinti paties augalo. Tai, jog kadagys auga privačiame žemės sklype irgi nėra ta aplinkybė, kuri suteiktų teismui teisę šį medį laikyti nereikšmingu.
CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovai neįrodė, kad atsakovės L. K. sklype augantis kadagys prie medinės tvoros, pažeistų iš esmės jų teises ar darytų jiems esminę žalą. Tai, kad ieškovai dėl šalia jų žemės sklypo augančio kadagio patiria ir nepatogumų (byra spygliai, uogos, krinta šešėlis ir pan.), teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo tenkinti šį jų ieškinio reikalavimą. Todėl ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovę pašalinti prie medinės tvoros pastarosios sklype augantį kadagį, atmestinas.
Taip pat bylos nagrinėjimo metu iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalia ieškovų sklypo ribos su atsakovės žemės sklypo riba netoli medinės ir vielinio tinklo tvoros auga kiti augalai – krienai, svarainiai. Pirmiausia, jie nėra ir negali būti tie augalai kurie būtų formuojami į ieškovų žemės sklypo pusę. Antra, šiems augalams netaikytinos aukščiau minėto teisės akto keliami reikalavimai. Nors Vietos apžiūros metu nustatyta, kad minėti augalai auga arti tvoros, tačiau tuo metu matėsi tik svarainių ūgliai ir krienų stiebų žemutinės dalys. Pažymėtina, kad minėti augalai dauginasi per sėklas (šaknis), kurias gali išnešioti ir vėjas, todėl neatmestina ir jų savaiminė pasisėjimo galimybė ieškovų žemės sklype. Šalys šias aplinkybes pripažino bylos nagrinėjimo metu. Tačiau ir tokiu atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti šį ieškovų reikalavimą atsakovei.
Kadangi atmestinas ieškovų pagrindinis reikalavimas atsakovei dėl kadagio, krienų ir svarainio pašalinimo pagal CK 4.98 str., tuo pačiu kaip jau aukščiau yra nurodęs teismas, netenkintini ir su tuo susiję kiti išvestiniai ieškovų reikalavimai, tai yra dėl turtinės žalos atlyginimo.
Civilinio kodekso 6.245 str. 1 d. civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.
Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją.
Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos Civilinio kodekso 6.263 str. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009). Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Nustatant veikos teisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008).
Pagal Civilinio kodekso 6.246 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinio kodekso 6.248 str. 1 d. nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingų padarinių būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rudeta“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-322/2008). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Taigi netiesioginis priežastinis ryšys reiškia, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L., V. L. v. Z. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-764/2003; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. ir V. K. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-476/2008; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. v. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, bylos Nr. 3K-3-53/2010). Nors ieškovai nurodė, kad dėl atsakovės atsisakymo pašalinti arti tvoros esančius ginčo augalus jie yra patyrę 200 Lt nuostolį, tačiau dėl ko pastarieji patyrė nuostolį konkrečiai jie neįrodė. Todėl teismas pažymi, kad atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, jog nėra pagrindo pripažinti šį ieškovo reikalavimą pagrįstu, nes jam patvirtinti nėra pateikti tinkami įrodymai. Šiuo atveju nenustačius jokių atsakovės veiksmų, kurie galėtų būti pripažinti neteisėtais ir sukeliančiais žalą ieškovams, teismas daro išvadą, kad atitinkamai nėra ir civilinės atsakomybės sąlygų (kaltės, priežastinio ryšio, neteisėtų veiksmų, žalos dydžio), leidžiančių tenkinti ieškovų turtinio pobūdžio reikalavimą.
Nors ieškovai baigiamojoje kalboje rėmėsi ir reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau šis jų motyvas irgi remiantis CPK 253 str. 4d. atmestinas. Dėl paminėto ieškovų reikalavimo teismas plačiau nepasisako, kadangi netenkinant ieškovų ieškinio pagrindinio reikalavimo, papildomo (išvestinio) jų ieškinio reikalavimo analizė teisiškai tampa beprasmė.
Atskirai pastebėtina, kad atsakovė sodindama ir augindama savo žemės sklype augalus turi elgtis taip, kaip to reikalauja socialinio gyvenimo normos, kad nebūtų pažeistos ir trečiųjų asmenų, šiuo atveju ieškovų gyvenimo ir ūkinės veiklos sąlygos. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovės žemės sklype nėra želdinių (augalų), kurie būtų pasodinti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Todėl ieškovų reikalavimas atsakovei dėl augalų pašalinimo netenkintinas. Tačiau įvertinus, tas aplinkybes, kad atsakovės žemės sklype augantys augalai jiems dauginantis sėklomis (šaknimis) patenka ir į ieškovų žemės sklypą, dėl ko ir kilo tarp šalių ginčas teisme, todėl siekiant ateityje išvengti panašaus pobūdžio ginčų, atsakovė įpareigotina ateityje minėtus augalus sodinti toliau nuo tvoros, atsižvelgiant pagal analogiją į minėto STR 2.02.09:2005 9 priedo 5 punkto reikalavimus.
Teismui atmetus ieškovų ieškinį atsakovei, pastarajai iš ieškovų pritestinos bylinėjimosi išlaidos. Tokiu būdu iš ieškovų atsakovei priteistina bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis po 500 Lt už advokato teisines paslaugas (58-59 b.l.).
Be to iš ieškovų solidariai taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 11,10 Lt pašto išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 4.37, 4.42, 4.98, str., CPK 259 str., 260 str., 265 str., 268 str., 270 str.,
nusprendžia:
Ieškovų ieškinį atsakovei atmesti.
1. Priteisti iš ieškovų J. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir B. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei L. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 500,00 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
2. Priteisti solidariai iš ieškovų J. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir B. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 11,10 Lt (vienuoliką litų 10 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5560).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.